Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovams N. K., R. K. dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą panaikinimo; išvadą byloje teikiančios institucijos – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT), Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Statybos inspekcija) .

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka

1. Ieškovas pateikė teismui ieškinį, prašydamas pripažinti neteisėta ir panaikinti 2013-07-12 deklaraciją Nr. 1 apie statybos užbaigimą, kurios pagrindu atlikta teisinė pastatų registracija: garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plane pažymėtas indeksu 7I2/p); ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plane pažymėtas indeksu 8I2/p); pirtis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plane pažymėta indeksu 9I2/p su priestatu, sklypo plane pažymėtu indeksu li2/p), šių pastatų atžvilgiu, kaip pastatytų pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, taikant teisinės pasekmės, nustatytas CK 4.103 straipsnyje. Ieškinys iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais (T. 1, b. l. 1-7):

1.1. Ieškovė nuo 2004 metų valdo 0,0761 ha ploto žemės sklypą (kad. Nr. (duomenys neskelbtini) Sodininkų bendrijoje „Pavilnys“, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovės žemės sklypas yra kraštinis sodų bendrijos sklypas ir ribojasi su kaimyniniu žemės sklypu (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovėms. Šiame žemės sklype yra atsakovėms lygiomis dalimis po ½ dalį nuosavybės teise priklausantys įvairūs pastatai, tame skaičiuje šie sublokuoti statiniai: garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plane pažymėtas indeksu 7I2/p); ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plane pažymėtas indeksu 8I2/p); pirtis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plane pažymėta indeksu 9I2/p), su priestatu, sklypo plane pažymėtu indeksu li2/p, (atskiros teisinės registracijos neturi);

1.2. Iki 2011 metų spalio mėn. šių statinių vietoje buvo nedideli ūkio paskirties pastatai, kurių aukštis buvo 4.30 m. Pradėti statyti jie buvo maždaug 1988 metais ir tais pačiais metais jų statyba buvo baigta. Pastatyti jie buvo šalia sklypų ribos. Tokių tikslių matavimų, kokie daromi dabar, daryta nebuvo. Dėl to nustatyti, ar šie statiniai teisingai pastatyti savo žemės sklype, galimybės nebuvo. Todėl ieškovės žemės sklypas ankstesnių jo savininkų buvo naudojamas pagal faktinę situaciją, kurią įtakojo kaimynų statinių padėtis;

1.3. 2009 metais SB „Pavilnys“ užsakymu buvo atliktas visos bendrijos žemės sklypo kadastriniai matavimai. Atliekant žemės sklypo ribų geodezinius matavimus, paaiškėjo, kad atsakovių žemės sklypas geodeziškai pamatuotas dar 2005 metais ir šie matavimai visiškai sutapo su bendrijos žemės sklypo geodeziniais matavimais, dėl ko sklypų ribos keistos nebuvo. Šių matavimų metu paaiškėjo, kad atsakovių garažo kampas randasi ant ieškovės žemės sklypo, o tuo pačiu visas statinis pastatytas nesilaikant normatyvinio atstumo nuo kaimyninio žemės sklypo;

1.4. Paaiškėjus šioms aplinkybėms, ieškovė atsakovėms pasiūlė sutvarkyti savo statinį taip, kad jo padėtis žemės sklype atitiktų norminius reikalavimus, t. y. 3 metrų atstumą iki kaimyninio žemės sklypo ribos. Atsakovės tokiam reikalavimui neprieštaravo ir pažadėjo sutvarkius reikiamą statybai dokumentaciją, rekonstruoti pastatą taip, kad jis nepažeistų ieškovės teisių;

1.5. 2011 metų spalio mėn. atsakovės pradėjo šio pastato rekonstrukciją. Statybos darbai buvo pradėti nuo to, jog buvo nukeltas senas statinių stogas, po ko darbai kuriam laikui sustojo. Atėjus vėlyvam rudeniui, ieškovė nustojo lankytis savo sodo sklype ir darbų eigos nesekė. 2012 metų pavasarį buvo vykdomi įvairūs statybos darbai su pastato sienomis – kažką griaunant, kažką mūrijant, ir uždengtas naujas stogas;

1.6. Kai 2012 metų vasarą ant pastatų senų sienų buvo sumūrytos naujos sienos, iškeliant pastatą iki 6 metrų aukščio, pagal pastato rekonstrukcijos rezultatus ėmė aiškėti, kad atsakovės ne tik kad neatitraukė pastato nuo sklypo ribų, o priešingai, be rašytinio ieškovės sutikimo, jį padidino tiek į aukštį, tiek į plotį, ko pasėkoje jau net dalis stogo (pagal horizontalią projekciją) atsidūrė ieškovės žemės sklype. Ieškovė 2012-08-14 su skundu kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių (toliau – Vilniaus skyrius) kad būtų įvertintas statinio rekonstrukcijos teisėtumas. Tačiau nei ši valstybinė institucija, nei aukštesnioji institucija – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Statybos inspekcija), neskyrė tinkamo dėmesio neteisėtos statybos faktui ir ieškovei atsirašinėjo grynai formaliais pagrindais, kurių esmė susiveda į tai, kad jos nėra kompetentingos spręsti iš esmės pagal ieškovės skundą, tuo pačiu siūlydami ieškovei kreiptis į teismą, jeigu ji laiko, kad jos teisės yra pažeidžiamos;

