Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-11-27 · Administracinė byla Nr. I-5402-621/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-11-27Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-04-28Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-11-27
Bylos Nr.
I-5402-621/2019
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00853-2019-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Žanas Kubeckas
Pareiškėjas
V. S., R. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-5402-621/2019Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00853-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 20.5.1.; 55.1.3. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 27 d.Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjas Žanas Kubeckas,sekretoriaujant Palmirai Berberaušienei,dalyvaujant pareiškėjui V. S. (dalyvavimas užtikrintas per vaizdo konferenciją),nedalyvaujant pareiškėjai R. S.,atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. S. ir R. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. S. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su skundu (b. l. 1-5) prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – Atsakovas), 80 Eur turtinę ir 500 Eur neturtinę žalą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje (toliau – Šiaulių TI) 2018-12-31 kameroje Nr. 71, kurioje jis buvo laikomas, buvo atlikta krata. Kratos metu pareiškėjas ir kiti kameroje buvę asmenys, buvo patalpinti į kitą patalpą. Po kratos, visi asmenys buvo grąžinti atgal į kamerą. Po kratos nebuvo surašytas protokolas, kuriame būtų galima įrašyti pretenzijas dėl kratos atlikimo. Po kratos, patikrinęs savo asmeninius daiktus, pareiškėjas pamatė, kad suplėšytas jo kelioninis lagaminas. Jis nedelsiant kreipėsi į korpuso dirbantį pareigūną ir tą pačią dieną pateikė skundą raštu. Į skundą jis gavo formalų atsakymą, skundo tyrimas nebuvo atliktas.

Pareiškėjas, dėl Šiaulių TI biurokratizmo, pažeidžiamų teisės aktų ir sugadinto lagamino pateikė skundą Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui (toliau – Seimo kontrolierius). Seimo kontrolierius atlikęs tyrimą pripažino pareiškėjo skundą pagrįstu.

Dėl lagamino sugadinimo pareiškėjas patytė ir neturtinę žalą. Neturtinę žalą patyrė dėl sugadinto turto, pasityčiojimo ir ignoravimo, psichologinio sukrėtimo, pareigūnų savo pareigų nevykdymo, išgyvenimų.

Šalies argumentai

Pareiškėjas pateikė atsikirtimą, kuriame detalizavo skunde nurodytas aplinkybes (b. l. 88-90).

Teismo posėdžio metu pareiškėjas prašė skundą tenkinti ir papildomai paaiškino, kad 2018 metais, po to, kai buvo sulaikytas, jis paprašė mamos, kad jam atneštų reikalingus daiktus. Pareiškėjo mama nupirko ir atnešė lagaminą 2018 m. lapkričio mėnesį tarp 21 ir 28 dienos. Lagaminas kainavo nuo 79 iki 99 eurų, skunde jis nurodė 80 eurų. Pirkimo čekio neturi, nes čekių nesaugo. Kadangi lagaminas buvo įplyšęs, jį naudojant toliau plyšo ir tapo netinkamas naudojimui, todėl prašo priteisti visą lagamino kainą.

Pareiškėjas patikslino savo skundo reikalavimus, t. y. dėl turtinės žalos atlyginimo paprašė pakeisti pareiškėją V. S. į R. S. (b. l. 141). 2019-09-18 teismo nutartimi pareiškėjo patikslintas skundas (prašymas) buvo priimtas, patikslinti pareiškėjai dėl reikalavimo atlyginti 80 Eur turtinę žalą, t. y. V. S. nelaikomas pareiškėju, o pareiškėja laikoma R. S..

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. S. pateikė prašymą (b. l. 151), kuriame nurodė, jog palaiko savo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, kurią patyrė dėl lagamino sugadinimo. Lagaminą perdavė sūnui V. S., kai jis buvo Klaipėdoje. Lagaminas buvo naujas ir kainavo 80 Eur. Patvirtinančių dokumentų neišsaugojo. Lagaminas jai grąžintas ir jau neremontuojamas. Prašo bylą nagrinėti pareiškėjai nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 72-76) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad Pareiškėjas V. S. teismui skundžiasi dėl 2018 m. gruodžio 31 d. atliktos kratos pas jį kameroje. Jis teigia, kad po kratos rado sugadintą savo lagaminą, be to, kratos metu pareigūnai neturėjo vaizdo registratoriaus, ko pasėkoje, vykdyta krata liko nenufilmuota.

