Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-05-20 · Administracinė byla Nr. I-985-621/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-05-20
Bylos Nr.
I-985-621/2015
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00721-2012-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Virginijus Stankevičius, Žanas Kubeckas (pran.), Laisvutė Kartanaitė
Pareiškėjas
D. B.
Atsakovas
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
  • 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-985-621/2015Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00721-2012-1Procesinio sprendimo kategorija: 16.6.; 74. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 20 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo teisėjo Žano Kubecko, kolegijos narių teisėjų Virginijaus Stankevičiaus ir Laisvutės Kartanaitės,

sekretoriaujant Palmirai Berberaušienei,

nedalyvaujant pareiškėjui D. B. ir jo atstovui Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinei sąjungai,

dalyvaujant atsakovo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Gintautui Jaugai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. B. skundą atsakovui Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymų panaikinimo ir kitų reikalavimų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. B. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2012 m. gegužės 25 d. įsakymą Nr. 86-TE-126 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“, kuriuo panaikintas D. B. turėtas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, panaikinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2012 m. gegužės 25 d. įsakymą Nr. 86-TE-127 „Dėl atleidimo iš vidaus tarnybos“, kuriuo jis buvo atleistas iš vidaus tarnybos, priteisti iš atsakovo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo jo atleidimo iki grąžinimo į vidaus tarnybą.