1.7. Vilniaus skyriaus atsakyme, pasikliaujant tik atsakovės N. K. patikinimu, teigiama, kad pastatų statyba pradėta 1986 metais, o baigta 2001 metais. To pagrindu nuspręsta, jog statybos darbai baigti daigiau nei prieš 10 metų, dėl ko pagal galiojančia tvarką Vilniaus skyrius atsisakė nagrinėti skundą. Analogišką atsakymą 2013-04-16 d. pateikė ir Statybos inspekcija;

1.8. Po to, kai VĮ „Registrų centras“ 2013-07-24 buvo atlikta ginčo pastatų teisinė registraciją 2013-07-12 deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu, ir ieškovė 2013-07-03 kreipėsi į Statybos inspekcija dėl šio dokumento panaikinimo, Statybos inspekcija atsisakė tirti deklaracijos teisėtumą formalių pagrindu, nurodydama, jog nuo deklaracijos surašymo iki jos apskundimo praėjo daugiau nei vieneri metai, nors, kaip matosi iš pateiktų duomenų, ieškovė kreipėsi į Statybos inspekciją nepraleidusi nustatyto vienerių metų termino;

1.9. Valstybės institucijų vengimas tinkamai vykdyti savo funkcijas, privertė ieškovę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl savo, kaip žemės sklypo savininkės, teisių gynimo, kurios pažeidžiamos tuo, kad atsakovės, pažeisdamos statybos teisės aktų reikalavimus, nes vienas atsakovių statinys dalinai pastatytas ieškovės žemės sklype, o kitas statinys pastatytas be ieškovės sutikimo arčiau sklypų ribos, nei leidžia normatyviniai dokumentai;

1.10. Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Tai reiškia, kad statinių statybos darbai galimi tik tame žemės sklype, kuris yra statytojo dispozicijoje;

1.11. Pagal atliktus geodezinius matavimus nustatyta, kad atsakovių pastato – garažo (unik. Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plane pažymėtas indeksu 7I2/p) sienos kampas vos 0,38 m atstume nuo ieškovės sklypo ribos, o stogo konstrukcija šioje vietoje 0,59 m atstumu ir 1,45 m ilgiu (pagal horizontaliąją projekciją) randasi virš ieškovės žemės sklypo. Be to, atsakovės prie aptariamo garažo yra pastačiusios stoginę (iš plytų išmūrytos atramos su stogu), kurios kampas 0,72 m. atstumu ir 1,63 m ilgiu randasi ieškovės žemės sklype;

1.12. Jokių susitarimų ar leidimų iš ieškovės pusės dėl galimos statybos, naudojant ieškovės žemės sklypą, duota nebuvo. Tai reiškia, kad atsakovės be teisėto pagrindo naudojasi svetimu daiktu - žemės sklypu, tuo sukurdamos itin neigiamą teisinę situaciją tiek ieškovei, tiek sau. Akivaizdu, kad kiekviena iš šių šalių yra susaistyta pastato faktinės buvimo vietos, dėl ko ieškovė negali laisvai disponuoti žemės sklypu, nes jame yra svetimų neteisėtai pastatytų statinių, o atsakovės dėl to, jog jų statinys dalinai randasi svetimame žemės sklype, dėl kurio naudojimo nėra jokio teisinio pagrindo. Si situacija gali būti išspręsta dviem būdais: arba statinio perstatymu, patraukiant jį iš ieškovės žemės sklypo tinkamu atstumu, arba atsakovėms įsigyjant iš ieškovės žemės sklypo dalį. Kadangi atsakovės, puikiai žinodamos šią problemą, ne tik kad jos nesprendė pastato rekonstrukcijos metu, o priešingai, tik padidino pastatą, jo dalį pastatydamos virš ieškovės žemės sklypo, akivaizdu, kad jos net nesvarsto žemės sklypo dalies po savo pastatu įsigijimo klausimo ir todėl teismui teikiamas šis ieškinys su reikalavimu dėl atsakovių statinių perstatymo, atitraukiant juos iš ieškovės žemės sklypo normatyviniu atstumu iki žemės sklypo ribos;

1.13. Pagal atliktus geodezinius matavimus kito pastato - pirties su priestatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plane pažymėta indeksu 9I2p) horizontaliosios stogo projekcijos kampas po atliktos rekonstrukcijos yra 0,29 m. atstume nuo ieškovės žemės sklypo ribos, o šio statinio kampas randasi 1,15 m. atstumu nuo ieškovės žemės sklypo ribos, kai normatyvinis atstumas pagal Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 8 priedo 1.1 punktą nustatytas ne mažiau kaip 3 metrai. Šis atstumas gali būti sumažintas, jei gautas gretimo sklypo savininko sutikimas raštu. Tokio sutikimo atsakovės net neprašė. Kaip numatyta Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte statybą leidžiantis dokumentas – žemės sklypo ar gretimo žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytinis sutikimas;

1.14. Atsakovių pastatas – garažas po rekonstrukcijos net įsiterpė į ieškovės žemės sklypą, pirties pastatas randasi praktiškai ant sklypų ribos, o ūkinis pastatas pastatytas 1-2 metrų atstumu nuo ieškovės žemės sklypo ribos. Tai reiškia, kad visas sublokuotas pastatas pastatytas neteisėtai, pažeidžiant teisės aktų, ginančiu trečiųjų asmenų teises, reikalavimus, dėl ko pastato savininkės atsakovės turi būti įpareigotos šį pastatą nugriauti arba perstatyti pagal teisės aktų reikalavimus;

