- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-24
- Bylos Nr.
- eI2-2373-595/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-09681-2022-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Vita Valeckaitė (pirm.), Jolita Rasiukevičienė, Gitana Butrimaitė
- Pareiškėjas
- N. A.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 8.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.1Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo įvykdymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja N. A. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022-11-14 sprendimą Nr. 22SD12204 ir (toliau – ir Sprendimas) įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjos 2022-01-25 prašymą, priteisti pareiškėjai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Skunde nurodo, kad Lietuvos Respublikos prezidento 2020-02-28 dekretu Nr. 1K-219 „Dėl LR pilietybės suteikimo“ pareiškėjai buvo suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė. Dekretas įsigaliojo 2022-03-04. Atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis Pilietybės įstatymo 23 straipsnio 4 dalies 2 punktu pareiškėja turėjo prisiekti ne vėliau kaip iki 2022-03-04. Pareiškėja Migracijos departamentui pateikė 2022-01-25 prašymą leisti prisiekti Lietuvos Respublikai. Migracijos departamentas 2022-02-25 informavo pareiškėją, kad ji turi pateikti papildomus dokumentus. Pareiškėja 2022-03-01 pateikė papildomus dokumentus, bet nuo to laiko jokios informacijos apie prašymo nagrinėjimo eigą pareiškėja negavo. Pareiškėja 2022-10-20 kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (administracinės bylos Nr. eI2-7398-1161/2022), prašydama įpareigoti Migracijos departamentą pateikti atsakymą į pareiškėjos 2022-01-25 pateiktą prašymą. Migracijos departamentas po teismo pranešimo gavimo, geruoju ėmėsi veiksmų ir 2022-11-16 pateikė teismui atsiliepimą kartu pateikdamas ir 2022-11-14 atsakymą (sprendimą), kuriuo informavo pareiškėją, kad jai negali būti leidžiama prisiekti Lietuvos Respublikai, kadangi yra praleistas Pilietybės įstatymo nustatytas terminas prisiekti.
Pažymi, kad pareiškėjos prašymas leisti prisiekti Lietuvos Respublikai (toliau – ir Prašymas) buvo pateiktas 2022-01-25 per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (toliau - MIGRIS). Papildomai Prašyme buvo nurodyta, kad Rusijos federacijos nustatytos pilietybės atsisakymo procedūros neatitinka protingumo kriterijų, bei buvo pateikti papildomi įrodymai, jog yra sudaromos kliūtys atsisakyti turimos pilietybės bei prašoma įvertini šių procedūrų atitikimą protingumo kriterijams. Taigi, pareiškėja dėl Rusijos Federacijos užsitesiusios pilietybės atsisakymo procedūros negalėjo anksčiau kreiptis į Migracijos departamentą dėl priesaikos.
Teigia, kad pareiškėja nustatytais terminais pateikė Prašymą. Migracijos departamento darbuotojas 2022-02-25 informavo pranešimu pareiškėją apie nustatytus trūkumus, t.y. kad pateikti Rusijos Federacijos kompetentingos institucijos išduoti dokumentai nėra išversti į lietuvių kalbą, bei pateiktas notaro patvirtintas pareiškimas, kuriuo atsisakoma turimos Rusijos Federacijos pilietybės nėra išverstas į rusų kalbą. Pareiškėja nedelsdama (vertimas dokumentų užtruko tam tikrą laiką) per MIGRIS sistemą 2022-03-01 įkėlė Migracijos departamento teritoriniam skyriui dokumentus, o dokumentų originalus sutikrinimui Migracijos departamentui buvo pateikti 2022-03-08. Migracijos departamento darbuotojas dokumentų sutikrinimo su pateiktais originalais metu jokių atsisakymo motyvų ir priežasčių prisiekti nenurodė ir nepateikė raštu. Taigi, pareiškėja per vieną mėnesį nuo šio pranešimo gavimo dienos pašalino nurodytus trūkumus. Šiuo atveju laikoma, kad pareiškėja tinkamai ir nustatytais terminais įvykdė nustatytus reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime nurodo, kad Lietuvos Respublikos prezidento 2020-02-28 dekretu Nr. 1K-219 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo“, įsigaliojusiu 2020-03-04 pareiškėjai buvo suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė. Vadovaujantis Pilietybės įstatymo 23 straipsnio 4 dalies 2 punktu, pareiškėja per du metus nuo Lietuvos Respublikos prezidento dekreto, kuriuo jai buvo suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė, įsigaliojimo (ne vėliau kaip iki 2022-03-04) turėjo prisiekti Lietuvos Respublikai. Pareiškėjos prašymas leisti prisiekti Lietuvos Respublikai buvo priimtas 2022-01-25 per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS), iki galutinio termino pareiškėjai prisiekti likus trumpesniam laikotarpiui negu Aprašo 47 punkte numatytas terminas tokio pobūdžio prašymų nagrinėjimui. Šio prašymo priedus, atitinkančius teisės aktų reikalavimus pareiškėja per MIGRIS pateikė tik 2022-03-01, likus trumpesniam laikotarpiui, negu Aprašo 47 punktas numato pranešimui apie priesaikos datą, laiką ir vietą išsiųsti. Taip pat pareiškėja dokumentų originalų sutikrinimui atvyko tik 2022-03-15, pasibaigus Pilietybės įstatymo 23 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytam 2 metų terminui prisiekti Lietuvos Respublikai. Dėl nesavalaikių pareiškėjos veiksmų pareiškėjos priesaika Lietuvos Respublikai tapo negalima.