Atsakovas pateikė teismui visą su pareiškėjo skundu susijusią medžiagą, kurioje išaiškintos visos kratos atlikimo aplinkybės, nusiskundimai, Seimo kontrolieriaus išvados ir pakartotinis Šiaulių tardymo izoliatoriaus atsakymas V. S..

Motyvuojamoji dalis

Iš pateiktos medžiagos matyti, kad 2018 m. gruodžio 31 d. planinė krata kameroje Nr. 71, kurioje tuo metu buvo kalinamas pareiškėjas, buvo vykdoma vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos nuostatomis – 174 p. numatyta, kad <...Kratos ir apžiūros yra atliekamos siekiant užtikrinti, kad suimtieji laisvės atėmimo vietoje su savimi neturėtų uždraustų daiktų, pagrindinis kratų ir apžiūrų tikslas yra užtikrinti kalinamųjų asmenų, pareigūnų ir kitų laisvės atėmimo vietoje dirbančių asmenų saugumą.> Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2018-12-31 Bendrųjų kratų suvestiniame protokole Nr. 60/09-46947 matyti pareigūnų sąrašas, kurie dalyvavo vykusiose kratose.

Pažymi, kad krata, vykusi 2018 m. gruodžio 31 d. nuo 7.30 val. iki 9.30 val., vyko griežtai vadovaujantis instrukcijos nuostatomis, o dėl atliktos kratos, jos eigos ar kratos metu sugadintų daiktų, pareigūnams nei žodinių, nei rašytinių pretenzijų nepareiškė. Pareiškėjas tik tos dienos eigoje pateikė skundą Nr. 72/04-6750 įstaigos direktoriui dėl kratos metu sugadinto lagamino. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius 2019-01-16 pateikė pareiškėjui atsakymą Nr. 17/01-92, kuriame nurodė, jog, atsižvelgus į visus paaiškinimus, duomenų, jog Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai vykdydami savo tarnybines pareigas (atlikdami kratą) būtų pažeidę įstaigos direktoriaus patvirtintame pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ar galiojančių teisės aktų reikalavimus, nenustatyta.

V. S., nepatenkintas Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus atsakymu, kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių, prašydamas išnagrinėti Šiaulių tardymo izoliatoriaus veiksmus.

Šiaulių tardymo izoliatoriuje 2019-04-17 buvo gauta Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus pažyma Nr. 4D-2019/1-119/3D-981 „Dėl V. S. skundo prieš Šiaulių tardymo izoliatorių“. Pažymoje nurodyta skundo esmė, tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės, teisės aktai, teismų praktika, skundo tyrimo išvados, sprendimas ir rekomendacijos. Seimo kontrolierius Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui rekomendavo pakartotinai išnagrinėti 2018 m. gruodžio 31 d. pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes ir teisės aktų nustatyta tvarka bei terminais pateikti pareiškėjui motyvuotą ir aiškų atsakymą, įvertinant visas faktines aplinkybes, taip pat imtis priemonių, kad ateityje pareiškėjų skundai Šiaulių tardymo izoliatoriuje būtų tiriami atidžiai, įvertinant visas skundo aplinkybes, ne tik pareigūnų paaiškinimus, o pareiškėjams teikiami atsakymai būtų išsamūs, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius, geranoriškai vykdydamas minėtą Seimo kontrolieriaus rekomendaciją, kuri įstaigai nėra privaloma, V. S. 2019-05-17 pakartotinai pateikė atsakymą Nr. 17/01-858.