1.15. Atliekant ginčo pastatų teisinę registraciją, Nekilnojamojo turto registre, remiantis pačių ieškovių pateiktais duomenimis – deklaracija apie statybos užbaigimą, jau nurodoma, kad šių pastatų statyba baigta 2006 metais. Statybos inspekcija savo 2014-08-11 rašte šį faktą pripažino, konstatuodama, kad senaties terminas dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo nesuėjęs, tačiau pati atsisakė tirti deklaracijos apie statybos užbaigimą teisėtumą formalių pagrindu, nurodydama, jog nuo deklaracijos surašymo iki jos apskundimo praėjo daugiau nei vieneri metai, nors, kaip matosi iš pateiktų duomenų, ieškovė kreipėsi į Statybos inspekciją nepraleidusį nustatyto vienerių metų termino. Taigi, remiantis vien šiais oficialiais duomenimis, suformuotais iš pačių atsakovių pateiktos informacijos valstybės institucijoms bei šių institucijų duomenų, ieškinio senatis kreiptis teisminės gynybos dėl pažeistų teisių dėl neteisėtos statybos, nesuėjusi, net jeigu statybos pabaigos metais laikyti 2006 metus;

1.16. Vienerių metų terminas be didesnių apribojimų gali būti taikytinas naujos statybos atveju, kai akivaizdžiai matosi kokioje vietoje pradedamas ir statomas pastatas. Tačiau pastato rekonstrukcijos atveju neįmanoma, vos pradėjus šiuos darbus, nustatyti, ar šios statybos rezultatas pažeis gretimo žemės sklypo savininko teises. Rekonstrukcijos darbams rašytiniai sutikimai (susitarimai) neprivalomi, jei nėra mažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių sklypų ribų. arba naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių sklypų ribų (Reglamento Statybą leidžiantys dokumentai 33.2 punktas). Tai reiškia, kad kaimyninio žemės sklypo savininkas, pastebėjęs pastato rekonstrukcijos darbų pradžią, dėl kurių pradėjimo į jį nebuvo kreiptasi sutikimo, pagrįstai ir teisėtai tikisi, jog rekonstrukcijos darbai atliekami laikantis Reglamento Statybą leidžiantys dokumentai 33.2 punkto apribojimų;

1.17. Tuo atveju, kai statybos darbų rezultatas įtakoja gretimo sklypo savininko teises, pareiga tinkamai ir savalaikiai atskleisti tokios statybos pasekmes kaimyninio žemės sklypo savininkui, tenka statytojui. Tinkamu statytojo būsimos statybos planų atskleidimu kitiems asmenims teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo (tokio, kaip jis apibūdinamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 punkte, t. y. eskizinio projekto, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti) parengimas ir pateikimas suinteresuotiems asmenims, kurių sutikimas, siekiant rekonstruojamo pastato konstrukcijas išdėstyti mažesnių nei normatyvinis atstumas iki gretimo sklypo ribos, laikomas statybą leidžiančiu dokumentu. Dėl to vienerių metų terminas pareikšti pretenzijai negali būti formaliai taikomas vien nuo pastato rekonstrukcijos darbų pradžios, nes rekonstrukcija prasideda nuo senojo pastato konstrukcijų ardymo, kai apskritai neįmanoma nustatyti, ar pastatas griaunamas, ar ruošiamas rekonstrukcijai;

1.18. Jeigu atsakovės iki rekonstrukcijos darbų pradžios ieškovei būtų pateikusios bent eskizą, atspindintį rekonstrukcijos statybos darbų rezultatus, neabejotina, kad tokiu atveju ieškovei nuo tokių darbų pradžios, kai ji atsakė duoti jiems sutikimą, prasidėtų vienerių metų terminas pretenzijai pareikšti;

1.19. Virš išdėstyti faktiniai duomenys ir teisiniai argumentai leidžia teigti, kad atsakovės savo pastatus rekonstravo pažeidžiant nustatytą teisinį tokių darbų reguliavimą, dėl ko rekonstruoti pastatai negali būti laikomi teisėtais statybos proceso produktais. Dėl to jų atžvilgiu turi būti taikomos teisinės pasekmės, nustatytos CK 4. 103 straipsnyje.

2. Atsakovai pateikė atsiliepimą, prašė ieškinį atmesti. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais (T. 1, b. l. 54-57):

2.1. Ginčo statiniai buvo pastatyti 1956 metais. Statiniai, kurie buvo pastatyti iš medienos, per atitinkamą laiką susidėvėjo. 1986-07-21 Vilniaus miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto potvarkiu Nr. 441p buvo leista perstatyti garažą, ūkinį pastatą ir pirtį, nugriaunant visus medinius pastatus, perstatant iš mūro. Ginčo pastatai buvo statomi ant tų pačių pamatų, kurie buvo užfiksuoti 1981 metais, t. y. iki leidimo perstatyti statinius gavimo metu. Perstatyti statiniai ant tų pačių pamatų yra iki šiol, jie perstatyti turint valdžios institucijų leidimą. Perstatant statinius su valdžios leidimu ant tų pačių pamatų, net nebuvo reikalingas gretimų žemės sklypų savininkų sutikimas, jeigu pamatų dislokacijos vieta buvo mažesnė nei leidžiamas atstumas.

2.2. Atkreipė dėmesį, kad vykdant statinių perstatymą, tuo metu buvusi ieškovės žemės sklypo savininkė, jokių pretenzijų neturėjo. Minimų ginčo statinių statyba buvo baigta apie 2001 metus. Ieškovė J. V. nuosavybės teise savo žemės sklypą valdo nuo 2004 metų, o žemės sklypo kadastrinius matavimus atliko tik 2013-07-10. Kadastriniai matavimai neabejotinai skiriasi nuo preliminarių matavimų ir jeigu ieškovė savo žemės sklypo kadastrinius matavimus būtų atlikusi anksčiau, neabejotinai visos ginčo aplinkybės būtų išsiaiškintos laiku.