Pilietybės įstatymo 37 straipsnio 6 dalis numato, kad asmenų, šio įstatymo nustatytais terminais ir tvarka neprisiekusių Lietuvos Respublikai, pakartotinai paduoti prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo ar grąžinimo nenagrinėjami, išskyrus atvejus, kai šį terminą asmuo praleido dėl ypač svarbių priežasčių. Tokiu atveju, pareiškėja galėtų pateikti naują prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo, sumokėti rinkliavą už prašymo nagrinėjimą ir pateikti dokumentus, patvirtinančius, dėl kokių svarbių priežasčių pareiškėja nespėjo prisiekti Lietuvos Respublikai. Tik pakartotinai išnagrinėjus jos prašymą Pilietybės reikalų komisijoje ir Respublikos Prezidentui ją suteikus, pareiškėja galėtų kreiptis dėl priesaikos Lietuvos Respublikai ir per nustatytą terminą prisiekti Lietuvos Respublikai. Tik prisiekus Lietuvos Respublikai, pareiškėja įgytų Lietuvos Respublikos piliečio teises ir pareigas.
Nurodo, kad Migracijos departamentas 2022-11-14 raštu Nr. 22SD12204 informavo pareiškėją, kad pagal pareiškėjos 2022-01-25 prašymą leisti prisiekti Lietuvos Respublikai, pareiškėjai negali būti leidžiama prisiekti Lietuvos Respublikai, kadangi pareiškėja praleido Pilietybės įstatymo 23 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytą terminą prisiekti Lietuvos Respublikai. Pareiškėja savo skundu neginčija šio ginčijamo sprendimo pagrindo ir savo skundą motyvuoja tik tuo, kad pareiškėja ištaisė Migracijos departamentui pateiktų dokumentų trūkumus per Apraše numatytus terminus. Pareiškėjos skundo argumentai nepaneigia, kad pareiškėja praleido Pilietybės įstatymo 23 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytą terminą prisiekti Lietuvos Respublikai. Sistemiškai vertinant teisinį reguliavimą, Pilietybės įstatymo 23 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas 2 metų terminas yra imperatyvus. Nei Pilietybės įstatymas, nei kiti teisės aktai nenumato šio termino pratęsimo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, neturėjo diskrecijos teisės priimti kitokio sprendimo. Taip pat pažymi, kad ginčijamas sprendimas pats savaime neužkirto kelio pareiškėjai ateityje prisiekti Lietuvos Respublikai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2022-11-14 sprendimo, kuriuo atsisakyta pareiškėjai leisti prisiekti Lietuvos Respublikai teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja kelia išvestinį reikalavimą - įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2022-01-25 prašymą leisti prisiekti Lietuvos Respublikai.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Lietuvos Respublikos prezidento 2020-02-28 dekretu Nr. 1K-219 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo“, įsigaliojusiu 2020-03-04, pareiškėjai buvo suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė.
Pareiškėja Migracijos departamentui per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (toliau - MIGRIS) pateikė 2022-01-25 prašymą leisti prisiekti Lietuvos Respublikai, prašymo Nr. 2201-PIL PRIES-0028. Prašyme nurodė, kad dokumentų originalus pateiks asmeniškai, pageidauja prisiekti Vidaus reikalų ministerijoje. Taip pat nurodė, kad: “Esu asmuo, raštu pareiškęs savo valią atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės, tačiau mano turimos kitos valstybės pilietybės valstybės teisėje nenustatyta jos pilietybės atsisakymo arba netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūrų arba šios procedūros, mano manymu, neatitinka protingumo kriterijų”, “nepriimami dokumentai nagrinėjimui”.
