Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarties R. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (toliau – ir Institucija) teisininkas 2007 m. gegužės 28 d. surašė R. Š., UAB „Tele-3“ direktoriui, administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 214¹⁹ straipsnio 3 dalyje, padarymo. Nurodė, kad 2007 m. kovo 26 d. 20.45 val. UAB „Tele-3“ transliuotoje laidoje „Stresas“ buvo mėtomi peiliai į laidos dalyvių, gulinčių ant studijos grindų, apnuogintus pilvus; peiliai smaigaliu buvo paleidžiami maždaug iš 1 metro aukščio žemyn į apnuogintą laidos dalyvio pilvą. Prieš laidant peilius į laidos dalyvių pilvus, buvo pademonstruotas jų aštrumas, iš panašaus aukščio peiliai buvo paleisti į medinę lentelę, gulinčią ant grindų, į kurią peiliai susmigo. Protokole nurodyta, kad laidoje parodyti vaizdai skatina savęs žalojimą, o tokia informacija atitinka Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytą kriterijų ir yra priskirtina neigiamą poveikį nepilnamečiams darančios informacijos kategorijai. Tokios informacijos skelbimas ir platinimas yra ribojamas Įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi, ji gali būti transliuojama tik nuo 23 iki 6 valandos arba naudojant specialias technines priemones. Tokio pobūdžio laidą transliuojant nuo 20.45 val. iki 21.30 val. ir nenaudojant specialių priemonių, sudarančių sąlygas riboti tokių laidų įtaką nepilnamečiams, buvo pažeista Įstatymo 7 straipsnio 2 dalis ir ATPK 214¹⁹ straipsnio 3 dalis.

Institucijos 2007 m. gegužės 30 d. nutarimu UAB „Tele-3“ direktoriui R. Š., konstatavus, kad protokole nurodyta veika buvo padarytas ATPK 214¹⁹ straipsnio 3 dalyje numatytas pažeidimas, buvo paskirta 1000 litų bauda.

II.

R. Š. padavė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašydamas panaikinti Institucijos 2007 m. gegužės 30 d. nutarimą ir administracinę bylą nutraukti. Nurodė, kad pagal Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 7 punktą viešoji informacija laikoma neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančia tik tuo atveju, kai ji nepilnametį skatina save žaloti ar nusižudyti. Institucija nusprendė, kad laidoje „Stresas“ parodyti vaizdai gali skatinti nepilnamečius pakartoti peilių laidymą į pilvą, tai yra savo sprendimą grindė prielaida apie paskelbtos informacijos skatinantį poveikį. Tačiau su tokia išvada negalima sutikti, kadangi atskiri vaizdai vertintini visos laidoje paskelbtos informacijos kontekste. Šiuo atveju svarbu tai, kad laida pradedama užrašu „ĮSPĖJIMAS! Viskas, ką pamatysite šioje laidoje, buvo atlikta prižiūrint specialistams. Primygtinai prašome, nedarykite to patys“, dalyvių reakcija į paleidžiamus virš jų įrankius liudija, kad toks veiksmas jiems nemalonus ir jie tai iškenčia dėl siekimo laimėti laidoje, ir nei laidoje transliuojamas garsas ar tekstas, nei parodyti vaizdai nėra raginančio, keliančio ar palaikančio norą taip elgtis pobūdžio. Darant tik prielaidą, kad atskiri laidos vaizdai buvo skatinantys savęs žalojimą ir todėl atitinkantys Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytą kriterijų, būtina atsižvelgti į Įstatymo 7 straipsnio 2 dalį, pagal kurią numatyti du kvalifikuojantys požymiai – programos ir laidos turi atitikti Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1-9 punktuose numatytus vieną ar kelis kriterijus ir turi būti priskirtos viešosios informacijos, kuri ribojama skelbti ar platinti, kategorijai. Be to, Įstatymo 6 straipsnis nustato, kad viešoji informacija gali būti nepriskirta neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios informacijos kategorijai, jei ji atitinka Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1-13 punktuose apibrėžtus kriterijus, tačiau jos apimtis ir poveikis yra mažareikšmiai. Taigi viešoji informacija, formaliai atitinkanti Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytą kriterijų, turi būti vertinama sistemiškai taikant ir Įstatymo 6 straipsnį, tačiau Institucija to nepadarė. Institucija padarė išvadą, kad jam buvo žinoma, jog laidoje paskelbta informacija priskirtina neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios informacijos, kuri ribojama skelbti ir platinti, kategorijai, tai motyvuodama tuo, jog atitinkami įspėjimai buvo transliuojami laidos pradžioje. Tačiau, R. Š. nuomone, ši išvada klaidinga, nes UAB „Tele-3“ nėra šios laidos rengėja, tik ją transliuoja, tuo tarpu įspėjamąjį įrašą patalpino ir laidos įrašą transliavimui pateikė jos rengėjas UAB „Freaky Production House“.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartimi R. Š. skundo nepatenkino ir Institucijos nutarimą paliko nepakeistą.

