- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-08-16
- Bylos Nr.
- 1-367-636/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-60309-2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Silva Gerybienė
- Kaltinamasis
- R. G.
dalyvaujant civilinio ieškovo įgaliotam asmeniui UAB „ Arkonta“ vadovui A. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. , Skuodo rajone, P. k., lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti profesinį išsilavinimą, bedarbė, registruota darbo biržoje, ištekėjusi, gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaravusi adresu G. g., Mažeikiai, neteista,
kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalyje padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. R. G. dirbdama UAB „ARKONTA", įmonės kodas 166904359, buveinės adresas M. D. g. , Mažeikiai, vyr. buhalterės-budėtojos pareigose pagal 2014-09-15 darbo sutartį Nr. 123 ir būdama atsakinga už materialinių vertybių saugojimą, priėmimą, išdavimą, gabenimą, bei laisvai disponuodama įmonės kasoje esančiais pinigais, laikotarpiu ne anksčiau kaip nuo 2016-12-04 ir ne vėliau kaip iki 2016-12-19 pasisavino jai patikėtą svetimą, UAB „ARKONTA" priklausantį, turtą - į kasos aparatą Nr. IC 00512157 pagal 2016-12-04 kasos ataskaitą Nr. 3478 įneštus 26,80 Eur, pagal 2016-12-06 kasos ataskaitą Nr. 3479 įneštus 68,34 Eur, pagal 2016-12-07 kasos ataskaitą Nr. 3480 įneštus 86,43 Eur, pagal 2016-12-09 kasos ataskaitą Nr. 3481 įneštus 83,08 Eur, pagal 2016-12-10 kasos ataskaitą Nr. 3482 įneštus 42,21 Eur, pagal 2016-12-11 kasos ataskaitą Nr. 3483 įneštus 34,17 Eur, pagal 2016-12-12 kasos ataskaitą Nr. 3484 įneštus 86,43 Eur, pagal 2016-12-13 kasos ataskaitą Nr. 3485 įneštus 108,54 Eur, pagal 2016-12-15 kasos ataskaitą Nr. 3486 įneštus 71,02 Eur, pagal 2016-12-16 kasos ataskaitą Nr. 3487 įneštus 95,81 Eur, pagal 2016-12-17 kasos ataskaitą Nr. 3488 įneštus 50,25 Eur, į kasos aparatą Nr. IC 00503398 pagal 2016-12-05 kasos ataskaitą Nr. 1408 įneštus 73,03 Eur, pagal 2016-12-06 kasos ataskaitą Nr. 1409 įneštus 75,04 Eur, pagal 2016-12-08 kasos ataskaitą Nr. 1410 įneštus 60,97 Eur, pagal 2016-12-09 kasos ataskaitą Nr. 1411 įneštus 113,90 Eur, pagal 2016-12-12 kasos ataskaitą Nr. 1412 įneštus 101,84 Eur, pagal 2016-12-14 kasos ataskaitą Nr. 1413 įneštus 78,39 Eur, pagal 2016-12-15 kasos ataskaitą Nr. 1414 įneštus 101,17 Eur, pagal 2016-12-17 kasos ataskaitą Nr. 1415 įneštus 34,84 Eur, pagal 2016-12-18 kasos ataskaitą Nr.1416 įneštus 34,84 Eur, į kasos aparatą Nr. IC 00503505 pagal 2016-12-05 kasos ataskaitą Nr. 1397 įneštus 112,56 Eur, pagal 2016-12-07 kasos ataskaitą Nr. 1398 įneštus 77,05 Eur, pagal 2016-12-08 kasos ataskaitą Nr. 1399 įneštus 82,41 Eur, pagal 2016-12-10 kasos ataskaitą Nr. 1400 įneštus 42,88 Eur, pagal 2016-12-13 kasos ataskaitą Nr. 1401 įneštus 81,74 Eur, pagal 2016-12-14 kasos ataskaitą Nr. 1402 įneštus 109,21 Eur, pagal 2016-12-16 kasos ataskaitą Nr. 1403 įneštus 73,03 Eur, iš užsakomojo reiso 2016-12-05 Nr. AK-16-449 pagal kasos pajamų orderio Nr. 16-257 įneštus 240,00 Eur, iš užsakomojo reiso 2016-12-09 Nr. AK-16-451 pagal kasos pajamų orderio Nr. 16-258 įneštus 60,00 Eur, iŠ užsakomojo reiso 2016-12-13 pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. AK-16-455 įneštus 169,40 Eur, pagal 2016-12-15 autobuso nuomos sutartį Nr. 16/113 gautus 90,60 Eur, už saugojimo paslaugas gautus 31,00 Eur, taip pasisavino viso 2596,98 Eur grynųjų pinigų, priklausančių UAB „ARKONTA".
K. R. G. teismo posėdyje parodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies, prisipažįsta kalta dėl 1000 eurų, kuriuos pasiėmė. Parodė, kad dirbo UAB „Arkonta“, kuri užsiima autobusų nuoma ir iki 2016-12-01 buvo saugojimo aikštelė. Dirbo vyr. buhaltere, budėtoja. Pradėjo dirbti 2014-09-18. Darbo vieta buvo D. g. , Mažeikiai. Kai pradėjo dirbti, kai perėmė buhalteriją, nebuvo perdavimo akto. Jai niekas nedavė seifo rakto. Pinigai buvo laikomi direktoriaus kabinete, darbo stalo pirmame stalčiuje. Kai vairuotojai vakare atveždavo pinigus budėtojoms, tai budėtojos pinigus irgi laikydavo savo stalčiuje. Šeštadienį, sekmadienį arba švenčių dienomis – budėtojo kabinete, stalčiuje visas tas dienas išbūdavo pinigai. Jokio seifo toje patalpoje nebuvo. Vairuotojai iki 2016 m. gruodžio 1 d. iš kasos išsiėmę pinigus vakare atiduodavo budėtojoms, o ne jai asmeniškai. Ji tik paimdavo pinigus iš stalčiaus ir nunešdavo į jo stalčių padėti. Neturėjo seifo rakto, jo jai niekas nedavė ir neperdavė. Apie tai, kad yra seifas, sužinojo gal po pusės metų. Atlyginimas buvo mažas, o ji su tokiu atlyginimu sutiko. Gavo minimalų atlyginimą, t. y. 380. Susirgo vyras sunkiai, tada dar nebuvo išsiskyrę, santaupų neturėjo – tai ji paimdavo, vėl padėdavo. Buvo susiskaičiavusi, kad išeidama turėjo gauti apie 800 eurų atlyginimo, nes turėjo 2 metų nepanaudotas atostogas, buvo pasiskaičiavusi, kad su gruodžio mėnesio