- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-21
- Bylos Nr.
- I-4957-764/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05684-2015-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- G. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie VRM
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, dalyvaujant pareiškėjui G. J. ir atsakovės atstovui Aigerdui Skroliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo G. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie VRM, dėl neturtinės žalos atlyginimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. J. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–5), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie VRM, jo naudai 3 000 Eur neturtinę žalą.
Pagrįsdamas savo reikalavimą pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2012-10-17 iki 2014-10-22 Viešojo saugumo tarnyba prie VRM (toliau – Tarnyba) konvojavo jį maršrutu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos AVPK) areštinė – Šiaulių tardymo izoliatorius (toliau – Šiaulių TI) – Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija (toliau – Pravieniškių PN-AK) – Laisvės atėmimo vietų ligoninė (toliau – LAVL). Automobiliai, kuriuose pareiškėjas buvo konvojuojamas, būdavo perpildyti, nes 7 kv. m ploto kameroje būdavo vežama iki 36 žmonių, su asmeniniais daiktais, sveriančiais apie 30 kg. Automobiliuose nebuvo ventiliacijos, todėl trūkdavo oro, tvyrojo blogas kvapas, vasarą būdavo karšta. Automobiliuose nebuvo atsarginių išėjimų. Automobilyje ,,Mersedes Benz“ asmenys apskritai negali būti vežami, nes jis tam nepritaikytas. Dėl konvojavimo teisės aktų reikalavimus neatitinkančiomis sąlygomis, buvo pažeistos teisės aktų nuostatos, pareiškėjas patyrė psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, buvo pažeminta jo garbė ir orumas, todėl valstybė pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str. nuostatas turi atlyginti patirtą žalą.
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti. Paaiškino, kad jo reikalavimui senaties terminas negali būti taikomas.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Viešojo saugumo tarnyba prie VRM atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 11–13) prašė taikyti ieškinio senaties terminą ir skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodė, kad visi Tarnybos automobiliai naudojami remiantis transporto priemonės registracijos liudijimu su paskirties nurodymu bei techninės apžiūros ataskaitomis. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija visuose automobiliuose yra atlikusi dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimus ir nustačiusi, kad automobiliai atitinka teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintų Konvojavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 146.4 p. reikalavimus. Tarnyba užtikrina Taisyklių 109 p. laikymąsi, t. y. kad transporto priemonėse vyktų tik leidžiamas asmenų skaičius. Jei vienoje transporto priemonėje visiems asmenims nėra pakankamai vietų, skiriamas papildomas automobilis. Papildomas automobilis taip pat skiriamas, siekiant užtikrinti izoliaciją pagal rėžiminius, operatyvinius ir medicininius. Tarnyba užtikrina Taisyklių 103.7 p. laikymąsi, nes asmenys, sergantys pavojingomis ir užkrečiamomis ligomis, remiantis įrašu asmens pažymoje, konvojuojami atskirai nuo kitų asmenų. Diržų specialiosiose transporto priemonėse įrengimas Taisyklėse nenustatytas. Visuose automobiliuose yra įrengti atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai. Manydamas, kad yra pažeidžiamos jo teisės, pareiškėjas konvojaus metu galėjo pateikti skundus konvojaus viršininkui, tačiau to nepadarė. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Tarnybos pareigūnų veiksmuose negali būti nustatyta būtina sąlyga valstybės civilinei atsakomybei kilti, t. y. neteisėti veiksmai, nes sąlygos konvojaus automobiliuose atitiko teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas į teismą kreipėsi praleidęs CK 1.125 str. 8 d. nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą, o tai yra pagrindas atmesti skundą.
Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Byloje keliamas ginčas dėl to, ar pagrįstas pareiškėjo G. J. reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, atsiradusią dėl netinkamų konvojavimo sąlygų.
Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nustatyta CK 6.271 str. Pagal šio straipsnio nuostatas, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinė atsakomybė kyla tik nustačius, kad egzistuoja visi trys jai atsirasti būtini elementai, t. y. neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.), teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). Neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalos dydį, t. y. visas šiuo atveju būtinas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl žalos atlyginimo.