Migracijos departamentas 2022-02-25 informavo pareiškėją, kad ji turi pateikti papildomus dokumentus, t. y. pateikti Rusijos Federacijos kompetentingos institucijos išduotus dokumentus išverstus į lietuvių kalbą, bei pateikti notaro patvirtintą pareiškimą, kuriuo atsisakoma turimos Rusijos Federacijos pilietybės išverstą į rusų kalbą.
Pareiškėja per MIGRIS sistemą 2022-03-01 pateikė Migracijos departamento teritoriniam skyriui dokumentus, o dokumentų originalus sutikrinimui Migracijos departamentui pateikė 2022-03-08.
Migracijos departamentas 2022-11-14 pateikė atsakymą (sprendimą), kuriuo informavo pareiškėją, kad jai negali būti leidžiama prisiekti Lietuvos Respublikai, kadangi yra praleistas Pilietybės įstatymo 23 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytas terminas prisiekti Lietuvos Respublikai.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (toliau – Pilietybės įstatymas) nuostatos, Dokumentų, susijusių su Lietuvos Respublikos pilietybe, teikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2013 m. balandžio 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 280 (toliau – Aprašas) (ginčui aktuali redakcija) nuostatos.
Pilietybės įstatymo 23 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė suteikta supaprastinta tvarka, natūralizacijos tvarka, išimties tvarka, ją grąžinus, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatytais pagrindais, per šio straipsnio 4 dalyje nustatytą laiką turi viešai ir iškilmingai prisiekti Lietuvos Respublikai. Reikalavimas prisiekti Lietuvos Respublikai netaikomas asmenims, teismo pripažintiems neveiksniais tam tikroje srityje, ir vaikams, nesukakusiems 18 metų.
Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 23 straipsnio 4 dalies 2 punktas numato, kad asmuo, kuris yra raštu pareiškęs savo valią atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės, kai jam bus suteikta ar grąžinta Lietuvos Respublikos pilietybė, turi prisiekti per 2 metus nuo dienos, kurią įsigalioja Respublikos Prezidento dekretas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo ar grąžinimo.
Taigi, vadovaujantis Pilietybės įstatymo 23 straipsnio 4 dalies 2 punktu, pareiškėja turėjo prisiekti Lietuvos Respublikai ne vėliau kaip iki 2022-03-04.
Pagal Aprašo 36 punktą asmuo, pildydamas prašymą leisti prisiekti Lietuvos Respublikai per MIGRIS, pateikia aprašo 10 priede nurodytus duomenis ir prideda šių dokumentų originalų arba notarine ar jai prilyginta tvarka patvirtintų kopijų, išskyrus aprašo 36.2 papunktyje nurodytą pareiškimą, skaitmenines kopijas: 36.1. galiojantį kelionės dokumentą (asmens duomenų lapą); 36.2. dokumentus, patvirtinančius, kad asmuo nėra kitos valstybės pilietis, jeigu, įgydamas Lietuvos Respublikos pilietybę, asmuo ją turėjo. Reikalavimas pridėti įrodymus apie kitos valstybės pilietybės netekimą netaikomas Pilietybės įstatymo 23 straipsnio 9 dalyje nustatytais atvejais. Jeigu kitos valstybės teisėje nenustatyta jos pilietybės atsisakymo arba netekimo, įgijus kitos valstybės pilietybę, procedūrų arba šios procedūros, asmens manymu, neatitinka protingumo kriterijų, asmuo prideda aprašo 3 punkte nurodytus reikalavimus atitinkantį pareiškimą. Reikalavimas pateikti pareiškimą netaikomas tais atvejais, kai asmuo šį pareiškimą buvo pateikęs kartu su prašymu suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę supaprastinta, natūralizacijos tvarka arba kartu su prašymu dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo. Pildant prašymą leisti prisiekti Lietuvos Respublikai, yra pateikiamas pareiškimo originalas; 36.3. jeigu prašymą leisti prisiekti Lietuvos Respublikai per aprašo 38 punkte nustatytą terminą Migracijos departamentui teikia Pilietybės įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens įgaliotas atstovas – Pilietybės įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens pasirašytą laisvos formos prašymą, kuriame šis asmuo nurodo, kad prašo leisti prisiekti Lietuvos Respublikai; 36.4. jeigu per aprašo 38 punkte nustatytą terminą dokumentų originalus Migracijos departamentui ar konsulinei įstaigai teikia Pilietybės įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų teisėti atstovai, jie taip pat turi pridėti savo galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir atstovavimą patvirtinantį dokumentą. Jeigu per aprašo 38 punkte nustatytą terminą dokumentų originalus Migracijos departamentui teikia Pilietybės įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų įgalioti atstovai, jie papildomai turi pridėti atstovavimo sutartį ar šios sutarties patvirtintą kopiją (kai dokumentų originalus teikia advokatai) arba notaro patvirtintą įgaliojimą (kai dokumentų originalus teikia kiti įgalioti atstovai); 36.5. Pilietybės įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje nurodytu atveju – prašymą pildančio asmens neįgalumą patvirtinantį dokumentą.