atlyginimu ir dviejų metų nepanaudotas atostogas turėtų būti apie 700 eurų. Buvo susiskaičiavusi kiek gaus, kiek galės padengti. Darbo užmokestį mokėdavo apie 25-26 dieną, kai darbuotojai pradėdavo prašyti atlyginimų. Yra buvusi nubausta už tai, kad į apskaitą neteisingai įtraukdavo darbo užmokesčio mokėjimo datą. Tiksliai nepasakys, kokiomis dienomis ir po kiek imdavo. Nežino, kaip paskaičiuota ta suma. Kai direktorius pasakė, kad trūksta pinigų, jis neklausė, koks pinigų likutis pagal apskaitą, kiek kasoje pinigų. Ji neturėjo galimybės suskaičiuoti, nes tik po mėnesio matydavo, kiek yra pinigų. Kiek tų pinigų faktiškai turėjo, nežino. Iš pradžių ji neprisipažino, nes žadėjo pasiskolinti ir labai greitai padengti tą sumą. Antradienio rytą atėjus į darbą nebebuvo jos darbo kompiuterio, dokumentai šiek tiek išvartyti ir išplėšytas sąsiuvinis, kuriame rašydavo įduodamus pinigus vairuotojams. Ne kartą iš kasos pinigų, t. y. įmonės, buvo sumokėjusi jo asmenines atvežtas sąskaitas. Įmonės pinigai buvo naudojami jo asmeniniams reikalams. Jis niekada neklausdavo tų kasos likučių. Kilus konfliktui, parašė prašymą neapmokamų atostogų kelioms dienoms, nes norėjo nusiraminti, galvojo, kad jau turės tuos pinigus. Išeidama įdavė raktus jam. Išėjo apie 12.30 val. ir apie 3 val. po pietų jau skambino iš policijos, pasakė, kad yra atvažiavęs direktorius A. K. dėl tų pinigų sumos. Policininkas minėjo, kad ji yra pasisavinusi apie 1600. Ją pasikvietė gruodžio 28 d. Nuvykusi parašė prisipažinimą. Tą pačią dieną nuvažiavo pas direktorių į D. g. . Sužinojo, kad yra atleista, norėjo sužinoti, koks priklauso jai atsiskaitymas. Buhalterės nebuvo, o jis sumos negalėjo įvardinti. Jis pasakė, kad jai reikia grąžinti apie 2600, ką rašė ir pasiaiškinime, o tada atiduos atsiskaitymą. Ji dabar nepamena, kokiomis sumomis ir kada ėmė pinigus. Ji žymėjosi savo užrašų knygutėje, kada ir po kiek ėmė pinigų. Iš pradžių žymėjosi datas, kažkokių dienų nėra pasižymėjusi, po to kažkiek pinigų padėdavo ir vėl pasirašydavo. Vedėsi tokią atmintinę. Lyg ir nėra praleidusi jokios sumos. Yra pateikusi paskaičiavimą, bet ten nėra vieno lapo, kuriame buvo rašomas likutis, nes ji grynų pinigų nematė iš kitų mėnesių. Ten rašėsi dar tai, kiek įduodavo vairuotojui. To lapo ten nėra pridėta. Pridėti lapai – tai iš vairuotojų kasos aparatų kviteliai buvo neryškūs, todėl po kelių dienų, kai išimdavo pinigus iš kasų penktadieniais, ji rašėsi, kad žinotų, kokia grynai buvo tos dienos suma. Vesdavo dar tokią apskaitą, po to susivesdavo buhalterinės apskaitos duomenis, susitikrindavo su tais lapais, ar tiksliai yra išrašiusi pajamų orderius. Ir dar po kelių dienų rašydavosi tokias sąskaitas, kad nepasimestų. Negali pasakyti, ar tos sumos jau buvo suvestos į buhalterinę apskaitą. Ji antradienį atėjusi į darbą padavė viską, ką turėjo. Atrodo, kad buvo dar kažkoks lapelis. Atvykusi į policiją pasirašė prisipažinimą. Ji parašė 2600 eurų sumą. Rašė tai, ką jai diktavo, nes sakė, kad gali uždaryti į areštinę. Praėjus savaitei laiko ji vis dar buvo pasimetusi, pasirašė prisipažinimą nepagalvojusi. Ji nebuvo buvusi policijoje, nebuvo su tuo susidūrusi ir nežinojo, kas jos ten laukia. Po policijos nuvažiavo pas direktorių, nes galvojo, kad bus paskaičiuotas atsiskaitymas ir jie suderins tą sumą. Jis sakė, kad ji grąžintų pinigus, o tada jis atiduos atsiskaitymą – taip ir paliko tas atsiskaitymas. Viskas vyko tą pačią dieną. Tą prisipažinimą rašė „Arkonta“ patalpose. Jai išvažiuojant jis pasakė, kad vėliau praneš, kokia tikslia ten suma. Ji vėl buvo pasimetusi, nes jis jai sakė 2600 eurų sumą – tai taip ir užrašė, o kodėl nesiėmė, nežino. Negerai padarė. Vykdama į policiją ji nesiėmė savo paskaičiavimų. Mėnesio pinigai buvo laikomi direktoriaus kabinete, pirmame stalo stalčiuje. Seifas, kurį pamatė po kokio pusmečio, taip pat buvo direktoriaus kabinete, sekcijoje. Ji įeidavo į direktoriaus kabinetą padėti tų pinigų. Tų pinigų į direktoriaus kabinetą daugiau niekas nenešdavo. Atlyginimus mokėdavo pats direktorius. Ji visada padarydavo žiniaraštį, išrašydavo išlaidų orderį, tabelį ir visus dokumentus nunešdavo jam pasirašyti. Žiniaraštį nunešdavo jam. Išlaidų orderį pasiimdavo po 15 d. ir įvesdavo į apskaitą taip, kaip išmokėta. Ją nubaudė Mokesčių inspekcija, nes jos atlyginimas nebuvo išmokėtas, o ji jį įtraukė į apskaitą. Nepasakys, kurios sumos įeina į jos pripažįstamą 1000 eurų sumą. Tiksliai nežino ir dabar neatsakys. Kai paaiškėjo, kad trūksta pinigų, ji žadėjo direktoriui grąžinti tuos pinigus. Su direktoriumi apie konkrečią sumą, kurią žada grąžinti, nekalbėjo. Ji konkrečios sumos neįvardijo, nes jai nepateikė jokio akto. Jis įvardijo sumą apie 2600 eurų. Ji ketino grąžinti skirtumą nuo jai priklausiusios išmokėti sumos. Tos sumos jie nesusitarė. Pripažįsta, kad buvo taip, kaip pasakojo ikiteisminio tyrimo metu. Patvirtina tuos parodymus.