2.3. Nurodė, kad nesuprantamas ieškovės motyvas, kad ginčo statiniai (jų dalis) yra ant ieškovei priklausančio žemės sklypo, kadangi ieškovė savo sklypą yra aptvėrusi tvora, kuri pastatyta būtent atsakovams priklausančio žemės sklypo.

2.4. Kaip jau nurodyta, ginčo statiniams nėra ir niekada nebuvo nustatyta savavališka statyba. 2013-07-12 mums išduota Deklaracija Nr. l apie statybos užbaigimą nesudėtingiems statiniams. Pagal STR 1.11:01:2010 8.3 punktą statytojas deklaracija apie statybos užbaigimą paskelbia, kad statybos darbai užbaigti pagal statinio projekto (kai jis privalomas) sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, jei statinio projektas nebuvo rengiamas. Savo ieškinyje pati ieškovė patvirtina, kad statiniai buvo perstatomi ženkliai daugiau kaip prieš metus, o tai reiškia, kad surašyti savavališkos statybos dokumentus nebuvo ir nėra jokio pagrindo.

3. Išvadą byloje teikianti institucija – NŽT, pateikė išvadą, nurodydama (T. 1, b. l. 146-150):

3.1. Byloje yra keliami reikalavimai dėl statybos, galimai prieštaraujančios teisės aktams, padarinių pašalinimo, o Nacionalinei žemės tarnybai, kaip valstybinės žemės patikėtiniui, nėra pareikšta jokių reikalavimų, tačiau atsižvelgiant į tai, kad Nacionalinė žemės tarnyba yra įtraukta institucija, teikiančia išvadą, teikiame detalesnę informaciją, susijusią su ieškovei nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas Nr. 1) ir atsakovėms nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas Nr. 2);

3.2. O. V. 1993-12-20 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įgijo 738 kv. m ploto Žemės sklypą Nr. 1. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, vėlesnių sandorių pagrindu Žemės sklypas Nr. 1 nuosavybės teise priklauso ieškovei J. V.;

3.3. Žemės sklypas Nr. 1 jo įsigijimo metu buvo paženklintas preliminariai. 2013 metais atlikti Žemės sklypo Nr. 1 kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkių taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje (toliau – kadastriniai matavimai) ir surašytas 2013-06-25 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas Nr. 51. Minėto akto 6 punkte nurodyta, kad žemės sklypų ribos sutampa su natūraliais ir dirbtiniais objektais – tvoromis;

3.4. Vilniaus miesto valdyba 1998-12-03 sprendimo Nr. 2309V „Dėl privačių namų valdų (duomenys neskelbtini), sklypas Nr. 197 (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ribų nustatymo Naujosios Vilnios seniūnijoje“ 6 punktu nustatė privačios namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), 3741 kv. m ploto žemės sklypo ribas;

3.5. UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialas „Inžinerinė geodezija“ 2005-06-23 atliko žemės sklypo Nr. 2 kadastrinius matavimus. Kadastriniai matavimai atlikti vietinėje Vilniaus miesto koordinačių sistemoje. Vilniaus apskrities viršininkas, vadovaudamasis atliktais kadastriniais matavimais, 2005-09-23 įsakymu Nr. 2.3-8372-01 „Dėl namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pardavimo N. K. ir L. L.“ nustatė žemės sklypo Nr. 2 plotą, pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ir pobūdį, taip pat nusprendė parduoti atsakovėms N. K. ir L. L. Žemės sklypą Nr. 2. Vadovaujantis minėtu įsakymu, 2005 m. spalio 26 d. sudaryta valstybinės žemės pirkimo- pardavimo sutartis Nr. P01/2005-1176, kurios pagrindu 1 871 kv. m ploto žemės sklypo Nr. 2 dalį įgijo N. K., ir valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. PO 1/2005-1177, kurios pagrindu 1 870 kv. m ploto Žemės sklypo Nr. 2 dalį įgijo L. L.;

3.6. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovės 2014 m. pakartotinai atliko Žemės sklypo Nr. 2 kadastrinius matavimus. Duomenis apie atliktus kadastrinius matavimus, t. y. 2014-06-10 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto ir žemės sklypo plano Ml:500 kopijos Vilniaus miesto skyriuje gautos 2014-10-15;

3.7. Žemės sklypo Nr. 1 2013 m. atliktų kadastrinių matavimų ir Žemės sklypo Nr. 2 2014 m. atliktų kadastrinių matavimų bylos nebuvo pateiktos Vilniaus miesto skyriui, todėl Vilniaus miesto skyrius nevertino šių žemės sklypų kadastrinių matavimų atitikimo teisės aktų reikalavimams. Apie minėtų kadastrinių matavimų atlikimą Vilniaus miesto skyrius informuotas valstybės įmonės Registrų centro elektroniniais laiškais, kuriais Vilniaus miesto skyriui pateikti Žemės sklypo Nr. 1 ir Žemės sklypo Nr. 2 ribų paženklinimo-parodymo aktų ir planų M1:500 kopijos;

3.8. NŽT atlieka valstybinės žemės naudojimosi kontrolę bei nustato valstybinės žemės užėmimo faktus. Vilniaus miesto skyriaus specialistas atliko žemės sklypo Nr. 1 naudojimo kontrolę ir surašė 2014-09-11 žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-266. Patikrinimo metu nustatyta, kad tvora taške Nr. 4 pastatyta ant žemės sklypo ribos. Vilniaus miesto skyrius 2014-09-12 raštu Nr. 49SFN-(14.49.104.)-942 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo N. K., kad patikrinus žemės sklypo naudojimą, nustatyta, kad tvora pastatyta Žemės sklypo Nr. 1 ribose.

