- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-22
- Bylos Nr.
- T-387-486/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jeugenijuš Jaglinski
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. K. – M.(toliau – pareiškėja) prašymą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas E. K. – M. prašymas dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo panaikinimo. Pareiškėja nurodo, kad nagrinėjamu atveju teismas priimdamas nuosprendį neišsprendė klausimo dėl ikiteisminio tyrimo metu taikyto perteklinio laikino nuosavybės teisės apribojimo, kadangi teismo nuosprendžiu nuteistosios turtinė atsakomybė yra 5469 eurų, o ne 108 156,00 eurų, kurią kaip minėta privalo mokėti civilinis atsakovas – įmonė, todėl nagrinėjamu atveju vykdomasis raštas ir išieškojimas gali būti nukreipti tik į tuos asmenis, dėl kurių atsakomybės pasisakyta nuosprendžio rezoliucinėje dalyje. Kadangi nagrinėjamu atveju teisminiame procese Nr.1-02-6-00057-2015-9, teismai nenusprendė dėl ieškinio tenkinimo ir civilinės atsakomybės taikymo fiziniam asmeniui E. K. – M., tai jos turtui taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas privalo būti panaikintas. Taigi įvertinus nurodytus argumentus, pareiškėja atkreipia dėmesį, kad civilinės atsakovės (įmonės) turtinė padėtis leidžia atsiskaityti su civiline ieškove, o dėl galimos subsidarios įmonės savininkės civilinės atsakomybės nėra priimta teismo sprendimo, todėl šiuo metu nėra nei faktinio nei teisinio pagrindo apriboti E. K. – M. asmeninį turtą.
Susipažinus su bylos medžiaga matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu prokurorės Daivos Virginijos Kazlauskaitės 2018-07-09 nutarimu kaltinamosios E. K. – M. turtui buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas nuo 2018-07-09 iki 2019-01-09, o būtent: žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) sen.
Ikiteisminio tyrimo metu, tenkinant kaltinamosios prašymus, 2018-09-15 nutarimu buvo pakeistas 2018-07-09 nutarimas skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą, o 2018-10-15 nutarimu buvo dar kartą pakeistas 2018-07-09 nutarimas skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą bei didžioji dalis laikino nuosavybės teisių apribojimo kaltinamosios turtui buvo panaikinta. Perdavus bylą nagrinėti teismui, 2019-05-31 nutartimi vėl buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2019-05-31, kaltinamosios E. K. – M. nuosavybės teise priklausančiam aukščiau išvardytam nekilnojamam turtui. Turto saugotoja paskirta E. K. – M., uždraudžiant jai disponuoti ir valdyti aukščiau išvardintu turtu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-11 nuosprendžiu pripažinus E. K. – M. kalta padarius BK 220 straipsnio 1 dalyje bei BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas E. K. – M. turtui paliktas nepakeistas, pratęsiant terminą iki bus išspręstas padarytos žalos atlyginimo klausimas.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-06-12 nutartimi, tenkinant nuteistosios E. K.-M. prašymą, buvo panaikintas laikinas nuosavybės teisių apribojimas E. K.-M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir jos sutuoktiniu A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) šiam nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamam turtui (duomenys neskelbtini)
Motyvuojamoji dalis
Prašymas netenkintinas.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš BPK įtvirtintų kitų procesinės prievartos priemonių rūšių, kurios paskirtis yra užtikrinti civilinį ieškinį, turto konfiskavimą arba išplėstinį turto konfiskavimą. BPK 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Tokiu būdu įstatymo leidėjas nustatė, kad ši procesinė prievartos priemonė yra taikoma, esant bent vienam iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų, t. y. kai procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, galimas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas.
Teismas pabrėžia, kad neabejotinai ši procesinė prievartos priemonė susijusi su viena iš asmens konstitucinių teisių – teise į nuosavybės neliečiamumą, todėl turi būti skiriama pagrįstai ir įsitikinus, jog tam yra teisėtas pagrindas, nepažeidžiamos konkretaus asmens teisės bei teisėti interesai. Tai reiškia, kad siekdamas teisingai išspręsti klausimą dėl pritaikyto laikino nuosavybės teisės apribojimo teismas turi atsižvelgti ne tik į tai, jog būtų patenkintas civilinis ieškinys arba galimas turto ar išplėstinis turto konfiskavimas, bet ir į tai, ar laikinai apribojus fizinio asmens teises nebus neproporcingai pažeistos asmens, kuriam taikoma procesinė prievartos priemonė, teisės bei teisėti interesai, proporcingumo, ekonomiškumo, proceso šalių interesų pusiausvyros principai.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartimi, buvo tenkintas iš dalies pareiškėjos apeliacinis skundas nurodant, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš E. K.-M. IĮ priteistini 72089,25 eurų gyventojų pajamų mokesčio, 480,60 eurų įmokų į garantinį fondą, 35586,47 eurų pelno mokesčio, iš viso 108 156 eurai. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-17 nutartimi pareiškėjos kasacinis skundas buvo atmestas. Šis sprendimas teisėtas, galiojantis ir jį būtina vykdyti.
Pažymėtina, kad pareiškėjos 2020 m. liepos 24 d. prašymas dėl mokestinės prievolės išdėstymo buvo tenkintas, išdėstant mokestinės prievolės sumos mokėjimą dalimis. Dėl aukščiau išdėstyto teismas vertina, kad pareiškėjos prašymo argumentai nepaneigia fakto apriboti laikino nuosavybės teisės apribojimo į pareiškėjos bei jos sutuoktinio turtą būtinumą tol kol bus išmokėta visa ar bent didžioji dalis mokestinės prievolės. Pabrėžia, kad teismas šiuo atveju nenustatė, kad dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo į pareiškėjos bei jos sutuoktinio turtą, ji patiria tokius suvaržymus, kurie viršija teisingos pusiausvyros tarp taikomų prievartos priemonių ir siekiamo tikslo ribos. Nors apribojimas trunka jau pakankamai ilgą laiką, atsižvelgiant į bylos apimtį, mokestinės prievolės dydį, taikoma procesinės prievartos priemonė nepažeidžia proporcingumo principo. Kita vertus, teismas nesutinka ir su pareiškėjos argumentu, kad civilinės atsakovės (individualios įmonės) ir pareiškėja yra savarankiški subjektai galintys savarankiškai prisiimti atsakomybę už prievoles įvykdymą. Manytina, kad juridinis asmuo visgi susijęs ir su pareiškėja. Kita vertus, manytina, tam tikrų suvaržymų tęstinumas galimai paskatins pareiškėją greičiau vykdyti gan didelę mokestinę prievolę. Pabrėžtina ir tai, kad pareiškėja teismui nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių kokia dalis civilinio ieškinio jau išmokėta bei kokia šiuo metu yra įmonės finansinė padėtis. Iš bylos medžiagos matyti tik tai, kad pareiškėja apmokėjo teismo paskirtą baudą.
Dėl aukščiau išdėstyto, pareiškėjos prašymas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsniu, 439-440 straipsniais, teismas
nutarė:
E. K. – M. prašymo dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo panaikinimo, netenkinti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.