Civilinio ieškovo atstovas UAB „Arkonta“ direktorius A. K. teismo posėdyje parodė, kad jis yra įmonės vadovas. Tai buvo 2016 m. gruodžio 9-14 dienos laikotarpyje, kai R. G., vyriausioji buhalterė, pasisavino iš seifo 2596,98 eurų. Su ja buvo kalbėta. Jis jai sakė, kad iki ryto atneštų tuos pinigėlius. Taip jai pasakė tik pastebėjęs, kad trūksta pinigų. Vėliau ji prisipažino, kad yra paėmusi, bet sumos neįvardijo. Iš pradžių ji supyko, kad ją vagina. Jis jos klausė, kur pinigai, o ji pasakė, kad pinigai yra, tik ji juos iškeis ir atneš. Sakė jai iki ryto 8 val. atnešti visus pinigus. Kitos dienos rytą atėjus jokių pinigų nebuvo, ji jų neatnešė. Tada jai dar davė laiko iki pietų, iki 12 val., laiko, sakė, kad po pietų kreipsis į policiją. Ji sakė, kad gali daryti ką nori. Tada jis kreipėsi į policiją, parašė pareiškimą, kad iš seifo dingo apie 2600 eurų. Po to prasidėjo tyrimas. Ji atėjo 2016-12-28 su pasiaiškinimu, sakė, kaip čia galime tartis, kai grąžinti pinigus. Ji prašė jo atsiskaitymo, o jis jai pasakė, kad reikia kitos buhalterės. Ji buvo paskaičiavusi savo versiją. Sakė jai, kad pinigai bus grąžinti, kai bus buhalterė, kuri viską suskaičiuos. Atėjusi gruodžio 28 d. ji parašė prašymą ir žadėjo pinigus grąžinti iki sausio 10 d. Nelabai ja patikėjo, bet taip ir buvo – tų pinigų negrąžino, jam skambinant nekėlė net ragelio. Suprato, kad viskas tuo ir pasibaigia. Ji sako, kad yra paėmusi apie 1000 eurų, bet yra padaryta inventorizacija. Jis jos prašė surašyti, kiek trūksta pinigėlių, kiek yra paėmusi ir ji nepagalvojusi viską surašė, padėjo jam ant stalo visą tą raštą, kuriame pinigai beveik sutapo. Ji motyvavo, kad tai juodraštis, gal ji taip jį ir vadina, bet sąsiuvinyje ji buvo pasirašiusi visas tas sumas. Reikėjo pinigų autobuso detalei ir jis, atrakinęs seifą, pamatė, kad mažai tų pinigų. Jis jos klausė, o ji pasakė, kad pinigai yra, bet smulkūs ir reikia juos iškeisti. Jau tada kažką įtarė. Pinigus žiūrėjo gal gruodžio pradžioje ir nieko įtartino nepastebėjo, o jau apie gruodžio 18-19 d. pasižiūrėjus pinigų trūko. Palei visas ataskaitas, kasos kvitus padarė inventorizaciją. Tada iš karto inventorizacijos nepadarė. Celofaniniuose pakeliuose, kuriuos jai perduodavo vairuotojai, buvo sudėti tie pinigėliai ir pamatė, kad pinigų yra nedaug ir jos paklausė, kur jie yra. Ten buvo tik keli pakeliai, o turėjo būti nuo 4 d. iki 19 d. Jis pagal pakelių kiekį suvokė ir nusprendė, kad trūksta pinigų, tai pasitvirtino, kai pradėjo skaičiuoti. Iš pradžių kalbėjo su G.. Ji pasakė, kad tie pinigai bus. Pinigų sumos ji neįvardijo ir ko gero pati nežinojo, kiek tų pinigų ėmė. Ji pasakė, kad iškeis tuos pinigus ir grąžins. Ji nenurodė, kiek pinigų grąžins. Pagal visas suvestines jie padarė inventorizaciją, trūkstama pinigų suma sutampa su jos paskaičiavimu. Jos paprašė, kad ji ant lapelio surašytų, kiek yra paėmusi tų pinigų ir ji ant lapelio surašė visas tas sumas. Tas sumas ji surašė tą pačią dieną, kai jis pamatė, kad trūksta pinigų. Ji tai padarė ko gero nieko blogo neįtardama, nurodė visas sumas. Jie žiūrėjo savo inventorizaciją. Bendra suma atitiko. Inventorizacijos aktas buvo surašytas 2016-12-19. Tie pinigėliai yra įšaldyti sąskaitoje, nes jų nėra. Greičiausiai dar yra kitas inventorizacijos aktas. Inventorizacija buvo, yra toks aktas. Inventorizacijos aktą pasirašė jis, J. K. ir P. Ž., kuris buvo vairuotojas, o K. jo žmona. Ši komisija sukurta įsakymu. Jis tikrai buvo surašytas ir juo buvo vadovautasi. G. buvo atvykusi tartis savo iniciatyva. Ji atvažiavo po policijos tartis, sakė, kad grąžins tuos pinigėlius. Jis jai sakė, kad parašytų paaiškinimą – tai ji ir parašė prisipažinimą, paaiškinimą, kad grąžins tuos pinigus. Jis jai sakė, kad byla bus nutraukta, bet ji tų pinigų negrąžino. Ji nebuvo spaudžiama, atėjusi pati pasirašė tą prisipažinimą. Jis jos neprašė rašyti prisipažinimo. Jis jai sakė, kad parašytų raštiškai, kad grąžins pinigus, o ji pati pasakė, kad parašys prisipažinimą. Atlyginimai yra sumokami apie 15-16 d. Jai vėliausiai pinigai buvo sumokėti 16 d., tik ji nepasirašė. Inventorizacija buvo daroma antradienį, kai ji nebeatėjo į darbą po pietų. Jis jai sakė, kad atneštų pinigėlius, ji jų nebeatnešė ir po pietų nebeatėjo į darbą, nekėlė ragelio. Darbe ji buvo iki 10-11 val. Apie 12 val. jos jau nebebuvo. Inventorizacija buvo daroma po pietų.2016 m. gruodžio mėn. buvo daromas inventorizacijos aktas. Kaip inventorizacijos aktą jis traktuoja aktą dėl įmonės materialaus turto pasisavinimo, kuris yra gruodžio 20 d. Tuo laiku nebuvo tokio akto, kuris atitiktų tipinę formą. Kodėl nebuvo atliktas inventorizacijos aktas nustatyta tvarka, nežino. Negali pasakyti, kodėl nebuvo atlikta inventorizacija. Jie surašė visą pinigėlių dingimo aktą. Jei būtų žinojęs, būtų kvietęs specialistus ir būtų buvusi padaryta inventorizacija. Jie trijų žmonių komisija susėdo ir tikrino tuos pinigėlius, surašė, kad yra dingę. Tą aktą surašė „Milega“ buhalterė. Suma iš tikro yra 2596,98 eurų. Patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Prašo jų civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš kaltinamosios UAB „Arkonta“ 2596,98 eurų, kuriuos ji pasisavino.
K. R. G. kaltė, be jos pačios dalinio prisipažinimo ir parodymų, duotų teismo posėdžių metu, civilinio ieškovo atstovo UAB „Arkonta“ direktoriaus A. K. parodymų teismo posėdžio metu, įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:
-iš 2016-12-20 Telšių AVPK Mažeikių r. PK UAB "Arkonta" pareiškimo matyti, kad jie pranešė apie tai, kad laikotarpyje tarp 2016-12-04 iki 2016-12-19 iš UAB "Arkonta" seifo, esančio adresu Mažeikiai, M. D. g. , dingo įmonei priklausantys 2598.96 eurai grynųjų pinigų. (1t., b. 1. 1);
- iš 2014-09-15 d. darbo sutarties matyti, kad R. G. buvo priimta dirbti į UAB „Arkonta“ vyr. buhalterės- budėtojos pareigoms ( 1t.b.l.70-71);
-iš 2014 09 15 visiškos materialinės atsakomybės sutarties matyti, kad su R. G. buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis ( 1t.b.l.72);
- iš pateiktų kvitų kopijų, kasos knygos, autobuso nuomos sutartis kopijų ir kasos pajamų orderio kopijų matyti UAB „ Arkonta“ pajamos ir išlaidos už 2016 m. lapkričio- 2016 m./ gruodžio mėnesius ( 1t.b.l.70-191 );