4. Išvadą byloje teikianti institucija – Statybos inspekcija, pateikė išvadą, nurodydama (T. 1, b. l. 99-100):

4.1. Statybos inspekcijai nėra suteikta daugiau teisių nei numatyta Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje. Viešojo intereso gynimas yra vieno pagrindinių privatinės teisės principų – dispozityvumo principo, pagal kurį kiekvienas pats gina savo pažeistą teisę, išimtis, nustatyta siekiant apginti silpnosios šalies, kuri ne visada gali kreiptis į teismą su reikalavimu apginti jos subjektinę teisę, bei asmenų, negalinčių savarankiškai pasinaudoti teisės į gynybą, teisės ir (ar) teisėtus interesus;

4.2. Pažymėjo, kad teritorijų planavimo ir statybų procesą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas a priori nėra priskiriamas viešojo intereso pažeidimui. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme aiškiai įtvirtinta, kokių konkrečiai funkcijų vykdymas yra priskirtas Statybos inspekcijos kompetencijai.

4.3. Civilinėje byloje pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovėms L. L. ir N. K. dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių pašalinimo, tarp šalių kilęs ginčas dėl privačia nuosavybe valdomo turto naudojimo ir disponavimo, todėl byloje nesant viešojo intereso Statybos inspekcija neturi pagrindo teikti išvados.

5. Teismo posėdžio metu šalys iš esmės palaikė ieškinyje bei atsiliepime nurodytas aplinkybes.

5.1. J. V. papildomai paaiškino, kad 2011 m. 4 ketvirčio pradžioje pradėjo statybas, o iki tol buvo vieno aukšto pastatas. Ūkinis pastatas stovėjo jau 1980 m., buvo vieno aukšto, sienos buvo iš plytų. Ieškovės mama statė tvorą 2002 m., gal ir anksčiau. 11 kvadratinių metrų gavo iš valstybės, iš dešinės pusės 1,40 m., o iš kairės 1,59 m. (T. 1, b. l. 14) žemės sklypas priartėjo iki atsakovų žemės sklypo ribos (T. 2, b. l. 71-72).

5.2. Atsakovų atstovė nurodė, jog ne namas pasislinko, o ieškovės žemės sklypas iki atsakovų žemės sklypo ribos. Iki 2013 m. buvo valstybinė žemė, todėl neturėjo būti gautas sutikimas. Atsakovas R. K. papildomai paaiškino, kad medinis pastatas 1988 m. buvo nugriautas ir ant to pamato buvo pradėtas statyti mūrinis pastatas. Antras aukštas pradėtas statyti 2002 – 2003 m., baigta statyba 2006 m. Nuo 2006 m. niekas nepasikeitė, namas toks, koks buvo 2006 m. Jeigu stogas trukdo, gali nupjauti kampą, kad nepatektų ant ieškovės žemės sklypo. Reiškė pretenzijas dėl tvoros nukėlimo, bet vėliau paaiškėjo, kad tvorą pastatė ieškovė. Atsakovė N. K. papildomai paaiškino, kad pastatas yra apie 60-70 m., stovi toje pačioje vietoje, buvo medinis pastatas, kuris buvo nugriautas. Kada pradėtas statyti tiksliai nurodyti negalėjo. Kol ieškovės mama buvo gyva nebuvo konfliktų, o dabar su ieškove konfliktuoja (T. 2, b. l. 71-72).

6. Išvadą byloje teikiančios NŽT atstovas iš esmės palaikė išvadoje nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad nebuvo valstybinės žemės sklypo išsipirkimas, o buvo minimaliai pasikeitusios žemės sklypo ribos. Žemės sklypo padidėjimas buvo paklaidos ribose (T. 2, b. l. 71-72).

Ieškinys atmestinas.

II. Ginčo esmė

7. Ginčas tarp šalių kilo statinių, pastatytų nesilaikant teisės aktuose numatytų atstumų, be ieškovės sutikimo, teisėtumo. Ieškovė iš esmės įrodinėjo, jog garažo sienos kampas 0,38 m atstume nuo ieškovės sklypo ribos, o stogo konstrukcija šioje vietoje 0,59 m atstumu ir 1,45 m. ilgiu (pagal horizontaliąją projekciją) randasi virš ieškovės žemės sklypo, o pirties pastato kampas randasi 1,15 m. nuo žemės sklypo ribos, o stogo konstrukcija – horizontalioji pastato projekcija 0,29 cm. Atsakovai įrodinėjo, jog statiniai pastatyti ant senų pamatų, nugriaunat buvusius medinius statinius bei pastatant mūrinius, todėl nereikėjo ieškovės sutikimo, buvusi sklypo savininkė nereiškė jokių pretenzijų. Ginčo dėl to, kad garažo stogo kampas randasi virš ieškovei priklausančio žemės sklypo, taip pat dėl to, kad po civilinės bylos iškėlimo atsakovai išardė prie garažo pastatytą stoginę, nekilo.

