Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

2014-07-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-292-363/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2014-07-30
Bylos Nr.
1-292-363/2014
Teisminio proceso Nr.
1-44-1-00072-2014-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irena Šeškauskienė
Kaltinamasis
R. Ž.
Baudžiamoji byla Nr. 1-292-363/2014Proceso Nr. 1-44-1-00072-2014-6Procesinio sprendimo kategorija (S) 1.1.7.2.5.; 1.1.8.11.; 1.2.4.8.3.; 2.10.1.4.
PLUNGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 30 d.Plungė

Plungės rajono apylinkės teismo teisėja Irena Šeškauskienė, išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Rietavo sav., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), Rietavo sav., nedirbantis, 2013 m. liepos 23 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste BK) 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo BK 38 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 212 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, teistas: 2013 m. rugsėjo 27 d. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamuoju įsakymu 1 m. laisvės apribojimo bausme, įpareigojant 1 metus tęsti darbą, bausmės neatlikęs, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad kaltinamasis R. Ž. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui - D. V., su kuria kartu gyvena neįregistravęs santuokos.

Tai yra, jis, 2014 m. birželio 20 d., apie 21.00 val., gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), Rietavo sav., žodinio konflikto metu, vieną kartą ranka sudavė D. V. į veidą, tokiu būdu jis sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui D. V., su kuria kartu gyvena neįregistravęs santuokos.

Kaltinamasis R. Ž. kaltę pripažino ir parodė, kad 2014 birželio 20 d., apie 20.00 val., adresu Rietavo sav., Pajūrio k., jis kartu su tėvu S. Ž. gėrė alkoholinius gėrimus. Po kurio laiko jis pradėjo pyktis su savo mama D. Ž.. Dėl ko kilo konfliktas neprisimena, nes buvo girtas. Norėjo ranka trenkti motinai, tačiau į tarpą įsiterpė jo sugyventinė D. V. ir pataikė jai į veido sritį (b. l. 27; 32).

Šalies argumentai

D. V. protokole - pareiškime nurodė, kad 2014 m. birželio 20 d., apie 21.00 val., namuose, esančiuose Rietavo sav., (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis R. Ž., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu trenkė jai į kairį paakį, taip sukeldamas fizinį skausmą (b. l. 1).

D. V. apklausiama liudytoja papildomai parodė, kad įvykio metu R. Ž. pradėjo konfliktuoti su savo mama D. Ž.. Jie konfliktavo dėl to, jog R. Ž. nedirba. Ji pritarė D. Ž.. Dėl to R. Ž. pradėjo konfliktuoti ir su ja. Liepė jai pačiai eiti ieškotis darbo ir pradėjo stumti lauk iš kambario pro duris. Ji nesileido stumiama ir ėjo prieš jį. Tada jis kumščiu vieną kartą trenkė jai į kairę veido pusę. Ar jis trenkė jai tyčia, negali pasakyti. Po jai suduoto smūgio R. Ž. nesiramino ir toliau buvo agresyvus, mėtė įvairius daiktus. Jį raminti padėjo D. Ž.. Kadangi R. Ž. nepavyko nuraminti, išsikvietė policijos pareigūnus, kurie išsivežė jį (b. l. 12,13).

Liudytoja D. Ž. parodė, kad 2014 m. birželio 20 d., nuo pietų, jos sūnus R. Ž. su savo tėvu S. Ž. gėrė alkoholinius gėrimus. Apie 21.00 val. ji nuėjo pas savo sūnų R.. Visi sėdėjo virtuvėje prie stalo ir kalbėjosi. Ji užsiminė, jog R. reikia ieškotis darbo. D. V. jai pritarė. R. dėl tokių jų žodžių labai supyko ir sakydamas D., jog ji pati eitų ieškotis darbo, pradėjo stumti ją pro duris. D. V. nesileido stumiama. Matė, kaip jie susigrūmė. Tada ji paėmusi už rankų traukė R. atgal, tačiau jis nesileido. Prašė jo, kad nusiramintų. Kuriuo metu ir kaip R. Ž. trenkė D., ji nematė. Pamena, tik tai, kad kažkuriuo metu D. jai pasakė, jog R. jai trenkė ir dabar atsiras kraujosruva. Kadangi R. nenusiramino, toliau elgėsi agresyviai, todėl iškvietė policijos pareigūnus, kurie R. išsivežė (b. l. 18).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rietavo policijos komisariato tyrėjas G. M. tarnybiniame pranešime „Dėl smurto artimoje aplinkoje fakto“ ROIK Nr. 0114900322077 nurodė, kad 2014 m. birželio 20 d., apie 21.10 val., iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje, (duomenys neskelbtini), Rietavo sav. Nuvykus nurodytu adresu nustatyta, kad R. Ž., būdamas neblaivus, ranka sudavė sugyventinei į veido sritį, taip sukeldama fizinį skausmą (b. l. 8-11).