Pagal Aprašo 37 punktą jeigu Pilietybės įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo, pildydamas prašymą leisti prisiekti Lietuvos Respublikai MIGRIS, nurodė, kad per aprašo 38 punkte nustatytą terminą atvyks į konsulinę įstaigą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas ar darbuotojas per vieną mėnesį nuo šio prašymo užpildymo per MIGRIS dienos įvertina, ar prašyme nurodyti duomenys atitinka pridedamose dokumentų skaitmeninėse kopijose nurodytus duomenis, ar pateiktos visos aprašo 36 punkte nurodytų dokumentų skaitmeninės kopijos ir ar šie dokumentai atitinka Pilietybės įstatyme ir (ar) apraše nustatytus reikalavimus. Jeigu įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas ar darbuotojas, atlikdamas šio punkto pirmojoje pastraipoje nurodytą vertinimą, nustato, kad prašyme nurodyti duomenys neatitinka pridėtose dokumentų skaitmeninėse kopijose nurodytų duomenų, pateiktos ne visos aprašo 36 punkte nurodytų dokumentų skaitmeninės kopijos arba šie dokumentai neatitinka Pilietybės įstatymo ir (ar) aprašo reikalavimų, jis prašymą leisti prisiekti Lietuvos Respublikai užpildžiusiam asmeniui per MIGRIS išsiunčia pranešimą, kuriame nurodomi užpildyto prašymo trūkumai. Prašymą leisti prisiekti Lietuvos Respublikai užpildęs asmuo, gavęs per MIGRIS pranešimą dėl trūkumų šalinimo, per vieną mėnesį nuo šio pranešimo gavimo dienos privalo pašalinti nurodytus trūkumus. Jeigu prašymą leisti prisiekti Lietuvos Respublikai užpildęs asmuo per vieną mėnesį nepašalina pranešime nurodytų trūkumų, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas ar darbuotojas išsiunčia per MIGRIS pranešimą šiam asmeniui, kad jo prašymas nepriimtas, ir šiame pranešime nurodo prašymo nepriėmimo priežastį. Jeigu prašymą leisti prisiekti Lietuvos Respublikai užpildęs asmuo per vieną mėnesį pašalina pranešime nurodytus trūkumus, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas ar darbuotojas per 5 darbo dienas nuo trūkumų pašalinimo išsiunčia per MIGRIS asmeniui pranešimą, kad jis gali atlikti aprašo 38 punkte nurodytus veiksmus. Jeigu įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas ar darbuotojas, atlikdamas šio punkto pirmojoje pastraipoje nurodytą vertinimą, nenustato šio punkto antrojoje pastraipoje nurodytų trūkumų, išsiunčia per MIGRIS asmeniui pranešimą, kad jis gali atlikti aprašo 38 punkte nurodytus veiksmus.
Pagal Aprašo 38 punktą jeigu Pilietybės įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo, užpildęs prašymą leisti prisiekti Lietuvos Respublikai per MIGRIS, nurodė, kad prašymas bus pateiktas Migracijos departamente, per 4 mėnesius nuo prašymo per MIGRIS užpildymo dienos, o tais atvejais, kai asmuo nurodė, kad prašymas bus pateiktas konsulinėje įstaigoje – per 4 mėnesius nuo aprašo 37 punkto trečiojoje pastraipoje nurodyto pranešimo išsiuntimo dienos turi asmeniškai atvykti į Migracijos departamentą arba konsulinę įstaigą, o šio asmens įgaliotas atstovas – į Migracijos departamentą, ir pateikti aprašo 36 punkte nurodytų dokumentų, kurių skaitmenines kopijas pridėjo, pildydamas prašymą MIGRIS, originalus, išskyrus aprašo 47, 52 ir 54 punktuose nurodytus atvejus. Jeigu į Migracijos departamentą pateikti dokumentų originalus atvyksta įgaliotas asmuo, jis papildomai turi pateikti savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą tapatybei sutikrinti.