Teismas nurodė, kad pagal Įstatymo 4 straipsnio l dalies 7 punktą darančia neigiamą poveikį nepilnamečių psichinei sveikatai, fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi laikoma viešoji informacija, skatinanti savęs žalojimą ar savižudybę, todėl inkriminuoto pažeidimo sudėties konstatavimui neigiamų nurodytos veikos pasekmių tyrimas nėra reikalingas, o būtinas konkrečiu atveju paskelbtos informacijos turinio, pobūdžio vertinimas santykyje su įstatyme įvardintu kriterijumi – ar tai yra informacija, daranti neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, aplinkybes bei įrodymus (laidos „Stresas“ vaizdo įrašą), padarė išvadą, kad UAB „Tele-3“ 2007 m. kovo 26 d. 20.45 val. transliuotoje laidoje „Stresas“ parodyta informacija priskirtina neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančiai informacijai. Todėl, teismo nuomone, R. Š. veika pagal ATPK 214¹⁹ straipsnio 3 dalį kvalifikuota teisingai, o administracinė nuobauda paskirta pagrįstai.

III.

Nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartimi, R. Š. (toliau – ir apeliantas) padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti teismo nutartį bei Institucijos nutarimą ir administracinę bylą nutraukti. Be argumentų, išdėstytų skunde pirmosios instancijos teismui, nurodo, kad teismas motyvuojamoje nutarties dalyje nurodė konkrečias materialinės teisės normas, taikomas šioje byloje – ATPK 214¹⁹ straipsnio 3 dalį ir Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 7 punktą, tačiau nė viena iš šių normų nenustato tvarkos, už kurios pažeidimą jis baudžiamas. Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatyti tik kriterijai, kuriuos atitinkanti viešoji informacija laikoma darančia neigiamą poveikį nepilnamečių psichinei sveikatai, fiziniam, protiniam ir doroviniam vystymuisi. Institucija nutarime nurodė, kad jis pažeidė Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies reikalavimus, todėl teismas turėjo pasisakyti dėl šios normos taikymo. Nors teismas konstatavo, kad minėtoje laidoje parodyta informacija atitinka Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punkte aptartus kriterijus, tačiau nenurodė motyvų, kodėl manoma, kad informacija skatina save žaloti. Nepasisakyta ir dėl šios informacijos priskyrimo viešosios informacijos, kuri ribojama skelbti ir platinti, kategorijai pagrįstumo. R. Š. pažymėjo, kad joks teisės aktas neaptaria požymių, pagal kuriuos būtų nedviprasmiškai suprantama, kokiais atvejais informacija skatina savęs žalojimą, kada jos apimtis ir poveikis yra mažareikšmiai. Taigi, jo nuomone, nėra aiškios tvarkos, leidžiančios teisinių santykių subjektams aiškiai suvokti savo teises ir pareigas viešosios informacijos vertinimo ir priskyrimo ar nepriskyrimo neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios informacijos kategorijai procese. Konkrečiu atveju UAB „Tele-3“, įgyvendindama teisės aktų jai suteiktą teisę pačiai vertinti platinamą informaciją, įvertinusi visą 2007 m. kovo 26 d. parodytą laidą „Stresas“, nenustatė, kad joje pateikiama informacija priskirtina informacijos, kuri ribojama skelbti ir platinti, kategorijai, todėl nesant aiškaus teisinio reguliavimo, visos abejonės turi būti traktuojamos traukiamo atsakomybėn asmens naudai.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad nesutinka su apelianto teiginiais, kad teismas nepasisakė dėl ginčo informacijos priskyrimo viešosios informacijos, kuri ribojama skelbti ar platinti, kategorijai. Kaip nurodė teismas, inkriminuoto pažeidimo sudėties konstatavimui neigiamų nurodytos veikos pasekmių tyrimas nėra reikalingas, o būtinas konkrečiu atveju paskelbtos informacijos pobūdžio ir turinio visumos vertinimas santykyje su Įstatyme įvardintu kriterijumi – ar tai informacija, daranti neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi. Anot apelianto, joks teisės aktas neaptaria požymių, pagal kuriuos būtų suprantama, kokiais atvejais informacija skatina savęs žalojimą, kada jos apimtis ir poveikis mažareikšmiai. Tačiau, Institucijos nuomone, tam nėra būtini specialūs teisės aktai – tiek laidų kūrėjai, transliuotojai, tiek transliuotojų veiklą kontroliuojančios institucijos, vertindamos konkrečią paskelbtą informaciją, jos apimtį ir galimą neigiamą poveikį nepilnamečiams, privalo vadovautis protingumo ir proporcingumo kriterijais. Tuo tarpu vertinant UAB „Tele-3“ transliuotoje laidoje „Stresas“ paskelbtą informaciją, atkreiptinas dėmesys, jog laidos dalis, už kurios netinkamą paskelbimą baudžiamas R. Š., truko net 5 minutes ir 30 sekundžių. Siužete, siekiant didesnio poveikio žiūrovams, buvo demonstruojamas peilių aštrumas, detaliai ir stambiu planu rodomas kiekvienas peilio paleidimas į laidos dalyvių pilvus, kiekvienas toks veiksmas buvo palydimas laidos vedėjo juokeliais, komentarais ir pan., todėl nei minėtoje laidoje paskelbtos informacijos apimtis, nei jos poveikis nepilnamečiams negali būti laikomi mažareikšmiais, o Įstatymo 6 straipsnis šiuo atveju netaikytinas.

