Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-01-19 · Administracinė byla Nr. I-869-394/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-01-19
Bylos Nr.
I-869-394/2016
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-02870-2015-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jarūnė Sedalienė
Pareiškėjas
V. P.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-869-394/2016Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02870-2015-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.2.3.2.; 3.21. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 19 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėja Jarūnė Sedalienė,sekretoriaujant Janinai Morkūnienei,nedalyvaujant pareiškėjui V. P.,

nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. skundą ir patikslintą skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. P. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu bei patikslintu skundu (2–10, 111–113 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovas, Šiaulių TI), 21300 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo kalinamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2012-02-25 iki 2012-12-11, pažeidžiant galiojančius teisės aktus, perpildytose kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų. Taip pat nurodė, kad pasivaikščioti galėjo tik ant stogo ir tik vieną valandą per dieną, į sporto salę – tik kartą per mėnesį, kameros tamsios, langai maži, nėra ventiliacijos, žiemą šalta, vasarą karšta, sanitarinis mazgas kamerose neatskirtas nuo likusio kameros ploto, nėra karšto vandens, nėra valymo įrankių ir priemonių, kameroje krenta tinkas, nuo drėgmės ir šalčio pelija sienos, lubos. Paaiškino, kad kameros remonto metu visą savaitę gyveno karantino kameroje Nr. 3, kurioje buvo prieblanda, drėgna, šalta, blogas kvapas. Be to, duoti rankšluosčiai bei patalynė buvo dėmėti, neskalbiami, duše grindys slidžios, nėra kuo reguliuoti vandens – jis arba verdantis arba šaltas, persirengimo kambaryje šalta, nes vienos durys į lauką, kitų išdužęs langelio stiklas. Nurodė, kad kamerose beveik kasdien buvo atliekama krata, nedalyvaujant nei daiktų savininkui, nei budinčiam kameroje, problemos su biblioteka, knygų mažai, jos pasenusios, kamerose nėra kur skalbinių džiauti, kameros nedezinfekuojamos, todėl pilna tarakonų, iš kanalizacijos lenda žiurkės. Problemos ir su medicina, dirbama atmestinai, dantistės pastoviai nėra, dantys negydomi, o ištraukiami. Kamerose nėra spintelių asmeniniams daiktams susidėti, nėra veidrodžio, nehigieniškai dirbama kirpykloje. Nurodė, kad visą buvimo izoliatoriuje laikotarpį pastoviai turėjo sveikatos problemų, 3 ir 2 neįgalumo grupes dėl regėjimo. Kalinamas netinkamomis sąlygomis patyrė neturtinę žalą, t.y. dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją. Nesikreipė anksčiau į teismą, nes nemoka prancūzų kalbos, o Europos žmogaus teisių teismo nutarimai neišversti į lietuvių kalbą, be to, bijojo nuobaudų, todėl prašo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą už laikotarpį nuo 2012-02-14 iki skundo teisme gavimo dienos.

Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (109–113 b. l.).

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, atstovas į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai – teismo šaukimu, pateikė teismui atsiliepimą (34–45, 143 b. l.), kuriame prašė skundą nagrinėti jam nedalyvaujant. Nurodė, kad iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2015-10-16 pažymos matyti, kad pareiškėjas buvo laikomas įstaigoje periodiškai nuo 2012-02-14 iki 2012-12-10, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalies, 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatomis, prašo teismo nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo taikyti ieškinio senaties terminą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos.

Atsakovas nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3 punktas nustato, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas kameroje Nr. 91 ir vienam asmeniui teko nuo 2,05 iki 1,32 kv. m. Toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tą pačią parą nėra pastovus, dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, etapuojamas į teismus, areštines, pataisos namus ir atitinkamą laiką nebūna kameroje. Atsakovas pabrėžia, kad įstaiga veikia 1911 m. pastatytame pastate, yra nuolat perpildyta, Šiaulių TI administracija dėl objektyvių priežasčių ne visuomet turi galimybę užtikrinti vienam asmeniui 3,6 kv. m ploto, bet tokia situacija nėra pastovi, administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t.y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dieną), medicininių apžiūrų metu, prausimosi pirtyje metu asmenys nebūna gyvenamojoje kameroje. Pareiškėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl šio laikotarpio Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų), pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali būti tenkinamas.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo laikymo Šiaulių TI metu nebuvo atlikta sąlygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimų. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato, kad taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. LR sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laivės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 2 punktas įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas dar iki Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 patvirtinimo“ įsigaliojimo, todėl analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas taikytinos tik tos taisyklių nuostatos ir tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Atsakovas pabrėžia, jog negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai susiję su pareiškėjo argumentais dėl nepakankamo šviesos patekimo į patalpas, drėgmės ar šalčio, ventiliacijos nebuvimo, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatūra, asmenų judėjimas į kamerą ir iš jos ir kt.). Kadangi Šiaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, higienos normos HN76:2010 „Laivės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimai, susiję su šiais darbais, netaikytini ir įstaiga negali būti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų šių reikalavimų pažeidimų.

Atsakovas nurodė, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriamas inventorius, kuris yra numatytas teisės aktuose. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarką kamerose, už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Valymo inventorius bei priemonės į kameras išduodamos pagal suimtųjų/nuteistųjų prašymus, po valymo užbaigimo grąžinamas atgal į valymo inventoriui laikyti skirtą patalpą. Kiekviename režiminio korpuso aukšte yra skirta spintelė valymo inventoriui laikyti. Ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį būtina atlikti gyvenamųjų patalpų pagrindinį valymą (sienų, lubų, grindų, langų, palangių. įrenginių, baldų ir kt.). Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją. deratizaciją). Patalpų deratizacija įstaigoje vykdoma esant poreikiui. Kirpykloje instrumentai bei įrankiai dezinfekuojami ir valomi. Šiaulių visuomenės sveikatos centras 2012-07-09 patikrinimo akte Nr.EP-254 nustatė, kad paruošti naudoti instrumentai laikomi švarioje talpykloje. Pažeidimų nenustatyta. Kamerų remontas Šiaulių tardymo izoliatoriuje atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes, stiklus, klozetus, laužo langus, griauna sieneles, kurios skiria klozetą nuo miegamųjų vietų, ir pan. Visiškai suremontuotose kamerose neretai tenka daryti pakartotinį remontą. Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose langai yra skaidraus stiklo ir vėdinimui pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Atsakovas pažymi, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pastatas įtrauktas į LR nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą, todėl kai kurių nuolat nustatomų trūkumų pašalinti neįmanoma (t.y. neįmanoma padidinti natūralios apšvietos gyvenamosiose kamerose, kadangi nėra galimybės padidinti langų angas, nėra galimybės įrengti papildomą ventiliacijos sistemą ir padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę drėgmę, sureguliuoti oro temperatūrą). Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengtas veikiantis sanitarinis mazgas. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1.5 m aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Visuomenės sveikatos centras ne vieną kartą pasisakė, kad apšvietimo užtikrinimas yra susijęs su pastato rekonstrukcijos darbais, todėl šis reikalavimas Šiaulių tardymo izoliatoriui nėra taikomas.