- iš 2017-04-25 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad UAB „ Arkonta“ vadovas A. K. pateikė UAB „ Arkonta“ buhalterinių dokumentų kopijas už 2016m. lapkričio mėn.-2016 m. gruodžio mėn. (2t.b.l.3-154);
-iš 2017-05-19 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad UAB „ Arkonta“ vadovas A. K. pateikė UAB „ Arkonta“ 2016-ž12-20 aktą dėl įmonės materialaus turto pasisavinimo ir R. G. prisipažinimą UAB „ Arkonta“ direktoriui ( 2t. b.l. 155-159);
- iš R. G. raštiško prisipažinimo UAB „ Arkonta“ direktoriui matyti, kad ji parodo, jog ji, dirbdama UAB „ Arkonta“ buhaltere, pasisavino grynųjų pinigų suma susidarė apie 2600 eurų, įmonei padarytą žalą ji atlygins, prašo leisti grąžinti pinigus iki 2017-01-10 d. (2t.b.l.159 );
- iš įtariamosios R. G. apklausos ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad ji parodė, kad UAB „Arkonta", kuri vertėsi keleivių pavėžėjimo bei automobilių saugojimo veikla, vyriausiosios buhalterės-budėtojos pareigose ji pradėjo dirbti 2014-09-18 ir, nors ši darbo sutartis buvo sudaryta neterminuotam laikotarpiui, iš karto su direktoriumi A. K. sutarė, jog dirbs maždaug dviejų metų laikotarpį, t. y. direktoriaus žmonos J. K. dekretinių bei vaiko auginimo atostogų laikotarpiu. Jos darbo vieta buvo adresu M. D. g. , Mažeikiai, kur yra UAB „Arkonta" priklausanti automobilių saugojimo aikštelė, kurios teritorijoje esančiame pastate yra ir bendrovės administracinės patalpos. 2016 metų rudenį jos vyrui G. G. buvo diagnozuota kepenų cirozės liga, kurios gydymui jie išleido visas santaupas, todėl, neturėdama lėšų šiai vyro ligai gydyti, ji 2016-11-10 iš UAB „Arkonta" kasos niekam nepranešusi pirmą kartą pasiėmė 210 € sumą, kurią grąžinti į kasą ketino išeidama iš darbo (nes artėjo terminas, kai į darbą turėjo grįžti J. K.), kai jai bus sumokėta kompensacija už nepanaudotas atostogas, nes per dvejus darbo metus neatostogavo visiškai, bei bus išmokėtas atlyginimas už lapkričio ir gruodžio mėnesius. Kadangi jai tiek pinigų tam kartui neprireikė, 2016-11-18 ji į kasą grąžino 50 €, po to vėl pritrūkusi pinigų iš UAB „Arkonta" kasos 2016-11-25 pasiėmė 300 €, 2016-11-30 pasiėmė 150 €, 2016-12-01 pasiėmė 50 €, 2016-12-07 pasiėmė 115 €, po to kažkurią gruodžio mėnesio dieną į kasą grąžino 75 €, po to vėl kažkurią gruodžio mėnesio dieną pasiėmė 340 €, iš kurių netrukus vėl į kasą grąžino 40 € ir tokiu būdu, jos paskaičiavimu, 2016-11-10 (kai pirmą kartą pasiėmė pinigus) - 2017-01-20 (kai paskutinį kartą buvo darbe) laikotarpiu ji iš UAB „Arkonta" kasos pasisavino 1000 € sumą. Apie tai, kad UAB „Arkonta" kasoje pastebėjo pinigų trukumą, direktorius A. K. jai pasakė 2016-12-19, todėl ji iškart pradėjo ieškoti, iš kur pasiskolinti pinigų, tačiau nerado, kas jų paskolintų, dėl ko 2016-12-20 ryte direktoriui A. K. prisipažino iš bendrovės kasos paėmusi pinigus, į ką atsakydamas direktorius liepė iki pietų visus paimtus pinigus grąžinti, o kai jų gauti nepavyko, apie 12 val. direktorius liepė atiduoti patalpų raktus, apsaugos pultelį, kuriuos perduodama ji A. K. taip pat įteikė ir ranka rašytą prašymą nuo 2016-12-20 iki 2016-12-28 išleisti nemokamų atostogų, per šį laikotarpį tikėdamasi iš kieno nors pasiskolinti pinigų, tačiau netrukus per SODROS elektroninę sistemą gavo pranešimą, jog 2016-12-21 yra atleista iš pareigų Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu. 2016-12-28 ji buvo iškviesta į Mažeikių rajono policijos komisariatą, kur iš policijos pareigūno sužinojo, jog A. K. dėl UAB „Arkonta" priklausančių pinigų (2596,98 €) pasisavinimo yra pateikęs pareiškimą, todėl, patyrusi stresą, prisipažino, jog pasisavino šiuos pinigus ir tuo tikslu parašė atvirą prisipažinimą, tačiau grįžusi namo ir apsiraminusi paskaičiavo, jog UAB „Arkonta" yra skolinga 1000 €. Atleidžiama iš darbo UAB „Arkonta" ji niekam nei buhalterinių dokumentų, nei turto, nei grynųjų pinigų neperdavė, niekas su ja skolos dėl pasisavintų pinigų nederino, todėl kokiu pagrindu jai yra paskaičiuotas 2596,98 € pasisavinimas, nežino, dėl ko kalta prisipažįsta dalinai. 2016 metų gruodžio mėnesio pabaigoje ji buvo susitikusi su A. K. ir bandė su juo susitarti, kad jis pinigų sumą, kurią jai reikėjo sumokėti už 2016 metų gruodžio mėnesį ir už dvejus metus nepanaudotų atostogų, išminusuotų iš tos pinigų skolos, kurią ji buvo skolinga įmonei, tačiau A. K. pasakė, kai ji grąžins pinigus, kuriuos buvo skoloje, tada jis atiduos atsiskaitymą, t.y. pinigus, kuriuos turėjo jai išmokėti už 2016 metų gruodžio mėnesio atlyginimą ir pinigus už nepanaudotas atostogas, bet kokia tai konkreti suma, jis jai nepasakė. Apie įtarime minimus 31 eurą už saugojimo paslaugas - ji buvo jų neapskaičiusi, t. y. nebuvo įtraukta į buhalterinės apskaitos programą, kadangi šie pinigai buvo gauti po 2016 metų gruodžio pirmos dienos, kelios dienos iki tol, kol A. K. sužinojo apie įmonės "UAB "Arkonta" dingusius pinigus. Kadangi UAB "Arkonta" nuo 2016-12-01 dienos nebevykdė saugojimo paslaugos, o iki 2016-12-01 ji minėtų 31 euro už saugojimo paslaugas dar gavusi nebuvo, jie ir buvo neapskaityti, o kai juos gavo, jų apskaityti nespėjo, nes po jų gavimo praėjus kelioms dienoms tarp jos ir A. K. įvyko konfliktas dėl dingusių įmonės pinigų ir ji to padaryti nebegalėjo, nes parašė prašymą neapmokamoms atostogoms ir į darbą nebegrįžo, sužinojo, kad yra atleista. Ar įtarime minimas pinigų sumas, t. y. už užsakomąjį reisą 2016-12-13 pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. AK-16-455 gautus 169,40 Eur, pagal 2016-12-15 autobuso nuomos sutartį Nr. 16/113 gautus 90,60 Eur, buvo apskaičiusi, t.y. įtraukusi į buhalterinės apskaitos programą, pasakyti negali, nes tikrai neprisimena. 