Pagal Aprašo 47 punktą jeigu asmuo pageidauja prisiekti Lietuvos Respublikai vidaus reikalų ministerijoje, Migracijos departamentas, priėmęs asmens prašymą leisti prisiekti Lietuvos Respublikai, Pilietybės įstatymo 23 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytu atveju ne vėliau kaip per 2 mėnesius, o Pilietybės įstatymo 23 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytu atveju – ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo šio prašymo priėmimo dienos nustato priesaikos Lietuvos Respublikai vidaus reikalų ministerijoje datą, laiką ir vietą ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo priesaikos Lietuvos Respublikai datos, laiko ir vietos nustatymo išsiunčia asmeniui pranešimą apie tai per MIGRIS. Jeigu asmuo, užpildęs prašymą leisti prisiekti Lietuvos Respublikai per MIGRIS, per aprašo 38 punkte nustatytą terminą nebuvo atvykęs į Migracijos departamentą ar konsulinę įstaigą ir nepateikė dokumentų originalų, kurių skaitmenines kopijas pridėjo, pildydamas prašymą leisti prisiekti Lietuvos Respublikai MIGRIS, šiame pranešime papildomai nurodoma, kad asmuo iki priesaikos Lietuvos Respublikai privalo įgaliotam Migracijos departamento valstybės tarnautojui ar darbuotojui parodyti aprašo 36 straipsnyje nurodytų dokumentų, kurių skaitmenines kopijas, pridėjo pildydamas prašymą leisti prisiekti Lietuvos Respublikai MIGRIS, originalus, o nepateikusiam šių dokumentų originalų asmeniui nebus leista prisiekti Lietuvos Respublikai.
Aprašo 48 punkte nustatyta, kad jeigu asmuo, be kitų dokumentų, pateikia ir aprašo 7.2 papunktyje nurodytą pareiškimą, Migracijos departamentas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo leisti prisiekti Lietuvos Respublikai priėmimo dienos atitinkamai privalo: 48.1. patikrinti, ar valstybės, kurios pilietis yra prašymą pateikęs asmuo, teisėje iš tikrųjų nenustatyta pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūrų; arba 48.2. įvertinti šių procedūrų atitiktį protingumo kriterijams.
Taigi, nagrinėjamu atvju yra nustatyta, kad pareiškėja 2022-01-25 per MIGRIS pateikė Prašymą. Migracijos departamentas nustatęs prašymo trūkumus 2022-02-25 per MIGRIS pareiškėjai išsiuntė pranešimą dėl trūkumų pašalinimo (Aprašo 37 punktas). Pareiškėja 2022-03-01 Migracijos departamentui per MIGRIS pateikė reikalautus papildomus dokumentus, originalus pateikė 2022-03-08. Byloje nėra duomenų, atsakovas to nepaneigė, kad pareiškėjai Migracijos departamentas būtų išsiuntęs pranešimą pagal Aprašo 37 punktą – per 5 darbo dienas, t. y. pranešimą, kad pareiškėja tinkamai nepašalino trūkumų ar pranešimą, kad pareiškėja pašalino trūkumus ir gali atlikti Aprašo 38 punkte nurodytus veiksmus.
Kaip nustatyta, pareiškėja 2022-10-20 kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (administracinės bylos Nr. eI2-7398-1161/2022), prašydama įpareigoti Migracijos departamentą pateikti atsakymą į pareiškėjos 2022-01-25 pateiktą prašymą. Migracijos departamentas tik po teismo pranešimo gavimo teikdamas 2022-11-16 teismui atsiliepimą kartu pateikė ir 2022-11-14 atsakymą (ginčijamą sprendimą šioje byloje), kuriuo informavo pareiškėją, kad jai negali būti leidžiama prisiekti Lietuvos Respublikai, kadangi yra praleistas Pilietybės įstatymo nustatytas terminas prisiekti. Pareiškėja šioje byloje savo skundo atsisakė ir teismas administracinę bylą nutraukė.