Atsakovas nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus režiminio korpuso gyvenamosios kameros įrengtos vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ ir Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. V-176, reikalavimais. Gyvenamosiose kamerose yra: pritvirtintos prie grindų metalinės lovos (vienam asmeniui – 1 vienetas); spintelės (vienam asmeniui – 1 vienetas); stalas (1 vienetas patalpai); taburetė (vienam asmeniui – 1 vienetas) arba 2 vienetai stalo ilgio suoliukų patalpai, tačiau kadangi įstaigoje gyvenamosios kameros yra siauros, o stalas montuojamas tarp lovų esančioje tuščioje erdvėje, dėl vietos stokos kai kuriose kamerose suoliukų ir/ar taburečių gali būti mažiau; maisto produktų spintelė arba lentyna (1 vienetas patalpai); sieninė viršutinių drabužių pakaba (1 vienetas patalpai); šiukšlių dėžė (1 vienetas patalpai); sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė, 1 komplektas patalpai); veidrodis, tualeto reikmenų spintelė sanitariniame mazge (1 vienetas patalpai). Kamera yra tvarkinga, suremontuota, todėl kištukiniai lizdai įrengti pagal visus reikalavimus. Pareiškėjo teiginys dėl antisanitarinių kalinimo sąlygų yra labai abstraktus ir nepakankamai detalizuotas. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas kalinimo metu kokiu nors būdu skundėsi Šiaulių TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl kameros perpildymo ir nepatogumų, susijusių su šiuo faktu, ar kitų jo laikymo sąlygų. Pareiškėjo pretenzijos atsakovui už ši laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais.

Atsakovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje įtvirtinta, jog suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, o pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010-08-16 įsakymu Nr. 1/01-186 „Dėl pasivaikščiojimų gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ suimtiesiems ir nuteistiesiems įstaigoje nustatyta 1 valandos pasivaikščiojimų gryname ore trukmė. Šiaulių tardymo izoliatoriuje ant režiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Jų dydis yra skirtingas – nuo 17,31 kv. m iki 22,44 kv. m. Nei Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, nei higienos norma HN 76:2010 nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių dydžio ribų. Vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punktu, pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Todėl pareiškėjo argumentai, jog per mažai ploto ir per trumpa pasivaikščiojimo trukmė, neturi jokio teisinio pagrindo. Šiaulių visuomenės sveikatos centras 2012-07-09 patikrinimo akte Nr. LP-254 neužfiksavo pažeidimų.

Atsakovas pažymi, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus bibliotekoje, 2014-12-31 duomenimis, buvo 14 768 knygos, iš kurių 10 318 – grožinės literatūros. Taip pat kiekvienais metais stengiamasi įsigyti kuo daugiau naujų knygų – 2014 m. tokių buvo 177. Taip pat knygų gaunama paramos ar labdaros būdu. Kiekvieną dieną laikomi suimtieji ir nuteistieji turi galimybę pasinaudoti bibliotekos paslaugomis. Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra laikomi 389 suimtieji/nuteistieji (2015-10-23 duomenimis), tad kiekvienam asmeniui tenka po daugiau nei 5 knygas, t.y. po daugiau nei 37 knygos. Pažymi, jog neturi duomenų apie pareiškėjo kreipimosi dėl knygų į biblioteką. Atsakovas pažymi, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų savišvieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kūrybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairūs renginiai, paskaitos ir varžybos. Pažymėtina, kad užimtumo renginiai nėra priverstiniai, suimtieji (nuteistieji) įsitraukia į jų dalyvavimą pagal pageidavimą. Pareiškėjo skundo argumentai dėl teisės į sportą nepagrįsti. Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjo kalinimo laikotarpiu vyko nemažai renginių, galimybės juose dalyvauti yra sudarytos kiekvienam kalinamajam. Pažymėjo, kad organizuojamose sporto varžybose dalyvauja suimtieji ir nuteistieji, kurie patys kreipiasi į būrio viršininką ir išreiškia norą jose dalyvauti. Be to, atsakovas, pažymi, kad suimtųjų (nuteistųjų) dalyvavimas renginiuose yra ne jų pareiga, o jų teisė, kuria gali pasinaudoti visi norintys. Pareiškėjas savo skunde dėsto bendrus nusiskundimus, neįvardindamas konkrečiai, kada nebuvo suteikta teisė į sportą ir t.t.

Dėl šilto vandens kamerose atsakovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo vietos kameros tipo patalpos sanitariniame mazge turi būti įrengia šalto vandens tiekimo sistema. HN 27 punktas numato, kad šalto ir karšto vandens tiekimo sistema turi būti įrengta sveikatos priežiūros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje švarykloje, dušinėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpoje. Atsakovas pažymi, kad jokie teisės aktai nereglamentuoja džiovyklų (virvių skalbiniams džiauti) įrengimo gyvenamosiose kamerose dėl pačių kalinamųjų saugumo.

Dėl medikų paslaugų atsakovas parodė, kad vadovaujantis teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymo „ Dėl Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ Nr. IR-172. 101 punktu, suimtieji į priėmimą pas medicinos specialistus registruojami iš anksto. Tardymo izoliatoriaus gyvenamųjų pastatų korpusuose (flygeliuose, aukštuose, drausmės izoliatoriuje) direktoriaus įgalioti priežiūros pareigūnai pildo suimtųjų ambulatorinio priėmimo registracijos žurnalus. Pacientai registruojami kasdien. Užbaigus registravimą, žurnalai pristatomi į tardymo izoliatoriaus asmens sveikatos priežiūros tarnybą jos darbo dienos pradžioje. Už visų registruotų pacientų susitikimą su medicinos specialistais atsako priežiūros tarnybos pareigūnai. LR suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnio 4 dalyje yra numatyta, kad suimtajam reikalinga būtinoji medicinos pagalba, kurią suteikti laisvės atėmimo vietų ligoninėje nėra galimybių, gali būti teikiama valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose užtikrinant suimtojo apsaugą. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172, 102 punkte nustatyta, kad pirmąją medicinos pagalbą suimtajam ūmios gyvybei pavojingos ligos arba nelaimingo atsitikimo atveju privalo nedelsdami suteikti tardymo izoliatoriaus darbuotojai. Pareiškėjas skunde teismui nurodė, jog apsirgus nėra suteikiamas tinkamas gydymas. Tačiau pareiškėjas nenurodė, kokius teisės aktus pažeidė Šiaulių tardymo izoliatorius, kokie atsakovo veiksmai ar neveikimas prieštarauja teisės aktams. Abstraktūs pareiškėjo teiginiai, kad, jo manymu, nebuvo suteikta tinkama medicininė pagalba, neįrodo atsakovo veiksmų neteisėtumo.