8. Civiliniame procese vyraujantys dispozityvumo ir rungimosi principai (CPK 12 ir 13 straipsniai), be kita ko, reiškia, jog tik šalys nustato įrodinėjimo dalyką bei nurodo aplinkybes, kuriomis jos grindžia pareikštus reikalavimus, teismas negali vykdyti įrodinėjimo naštą už šalis. Kiekviena šalis turi procesinę naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Šio principo esmę sudaro tai, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių ginčą, todėl šalys negali būti tik abejingos stebėtojos. Be to, pasitelkus aptariamą taisyklę užtikrinamas šalių lygiateisiškumo principo tinkamas įgyvendinimas, sudarant šalims vienodas galimybes įgyvendinti procesines teises. Šalių pasyvumas procese, nepasinaudojimas teise, kartu ir našta įrodinėti, sukelia ir tam tikrus neigiamus procesinius padarinius – teismas laiko tam tikras aplinkybes neįrodytomis, o tai gali lemti nepalankaus teismo sprendimo priėmimą, šalies, kuri neįrodė savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindo, atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju ginčas nepriskirtinas nedispozityvių bylų kategorijai, šalys atstovaujamos profesionalių teisininkų – advokatų, todėl teismas neturi pareigos rinkti įrodymų savo iniciatyva, o apie tam tikrų faktų buvimą ar nebuvimą teismas sprendžia pagal šalių byloje pateiktus įrodymus.

9. Teismas, įgyvendindamas išaiškinimo pareigą, siūlė šalims pateikti įrodymus, kurie pagrįstų ieškinyje nurodytas aplinkybes, patikslino šalių naštą įrodinėti, ne kartą atidėjo bylos nagrinėjimą siekiant sudaryti šalims galimybę pateikti papildomus įrodymus bei siūlė šalims ginčą spręsti taikiai, taip pat 2016-08-31 atliko ginčo statinių vietos apžiūrą.

III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

10. Siekiant nustatyti, ar buvo pažeisti teisės aktai atliekant statybos darbus, aktualus statybos darbų pradžios bei pabaigos nustatymo klausimas tam, kad atsiradusiems teisiniams santykiams galima būtų pritaikyti aktualią teisės aktų redakciją.

11. Nagrinėjamu atveju šalys duodamos paaiškinimus nurodė skirtingą statybų darbų pradžią ir pabaigą. Ieškovė nurodė, jog vieno aukšto mūrinis pastatas buvo pastatytas dar 1980 m., o antras aukštas pradėtas statyti 2011-2012 m. Atsakovas R. K. nurodė, jog 1988 m. medinis pastatas buvo nugriautas ir ant to pamato buvo pradėtas statyti mūrinis pastatas. Antras aukštas pradėtas statyti 2002 – 2003 m., baigta statyba 2006 m. Atsakovė N. K. tiksliai nurodyti kada buvo pradėti statybos darbai negalėjo. Iš susirašinėjimo tarp ieškovės ir Statybos inspekcijos matyti, jog patikrinimas dėl atliekamų statybos darbų buvo atliktas 2012-09-11, N. K. buvo nurodžiusi, jog statyba buvo atlikta pagal 1986 m. išduotą leidimą ir baigta 2001 m. (T. 1, b. l. 33-36), o Statybos inspekcija, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nurodė, jog statiniai šalia ginčytinų žemės sklypų ribų jau buvo mažiausiai nuo 1987 m., o duomenų, kada statiniai buvo rekonstruoti (atsirado antras aukštas), neturi, pareiškėjai nurodė skirtingą rekonstrukcijos datą (T. 1, b. l. 103-104).

12. Byloje nustatyta, jog 1986-07-21 Vykdomojo komiteto potvarkiu Nr. 441p buvo leista statyti mūrinį garažą, ūkinį pastatą, pirtį, nugriaunant visus medinius pastatus, esančius Džiaugsmo g. 93, pridedamojoje miesto plano ištraukoje nurodytoje vietoje (T. 1, b. l. 58-59, 127-128). Žemės sklypo plane 1999 metais užfiksuotais duomenimis nustatyta, jog ginčo statiniai buvo atvaizduoti atsakovams priklausančiame žemės sklype (T. 1, b. l. 141-142).

13. Byloje esančiais Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad jog garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto indeksu 7GI2/p); ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto indeksu 8I2/p); pirties (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtos indeksu 9I2/p su priestatu, plane pažymėtu indeksu li2/p), kadastriniai duomenys užfiksuoti 1988 m., statybos pradžia nurodyta 1988 m., pabaiga 2006 m. (T. 1, b. l. 25-28). Remiantis matininko 2005-08-18 parengta statinių išdėstymo schema nustatyta, jog ginčo statiniai, t. y. garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto indeksu 7GI2/p), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto indeksu 8I2/p), pirtis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtos indeksu 9I2/p) 2005-08-18 buvo 4.30 m. aukščio, o priestato, plane pažymėto indeksu li2/p, 6.00 m. aukščio (T. 1, b. l. 29), 2013-07-10 parengta statinių išdėstymo schema nustatyta, jog garažo, ūkinio pastato, pirties aukštis 6.00 m., o priestato, plane pažymėto indeksu li2/p, 5,76 m. aukščio (T. 1, b. l. 30).

14. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, ieškovės paaiškinimais bei atlikus vietos apžiūrą, nustatyta, jog garažo sienos kampas 0,38 m atstume nuo ieškovės sklypo ribos, o stogo konstrukcija šioje vietoje 0,59 m atstumu ir 1,45 m. ilgiu (pagal horizontaliąją projekciją) randasi virš ieškovės žemės sklypo, o pirties pastato kampas randasi 1,15 m. nuo žemės sklypo ribos, o stogo konstrukcija – horizontalioji pastato projekcija 0,29 cm. (T. 1, b. l. 19). Taip pat nustatyta, jog patikslinus ieškovei priklausančio žemės sklypo plotus, ieškovė iš valstybės gavo 11 kvadratinių metrų, t. y. žemės sklypas padidėjo iš dešinės pusės 1,40 m., o iš kairės 1,78 m. (T. 1, b. l. 14, 78; t. 2, b. l. 49), o atstumai nuo ieškovei priklausančio žemės sklypo ribos iki ginčo statinių (T. 1, b. l. 19) apskaičiuoti po ieškovei priklausančio žemės sklypo ploto pasikeitimo, t. y. jo padidėjimo link ginčo statinių (T. 1, b. l. 14).