Papildomai apsiklausus pareigūnus, išsiuntus užklausą į Alytaus pataisos namus dėl nuteistojo A. G. paaiškinimo, apžiūrėjus pareiškėjo lagaminą, t. y. ištyrus ir išnagrinėjus visą su skundu susijusią medžiagą, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų parodymai buvo nuoseklūs, prieštaravimų nenustatyta, todėl jais netikėti nėra pagrindo. Taip pat pažymi, kad nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad būtent Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas, ar dėl įstaigos pareigūnų veikimo ar neveikimo būtų atsiradusi žala pareiškėjui. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad negalima atmesti ir „force majeure“ aplinkybės, kuri galėjo pasireikšti lagamino pamušalą susiuvus nekokybiškai, t. y. neįvertinus pamušalo audinio slidumo ir birumo, kuris natūraliai padidėja veikiant pamušalą tempimo jėgai. įprasto naudojimosi lagaminu metu.

Pažymi, kad pareiškėjas V. S. savo skunde teismui nenurodo, kaip jam pasireiškė neturtinė žala, kokius sveikatos sutrikimus galėjo sukelti tariamas lagamino suplėšymas ir niekaip nedetalizuoja dėl minėto įvykio atsiradusios neturinės žalos pagrindo.

Pareiškėjas neįrodė, kad jam buvo padaryta nei turtinė, nei neturtinė žala, nes Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija veikė taip, kaip privalo elgtis teisės aktų nustatyta tvarka, nepateikta jokių pagrindžiančių pareigūnų kaltę dokumentų, nenustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp pareigūnų veiksmų ir pareiškėjo nurodomos turtinės ir neturtinės žalos.

Pažymi, kad turtinė žala turi būti pagrįsta ne tik pareiškėjo tariamais spėliojimais, bet ir tiesioginiais įrodymais. Nėra nustatyta pareiškėjo lagamino suplėšymo faktas būtent pareigūnų atliktos bendrosios kratos metu, o Seimo kontrolieriaus išvada, jog pareiškėjo skundas pagrįstas, nereiškia paties turtinės žalos kilimo, o tik tai, kad Seimo kontrolierius rekomendavo Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui pakartotinai išnagrinėti ir objektyviais duomenimis (faktais bei teisės normomis) pagrįstą atsakymą pateikti pareiškėjui V. S.. Kas ir buvo padaryta (Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2019-05-17 raštas N r. 17/01-858).

Atkreipia dėmesį, kad teismui nėra pagrindo abejoti nei priesaiką davusių valstybės statutinių tarnautojų pasirašytais paaiškinimais, nei šių pareigūnų pateiktais dokumentais.

Atsakovo nuomone, pareiškėjas kreipėsi į teismą galimai siekdamas turtinės naudos, tačiau neįrodė, kad patyrė skunde nurodytus išgyvenimus, fizinius nepatogumus, papildomą diskomfortą bei gyvenimo¹ kokybės pablogėjimą.

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja R. S. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai 80 Eur turtinės žalos atlyginimą, o pareiškėjas V. S. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Žalą pareiškėjai kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, Šiaulių tardymo izoliatoriuje, atliekant kratą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – SVĮ) 3 straipsnyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. SVĮ 9 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad „Nuolatinę asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, priežiūrą atlieka šių įstaigų pareigūnai. Šių asmenų priežiūrai gali būti naudojamos techninės priemonės, daroma asmenų krata, tikrinami turimi daiktai, gaunami pašto bei perduodami siuntiniai ir smulkieji paketai. Pas asmenis jų laikymo tardymo izoliatoriuose metu rasti ir protokolu įforminti pinigai motyvuotu tardymo izoliatoriaus direktoriaus nutarimu paimami ir perduodami į šios įstaigos socialinės paramos suimtiesiems fondą. Socialinės paramos suimtiesiems fondo sudarymo ir jo lėšų naudojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Daiktai ir reikmenys, kurie nenumatyti tardymo izoliatoriuose laikomiems asmenims leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše, paimami ir Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka saugomi ar sunaikinami.“ Kratos atlikimo tvarką, sąlygas, rezultatų įforminimą reglamentuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014-09-10 įsakymas Nr. V-362 „Dėl Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ (TAR, 2014-09-12, Nr. 2014-12286) (toliau – Instrukcija). Instrukcijos 150 punkte numatyta, kad krata gali būti planinė ir neplaninė. Iš atsakovo pateikto atsiliepimo, bendrųjų kratų suvestinio protokolo, matyti, kad 2018-12-31 d. Šiaulių TI nuo 7.30 val. iki 9.30 val. buvo atliekama bendroji planinė krata. Instrukcijos 158 punkte numatyta, kad bendroji krata – vienu metu atliekama laisvės atėmimo vietos visos teritorijos, atskiros zonos, gyvenamojo pastato, korpuso, sektoriaus, skyriaus, kameros ar kitos patalpos ir suimtųjų bei nuteistųjų krata. Kratos atlikimo kamerose tvarka reglamentuota Instrukcijos 173 punkto 173.1 – 173.4 papunkčiuose. 173.4. papunktyje numatyta, kad atliekant kratą kameroje apžiūrimos miegojimo vietos, lovos, patalynė, spintelės ir suimtųjų bei nuteistųjų daiktai.