Teismui pateiktame skunde pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2012-10-17 iki 2014-10-22 maršrutu Klaipėdos AVPK areštinė – Šiaulių TI – Pravieniškių PN-AK – LAVL jis buvo konvojuojamas perpildytose transporto priemonėse, kuriose neužtekdavo sėdimų vietų, nebuvo įrengti saugos diržai ir atsarginiai išėjimai, nebuvo ventiliacijos ir šildymo sistemų, trūkdavo oro, žiemą buvo šalta, o vasarą – karšta, buvo konvojuojamas kartu su sergančiais asmenimis.
Reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti CK 1.125 str. 8 d. yra nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, kuris skaičiuotinas nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Skundą dėl žalos, kurią kildina iš netinkamų konvojavimo sąlygų laikotarpiu nuo 2012-10-17 iki 2014-10-22, atlyginimo pareiškėjas padavė 2015-11-30 (b. l. 6). Tarnyba prašo taikyti CK 1.125 str. 8 d. nustatytą ieškinio senaties terminą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (2009-09-24 nutartis a. b. A822-1037/2009). Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, pareiškėjas turi įvardinti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieškinio senaties termino atnaujinimą (2013-12-05 nutartis a. b. Nr. A502-2364/2013).
Pabrėžtina, kad pareiškėjas neprašo atnaujinti ieškinio senaties terminą ir teismui nėra pateikęs jokių objektyvių įrodymų, jog pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus. Tokių aplinkybių nenustatė ir teismas. Į teismą pareiškėjas kreipėsi 2015-11-30, t. y. praleidęs trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimui atlyginti neturtinę žalą, kuri kildinama iš netinkamų konvojavimo sąlygų laikotarpiu nuo 2012-10-17 iki 2012-11-28, pareikšti, todėl ši skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta.
Konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų teises ir pareigas, taip pat konvojaus pareigūnų veiklos ir darbo organizavimo ypatumus, šaunamųjų ginklų, fizinės ir kitokios prievartos panaudojimą vykdant minėtų asmenų konvojavimą pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis į paskirties punktus ir užtikrinant ginkluotą jų apsaugą nustato teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintos Konvojavimo taisyklės.
Pravieniškių PN-AK pateikti duomenys iš pareiškėjo asmens bylos (b. l. 10) tvirtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2012-11-29 iki 2014-10-22) Tarnyba konvojavo pareiškėją: 2012-11-29 iš Pravieniškių PN-AK į Šiaulių TI, 2012-12-04 iš Šiaulių TI į Klaipėdos AVPK areštinę, 2012-12-12 iš Klaipėdos AVPK areštinės į Šiaulių TI, 2012-12-17 iš Šiaulių TI į Pravieniškių PN-AK, 2013-01-21 iš Pravieniškių PN-AK į Šiaulių TI, 2013-01-24 iš Šiaulių TI į Klaipėdos AVPK areštinę, 2013-02-05 iš Klaipėdos AVPK areštinės į Šiaulių TI, 2013-02-07 iš Šiaulių TI į Pravieniškių PN-AK, 2013-09-25 iš Pravieniškių PN-AK į LAVL, 2013-09-27 iš LAVL į Pravieniškių PN-AK, 2014-10-17 iš Pravieniškių PN-AK į LAVL, 2014-10-22 iš LAVL į Pravieniškių PN-AK (b. l. 10).
Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiaisiais automobiliais ,,VW Crafter“ (valstybinis Nr. EDL150, EDL152, EDL153, EDL154, FUV253, EFS561, EFS559, EFS565, EFS653 – 19 sėdimų vietų), ,,Mercedes Benz 918“ (valstybinis Nr. AHG175, AHG184 – 36 sėdimos vietos) (b. l. 19–68). Teismui pateikti nurodytų automobilių registracijos liudijimai ir techninės apžiūros rezultatų kortelės tvirtina, kad visos nurodytos transporto priemonės yra techniškai tvarkingos (b. l. 70–102). Šių aplinkybių neginčija ir pats pareiškėjas.
Taisyklių 109 p. nustatyta, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis, nei yra sėdimų bei gulimų vietų. Įvertinęs Tarnybos pateiktus duomenis, teismas pažymi, kad konvojuojamų asmenų skaičius ginčui aktualiu laikotarpiu neviršijo automobiliuose įrengtų sėdimų vietų skaičiaus. Priešingai, kartu su pareiškėju konvojuotų asmenų skaičius dažnai būdavo mažesnis nei automobiliuose įrengtų sėdimų vietų skaičius. Be to, nesant pakankamai sėdimų vietų visiems konvojuojamiesiems, konvojus būdavo vykdomas keliais automobiliais, taip užtikrinant Taisyklių 109 p. reikalavimų laikymąsi. Teismas taip pat pažymi, kad teisės aktuose nėra nustatytas minimalus vienam asmeniui tenkantis plotas konvojaus automobiliuose, tačiau turi būti laikomasi Taisyklių 109 p. reikalavimų.
Taisyklių 146.4 p. nustatyta, kad specialiajame automobilyje ar autobuse turi būti veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m³/h lauko oro vienam asmeniui, ne mažesnis kaip 50 lx (liuksų) kamerų dirbtinis apšvietimas. Teismui pateikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyriaus dirbtinės apšvietos matavimo protokolai bei ventiliacijos efektyvumo matavimo protokolai (b. l. 69, 103–106) patvirtina, kad transporto priemonės, kuriose buvo konvojuotas pareiškėjas, Taisyklių 146.4 p. reikalavimus atitiko (atitinka).
Taisyklių 146 p. nėra nustatyta, kad specialiajame automobilyje ar autobuse kiekvienam konvojuojam asmeniui turi būti įrengti saugos diržai. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Kelių eismo taisyklių reikalavimus, saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, kai jie yra įrengti.
Pateiktos specialiųjų automobilių schemos patvirtina, kad juose buvo įrengti avariniai išėjimai. Pagal Taisyklių 146.2 p. reikalavimus, automobiliuose turi būti įrengti atskirų kamerų vidiniai užraktai, kodiniai užraktai. Vadinasi, tiek atskiros kameros, tiek avariniai išėjimai turi būti rakinami, siekiant užtikrinti konvojuojamųjų apsaugą.
Pagal Taisyklių 103.7 p., asmenys, sergantys pavojinga ar ypač pavojinga žmonių užkrečiamąja liga, konvojuojami atskirai nuo kitų konvojuojamųjų, jeigu tai pažymėta jų asmens bylos pažymoje. Tarnyba nurodė, kad šių reikalavimų yra laikomasi. Įvertinus į bylą pateiktus duomenis, konstatuotina, kad duomenų, jog kartu su pareiškėju buvo konvojuojami sergantys asmenys, byloje nėra. Pareiškėjo argumentai grindžiami prielaidomis, todėl atmestini kaip nepagrįsti.
Teismas taip pat pažymi, kad Taisyklių 137 p. nustatyta, kad konvojuojami asmenys turi teisę konvojaus viršininkui raštu ar žodžiu teikti skundus ar prašymus dėl konvojavimo sąlygų. Apie gautus skundus ir jų turinį turi būti pažymėta konvojaus kelionės žiniaraštyje. Susipažinęs su Tarnybos teismui pateiktais duomenimis, teismas nustatė, kad pareiškėjas dėl konvojavimo sąlygų nei raštu, nei žodžiu skundų konvojaus viršininkui nėra teikęs.
Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju negali būti nustatyta viena iš būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, t. y. neteisėti Tarnybos veiksmai. Kaip nurodyta anksčiau, automobiliai, kuriuose pareiškėjas buvo konvojuotas, atitinka ne tik techninius, bet ir Taisyklėse nustatytus specialiuosius įrengimo reikalavimus. Pareiškėjo skunde nurodytus argumentus teismas paneigė objektyviai ir nuodugniai ištyręs Tarnybos pateiktus rašytinius įrodymus ir konstatuoja, kad pareiškėjo skundas dėl netinkamų konvojavimo sąlygų yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str., 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 ir 129 str. teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo G. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.