Institucija taip pat nurodo, kad analizuojant Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 7 punkto normą, darytina išvada, jog savęs žalojimo ar savižudybės skatinimas gali būti tiek tiesioginis, pasireiškiantis tiesioginiu raginimu atlikti tam tikrus veiksmus, tiek netiesioginis, pasireiškiantis parodytų vaizdų visuma, įtakojančia nepilnamečio mąstymą ir veiksmus, dėl kurių jis tyčia ar per neatsargumą gali susižaloti ar net žūti. Be to, nurodyta laida žiūrovams buvo pateikta kaip linksmas ir visiškai nepavojingas žaidimas, laidos dalyviai – anketų pagalba atrinkti jaunuoliai, neturintys jokio specialaus fizinio ar psichologinio pasirengimo laidoje demonstruotiems pavojingiems veiksmams. Todėl žiūrovams, ypač nepilnamečiams, galėjo susidaryti klaidingas įspūdis, jog pavojingi veiksmai su peiliais tėra linksmas ir nepavojingas žaidimas, o tokios informacijos paskelbimas laikytinas netiesioginiu savęs žalojimo skatinimu. Taigi ši informacija atitinka Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą kriterijų ir pagal Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatas galėjo būti transliuojama nuo 23 iki 6 valandos. Nepagrįstas ir teiginys, kad įspėjimas prieš laidą bei laidos dalyvių reakcijos į paleidžiamus į juos peilius paneigia bet kokias skatinimo save žaloti prielaidas, kadangi ne visi žiūrovai laidą žiūrėjo nuo pradžios ir turėjo galimybę matyti įspėjimą, o nepilnamečiai dėl nepakankamo patyrimo galėjo klaidingai interpretuoti laidos dalyvių reakcijas į atliekamus veiksmus. Tuo tarpu įspėjimas akivaizdžiai rodo, kad transliuotojui buvo žinoma apie laidoje paskelbtos informacijos galimą neigiamą poveikį nepilnamečių psichinei sveikatai, fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