Motyvuojamoji dalis

Akistatos tarp nukentėjusiosios D. V. ir kaltinamojo R. Ž. metu, nukentėjusioji D. V. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, o R. Ž., sutikdamas su D. V. parodymais, nurodė, kad pamena, jog ginčijosi su mama ir todėl pagalvojo, jog norėjo suduoti mamai. Prisiminė, jog tuo metu, kai trenkė D. V., jo mamos šalia nebuvo. Su mama grūmėsi po to, kai trenkė D. V. (b. l. 35-36).

Iš asmens blaivumo testo matyti, kad 2014 m. birželio 20 d., 22.16 val., R. Ž. nustatytas 3,36 promilių girtumas (b. l. 20).

Visų šių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio reikalavimus, visuma patvirtina, kad kaltinamasis R. Ž. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą asmeniui su kuriuo kartu gyvena, todėl jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintinas jo prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailestis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam R. Ž., vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Kaltinamasis R. Ž. padarė nesunkų nusikaltimą, šią nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė turėdamas neišnykusį teistumą už analogišką nusikalstamą veiką bei kartą jau yra buvęs atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už analogišką veiką susitaikius su nukentėjusiuoju, nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo, neturėjo kito legalaus pragyvenimo šaltinio, tačiau visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Skiriant bausmę atsižvelgiama į kaltinamo elgesį prieš ir po nuskalstamų veikų padarymo – nors yra jauno ir darbingo amžiaus, tačiau nedirba, už analogiškas nusikalstamas veikas nusikalsta ne pirmą kartą, išvadų nedaro, nesiekia gyventi pagal visuomenei priimtinas gyvenimo taisykles, neatlikus anksčiau teismo paskirtos bausmės ir neišnykus teistumui, vėl nusikalto. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, manytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik kaltinamajam paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę.

Kadangi kaltinamasis R. Ž. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso būdu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtoji bausmė subendrintina su 2013 m. rugsėjo 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 1 m. laisvės apribojimo bausme, įpareigojant tęsti darbą, jas iš dalies sudedant.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas jo laikino sulaikymo laikas.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu, R. Ž. įpareigotinas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nes nusikalstamą veiką padarė savo šeimos nariui.

Kardomoji priemonė – įpareigojimas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), Rietavo sav., bei nesiartinti prie D. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Rietavo sav., baigtina taikyti pradėjus vykdyti bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. Ž. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam bausmę –laisvės apribojimą 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant 2 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. Ž. paskirti sumažintą bausmę –laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant 2 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio l ir 3 dalimis šią bausmę subendrinti su neatlikta bausme pagal 2013 m. rugsėjo 27 d. teismo baudžiamąjį įsakymą, jas iš dalies sudedant ir R. Ž. paskirti galutinę subendrintą bausmę –laisvės apribojimą l (vieneriems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams, įpareigojant 2 (du) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti dvi paras R. Ž. laikino sulaikymo laiką nuo 2014 m. birželio 20 d. iki 2014 m. birželio 22 d. įskaitytinai, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), Rietavo sav., bei nesiartinti prie D. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Rietavo sav., baigti taikyti pradėjus vykdyti bausmę.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę Plungės rajono apylinkės teismui paduoti prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Tokiu atveju bylos nagrinėjimas teisme bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėsiantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu baudos dydžiu, galės paskirti bet kokią kitą sankcijoje numatytą bausmę.

Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 str. nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja (parašas) Irena Šeškauskienė