Dėl sąlygų asmens higienai atsakovas nurodė, kad suimtųjų patalynės ir apatinių rūbų skalbimo dažnumas reglamentuotas teisės aktuose. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė gauti išskalbtą patalyne ir apatinius rūbus. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 67 punktas nustato, kad lovos skalbiniai ir rankšluosčiai turi būti keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Skalbimo organizavimą Šiaulių tardymo izoliatoriuje reglamentuoja 2012 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1/01-210 patvirtintas Šiaulių tardymo izoliatoriaus skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninės patalynės skalbimo tvarkos aprašas, kurio 4 punktas numato, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus skalbiniai (suimtiesiems (nuteistiesiems), išduodama patalynė ir rankšluosčiai bei darbo rūbai) skalbiami ne dažniau kaip kartą per savaitę. Patalynės skalbimas įstaigoje vykdomas nepažeidžiant galiojančių nuostatų ir užtikrinant jų švarą. Atsakovas pažymi, kad jokie teisės aktai nenumato, kad laisvės atėmimo vietose kalinamiesiems būtų sudarytos sąlygos skalbtis ir džiovintis rūbus jų gyvenamosiose kamerose. Kalinamųjų apatiniai drabužiai ir asmeninė patalynė iki 2012 m. buvo skalbiama nemokamai, o nuo 2012 m. spalio mėn. įstaigoje esantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) taip pat teikiamos ir viršutinių drabužių skalbimo ir cheminio valymo paslaugos už suimtųjų (nuteistųjų) asmeninėse sąskaitose esančias lėšas. Tai yra, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje 2012-10-31 buvo priimtas įsakymas Nr. 1/01-210 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninėse patalynės skalbimo tvarkos aprašo“, o 2012-11-20 - įsakymas Nr. 1/01-236 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašo“. Šiaulių tardymo izoliatoriuje esantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) taip pat teikiamos viršutinių drabužių skalbimo bei cheminio valymo paslaugos už suimtųjų (nuteistųjų) asmeninėse sąskaitose esančius pinigus. Šias paslaugas teikia UAB „Juvidė“, kuri ir nustato paslaugų kainas. Pažymi, kad kainos yra nustatytos tokios pat kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Taigi, sąlygos skalbtis laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose yra sudarytos, pareiškėjas jo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu į įstaigos administraciją dėl socialinės paramos skyrimo ir galimybės nemokamai išsiskalbti nesikreipė, įstaiga neveikė išimtinai neigiamai prieš pareiškėją, todėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus veiksmai negali būti vertinamai kaip pažeidžiantys galiojančius teisės aktus.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 68 punktą, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Šiaulių tardymo izoliatoriuje tinkamai įgyvendinamos suimtųjų ir nuteistųjų teisę naudotis dušu reglamentuojančios teisės normos: Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo ragelius, suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę. Atsakovas negali pateikti duomenų, kada pareiškėjas naudojosi tokia teise, nes nėra registruojami tokie duomenys. Reikalavimai dušų įrengimui laisvės atėmimo vietose nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 39 punkte. Atsakovas pabrėžia, kad teisės aktai nereglamentuoja dušų išvalymo po kiekvienos kameros kalinamųjų prausimosi. Priešingai, higienos normos 39.4 punktas nustato, kad dušinės, prausyklos patalpos valomos kasdien naudojant valiklius, turinčius dezinfekantų. Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai, valydami dušus vieną kartą per dieną, veikė teisėtai ir nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų. Šiaulių visuomenės sveikatos centras 2012-07-09 patikrinimo akte Nr. EP-254 nustatė, kad prausimosi-švarinimo patalpose yra 2 dušinės su 8 dušo rageliais, dušo patalpose atliktas einamasis remontas, pelėsio nėra.

Dėl patalynės atsakovas nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos UN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 63 punktas nustato: laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti aprūpinami švariais lovos skalbiniais, rankšluosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės akto nustatytas normas [4.20]. Higienos normos 4.20 punktas nukreipia į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymą Nr. 1 R-139 „ Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“, kurio 1.2 punktu patvirtintos Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos. 4 patvirtintos normos pastaba nurodo, jog vietoj dviejų paklodžių gali būti išduodamas užvalkalas antklodei. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 2 dalis suteikia teisę suimtiesiems naudotis savo patalyne, jeigu jie to pageidauja. Asmenys įstaigoje aprūpinami patalyne pagal jų poreikius. Šiaulių visuomenės sveikatos centras 2012-07-09 patikrinimo akte Nr. EP-254 konstatavo, kad patikrinimo metu buvo dezinfekuojami po 4 partijas minkšto inventoriaus (čiužinių, antklodžių ir pagalvių). Kasdien dezinfekuojama po 4 partijas minkšto inventoriaus. Atsakovas pažymi, kad tardymo izoliatoriuose laikomiems asmenims išduotinų čiužinių, pagalvių ir antklodžių plonumas ir kvapnumas teisės aktuose nėra reglamentuotas. Vis dėlto įstaigoje išduodama patalynė yra nuolat skalbiama ir dezinfekuojama pagal teisės aktų reikalavimus, susidėvėjusi patalynė pakeičiama nauja. Pareiškėjo teiginiai dėl patalynės yra abstraktūs ir neįrodyti, todėl negali būti laikomi pagrįstais, be to, jiems nėra teisinio pagrindo.