2016 metų gruodžio mėnesio pradžioje į įmonę "Arkonta" buvo atvykęs kurjeris, kuris atvežė siuntinį, adresuotą J. K. ir už kurį reikėjo sumokėti 383 eurus. Tuo metu direktoriaus įmonėje nebuvo, jis jai paskambino ir pasakė paimti iš jo kabinete esančio jo darbo stalo stalčiaus pinigus, t.y. 383 eurus, ir sumokėti už siuntinį. Ji taip ir padarė, kaip jai liepė direktorius A. K.. Kadangi įmonės pinigų paimti ir panaudoti savo reikmėms, ne įmonės tikslams negalima, ji šiuos paimtus pinigus niekaip neįformino, kad jie buvo paimti, o ar šią pinigų sumą direktorius grąžino, nežino, kadangi ji grynųjų pinigų likučių netikrindavo, nes tokios galimybės neturėjo, visus grynuosius pinigus priduodavo direktoriui ir jie buvo jo žinioje, ji tvarkė tik buhalterinius dokumentus apskaitoje. Ne vieną kartą matė, kad savaitės pabaigoje, t. y. penktadienį, direktorius grynuosius pinigus išsiveždavo namo. Yra mačiusi, kad grynuosius pinigus susideda į pirkinių maišelį ir iš įmonės išvažiuoja. Mano, kad juos išsiveždavo namo, nes į įmonės banko sąskaitą jie nebūdavo įnešti. Įtarime minimus 31 eurą už saugojimo aikštelės išlaidas buvo pasisavinusi, jie įeina į jos minėtą pinigų sumą - 1000 eurų, kuriuos ji pripažįsta, kad paėmė iš UAB "Arkonta", bet ar juos buvo įtraukusi į savo užrašus, kuriais remiantis ji apskaičiavo, kokią pinigų sumą ji buvo pasisavinusi iš UAB "Arkonta", ji neprimena, taip pat negali pasakyti, ar įtarime minimi pinigai - 169,40 Eur, gauti už užsakomąjį reisą 2016-12-13 pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. AK-16-455 bei pagal 2016-12-15 autobuso nuomos sutartį Nr. 16/113 gauti 90,60 Eur, buvo jos pasisavinti ir įeina į 1000 eurų sumą, kurią ji pripažįsta pasisavinusi iš UAB "Arkonta", nes neprisimena. Taip pat neprisimena, ar šios pinigų sumos buvo jos užrašuose dėl pasisavintų pinigų (užrašų knygelėje). Ji mano, kad A. K. pateikė 2596,98 eurų sumą kaip jos pasisavintą iš įmonės "Arkonta" pagal jos paliktą juodraštį, kurį ji rašėsi, kad nepamirštų, kokią pinigų sumą reikia suvesti į buhalterinę apskaitą. Tai buvo tik jos juodraštis, nes ji taip yra įpratusi dirbti, kad pirma pasidaro juodraštinį variantą ir juo naudodamasi duomenis suvesdavo į buhalterinę apskaitą. Prisimena, kad pateikdama direktoriui pareiškimą dėl neapmokamų atostogų pateikė ir dar kažkokias įmonės sutartis, tarp jų buvo įsimaišęs ir šis juodraštis, bet apie šį juodraštį ji jam nieko nekomentavo(3 t., b. 1. 66-67,69-70; 73-74,78-79);
- iš 2017-03-28 įtariamosios R. G. papildomos apklausos protokolo matyti, kad jame nurodyta, kad šio protokolo priedas - 2009-03-26 kalendoriaus lapelis su rankraštiniais įrašais, 1 lapas (padaryta jo kopija, o originalas grąžintas R. G. (3t., b. 1. 69-70, 71);
-iš liudytojo A. K. apklausos ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis parodė, kad jo vadovaujama UAB „Arkonta" vykdo veiklą keleivių vežimo sausumos transportu bei automobilių saugojimo aikštelės paslaugos srityje, bendrovės buveinė yra adresu M. D. g. , Mažeikiai, kur yra automobilių saugojimo aikštelė bei administracinis pastatas. Pagal 2014-09-15 tarp UAB „Arkonta" ir R. G. sudarytą darbo sutartį Nr. 123 nuo 2014-09-18 UAB „Arkonta" vyriausiosios buhalterės-budėtojos pareigose pradėjo dirbti R. G., kurios darbo vieta buvo bendrovei priklausančiame administraciniame pastate, esančiame adresu M. D. g. , Mažeikiai. Priimant į darbą su R. G. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis, tačiau jie žodžiu sutarė, jog ji bendrovėje dirbs maždaug dviejų metų laikotarpį. Ji 2014-09-18 pradėjo dirbti UAB „Arkonta", o 2016 metų pabaigoje, jau suėjus aukščiau paminėtam R. G. 2-jų metų darbo UAB „Arkonta" terminui, R. G. apie atleidimą iš darbo nebuvo pranešta, nes bendrovę jos darbas tenkino. Nors buhalterė R. G. iš pažiūros dirbo sąžiningai, jis kiekvieną mėnesį pagal buhalterinius dokumentus, t y. pajamų bei išlaidų ataskaitas, bendrovės kasoje esančias pinigines lėšas, sutikrindavo balansą ir iki 2016 m. gruodžio mėnesio pinigų nei trūkumo, nei pertekliaus nebuvo. 2016 m. gruodžio pabaigoje, tikslios datos neprisimena, eilinį kartą suvesdamas UAB „Arkonta" gautų pajamų ir patirtų išlaidų balansą jis pastebėjo, jog kasoje trūksta apie 2500 €, t. y. praktiškai daugiau kaip 50 % vieno mėnesio dydžio visų bendrovės pajamų, dėl ko kreipėsi į vyriausiąją buhalterę R. G., kuri paaiškino, jog pinigai kasoje yra, tačiau juos „reikia iškeisti". Tada jis R. G. paprašė kitos dienos ryte pateikti jam visus UAB „Arkonta" kasoje turimus būti pinigus, o sekančią dieną, apie pietų metą, R. G. jam prisipažino iš UAB „Arkonta" kasos paėmusi pinigus, tačiau kokiu tikslu juos paėmė, nepaaiškino. Pareikalavus pateikti paaiškinimą, kokių būtent lėšų bendrovės kasoje trūksta, R. G. ranka ant dviejų popieriaus lapų surašė bei jam pateikė ataskaitą, kurioje nurodė, jog ji 753,08 € pasisavino iš kasos aparato, kurio galiniai skaičiai „157", 674,02 € pasisavino iš kasos aparato, kurio galiniai skaičiai „398", 578,88 € pasisavino iš kasos aparato, kurio galiniai skaičiai „505", 560 € pasisavino iš užsakovų sumokėtų pinigų pagal UAB „Arkonta" vykdytus užsakomuosius reisus bei 31 € pasisavino iš klientų sumokėtų pinigų už UAB „Arkonta" suteiktas automobilių stovėjimo aikštelės paslaugas, t. y. iš viso 2596,98 €. Paklausus, kada ir kokiu būdu ji ruošiasi atlyginti bendrovei padarytą žalą, R. G. pareiškė pinigų neturinti ir nežinanti, iš kur jų gauti, į ką atsakydamas jis pasakė, jog kreipsis į policiją, po ko R. G. perdavė visus raktus, vartų valdymo pultelį ir apie 12 val. paliko bendrovę (išeidama R. G. jam jokio rašytinio prašymo išleisti nemokamų atostogų ar atleisti iš darbo nepateikė). Nematydamas kitos išeities, jis tą pačią dieną pareiškimu kreipėsi į Mažeikių rajono policijos komisariatą, o sekančią ar dar kitą dieną SODRAI elektroniniu būdu pateikė pranešimą apie darbo santykių su R. G. nutraukimą Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. K. R. G. išeidama iš darbo nei dokumentų, nei materialinių vertybių niekam neperdavė, dokumentų bei materialinių vertybių perėmimas buvo užfiksuotas jai nedalyvaujant, o pinigų trūkumas įformintas oficialiu dokumentu. Nuo 2016 metų pabaigos UAB „Arkonta" buhalterinę apskaitą vykdo UAB „Milega", esanti adresu Naftininkų g. 74-1, Mažeikiai. (1t., b. 1. 44, 45-46, 47-48, 49-50, 51-52);
-iš 2017-06-28 akistatos tarp liudytojo A. K. ir įtariamosios R. G. matyti, kad jos metu abu proceso dalyviai liko prie savo parodymų (3 t., b. 1. 82-84);