15. Taigi, remiantis šalių paaiškinimais, nurodant skirtingą statybos darbų pradžią bei pabaigą, teismas negali daryti patikimų išvadų dėl fakto buvimo, ar jo nebuvimo, tačiau įvertinus byloje rašytiniais įrodymais nustatytas aplinkybes, jog 1988 m. buvo pradėta statyba (T. 1, b. l. 25-28), statinių atvaizdavimą žemės sklype 1986 – 1988 m. (T. 1, b. l. 59, 105, 107), taip pat jų atvaizdavimą 1999 m., 2005 m. ir 2013 m., kuomet pakito statinių aukštis, ieškovės paaiškinimus, jog antro aukšto statyba pradėta 2011 m., taip pat ieškovės statybos inspekcijai rašytus skundus dėl atliekamų statybų bei statybos inspekcijos raštuose nurodytas aplinkybes, jog 2012-09-11 buvo atliktas patikrinimas vietoje (T. 1, b. l. 33-34), darytina labiau tikėtina išvada, jog pirmo aukšto ginčo statinių statybos darbai buvo pradėti 1988 m. ir baigti 2005 m. rugpjūčio mėn., o antro aukšto statyba pradėta nuo 2011 m. rugpjūčio mėn., o baigta iki 2012 m. rugpjūčio mėn., kuomet ieškovė kreipėsi į Statybos inspekciją dėl atliekamų statybos darbų. Aplinkybės, jog pirmo aukšto statybos darbai buvo atlikti iki 2005 m. neneigė ir pati ieškovė, priešingai, pripažino, jog pirmas aukštas iki 2005 m. buvo pastatytas. Atsakovų nurodytos aplinkybės, jog statybos darbai, įskaitant ir antrą aukštą, baigti 2006 m., prieštaringos, kadangi vienu atveju, statybos inspekcijai buvo nurodoma, jog statybos darbai buvo atlikti iki 2001 m., kitu atveju, teismo posėdžio metu – iki 2006 m., o atsakovė N. K. negalėjo tiksliai nurodyti statybos darbų pabaigos, todėl jų paaiškinimų pagrindu teismas negali daryti patikimų ar bent labiau tikėtinų išvadų apie fakto buvimą ar jo nebuvimą.

16. Nustačius, jog ginčo statinių pirmi aukštai buvo pastatyti iki 2005 m. rugpjūčio mėn., o užbaigus pirmo aukšto statybos darbus, buvo pristatyti papildomai aukštai, aktualus klausimas, ar esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms taikytinos teisė aktų nuostatos, reglamentuojančios atstumus tarp statomo statinio ir žemės sklypo ribos.

17. Nagrinėjamu atveju duomenų, jog ieškovė būtų reiškusi pretenzijas dėl statybų, pradėtų 1988 m. ir baigtų iki 2005 m. rugpjūčio mėn., byloje nėra, taip pat ieškovė neįrodinėjo, jog iki 2005 m. rugpjūčio mėn. pastatyti statiniai pažeidė jos interesus bei teisės aktų reikalavimus, nors teismo posėdžio metu pripažino, jog mūrinis vieno aukšto statinys buvo pastatytas iki 2005 m. Taip pat byloje nėra duomenų, jog būtų pripažintas neteisėtu statyba leidžiantis dokumentas – Vykdomojo komiteto 1986-07-21 potvarkis Nr. 441p bei nustatytas savavališkos statybos faktas. Remiantis ieškovės nurodytais argumentais teismas taip pat neturi pagrindo spręsti, jog po 2005 m. ar 2011 m. būtų pasikeitusi ginčo statinių vieta bei statiniai būtų pristatyti arčiau atsakovės sklypo ribos. Priešingai, dar 1999 m. žemės sklypo plane pavaizduota ginčo statinių vieta (T. 1, b. l. 140-141) iš esmės atitinka 2015-09-24 užfiksuotą statinio padėtį žemės sklype (T. 1, b. l. 19), o vien tai, kad 1980 m. žemės sklypo plane pavaizduota sklypo riba nuo statinių vietos (T. 1, b. l. 59), nesant nurodytų atstumų, nėra pagrindo spręsti, jog atsakovai 1988 m. pradėjo ginčo statinių statybą kitoje nei prieš tai buvo mediniai pastatai, vietoje. Aplinkybės, jog buvo pasikeitusi ginčo statinių vieta, neįrodo ir ieškovės nurodytos statinių išdėstymo schemos (T. 1, b. l. 29-30), kadangi juose atsispinti statinių aukščiai, plotai, tačiau minėtos schemos neįrodo fakto, jog po 2005 m. rugpjūčio mėn. statiniai buvo pastatyti kitoje vietoje nei jie stovėjo iki 2005 m. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms teismas neturi pagrindo spręsti, jog ginčo statinių pirmo aukšto statyba, vykusi nuo 1988 m. iki 2005 m., būtų neteisėta. Tuo pačiu teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju leidimas statybai išduotas 1986-07-21 bei jo pagrindu nuo 1988 m. iki 2005 m. buvo vykdomi statybos darbai. Todėl ieškovo cituojamos teisės aktų nuostatos, susijusius su sutikimo gavimu bei atstumų nustatymu, priimtos po leidimo vykdyti statybos darbus išdavimo, nagrinėjamu atveju netaikytinos. Kita vertus, ieškovė nepateikė duomenų, jog iki 2013 m. būtų šalia atsakovams priklausančio gretimo sklypo savininkė, priešingai, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad tiek 1999 m., tiek 2005 m. gretimo sklypo savininku buvo valstybė (T. 1, b. l. 122, 141).