Ginčo dėl to, kad kratos metu buvo apžiūrėtas pareiškėjo lagamino turinys, nėra. Pareiškėjas skunde nurodė, kad po kratos atlikimo pamatė, jog suplėšyta lagamino vidinė medžiaginė dalis. Dėl pareigūnų veiksmų atliekant kratą, pareiškėjas pateikė skundą Šiaulių TI direktoriui (b. l. 29). Šiaulių TI direktorius pareiškėjui pateikė atsakymą, kuriuo pareiškėjo skundas buvo pripažintas nepagrįstu (30 b. l.). Pareiškėjui buvo išaiškinta šio rašto apskundimo tvarka numatyta Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 183 straipsnyje. Pareiškėjas šia tvarka nepasinaudojo ir Šiaulių TI direktoriaus rašto BVK 183 straipsnio nustatyta tvarka neskundė. Pareiškėjas pareigūnų veiksmus apskundė Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui (toliau – Seimo kontrolierius). Seimo kontrolieriaus pažymoje konstatuota, kad pareiškėjo skundas dėl Šiaulių TI pareigūnų veiksmų nagrinėjant skundą dėl lagamino sugadinimo aplinkybių pripažintas pagrįstu (b. l. 39-44). Šiaulių TI direktorius, gavęs Seimo kontrolieriaus pažymą pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjo skundą, kuriuo pripažino pareiškėjo skundą nepagrįstu, išaiškino pareiškėjui apskundimo tvarką, numatytą BVK 183 straipsnyje (b. l. 45-47). Pareiškėjas šio rašto neskundė.

Pareiškėjas nurodo, jog po kratos atlikimo, atidaręs lagaminą pamatė, jog suplyšęs lagamino pamušalas ir dėl to lagaminas nebetinkamas naudotis. Pareigūnai, atlikę kratą, savo paaiškinimuose nurodė, jog lagamino nesuplėšė, daiktų negadino. Po kratos pareiškėjas pastabų ar skundų neteikė (b. l. 48-53). Iš fotonuotraukų (b. l. 60-62), apžiūros protokolo (b. l. 63-64) matyti, kad lagamino pamušalas yra įplėštas. Byloje nėra objektyvių duomenų, kokiomis aplinkybėmis buvo sugadintas pareiškėjams priklausantis lagaminas. Seimo kontrolierius konstatavo, kad Šiaulių TI pareigūnai aplinkybių tyrimą atliko netinkamai ir buvo rekomenduota pakartotinai ištirti aplinkybes dėl lagamino sugadinimo. Šiaulių TI direktorius atsižvelgdamas į Seimo kontrolieriaus rekomendacijas pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjo skundą, tačiau nenustatė, jog lagaminas buvo sugadintas atliekant kratą. Pareiškėjas šio sprendimo neginčijo, šio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nebuvo patikrintas teisės aktų nustatyta tvarka, sprendimas yra galiojantis. Byloje nėra ir kitų duomenų, iš kurių būtų galima padaryti išvadą, kad lagaminas buvo sugadintas kratos metu. Įvertinus šias aplinkybes konstatuotina, kad neįrodyta, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus prieš pareiškėją.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir nesant vienos iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo), pareiškėjos R. S. prašymas priteisti jai 80 Eur turtinės žalos bei pareiškėjo V. S. prašymas priteisti jam 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjų R. S. ir V. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus dėl 80 Eur turtinės žalos ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Žanas Kubeckas