-iš 2017-11-17 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvados Nr. 5-4/89 „Dėl UAB "Arkonta" ūkinės finansinės veiklos“ matyti, kad joje nurodyta, kad pateiktų tyrimui dokumentų duomenimis UAB „Arkonta" tiriamuoju laikotarpiu nuo 2016-11-01 iki 2016-12-21 įplaukos (pajamos) sąskaitą Nr. 272 „Kasa" buvo 8361,47 Eur (žr. 2 lentelę). Tiriamuoju laikotarpiu nuo 2016-11-01 iki 2016-12-21 išmokos (išlaidos) iš sąskaitos Nr. 272 „Kasa" buvo 6082,03 Eur, t. y. A. K. išmokėjo darbo užmokestį (žr. 2 lentelę). UAB „Arkonta" tiriamuoju laikotarpiu nuo 2016-11-01 iki 2016-12-21 gautos įplaukos (pajamos) panaudotos išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, kitų išmokėjimų nebuvo. UAB „Arkonta" tiriamuoju laikotarpiu nuo 2016-11-01 iki 2016-12-21 kasos knyga buvo pildoma kompiuteriu kartą per mėnesį, t. y. kiekvieno mėnesio pabaigoje. Pastebėjus UAB „Arkonta" kasoje trūkumą, nebuvo sudaryta inventorizacijos komisija dėl grynųjų pinigų patikrinimo. Patikrinimo metu sudaryta komisija suskaičiuoja faktiškai rastus grynuosius pinigus ir sulygina su kasos knygos dokumentiniu likučiu ir nustato rezultatą, t. y. trūkumą arba perteklių. Patikrinimas įforminamas pinigų inventorizavimo aprašu, rastos pinigų sumos įrašomos žodžiais ir skaitmenimis. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-10-03 nutarimo „Dėl inventorizacijos tvarkos patvirtinimo" Nr. 1070 (2008-04-17 Nr. 370 nauja redakcija, 1999-06-03 Nr. 719) 26 punktą, „kai tikrinami atsargų ir pinigų kasoje likučiai, privalo dalyvauti materialiai atsakingi ir (arba) atsakingi asmenys" ir 36 punktą, „pinigai kasoje (eurais ir užsienio valiuta) suskaičiuojami pagal jų nominaliąją vertę" (3 t., b. l. 10-51);
-iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialistės K. K. paaiškinimo matyti, kad jame nurodyta, kad pagal UAB „Arkonta" pateiktus apskaitos dokumentus nėra galimybės nustatyti trūkumo atsiradimo datos. 2017 m. lapkričio mėn. 17 d. išvadoje dėl UAB „Arkonta" ūkinės finansinės veiklos Nr. 5-4/89 nurodytos kelios datos, t. y.: pagal 2016-12-20 liudytojo apklausos protokolą, liudytojas - UAB „Arkonta" direktorius A. K. nurodė, kad 2016-12-19 atsidaręs bendrovės seifą, pastebėjo, kad trūksta pinigų 2598,98Eur (žr. išvados 6 psl.), pagal 2017-02-23 liudytojo papildomą apklausos protokolą liudytojas A. K. nurodė, kad 2016-12-16 pasigedo pinigų 2596,98 Eur. Taip pat papildė, kad pinigų trūkumas pasimatė tik nuo 2016-12-04. Lapkričio mėnesį bendrovės kasoje pinigų netrūko (žr. išvados 6 psl.), pagal 2017-04-25 liudytojo papildomą apklausos protokolą, liudytojas A. K. nurodė, kad jis kiekvieną mėnesį tikrino bendrovės kasos įplaukų ir išmokų ataskaitas, grynuosius pinigus ir iki 2016 m. gruodžio mėn. nebuvo kasoje grynųjų pinigų nei pertekliaus nei trūkumo. 2016 m. gruodžio mėn. pabaigoje, tikslios datos jau nebeprisimena, pastebėjo, jog kasoje trūksta apie 2500,00 Eur (žr. išvados 6, 7 psl.). Pagal UAB „Arkonta" pateiktus apskaitos dokumentus nėra galimybės nustatyti bendrovės kasoje grynųjų pinigų trūkumo, kadangi pastebėjus kasoje pinigų trūkumą, nebuvo sudaryta inventorizacijos komisija dėl grynųjų pinigų patikrinimo ir atlikta grynųjų pinigų inventorizacija. Patikrinimo metu sudaryta inventorizacijos komisija suskaičiuoja faktiškai bendrovės kasoje rastus grynuosius pinigus ir sulygina su kasos knygos dokumentiniu likučiu ir nustato rezultatą, t. y. trūkumą arba perteklių. Patikrinimas įforminamas pinigų inventorizavimo aprašu, rastos pinigų sumos įrašomos žodžiais ir skaitmenimis (žr. išvados 8 psl.). (11., b.l. 66-68);
-iš 2018-03-15 Telšių AVPK Mažeikių r. PK priimto nutarimo matyti, kad atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d. (aplaidus apskaitos tvarkymas) bei nustačius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 205 str.(buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas ar neteisingos finansinės atskaitomybės pateikimas) požymius, medžiaga perduota Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mažeikių skyriui (1 t., b. L 27-37). 2018-04-04 R. G. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 205 str. 2 d. (3 t., b. 1. 56-57);
- iš 2016 12 20 UAB „ Arkonta“ dėl įmonės materialaus turto pasisavinimo akto matyti, kad komisija, susidedanti iš trijų asmenų, t.y. direktoriaus A. K., administratorės J. K. ir vairuotojo – kasininko P. Ž. nustatė, kad iš įmonės kasos savavališkai pasisavinta 2598,98 eur suma pagal elektroninių kasos aparatų fiskalinių kvitų ataskaitas: - į kasos aparatą Nr. IC 00512157 pagal 2016-12-04 kasos ataskaitą Nr. 3478 įneštus 26,80 Eur, pagal 2016-12-06 kasos ataskaitą Nr. 3479 įneštus 68,34 Eur, pagal 2016-12-07 kasos ataskaitą Nr. 3480 įneštus 86,43 Eur, pagal 2016-12-09 kasos ataskaitą Nr. 3481 įneštus 83,08 Eur, pagal 2016-12-10 kasos ataskaitą Nr. 3482 įneštus 42,21 Eur, pagal 2016-12-11 kasos ataskaitą Nr. 3483 įneštus 34,17 Eur, pagal 2016-12-12 kasos ataskaitą Nr. 3484 įneštus 86,43 Eur, pagal 2016-12-13 kasos ataskaitą Nr. 3485 įneštus 108,54 Eur, pagal 2016-12-15 kasos ataskaitą Nr. 3486 įneštus 71,02 Eur, pagal 2016-12-16 kasos ataskaitą Nr. 3487 įneštus 95,81 Eur, pagal 2016-12-17 kasos ataskaitą Nr. 3488 įneštus 50,25 Eur, į kasos aparatą Nr. IC 00503398 pagal 2016-12-05 kasos ataskaitą Nr. 1408 įneštus 73,03 Eur, pagal 2016-12-06 kasos ataskaitą Nr. 1409 įneštus 75,04 Eur, pagal 2016-12-08 kasos ataskaitą Nr. 1410 įneštus 60,97 Eur, pagal 2016-12-09 kasos ataskaitą Nr. 1411 įneštus 113,90 Eur, pagal 2016-12-12 kasos ataskaitą Nr. 1412 įneštus 101,84 Eur, pagal 2016-12-14 kasos ataskaitą Nr. 1413 įneštus 78,39 Eur, pagal 2016-12-15 kasos ataskaitą Nr. 1414 įneštus 101,17 Eur, pagal 2016-12-17 kasos ataskaitą Nr. 1415 įneštus 34,84 Eur, pagal 2016-12-18 kasos ataskaitą Nr.1416 įneštus 34,84 Eur, į kasos aparatą Nr. IC 00503505 pagal 2016-12-05 kasos ataskaitą Nr. 1397 įneštus 112,56 Eur, pagal 2016-12-07 kasos ataskaitą Nr. 1398 įneštus 77,05 Eur, pagal 2016-12-08 kasos ataskaitą Nr. 1399 įneštus 82,41 Eur, pagal 2016-12-10 kasos ataskaitą Nr. 1400 įneštus 42,88 Eur, pagal 2016-12-13 kasos ataskaitą Nr. 1401 įneštus 81,74 Eur, pagal 2016-12-14 kasos ataskaitą Nr. 1402 įneštus 109,21 Eur, pagal 2016-12-16 kasos ataskaitą Nr. 1403 įneštus 73,03 Eur, iš užsakomojo reiso 2016-12-05 Nr. AK-16-449 pagal kasos pajamų orderio Nr. 16-257 įneštus 240,00 Eur, iš užsakomojo reiso 2016-12-09 Nr. AK-16-451 pagal kasos pajamų orderio Nr. 16-258 įneštus 60,00 Eur, iŠ užsakomojo reiso 2016-12-13 pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. AK-16-455 įneštus 169,40 Eur, pagal 2016-12-15 autobuso nuomos sutartį Nr. 16/113 gautus 90,60 Eur, už saugojimo paslaugas gautus 31,00 Eur, taip pasisavino viso 2596,98 Eur grynųjų pinigų, priklausančių UAB „ARKONTA"( 3t.b.l. 47-48 );