18. Remiantis ieškovo nurodytomis aplinkybėmis teismas taip pat neturi pagrindo pripažinti deklaraciją dėl statinio užbaigimo neteisėta dėl 2011 m. pradėtų ir 2012 m. baigtų darbų, kadangi po 2005 m. atsakovų atlikti statybos darbai buvo vykdomai ant pirmo aukšto statinio, statyto nuo 1988 m. iki 2005 m., o duomenų, jog buvo statomas naujas statinys ar būtų keičiamos pastatyto statinio pirmo aukšto, dėl kurio ieškovė nekėlė jokių pretenzijų, vieta, ieškovai nepateikė.

19. Statybos techniniame reglamente STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtintame Aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826 (aktuali redakcija nuo 2011-07-01) (toliau – Įsakymas), 33.2. punkte numatyta, kad statinio rekonstravimo atveju besiribojančių žemės sklypu savininkų ar valdytoju rašytiniai sutikimai (susitarimai) neprivalomi, jei nėra mažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančiu sklypų ribų. Kaip jau minėta, nagrinėjamu remiantis ieškovės nurodytomis aplinkybėmis teismas neturi pagrindo daryti išvados, jog 2011 – 2012 m. vykdant statybos darbus ginčo statinių vieta būtų pastatyta kitoje vietoje nei ji buvo pradėta statyti 1988 m., todėl ieškovės nurodytos Įsakymo nuostatos, numačiusios pareigą gauti sutikimą besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų, netaikytinos.

20. Byloje taip pat nustatyta, kad ginčo statiniai nepatenka į ieškovės žemės sklypą (žr. 14 punktą), o prie garažo buvusią stoginę po civilinės bylos iškėlimo atsakovai išardė, tačiau garažo stogo kampas randasi virš ieškovei priklausančio žemės sklypo (žr. 14 punktą). Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, jog stogo kampas randasi virš ieškovei priklausančio žemės sklypo, nesudaro pagrindo panaikinti deklaracijos apie statybos užbaigimą.

21. Atlikus vietos apžiūra, nustatyta, garažo stogo kampas randasi iki ieškovės pastatytos tvoros, tačiau 2013 m. patikslinus ieškovei žemės sklypo ribas ir dalį valstybinės žemės sklypo priskyrus ieškovei, žemės sklypo riba priartėjo prie atsakovams priklausančių ginčo statinių. Taigi, šiuo metu garažo stogo kampas nesiekia ieškovės (jos mamos) statytos tvoros, tačiau ieškovei priskyrus dalį valstybinės žemės, stogo kampas randasi virš ieškovės žemės sklypo. Šias aplinkybes papildomai įrodo vykusios apžiūros metu darytos foto nuotraukos (T. 2, b. l. 67) bei kadastro žemėlapio ištrauka (T. 2, b. l. 49). Esant šioms aplinkybėms, teismo vertinimu, deklaracijos panaikinimas neatitiktų protingumo, sąžiningumo bei proporcingumo reikalavimų, kadangi vykdant statybos darbus atsakovams nebuvo žinoma, jog garažo stogo kampo dalis patenka į ieškovei priklausančią žemės sklypo dalį, o pagal faktinį žemės sklypo naudojimą, pačiai ieškovei (jos mamos) pastačius tvorą, atribojančią šalių žemės sklypus, garažo stogo kampas nesiekė tvoros. Tokiu atveju atsakovų veiksmuose nėra nesąžiningumo požymių. Tuo pačiu teismas pažymi, jog reikalavimo dėl deklaracijos panaikinimo netenkinimas, nepaneigia atsakovų pareigos naudotis garažo stogo kampu, esančiu virš ieškovei priklausančio sklypo, taip (pvz., įrengiant lietvamzdžius, sniego sulaikymo įrenginius, prireikus sumažinant stogo kampą ir pan.), kad nebūtų pažeisti ieškovės interesai, laikantis sąžiningumo bei protingumo reikalavimų, gerbiant geros moralės principus (CK 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnio 2 dalis).

22. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, darytina išvada, jog remiantis ieškovės nurodytais argumentais nėra pagrindo pripažinti 2013-07-12 deklaraciją Nr. 1 apie statybos užbaigimą neteisėta bei ją panaikinti, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

23. Kiti šalių nurodyti argumentai, aplinkybės neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

24. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį atmetus visos atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo.

25. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovė N. K. patyrė 200,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (T. 2, b. l. 60-61). Įvertinus rengtų procesinių dokumentų turinį, pasirengimą bylos nagrinėjimui, spręstina, jog išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti, dydis, atitinka protingumo bei sąžiningumo reikalavimus, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 redakcija) patvirtintų maksimalių dydžių, todėl priteistinas iš ieškovo.

26. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme valstybė patyrė 11,60 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atmestus ieškinį, nurodytos išlaidos priteitinos iš ieškovės (CPK 96 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovės N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovės J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 11,60 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.