Dėl kratų atsakovas nurodė, kad kratos tuo laikotarpiu buvo atliekamos vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu „Dėl laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ 2005 m. liepos 4 d. Nr. 4/07-130. Siekiant surasti ir paimti suimtiesiems ir nuteistiesiems draudžiamus turėti daiktus, aptikti pabėgimui rengiamas vietas, surasti tardymo izoliatoriaus teritorijoje besislapstančius suimtuosius arba nuteistuosius, atliekamos suimtųjų ir nuteistųjų, laisvės atėmimo vietų teritorijų ir patalpų kratos bei apžiūros. Kratas ir apžiūras atlieka prižiūrėtojai, kitų laisvės atėmimo vietų tarnybų pareigūnai. Ypatingo įvykio laisvės atėmimo vietoje metu tvarkai kratos ir apžiūros metu palaikyti gali būti pasitelkti Vidaus reikalų ministerijos viešojo saugumo pajėgų, atsakingų už viešąjį saugumą, pareigūnai. Bendroji krata – tai vienu metu atliekama laisvės atėmimo vietos visos teritorijos, atskiros zonos, gyvenamojo pastato (korpuso), korpuso skyriaus, sektoriaus, skyriaus, patalpos (kameros) ir suimtųjų bei nuteistųjų krata. Bendrajai kratai vadovauja direktorius arba jo pavaduotojas, atsakingas už apsaugą ir priežiūrą. Atliekant bendrąją kratą atskiruose objektuose, būtinas atsakingų už objektus asmenų dalyvavimas. Apie kratos rezultatus laisvės atėmimo vietos apsaugos ir priežiūros tarnybos viršininkas, surinkęs pareigūnų, atlikusių kratą, tarnybinius pranešimus ir protokolus, surašo suvestinį protokolą, kurį pasirašo Apsaugos ir priežiūros tarnybos viršininkas. Prie šio protokolo pridedami pateikti tarnybiniai pranešimai ir protokolai. Suvestinį protokolą tvirtina direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas. Direktoriaus pavaduotojas, atsakingas už apsaugą ir priežiūrą, imasi priemonių nustatyti asmenis, kuriems priklausė rasti draudžiami turėti daiktai, ir numato priemones kratos metu pastebėtiems trūkumams pašalinti.

Pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, ir jų nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.271 straipsnio pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą turi būti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sąlygas, turi būti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjo patirtą neturtinę žalą o ne prielaidos apie galimą teisių pažeidimą.

Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Atsakovas prašo sprendžiant neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui klausimą atsižvelgti į tai, kad įstaiga pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto išimtinai prieš pareiškėją, pareiškėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikšmis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo V. P. skundas ir patikslintas skundas tenkintini iš dalies.

Pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali būti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimą) ir savo reikalavimą pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1527/2012).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu siekia, jog jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, būtų priteistas 21 300 Eur neturtinės žalos atlyginimas už laikotarpį nuo 2012-02-25 iki 2012-12-11. Neturtinę žalą iš esmės grindžia tuo, kad laikymo sąlygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų.

Pasisakydamas dėl faktinių bylos aplinkybių reikšmės pareiškėjo prašomos atlyginti žalos atsiradimui, teismas laiko, kad turi būti atsižvelgta į atsakovo atsiliepime pareikštą prašymą taikyti senaties terminą.

Pagal CK 1.124 straipsnį, ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs (CK 1.126 straipsnio 1 dalis), tačiau ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Pasibaigus ieškinio senaties terminui galimybė priverstinai, valstybės prievartos pagalba įgyvendinti subjektines teises išnyksta. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Remiantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Taigi, atsižvelgus į minėtas teisės aktų nuostatas ir į tai, kad pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš teisės aktų reikalavimų neatitinkančių jo laikymo Šiaulių TI sąlygų, t. y. įvertinus pareiškėjo nurodomų pažeidimų pobūdį, konstatuotina, jog pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento ir skaičiuotinas senaties terminas (LVAT 2013 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2013 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-307/2013 ir kt.). Pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas periodiškai nuo 2012-02-14 iki 2012-06-30 bei laikotarpiu nuo 2012-07-01 iki 2012-12-10 (47–51 b. l.), o į teismą kreipėsi tik 2015 m. spalio 6 d. (pagal spaudą ant voko – 15 b. l.), nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie pateisintų tokį ilgą delsimą kreiptis teisminės gynybos dėl kalinimo sąlygų, todėl reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2012-02-14 iki 2012-10-05 turi būti taikoma ieškinio senatis, o pareiškėjo teisė į žalos atlyginimą teismo ginama nuo 2012-10-06 iki 2012-12-10.

Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktą iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Iš byloje esančios 2015-10-16 pažymos Nr. 60/09-34410 (47–51 b. l.) matyti, kad pareiškėjas V. P. laikotarpiu, kuriam netaikoma ieškinio senatis, Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2012-10-06 iki 2012-12-10, iš viso 61 dieną, kameroje Nr. 91 su dar 8-12 asmenų ir vienam asmeniui teko nuo 1,42 iki 2,05 kv. m. Taigi visas 61 dieną jam tenkantis kameros plotas buvo pastoviai mažesnis, nei nustatyta norma, t.y. pareiškėjas visas 61 dieną buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis teisės aktų reikalavimus. Įvertinęs tai, kad kameros plotas buvo užstatytas suimtųjų lovomis, kitais baldais ir buitiniais reikmenimis (52-55 b. l.), teismas sprendžia, jog iš tiesų pareiškėjui tenkantis plotas buvo itin mažas ir jo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą buvo ženkliai pažeista. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, jog toks pažeidimas sudarė prielaidas patirti pareiškėjui neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, o Šiaulių TI administracija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Pareiškėjas savo skunde nurodo, jog kameros tamsios, langai maži ir aukštai, dieną ir naktį gyvenama prie dirbtinio apšvietimo, langai kiauri, rėmai, supuvę, traukia skersvėjai, nėra įrengta ventiliacija, kameroje krenta tinkas, dažai, nuo drėgmės ir šalčio pelija sienos, lubos. Iš byloje esančio Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2012-07-09 patikrinimo akto Nr. EP-254 (67-72 b. l.) matyti, kad 2012 m. birželio 25 d. patikrinimo metu kamera Nr. 91 tikrinta nebuvo, kitų įrodymų dėl netinkamos šios kameros būklės byloje nėra, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad valstybės valdžios institucijos (Šiaulių tardymo izoliatoriaus) pareigūnai laikė pareiškėją kameroje, neatitinkančioje jai keliamų higienos normos HN 76:2010 reikalavimų. Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad kameros remonto metu visą savaitę gyveno karantino kameroje Nr. 3, tačiau iš atsakovo pateiktos 2015-10-16 pažymos Nr. 60/09-34410 (47-51 b. l.) matyti, kad pareiškėjas V. P. visą laikotarpį (nuo 2012-10-06 iki 2012-12-10), kuriam netaikoma ieškinio senatis, Šiaulių TI buvo laikomas kameroje Nr. 91. Pažymėtina, kad ir pats pareiškėjas skunde nurodo, kad visą laikotarpį, t.y. nuo 2012-02-25 iki 2012-12-11, buvo kalinamas kameroje Nr. 91, o konkretaus laikotarpio apie jo perkėlimą į karantino kamerą Nr. 3 skunde nenurodo ir duomenų apie jo perkėlimą į karantino kamerą byloje nėra, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas buvo laikomas karantino kameroje, neatitinkančioje higienos normų reikalavimų.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir dėl pasivaikščiojimo kiemelių bei pasivaikščiojimo trukmės, sanitarinio mazgo netinkamo įrengimo, karšto vandens nebuvimo, nebuvimo kur džiauti išskalbtų drabužių, valymo inventoriaus nebuvimo, tarakonų ir graužikų kamerose buvimo, rankšluosčių ir patalynės būklės, netinkamai atliktų ir dažnų kratų kamerose, netinkamai organizuoto užimtumo, dėl baldų trūkumo kamerose.