Kaip minėta, pareiškėja kartu su Prašymu pateikė ir Aprašo 7.2 papunktyje nurodytą pareiškimą, todėl Migracijos departamentas remiantis Aprašo 48 punktu ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo leisti prisiekti Lietuvos Respublikai priėmimo dienos atitinkamai privalėjo patikrinti, ar valstybės, kurios pilietis yra prašymą pateikęs asmuo, teisėje iš tikrųjų nenustatyta pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūrų; arba įvertinti šių procedūrų atitiktį protingumo kriterijams. Kaip minėta, pagal Aprašo 47 punktą jeigu asmuo pageidauja prisiekti Lietuvos Respublikai vidaus reikalų ministerijoje, kaip šiuo atveju ir nurodė Prašyme pareiškėja, Migracijos departamentas, priėmęs asmens prašymą leisti prisiekti Lietuvos Respublikai, Pilietybės įstatymo 23 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytu atveju – ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo šio prašymo priėmimo dienos nustato priesaikos Lietuvos Respublikai vidaus reikalų ministerijoje datą, laiką ir vietą. Taigi, pagal nurodytas Aprašo nuostatas Prašymą priėmus 2022-03-01, Migracijos departamentas turėjo pareigą nagrinėjamu atveju atlikti Aprašo 38 punkte nurodytus veiksmus, bei ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo šio prašymo priėmimo dienos atlikti Aprašo 47 punkte nurodytus veiksmus. T. y. procedūros privalėjo būti atliktos iki 2022-07-01. Tačiau, kaip nustatyta, remiantis Pilietybės įstatymo 23 straipsnio 4 dalies 2 punktu pareiškėja turėjo prisiekti per 2 metus nuo dienos, kurią įsigalioja Respublikos Prezidento dekretas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo ar grąžinimo. Taigi, nagrinėjamu pareiškėjos atveju, pareiškėja turėjo prisiekti iki 2022-03-04. Pažymėtina, kad ši Pilietybės įstatymo nuostata yra imperatyvi, nei įstatymas, nei kiti aktualūs teisės aktai jokių išimčių dėl to nenumato. Todėl nepaisant to, kad pareiškėjos Prašymas buvo pateiktas 2022-01-25, Prašymo trūkumai pašalinti 2022-03-01, t.y. nepasibaigus terminui iki kada pareiškėja buvo įpareigota prisiekti Lietuvos Respublikai, tačiau įvertinus aptartas teisės aktų nuostatas bei tai, kad Pilietybės įstatymo 23 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostata yra imperatyvi, nenumatanti jokių išimčių tokiam terminui tęsti, pareiškėjos skunde nurodyti argumentai yra nepagrįsti ir atmestini. Prašymą pareiškėja pateikė iki galutinio termino pareiškėjai prisiekti likus trumpesniam laikotarpiui negu Aprašo 47 punkte numatytas terminas tokio pobūdžio prašymo nagrinėjimui, likus trumpesniam laikotarpiui, negu Aprašo 47 punktas numato pranešimui apie priesaikos datą, laiką ir vietą išsiųsti. Taip pat pareiškėja dokumentų originalų sutikrinimui atvyko tik 2022-03-08, pasibaigus Pilietybės įstatymo 23 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytam 2 metų terminui prisiekti Lietuvos Respublikai.
Todėl teismo vertinimu, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei jas vertinant ginčui aktualaus teisinio reguliavimo kontekste, Migracijos departamentas nagrinėjamu atveju priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kadangi kaip teisingai pažymėjo atsakovas, jis neturėjo diskrecijos teisės priimti kitokio sprendimo, priešingai, būtų pažeista imperatyvi įstatymo nuostata. Todėl pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą pagal jame nurodytus argumentus nėra, Migracijos departamento Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.
Teismas be to, atkreipia dėmesį, kad Pilietybės įstatymo 37 straipsnio 6 dalis numato, kad asmenų, šio įstatymo nustatytais terminais ir tvarka neprisiekusių Lietuvos Respublikai, pakartotinai paduoti prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo ar grąžinimo nenagrinėjami, išskyrus atvejus, kai šį terminą asmuo praleido dėl ypač svarbių priežasčių. Taigi, skundžiamas Sprendimas šiuo atveju neužkerta kelio pareiškėjai pateikti naują Prašymą leisti prisiekti Lietuvos Respublikai, atitinkamai nurodžius dėl kokių svarbių priežasčių pareiškėja nespėjo prisiekti Lietuvos Respublikai ir pateikus tai patvirtinančius dokumentus.
Skundo reikalavimas, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos Prašymą yra išvestinis reikalavimo panaikinti Sprendimą atžvilgiu. Teismui konstatavus, kad Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas.
Pareiškėjos skundą atmetus, pagrindo priteisti jai bylinėjimosi išlaidas taip pat nėra (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132-133 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjos N. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.