- iš R. G. 2016-12-28 atviro prisipažinimo matyti, kad ji savo ranka nurodo, jog ji, dirbdama UAB „ Arkonta“ nuo 2016-11-07 iki 2016-12-19 skirtingomis dienomis ir sumomis pasisavino UAB „ Arkonta“ pinigus, kurie buvo laikomi stalo stalčiuje be užrakto, sumoje viso 2596,98 Eur, pinigus ėmė esant šeimyninėms problemoms, neturėdama pasiskolinti iš kitur, pinigus ruošėsi grąžinti, bet per trumpą laiką nebuvo iš kur pasiskolinti. Prisipažįsta padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi ir padarytą žalą įmonei atlygins (3t.b.l.85 );
- iš kalendoriaus lapelio su rankraštiniais įrašais matyti, kad yra vesta gautų, paimtų pinigų skaičiavimai, matyti, kad yra nurodoma, jog prie kai kurių sumų pažymėta „ atid.“, ką galima vertinti kaip R. G. vestą imamų ir gražinamų sumų susirašymą ( 3t.b.l.71 );
Motyvuojamoji dalis
Pagal Baudžiamojo Kodekso 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Taigi objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Subjektyvieji turto pasisavinimo požymiai yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Turto pasisavinimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu kaltininkas supranta, kad jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą (turtinę teisę) neteisėtai paverčia savo turtu, numato, jog dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori. Turto pasisavinimo subjektas – specialus, todėl pagal BK 183 straipsnį atsako tik tas asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu turtas (turtinė teisė) buvo patikėtas ar perduotas jo žiniai. Įgaliojimai turtui (turtinei teisei) kaltininkui gali būti suteikiami įvairiais pagrindais, pavyzdžiui, esant civiliniams, darbo ar kitiems teisiniams santykiams. Pasisavinimas pagal BK 183 straipsnį laikomas baigtu, kai neteisėtai užvaldomas svetimas turtas ir yra reali galimybė jį valdyti, juo naudotis ar disponuoti arba pasisavinama turtinė teisė, suteikianti kaltininkui galimybę gauti svetimą turtą arba turtinę naudą tuoj pat arba ateityje, elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu. Šio nusikaltimo baigtumo momentas iš dalies priklauso nuo pasisavinamo turto rūšies. Pasisavinus pinigus, nusikaltimas laikomas baigtu nuo momento, kai savininkas ar kitas jo įgaliotas asmuo teisėtai pareikalauja atsiskaityti ar atiduoti daiktus natūra arba kai pasibaigia turto grąžinimo terminas, arba kai kaltininkas išneša daiktus iš tos teritorijos, kurioje jis turi įgaliojimus juos valdyti ar jais naudotis, ir pan. Byloje nustatyta, kad R. G. veikė tiesiogine tyčia, nes, būdama visiškai materialiai atsakinga pagal rašytinę materialinės atsakomybės sutartį, sudarytą tarp UAB „ Arkonta“ ir jos, suvokė, jog pasiėmusi sau bendrovės pinigus paverčia juos savo nuosavu turtu, taip siekdamas sau naudos turto savininko sąskaita. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, R. G. veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, jos padarytoje veikoje nustatyti visi būtini šio nusikaltimo sudėties požymiai.
K. R. G. dėl šios nusikalstamos veikos padarymo prisipažino dalinai, nurodydama, kad ji iš UAB „ARKONTA" kasos iš viso pasisavino tik 1000 eurų sumą, o pirminėje ikiteisminio tyrimo metu policijoje atliktoje apklausoje pripažino pasisavinusi visus kaltinime nurodytus pinigus, nes patyrė stresą, grįžusi namo ir apsiraminusi paskaičiavo, kad UAB „ARKONTA" yra skolinga tik 1000 eurų. Tačiau toks jos aiškinimas yra laikytinas jos pasirinkta gynybine pozicija. Iš 2014 09 15 visiškos materialinės atsakomybės sutarties matyti, kad su R. G. buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis ( 1t.b.l.72), vadinasi, ji atsakinga už trūkstamas pingines lėšas visa apimtimi.
R. G. teisme parodė, kad ji vedėsi tokią atmintinę, kiek pasiimdavo pinigų, lyg ir nėra praleidusi jokios sumos. Tačiau iš ištirtų įrodymų nustatyta, kad R. G. ne tik policijai 2018-12-28 savo iniciatyva buvo pateikusi atvirą pripažinimą, kuriame ji nurodė, kad iš įmonės pasisavino būtent 2596,98 eurų sumą (3t., 85), bet ir po apklausos policijoje ji UAB „ Arkonta“ savo iniciatyva buvo pateikusi prisipažinimą, kuriame taip pat nurodė, kad ji pasisavino UAB „ Arkonta“ pinigų apie 2600 eur ( 2t.b.l.159 ):iš R. G. prisipažinimo UAB „ Arkonta“ direktoriui matyti, kad ji parodo, jog ji, dirbdama UAB „Arkonta“ buhaltere, pasisavino grynųjų pinigų suma susidarė apie 2600 eurų, įmonei padarytą žalą ji atlygins, prašo leisti grąžinti pinigus iki 2017-01-10 d. (2t.b.l.159 ).Jos kaltę įrodo ir nuoseklūs liudytojo A. K. parodymai, kurie buvo nuoseklūs ir nekito ir kuriais teismui nėra pagrindo nesivadovauti. Taip pat iš 2017-11-17 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvados Nr. 5-4/89 Dėl UAB "Arkonta" ūkinės finansinės veiklos matyti, kad joje nurodyta, kad pastebėjus UAB „Arkonta" kasoje trūkumą, nebuvo sudaryta inventorizacijos komisija dėl grynųjų pinigų patikrinimo, o dėstomojoje dalyje nurodyta, kad iš tyrimui pateiktų UAB "Arkonta" apskaitos dokumentų negalima nustatyti grynųjų pinigų sumos, kurią galėjo pasisavinti R. G., kadangi nebuvo atlikta grynųjų pinigų kasoje inventorizacija, o pagal kasos knygoje užfiksuotą dokumentinį kasos likutį grynųjų pinigų likutis viršijo nurodytas sumas - 1000,00 Eur arba buvo didesnis, t. y. kasos knygoje dokumentinis pinigų likutis buvo didesnis. Taipogi UAB "Arkonta" direktoriaus pateiktame 2016-12-20 akte dėl įmonės materialaus turto pasisavinimo yra nurodoma, kad pasisavinta būtent 2598,98 eurų suma bei nurodyti tai pagrindžiantys dokumentai. Jos kaltę įrodo ir A. K. pateikta R. G. ranka surašyta ataskaita su paskaičiavimais ir nurodyta bendra 2596,98 eurų suma, kurią, kaip nurodo liudytojas, jam pateikė pati R. G.. Taipogi iš 2016 12 20 UAB „ Arkonta“ dėl įmonės materialaus turto pasisavinimo akto matyti, kad komisija, susidedanti iš trijų asmenų, t.y. direktoriaus A. K., administratorės J. K. ir vairuotojo – kasininko P. Ž. nustatė, kad iš įmonės kasos savavališkai pasisavinta 2598,98 eur suma pagal elektroninių kasos aparatų fiskalinių kvitų ataskaitas: - į kasos aparatą Nr. IC 00512157 pagal 2016-12-04 kasos ataskaitą Nr. 3478 įneštus 26,80 Eur, pagal 2016-12-06 kasos ataskaitą Nr. 3479 įneštus 68,34 Eur, pagal 2016-12-07 kasos ataskaitą Nr. 3480 įneštus 86,43 Eur, pagal 2016-12-09 kasos ataskaitą Nr. 3481 įneštus 83,08 Eur, pagal 2016-12-10 kasos ataskaitą Nr. 3482 įneštus 42,21 Eur, pagal 2016-12-11 kasos ataskaitą Nr. 3483 įneštus 34,17 Eur, pagal 2016-12-12 kasos ataskaitą Nr. 3484 įneštus 86,43 Eur, pagal 2016-12-13 kasos ataskaitą Nr. 3485 įneštus 108,54 Eur, pagal 2016-12-15 kasos ataskaitą Nr. 3486 įneštus 71,02 Eur, pagal 2016-12-16 kasos ataskaitą Nr. 3487 įneštus 95,81 Eur, pagal 2016-12-17 kasos ataskaitą Nr. 3488 įneštus 50,25 Eur, į kasos aparatą Nr. IC 00503398 pagal 2016-12-05 kasos ataskaitą Nr. 1408 įneštus 73,03 Eur, pagal 2016-12-06 kasos ataskaitą Nr. 1409 įneštus 75,04 Eur, pagal 2016-12-08 kasos ataskaitą Nr. 1410 įneštus 60,97 Eur, pagal 2016-12-09 kasos ataskaitą Nr. 1411 įneštus 113,90 Eur, pagal 2016-12-12 kasos ataskaitą Nr. 1412 įneštus 101,84 Eur, pagal 2016-12-14 kasos ataskaitą Nr. 1413 įneštus 78,39 Eur, pagal 2016-12-15 kasos ataskaitą Nr. 1414 įneštus 101,17 Eur, pagal 2016-12-17 kasos ataskaitą Nr. 1415 įneštus 34,84 Eur, pagal 2016-12-18 kasos ataskaitą Nr.1416 įneštus 34,84 Eur, į kasos aparatą Nr. IC 00503505 pagal 2016-12-05 kasos ataskaitą Nr. 1397 įneštus 112,56 Eur, pagal 2016-12-07 kasos ataskaitą Nr. 1398 įneštus 77,05 Eur, pagal 2016-12-08 kasos ataskaitą Nr. 1399 įneštus 82,41 Eur, pagal 2016-12-10 kasos ataskaitą Nr. 1400 įneštus 42,88 Eur, pagal 2016-12-13 kasos ataskaitą Nr. 1401 įneštus 81,74 Eur, pagal 2016-12-14 kasos ataskaitą Nr. 1402 įneštus 109,21 Eur, pagal 2016-12-16 kasos ataskaitą Nr. 1403 įneštus 73,03 Eur, iš užsakomojo reiso 2016-12-05 Nr. AK-16-449 pagal kasos pajamų orderio Nr. 16-257 įneštus 240,00 Eur, iš užsakomojo reiso 2016-12-09 Nr. AK-16-451 pagal kasos pajamų orderio Nr. 16-258 įneštus 60,00 Eur, iš užsakomojo reiso 2016-12-13 pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. AK-16-455 įneštus 169,40 Eur, pagal 2016-12-15 autobuso nuomos sutartį Nr. 16/113 gautus 90,60 Eur, už saugojimo paslaugas gautus 31,00 Eur, taip pasisavino viso 2596,98 Eur grynųjų pinigų, priklausančių UAB „ARKONTA", ( 3t.b.l. 47-48 ), šiuo trijų asmenų komisijos surašytu aktu ir jų sudarytu paskaičiavimu teismui netikėti nėra pagrindo. UAB „ Arkonta‘ vadovas teismo posėdyje patikslino, kad R. G. pasisavino būtent 2596,98 Eur, o ne 2598,98 eur, buvo padaryta rašymo apsirikimas, jie prašo iš kaltinamosios priteisti būtent 2596,98 eur jos pasisavintų lėšų. Iš kalendoriaus lapelio su rankraštiniais įrašais matyti, kad R. G. ranka, kaip ji paaiškino, yra vesta gautų, paimtų pinigų skaičiavimai, matyti, kad yra nurodoma, jog prie kai kurių sumų pažymėta „ atid.“, ką galima vertinti kaip R. G. vestą imamų ir gražinamų sumų susirašymą ( 3t.b.l.71 ).Taipogi iš R. G. 2016-12-28 atviro prisipažinimo matyti, kad ji savo ranka nurodo, jog ji, dirbdama UAB „ Arkonta“ nuo 2016-11-07 iki 2016-12-19 skirtingomis dienomis ir sumomis pasisavino UAB „ Arkonta“ pinigu, kurie buvo laikomi stalo stalčiuje be užrakto, sumoje viso 2596,98 Eur, pinigus ėmė esant šeimyninėms problemoms, neturėdama pasiskolinti iš kitur, pinigus ruošėsi grąžinti, bet per trumpą laiką nebuvo iš kur pasiskolinti. Prisipažįsta padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi ir padarytą žalą įmonei atlygins (3t.b.l.85 ), byloje nėra jokių duomenų, jog šį prisipažinimą ji rašė kieno nors verčiama, dėl to ji niekam jokių skundų nėra teikusi, tokių duomenų byloje nėra, todėl laikytina, kad šis jos atviras prisipažinimas taipogi yra jos kaltę įrodantis įrodymas.
Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių, kurios aprašytos aukščiau, ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų ir ištirtų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina kaltinamosios kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje, nes jos parodymai tyrimo metu nebuvo paneigti, jie visiškai sutampa su kitų teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma.
Baudžiamojo kodekso 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį: veika padaryta tiesiogine tyčia, veikos motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją (baigtinė veika), kaltininkės asmenybę – anksčiau neteista, administracine tvarka bausta (3t.,b.l.56-57), psichiatro įskaitoje nėra(3t.b.l.b.l58), nuo priklausomybės ligų nesigydė( 3t.b.58b.l.). Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Individualizuodamas skiriamą bausmę kaltinamajai, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji padarė tyčinę, baigtinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad asmuo anksčiau neteistas. Teismas sprendžia, kad yra pagrindas kaltinamajai skirti bausmę, kuri atitiktų kaltinamosios asmenybę, ydingo elgesio pasekmes. Parenkant bausmės rūšį, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamoji po persirgto susirgimo negali dirbti fizinio darbo, todėl jai parenkama bausmės rūšis- bauda. Šios aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad bausmės paskirtis, įtvirtinta BK 41 straipsnyje, bus įgyvendinta paskiriant kaltinamajai bausmę – baudą(BK 41 straipsnis, 47 straipsnis).
Teismas daro išvadą, kad parinkus kaltinamajai bausmės rūšį – baudą– bausmė bus teisinga ir atitiks tiek nusikalstamos veikos, tiek kaltininkės asmenybės pavojingumą, o taip pat bus įgyvendinti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.
UAB „ Arkonta“ civilinis ieškinys 2596,98 eurų sumai tenkintinas visiškai, šią sumą jiems priteisiant iš kaltinamosios R. G..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 302 str.,305 str.
nusprendžia:
R. G. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 183 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai bausmę 50 MGL dydžio ( 2500 Eur dydžio ) baudą.
UAB "Arkonta " civilinį ieškinį 2596,98 eurų sumai tenkinti visiškai ir priteisti iš nuteistosios R. G. du tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt šešis eurus 98 ct (2596,98 Eur) žalos atlyginimui UAB „ Arkonta“.
Kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti- palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose.