Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. R. pareiškimą suinteresuotam asmeniui L. R. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017 m. birželio 21 d. teisme gautas suinteresuoto asmens prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ir pareiškėjo pareiškimą tenkinti pilna apimtimi.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad T. R. mirė 2016 m. vasario 1 d. Pareiškėjas R. R. ir suinteresuotas asmuo L. R. yra palikėjos T. R. vaikai. Kauno miesto 20-jo notaro biuro notarės 2016 m. rugpjūčio 17 d. atsakymas dėl informacijos pateikimo patvirtina, kad po T. R., mirusios 2016 m. vasario 1 d., mirties nėra užvesta paveldėjimo byla. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis nustatyta, kad butas su rūsiu, unikalus Nr. 1996-7013-7018-0005, esantis (duomenys neskelbtini), įregistruotas A. R., mirusio 2015 m. spalio 10 d., vardu. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis nustatyta, kad minėtą nekilnojamąjį daiktą – butą T. R. buvo įgijusi būdama santuokoje su A. R., todėl šis turtas laikytinas bendrąja jungtine nuosavybe (b. l. 14, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Palikėjos T. R. paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), tai patvirtina Gyventojų registro tarnybos pažyma apie asmens duomenis. Nustatyta, kad po T. R., mirusios 2016 m. vasario 1 d., mirties atsirado palikimas ir paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, nes palikėja testamento nepaliko.

Pareiškėjas R. R. yra palikėjos T. R. sūnus – pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnis). Byloje duomenų apie kitus asmenis, kurie pretenduotų į palikimą, nėra.

Iš pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių ir rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad po T. R. mirties jos bute liko gyventi jos sūnus R. R., kuris faktiškai savo motinos palikimą – asmeninius daiktus, relikvijas, namų apyvokos daiktus, knygas, baldus, laikrodį – priėmė, rūpinasi ir prižiūri butą, esantį (duomenys neskelbtini), moka mokesčius, faktiškai turtą valdo. Tai nurodo ir patvirtina suinteresuotas asmuo L. R. atsiliepime į pareiškimą.

Paveldėjimo santykių atsiradimo pagrindas yra palikėjo mirtis. Po šio juridiškai reikšmingo fakto įvyksta universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams.

Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Taigi, įstatymas numato tris savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo teises ir pareigas. Tai yra aktyvūs įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Šioje civilinėje byloje nustatytos aplinkybės, pareiškėjo ir suinteresuoto asmens procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės, leidžia daryti išvadą, kad palikimą faktiškai jį valdydamas po motinos T. R. mirties priėmė jos sūnus R. R.. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Kadangi pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad po motinos T. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2016 m. vasario 1 d., mirties, jis priėmė atsiradusį palikimą, todėl prašomas faktas nustatytinas teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Teismas įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjo pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. R. priėmė palikimą, atsiradusį po jo motinos T. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2016 m. vasario 1 d., mirties, faktiškai pradėdamas jį valdyti (CK 5.51 straipsnis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje yra 8,22 Eur, pareiškimą patenkinus, šios išlaidos priteistinos iš pareiškėjo valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 6 dalis, 2014 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–268 straipsniais, 270 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po savo motinos T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2016 m. vasario 1 d., mirties, faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Priteisti iš R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybei 8,22 Eur (aštuonis eurus 22 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodyta suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.