LR suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje ir LR teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punkte nurodyta, kad suimtieji turi teisę ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, pasivaikščioti vienu metu vedami visi kameroje esantys suimtieji (nuteistieji), pasivaikščiojimo trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 21 punktas numato, kad suimtieji (nuteistieji) galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai, pasivaikščiojimo kiemų plotas nereglamentuotas. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 18.4 punkte nurodyta, kad teritorijoje arba ant pastatų stogų turi būti įrengti pasivaikščiojimo kiemai. Iš byloje esančių dokumentų matosi, kad vadovaujantis LR suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsniu, Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius 2010-08-16 įsakymu Nr. 1/01-186 „Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ (75–76 b. l.) nustatė vienos valandos pasivaikščiojimo gryname ore kasdien trukmę. Ūkio skyriaus 2015-10-16 pažymoje Nr. 62/08-1005 (52–55 b. l.) nurodyta, kad Šiaulių TI įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis, bendras jų plotas 422,35 kv. m, pasivaikščiojimo kiemelių dydis skirtingas (nuo 17,31 iki 23,43 kv. m), pasivaikščioti vienu metu vedami visi kameroje esantys suimtieji (nuteistieji), pasivaikščiojimas trunka ne mažiau kaip vieną valandą kasdien. Šiaulių visuomenės sveikatos centras 2012 m. liepos 9 d. patikrinimo metu (patikrinimo aktas Nr. EP-254 (67–72 b. l.) nustatė, kad laisvės atėmimo vietoje laikomiems asmenims yra sudarytos galimybės kasdien būti gryname ore, pasivaikščiojimo kiemai įrengti ant pastato stogo, ketvirtame aukšte, kurių yra 21, pasivaikščiojimo kiemai valomi periodiškai, drėkinami pagal poreikį, objektų kasdieninio valymo žurnalas yra, atžymos apie valymą yra, sergantiems tuberkulioze paskirtas atskiras pasivaikščiojimo kiemelis Nr. 11, kuris dezinfekuojamas po kiekvieno jame suimtųjų, sergančių TBC, apsilankymo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti Šiaulių TI pareigūnų neteisėtus veiksmus ir laikyti, kad dėl vienos valandos pasivaikščiojimo trukmės pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad tualetas buvo neatitvertas nuo likusio kameros ploto. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 punkte numatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). 2009 m. liepos 10 Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsnio 14.5. papunktyje numatyta, kad tardymo izoliatorių gyvenamosiose patalpose sanitarinio mazgo plotas turi būti atitvertas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara. Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2015 m. spalio 16 d. pažymoje Nr. 62/08-1005 nurodoma, kad sanitarinio mazgo patalpa Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamose patalpose yra atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma danga. Sanitarinio mazgo plotas kiekvienoje gyvenamoje patalpoje yra skirtingas, unitazų nėra įrengta, yra tik sanitariniai įrenginiai grindyse su šalto vandens nubėgimo sistema, tačiau šiuo metu jau pradėta įrenginėti unitazus (klozetus) kai kuriose gyvenamosiose kamerose (52–55 b. l.). Taigi atsakovo pateikti duomenys paneigia, jog pareiškėjas buvo laikomas kameroje, kurioje sanitarinis mazgas nebuvo atitvertas nuo likusio kameros ploto.

HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 punkte numatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Karšto ir šalto vandens tiekimo sistema turi būti įrengta sveikatos priežiūros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje švarykloje, dušinėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpose. Taigi, šilto vandens tiekimas į kameras nėra reglamentuotas, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl karšto vandens nebuvimo kamerose nepagrįstos.

Pareiškėjo skunde taip pat nurodoma, kad nėra kur džiauti išskalbtų drabužių. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 64 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2015-10-16 pažymoje Nr. 62/08-1005 (52–55 b.l.) nurodyta, kad Šiaulių tardymo izoliatorius yra sudaręs sąlygas nuteistųjų/suimtųjų viršutinių rūbų skalbimui ar cheminiam valymui už asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas; taip pat asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius suimtieji ir nuteistieji gali skalbtis kamerose patys; tam tikslui išduodamos vonelės ir ūkinis muilas. Šiaulių visuomenės sveikatos centras 2012-07-09 patikrinimo akte Nr. EP-254 nurodė, kad nešvarūs skalbiniai skalbiami pagal sudarytą sutartį su UAB „Vilniaus skalbykla“. Pareiškėjas nenurodo, kad jis kreipėsi, bet jam buvo atsisakyta skalbti ir džiovinti jo asmeninius drabužius, kad jis neturėjo asmeninių lėšų drabužiams skalbti ir į tai nebuvo atsižvelgta, todėl pareiškėjo teiginiai, kad jam nebuvo sudaryta galimybė išsidžiovinti drabužius nepagrįsti ir neįrodyti.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad nėra valymo inventoriaus. Vadovaujantis LR higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 59 punktu, gyvenamųjų patalpų pagrindinį valymą (sienų, lubų, grindų, langų, palangių, įrenginių, baldų ir kt.) būtina atlikti ne rečiau kaip kartą per mėnesį, 58 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys patys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Iš Ūkio skyriaus pažymos Nr. 62/08-1005 matyti, kad Šiaulių TI administracijos paskyrimu tvarkyti gyvenamąsias patalpas skiriami šiose patalpose laikomi suimtieji ir nuteistieji, kurie turi nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose, kuriose patys gyvena; kadangi kiekvienos kameros atskirai neįmanoma aprūpinti valymo inventoriumi dėl jo gadinimo ir lėšų stokos, valymo inventorius bei priemonės į kameras išduodamos pagal suimtųjų/ nuteistųjų prašymus, o po valymo užbaigimo grąžinamas atgal į valymo inventoriui laikyti skirtą patalpą; kiekviename režiminio korpuso aukšte yra skirta spintelė valymo inventoriui (skudurai, šepečiai, WC šepetys, dubenys, soda bei tarkuotas ūkinis muilas) laikyti (52–55 b. l.). Iš byloje esančio 2012-07-09 visuomenės sveikatos centro patikrinimo akto Nr. EP-254 matyti, kad 2012-06-25 tikrinimo metu nustatyta, jog apgyvendinimo kameroms patalpų valymui yra skiriami plastmasiniai dubenys ir soda; pagal suimtųjų prašymą atskirai pateikiamas valymo inventorius (šluotos, skudurai); kiekviename aukšte yra skirta spintelė valymo inventoriui laikyti; valymo inventoriaus jose yra, įstaigos patalpų valymo planas yra. Bendro naudojimo patalpas valo suimtieji iš ūkio skyriaus. Apgyvendinimo patalpas su valymo priemonėmis valosi patys jose laikomi asmenys. Suimtiesiems apgyvendinimo patalpų valymui išduodama kalcinuota soda. Kamerose valymo inventorius nelaikomas. Kasdieninį patalpų valymą su dezinfekcinėmis medžiagomis atlieka tik įstaigos darbuotoja-dezinfektorė. Apgyvendinimo patalpų dezinfekcijai naudojamas „Sokrena“ 1 % dezinfekcinis tirpalas. Tirpalai gaminami kasdien. Darbuotoja saugos duomenų lapus, naudojimo instrukcijas turi. Kasdieninio valymo kontrolės žurnalas yra, jame atžymos apie patalpų valymą yra. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus patvirtinta pagrindinio valymo vykdymo tvarka yra. Naudojamų valikliams biocidų autorizacijos liudijimai, saugos duomenų lapai, naudojimo instrukcijos yra (67–72 b. l.). Taigi visuomenės sveikatos centras dėl valymo inventoriaus pažeidimų nenustatė, todėl pareiškėjo pretenzijos nepagrįstos.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad kamerose pilna tarakonų ir graužikų, kurių Šiaulių TI administracija nenaikina. Iš Ūkio skyriaus pažymos Nr. 62/08-1005 matyti, kad įstaigoje kasdien atliekama kamerų dezinfekcija, apie tai pažymima Objektų kasdieninio valymo kontrolės žurnale; kamerose graužikų naikinimui naudojamos lipnios juostelės, o pagal suimtųjų prašymus deratizacija papildomai atliekama cheminiu būdu, deratizacija apgyvendinimo kamerose vykdoma priemone „Bromad“, o teritorijoje – priemone „Broditop“, deratizacija, pagal planą, atliekama kartą per mėnesį (52–55 b. l.). Į bylą pateikti ir Šiaulių TI patalpų dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos grafikai, iš kurių matosi, kad režiminio korpuso gyvenamosiose patalpose, tualetuose, kamerose dezinsekcija ir deratizacija atliekama kiekvieną darbo dieną esant reikalui (58–66 b. l.). Iš byloje esančio 2012-07-09 Visuomenės sveikatos centro patikrinimo akto taip pat matyti, kad įstaigoje atliekamas profilaktinis aplinkos nukenksminimas, vykdomas mechaninis ir cheminis apdorojimas, dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos žurnalas yra, kamerose deratizacija atliekama mechaniniu būdu (67–72 b. l.). Taigi byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo teiginius dėl tarakonų ir graužikų kamerose buvimo ir kad pareiškėjas kreipėsi į Šiaulių TI administraciją dėl papildomos deratizacijos jo laikymo kamerose atlikimo, o iš esančių dokumentų matosi, kad Šiaulių TI administracija imasi priemonių parazitų ir graužikų naikinimui, todėl nėra pagrindo konstatuoti Šiaulių TI pareigūnų neveikimą.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš to, kad Šiaulių TI išduodami rankšluosčiai ir patalynė labai blogos būklės. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 63 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti aprūpinami švariais lovos skalbiniais, rankšluosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės akto nustatytas normas. Higienos normos 4.20 punktas nukreipia į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymą Nr. IR-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“, kurio 1.2 punktu patvirtintos Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos. Normos 4 pastaba nurodo, jog vietoj dviejų paklodžių gali būti išduodamas užvalkalas antklodei. Taip pat pažymėtina, kad Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 2 dalis suteikia teisę suimtiesiems naudotis savo patalyne, jeigu jie to pageidauja, atsižvelgiant į tai, asmenys įstaigoje aprūpinami patalyne pagal jų poreikius. Iš Ūkio skyriaus pažymos Nr. 62/08-1005 matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje patalynė perkama periodiškai atsižvelgiant į įstaigos poreikį; naudojamas minkštas inventorius (čiužiniai, antklodės ir pagalvės) yra dezinfekuojamas, po dezinfekavimo inventorius atiduodamas tiesiai į daiktų sandėlį; daiktų sandėlyje švarių ir nešvarių skalbinių srautai nesusikerta; lovos skalbiniai, čiužiniai, antklodės, pagalvės peržiūrimi įvertinami ir, jei reikia, nurašomi kartą per mėnesį; patalynė ir rankšluosčiai keičiami ir apie keitimą yra pažymima; pagal atžymas ji išduodama atvykus į laisvės atėmimo vietą, pasinaudojus dušu, ne rečiau kaip kartą per savaitę, atžymint tai Aprūpinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninės sąskaitos kortelėje, atitinkamoje grafoje nurodant išduotų vienetų skaičių, po kiekvienu įrašu suimtieji ar nuteistieji pasirašo; išduodant patalynę ir rankšluosčius kiekvienas suimtasis ar nuteistasis turi galimybę pasitikrinti išduodamą patalynę bei inventorių; sanitarinėje švarykloje įrengtos 2 dezinfekcinės kameros; kasdien dezinfekuojama po 4 partijas minkšto inventoriaus (čiužinių, antklodžių ir pagalvių); dezinfekuojama pb 50 min. 110 ° C (52–55 b. l.). Visuomenės sveikatos centras, 2012-06-25 atlikęs Šiaulių TI patikrinimą, nustatė, kad įstaigoje lovos skalbiniai, rankšluosčiai neskalbiami, nešvarūs skalbiniai skalbiami pagal sudarytą sutartį su UAB „Vilniaus skalbykla“ (71 b. l.). Byloje nėra duomenų, jog dėl per mažo, netinkamo patalynės kiekio, komplektacijos ar būklės pareiškėjas būtų kreipęsis į Šiaulių TI administraciją, skundęsis dėl to, ar kad būtų išreiškęs pageidavimą naudotis savo patalyne, todėl ši skundo dalis dėl žalos atlyginimo atmestina kaip nepagrįsta.

Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu, kirpėjo paslaugomis ir gauti išskalbtą patalynę ir apatinius rūbus. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 258 punkte analogiška nuostata įtvirtinta ir nuteistųjų atžvilgiu. Pagal Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 68 punktą, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Šiaulių TI Ūkio skyriaus 2015-10-16 pažymoje Nr. 62/08-1005 nurodyta, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo ragelius, suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę; kiekvieną kartą einant praustis duše bėga karštas vanduo, kurio temperatūros reguliuoti individualiai kiekvienam asmeniui nėra galimybės, nes patalpose įrengti tik dušo rageliai. Tarp suimtųjų maudymosi yra 30 min. intervalas, kurio metu atliekama patalpos dezinfekcija. 2015 m. vasario mėn. dušo patalpos suremontuotos iš pagrindų (52–55 b. l.). Šiaulių visuomenės sveikatos centras 2012-07-09 patikrinimo akte Ne. EP-254 (67–71 b. l.) taip pat užfiksavo, kad prausimosi – švarinimo patalpose yra dvi dušinės su 8 dušo rageliai, dušo patalpose atliktas einamasis remontas – perdažytos durys, vamzdynas, pakeisti dušo rageliai, patalpose pelėsių nėra, daugkartinio naudojimo prausimosi reikmenys nenaudojami, kiekvienas asmuo naudojasi individualiomis plaušinėmis, rankšluosčiu, muilu; dušinių, prausyklų valymui ir dezinfekcijai naudojamas dezinfekcinis tirpalas „Sokrena“ 1 % ir „Mikrobac forte“ 1,5 %; tarp suimtųjų maudymosi yra 30 min. intervalas, kurių metu atliekama patalpos dezinfekcija; dušo ir jo prieigos kasdieninio ir generalinio valymo kontrolės žurnalas yra, registracija vedama. Taigi teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Šiaulių TI pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti po šiltu dušu ar kad Šiaulių TI pareigūnai pažeidė teisės aktų reikalavimus.

Šiaulių TI 2015-01-28 pažymoje Nr. 62/08-1005 (52–55 b. l.) nurodė, jog Šiaulių tardymo izoliatoriaus režiminio korpuso gyvenamosios kameros yra įrengiamos vadovaujantis Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ ir Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakyme Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“, LR teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakyme Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų kūdikių namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ nustatytais reikalavimais. Gyvenamosiose kamerose yra: pritvirtintos prie grindų metalinės lovos, spintelės, stalas, taburetės, maisto produktų spintelė arba lentyna, sieninė drabužių pakaba, šiukšlių dėžė, sanitarinis mazgas, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė. Įvertinus atsakovo pateiktus rašytinius duomenis, pareiškėjo argumentai, kad kamerose nebuvo visų higienos normos reikalaujamų baldų, atmestini kaip nepagrįsti.

Skunde teismui pareiškėjas nurodo, kad atliekant kratą buvo pažeistos kratos atlikimo taisyklės. Bendrųjų kratų laisvės atėmimo vietose tvarką reglamentuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005-07-04 įsakymu Nr.4/07- 130 patvirtinta Laisvės atėmimų vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija. Jos 154 ir 155 punktuose numatyta, kad apie bendrosios kratos rezultatus laisvės atėmimo vietos apsaugos ir priežiūros tarnybos viršininkas, surinkęs pareigūnų, atlikusių kratą, tarnybinius pranešimus ir protokolus, surašo suvestinį protokolą ir jį pasirašo, o tvirtina laisvės atėmimo vietos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad 2012-05-02, 2012-07-11 bei 2012-10-03 buvo surašyti ir pasirašyti suvestiniai protokolai Nr. 60-09-17518, Nr. 60/09-27207 ir Nr. 60/09-37620 (98, 101, 104 b. l.). Pažymėtina, kad pagal aukščiau nurodytos instrukcijos 165 punktą, kamerų kratos atliekamos šia tvarka: 165.1. darant kratą kamerose, ten laikomi suimtieji (nuteistieji) vienu metu išvedami tik iš vienos kameros ir išrikiuojami koridoriuje. Kalėjimo režimo sąlygomis laikomiems nuteistiesiems atliekama visa krata tame pačiame koridoriuje, užtikrinant būtinas higienos sąlygas, ją organizuojant taip, kad tuo metu koridoriuje nebūtų pašalinių, kratoje nedalyvaujančių asmenų ir kad jie negalėtų stebėti kratos eigos. Tardymo izoliatoriuje laikomiems suimtiesiems ir areštinėje laikomiems nuteistiesiems atliekama dalinė krata; 165.2. kameros sienos ir grindys išstuksenamos, patikrinama, ar nėra slaptaviečių, galimų landų į pogrindį, ar gerai pritvirtintas stalas ir gultai; 165.3. patikrinami durų užraktai, grotos, blokavimo priemonės ir signalizacija; 165.4. apžiūrimos miegojimo vietos, lovos, patalynė, spintelės ir suimtųjų bei nuteistųjų daiktai. Taigi, kamerose atliekant kratą, suimtieji (nuteistieji) nedalyvauja. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo atžvilgiu atliekant kratas buvo nesilaikoma Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005-07-04 įsakymu Nr.4/07-130 patvirtintos Laisvės atėmimų vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos reikalavimų, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Šiaulių TI pareigūnų veiksmus.