R. Š., UAB „Tele-3“ generalinis direktorius, administracinėn atsakomybėn patrauktas pagal ATPK 214¹⁹ straipsnio 3 dalį, kuri nustato, kad neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios viešosios informacijos, kurios skelbimas ir platinimas ribojamas, skelbimo ir platinimo tvarkos ir (ar) neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios viešosios informacijos žymėjimo, garso ir vaizdo priemonių sistemos reikalavimų pažeidimas arba neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios draudžiamos skelbti viešosios informacijos, susijusios su asmens duomenų paskelbimu, paskelbimas radijo ar televizijos programose užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių litų. Nurodytas pažeidimas R. Š. inkriminuotas, nustačius, kad 2007 m. kovo 26 d. nuo 20.45 val. iki 21.30 val. UAB „Tele-3“ transliuotoje laidoje „Stresas“ buvo rodoma, kaip į laidos dalyvių, gulinčių ant grindų, apnuogintus pilvus iš maždaug 1 metro aukščio buvo mėtomi peiliai (smailu galu), prieš tai pademonstravus šių peilių aštrumą. Nurodyta informacija buvo įvertinta kaip skatinanti savęs žalojimą, tai yra atitinkanti Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytą kriterijų ir priskirtina prie informacijos, kurios skelbimas ir platinimas yra ribojimas – pagal Įstatymo 7 straipsnio 2 dalį tokia informacija gali būti transliuojama nuo 23 iki 6 valandos arba naudojant specialias technines priemones.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, jog jie nėra pakankami neabejotinai išvadai dėl R. Š. kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą.

Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, kad darančia neigiamą poveikį nepilnamečių psichinei sveikatai, fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi laikoma viešoji informacija, skatinanti savęs žalojimą ar savižudybę, o šio straipsnio 2 dalis numato, kad informacijos, atitinkančios bent vieną šio straipsnio 1 dalyje numatytų kriterijų, skelbimas ar (ir) platinimas gali būti draudžiamas arba ribojamas. Pagal Įstatymo 7 straipsnio 2 dalį programos ir laidos, atitinkančios Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1-9 punktuose numatytus vieną ar kelis kriterijus ir priskirtos viešosios informacijos, kuri ribojama skelbti ar platinti, kategorijai, transliuojamos tik nuo 23 iki 6 valandos arba naudojamos techninės priemonės, sudarančios sąlygas atsakingiems už vaikų auklėjimą ir priežiūrą asmenims užtikrinti galimybę riboti tokių programų ar laidų pasiūlą nepilnamečiams.

Taigi esminė aplinkybė, siekiant konstatuoti padarius nurodytą pažeidimą, yra tai, ar UAB „Tele-3“ transliuotoje laidoje „Stresas“ parodyta informacija atitinka Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytą kriterijų, tai yra ar ji gali būti vertinama kaip skatinanti savęs žalojimą. Susipažinusi su nurodytos laidos įrašu, teisėjų kolegija mano, jog joje parodyta informacija nėra tokio pobūdžio, kad be specialių nepilnamečių psichologijos ir panašių žinių galima būtų daryti besąlygišką išvadą, jog ji skatina save žaloti. Todėl nagrinėjamu atveju egzistuoja poreikis skirti ekspertizę (ATPK 277 straipsnis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 62 straipsnis) ar kviesti specialistą, turintį specialių žinių (ATPK 256 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 61 straipsnis), siekiant išaiškinti šiai bylai reikšmingas aplinkybes, įvertinti parodytos informacijos galimą poveikį nepilnamečiams. Juolab kad ir Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas numato galimybę pasitelkti specialių žinių turinčius ekspertus sprendžiant klausimą dėl viešosios informacijos priskyrimo darančiai neigiamą poveikį nepilnamečių psichinei sveikatai, fiziniam, protiniam ir doroviniam vystymuisi. Kaip numato Įstatymo 9 straipsnio 8 dalis, Lietuvos radijo ir televizijos komisija gali kreiptis į žurnalistų etikos inspektorių dėl viešosios informacijos priskyrimo informacijos, kuri daro neigiamą poveikį nepilnamečių psichinei sveikatai, fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi, kategorijai, o kaip matyti iš šio straipsnio 6 dalies, prie žurnalistų etikos inspektoriaus veikia nepriekaištingos reputacijos, specialių žinių turinčių ekspertų grupė, kuri vertina viešosios informacijos poveikį nepilnamečiams ir teikia savo išvadas inspektoriui.

ATPK 248 straipsnis nustato, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, <...> taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Įrodymų įvertinimas, vadovaujantis ATPK 257 straipsniu ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalimi, turi būti pagrįstas visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.

Teisėjų kolegija, įvertinusi šiai bylai aktualų teisinį reglamentavimą ir nurodytą aplinkybę, jog nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties buvimui konstatuoti reikalingos specialios žinios, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas R. Š. administracinio teisės pažeidimo bylą, nesurinko visų bylai reikšmingų įrodymų, jų neįvertino ir neištyrė, tai yra visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai neišaiškino šios bylos aplinkybių. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis naikintina, o administracinė byla grąžintina teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartį panaikinti ir administracinę bylą grąžinti teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.