Pareiškėjas skunde teigia, kad, jam kalint Šiaulių TI, nebuvo tinkamai organizuojamas laisvalaikio užimtumas. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pagrindinės užimtumo formos Šiaulių TI yra socialinis ir teisinis švietimas, suimtųjų socialinių ir dvasinių poreikių tenkinimas, pagalba sprendžiant suimtųjų problemas, kultūros, sporto ir kiti renginiai, informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo skatinimo renginius iškabinama kamerose, visi suimtieji, norintys dalyvauti šiuose renginiuose, kreipiasi į būrio viršininką, kuris supažindina su renginio nuostatais ir kita informacija; Šiaulių TI vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų savišvieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kūrybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairūs renginiai, paskaitos ir varžybos, suimtieji (nuteistieji) į renginius įsitraukia pagal pageidavimą. Iš byloje esančių dokumentų taip pat matyti, kad Šiaulių TI direktoriaus 2011-03-31 įsakymu Nr. 1/01-88 yra patvirtinta Suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa (77–81 b. l.), kurioje nurodyta, jog kiekvieną mėnesį organizuojami Socialinės reabilitacijos skyriaus darbo planuose numatyti renginiai suimtųjų užimtumui gerinti, kuriuose gali dalyvauti visi pageidaujantys suimtieji, Šiaulių TI veikia biblioteka, kurioje periodiškai atnaujinamos knygos, užsakomi pagrindiniai Lietuvos dienraščiai, savaitraščiai, suimtieji gali naudotis artimųjų perduotais televizoriais, radijo imtuvais, nešiojamais kompiuteriais ir pan., Šiaulių TI periodiškai lankosi dvasininkai, koplyčioje rengiami religinio pobūdžio renginiai, organizuojami piešinių konkursai, plenerai, darbų parodos, suimtieji gali dalyvauti meninėje veikloje, suimtiesiems įrengta krepšinio aikštelė, rengiamos įvairios sporto varžybos, stalo žaidimų turnyrai. Pareiškėjas skunde nenurodo, kad jam nebuvo leista dalyvauti konkrečiuose renginiuose, varžybose, nebuvo leista naudotis bibliotekos paslaugomis, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Šiaulių TI buvo pažeista pareiškėjo teisė į užimtumą.

Pareiškėjas taip pat skunde teigia, kad nehigieniškai dirbama kirpykloje, niekas nedezinfekuojama. Iš byloje esančio 2012-07-09 visuomenės sveikatos centro patikrinimo akto Nr. EP-254 (67–772 b. l.) matyti, kad 2012-06-25 tikrinimo metu nustatyta, jog kirpyklos patalpoje, kirpėjo darbo vietoje tualetinis stalelis, veidrodis, 1 spintelė yra; praustuvė įrengta, rankų higienos priemonės (skystas muilas), rankų dezinfekcijos priemonė „Sterillium“), vienkartiniai rankšluosčiai yra; atliekų surinkimo talpykla yra; paviršiai, ant kurių dedami instrumentai, lygūs, padengti drėgmei, valikliams atsparia medžiaga. Kiekvienam asmeniui naudojami vienkartiniai užtiesalai, popierinės kaklajuostės; instrumentų, plaukų kirpimo mašinėlės, darbo vietos paviršiaus dezinfekcijai naudojamų dezinfekcinių priemonių („Bacillol AF“, „Mikrobac forte“ 1,5 %) naudojimo instrukcijos, jų saugą patvirtinantys dokumentai yra. Instrumentų dezinfekavimą atlieka kirpimą atliekantis suimtasis. Įvertinus išdėstytus rašytinius duomenis, pareiškėjo argumentai, kad kirpykloje dirbama nesilaikant higienos reikalavimų, atmestini kaip nepagrįsti.

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškėjas skunde nurodė, kad būnant Šiaulių TI jam nebuvo skirtas tinkamas gydymas, buvo dirbama atmestinai, dantys nebuvo gydomi, o ištraukiami. Teismas pažymi, kad dėl turtinės ar neturtinės žalos, kurią patyrė dėl netinkamo ir nekokybiško gydymo, pareiškėjas turi teisę pagal Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio nuostatas su pareiškimu kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti. Pareiškėjas ikiteismine tvarka į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją nesikreipė, todėl teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo šių aplinkybių nevertina.

Pareiškėjas skunde nurodo, jog dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose buvusių laikymo sąlygų pablogėjo jo sveikata. Iš byloje esančios pareiškėjo V. P. asmens sveikatos istorijos matyti, jog pareiškėjas visą buvimo Šiaulių TI laikotarpį nuolat skundėsi sveikatos pablogėjimu, įvairiais negalavimais, buvo gydomas vaistais, siunčiamas gydymui į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Byloje nėra duomenų, kad jam diagnozuotomis ligomis pareiškėjas susirgo tik patekęs į Šiaulių TI, tačiau ta aplinkybė, kad jis visą buvimo izoliatoriuje laikotarpį pastoviai turėjo sveikatos problemų, leidžia daryti išvadą, kad būtent netinkamos laikymo sąlygos galėjo lemti pareiškėjo sveikatos pablogėjimą, ir jam objektyviai reikėjo geresnių kalinimo sąlygų nei sveikiems asmenims, konkrečiai – teisės aktų reikalavimus atitinkančio bent minimalaus kameros ploto (jeigu administracija pagal galimybes negalėjo užtikrinti pareiškėjui didesnio ploto, nei nustatyta minimali norma).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Atsižvelgus į teismo nustatytą kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę (61 diena), į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus, sukelia dvasines kančias, į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, darytina išvada, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o kalėdamas pas atsakovą aukščiau aptartomis sąlygomis, pareiškėjas patyrė pinigine išraiška apskaičiuotiną neturtinę žalą. Kalinimo laikotarpiu gerokai pažeista minimalaus vienam asmeniui tenkančio kameros ploto norma sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, kita vertus, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą bei priteisti jam visą jo reikalaujamą sumą, kas sudarytų net po 349,18 Eur už kiekvieną kalinimo netinkamomis sąlygomis dieną. Šiuo aspektu pabrėžtina, jog pareiškėjas turėjo galimybę vieną valandą per dieną pabūti gryname ore, byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas buvimo Šiaulių TI laikotarpiu dėl netinkamų laikymo sąlygų skundėsi įstaigos administracijai ar kitoms institucijoms (57 b. l.). Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas buvo kalinamas pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį sąlygomis. Tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Taigi teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kuomet Šiaulių TI kalinamiems asmenims už vieną kalinimo netinkamomis sąlygomis dieną yra priteisiamas vidutiniškai nuo 6 iki 9 Eur neturtinės žalos atlyginimas (LVAT 2015-02-11 nutartis byloje Nr. A-550-575/2015, LVAT 2015-03-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1530-858/2015, LVAT 2015-06-12 nutartis byloje Nr. A-2045-520/2015, LVAT 2015-12-10 nutartys administracinėse bylose Nr. A-2199-662/2015, Nr. A-2183-662/2015; 2015-12-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1656-858/2015, 2015-12-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1938-442/2015 ir kt), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 500 Eur. Todėl pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. P. skundą ir patikslintą skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui V. P. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Jarūnė Sedalienė