Pareiškėjas D. B. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (93 b. l.). 2015 m. balandžio 29 d. teisme gautas pareiškėjo prašymas jo skundą nagrinėti jam nedalyvaujant (90 b. l.). Skunde pareiškėjas nurodė, jog iki 2012-05-25 dirbo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Telšių apskrities VPK) Mažeikių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėju. Jam buvo pareikšti įtarimai Mažeikių rajono apylinkės prokuratūroje atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 73-2-018-12, teismo nutartimi baudžiamajame procese buvo nušalintas nuo tarnybos. Nušalinimo metu Telšių apskrities VPK viršininkas 2012-05-25 įsakymu Nr. 86-TE-126 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“ (toliau – ir Įsakymas dėl leidimo panaikinimo) panaikintas leidimas dirbti su įslaptinta informacija. Panaikinus leidimą dirbti su įslaptinta informacija Telšių apskrities VPK viršininko 2012-05-25 įsakymu Nr. 86-TE-127 „Dėl atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – Įsakymas dėl atleidimo), buvo atleistas iš vidaus tarnybos. Nesutinka su šiais įsakymais, mano jog jie yra nepagrįsti ir neteisėti. Įsakymas dėl leidimo panaikinimo priimtas vadovaujantis Specialiosios ekspertų komisijos posėdžio (toliau – ir SEK) sprendimu (2012 m. gegužės 24 d. protokolas Nr. 86-IL-l 128), daugiau motyvų ar teisinių pagrindų įsakyme, kuriuo panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, nėra nurodyta. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką aiškinant individualių teisės aktų motyvus, kaip sudedamoji Įsakymo dėl leidimo panaikinimo dalis (motyvai), nagrinėtinas 2012 m. gegužės 24 d. SEK protokolas Nr. 86-IL-l 128. Protokole užfiksuota, kad posėdyje dalyvavęs Telšių apskrities VPK Imuniteto poskyrio viršininkas A. M. informavo komisiją, jog yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame pareiškėjui pareikšti įtarimai, taip pat supažindino su įtarimų turiniu. SEK pirmininkas L. Š. konstatavo, kad vidaus reikalų įstaiga yra atsakinga už įslaptintos informacijos saugumą bei tai, kad įslaptinta informacija gali būti patikima tik tam asmeniui, kuris yra patikimas ir lojalus Lietuvos Respublikai. Toliau SEK protokole cituojami (perfrazuojami) Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011-07-07 ir 2017-05-15 nutarimai. Vėliau komisijos pirmininkas L. Š. nurodė, kad „pareigūnų R. V. ir D. B. kaltumas nėra įrodytas ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, tačiau turima informacija, susijusi su nusikalstama veika, dėl kurios R. V. ir D. B. pareikšti įtarimai, leidžia pagrįstai abejoti dėl šių asmenų patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei“. Šie protokolo teiginiai rodo, kad SEK siūlymas panaikinti leidimą dirbti su įslaptinta informacija ir Įsakymas dėl leidimo panaikinimo yra grindžiami tuo faktu, jog pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir buvo pateikti įtarimai. Atkreipė dėmesį, kad minėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 73-2-018-12 yra nebaigtas – šiuo metu šiame ikiteisminiame tyrime, jo žiniomis, yra tik surinkta pirminė informacija, ikiteisminis tyrimas nėra baigtas, net prokuroras nėra surašęs kaltinamojo akto, t. y. net ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis valstybės pareigūnas nėra padaręs išvadų, jog buvo padaryta nusikalstama veika, o pareiškėjas turėtų teisme būti kaltinamas tokios veikos padarymu. Tai, kad SEK vadovavosi tik šiame etape surinktais ikiteisminio tyrimo duomenimis, leidžia teigti, kad komisija priėmė nepagrįstą sprendimą, nes ikiteisminio tyrimo metu gali būti surinkta daugiau informacijos. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011-07-07 nutarime, aptariant leidimo dirbti su įslaptinta informacija klausimą nekaltumo prezumpcijos aspektu, kalbama apie menamą asmenį, tik siekiantį tapti pareigūnu, kuriam turėtų būti suteiktas leidimas susipažinti ir dirbti su įslaptinta informacija. Taigi, valstybė gali neleisti (neduoti leidimo) susipažinti asmeniui su įslaptinta informacija tais atvejais, kai dėl jo veikų yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, yra nustatyta, kad asmuo bendrauja su nepatikimais asmenimis ir pan. Šiuo atveju yra visiškai kitokia situacija – pareiškėjui buvo suteiktas leidimas dirbti su įslaptinta informacija (pareiškėjas atitiko patikimo ir lojalaus asmens kriterijus), tačiau, pradėjus ikiteisminį tyrimą, jam buvo pareikšti įtarimai padarius nusikalstamą veiką. Priėmus sprendimą nušalinti nuo tarnybos, be kita ko, apsaugoma ir įslaptinta informaciją viso nušalinimo laikotarpiu – kol paaiškės, ar įtarimai jo atžvilgiu yra pagrįsti, ar pareiškėjo atžvilgiu bus priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Teigtina, kad tokiu atveju, kol pareiškėjas nušalintas, nėra pagrindo spręsti dėl jo leidimo dirbti su įslaptinta informacija panaikinimo – pareiškėjui neprieinama įslaptinta informacija, o kol nėra sprendimo dėl to, ar pareiškėjas padarė nusikalstamą veiką – pareiškėjo kaip pareigūno teisės ir taip jau yra apribotos. Manytina, kad tokioje situacijoje, kai pareiškėjas yra nušalintas, papildomi sprendimai (šiuo atveju – įsakymas dėl leidimo panaikinimo) yra perteklinis ir neproporcingas jo teisių suvaržymas – tęsiant ikiteisminį tyrimą ir paaiškėjus, kad pareiškėjas nepadarė nusikalstamos veikos, jo atžvilgiu turėtų būti atliekamas papildomas patikrinimas (Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 6 dalis) ir po to sprendžiama, ar pareiškėjas atitinka patikimo ir lojalaus asmens reikalavimus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011-07-07 nutarime analizuodamas valstybės paslapčių apsaugos tikslus ir priemones, konstatavo, kad „Gavus tam tikram asmeniui nepalankios informacijos turėtų būti patikrinta, ar tolesnis jo darbas su įslaptinta informacija nesukelia nepriimtinos rizikos tokios informacijos saugumui, o nustačius tokią riziką, asmeniui turi būti atimta galimybė naudotis įslaptinta informacija – jam turi būti uždraudžiama vykdyti užduotis, susijusias su įslaptinta informacija, jis nušalinamas nuo pareigų, kurioms vykdyti būtina įslaptinta informacija, arba iš tų pareigų atleidžiamas. Šiame kontekste paminėtina, jog svarbu, kad asmuo, kurio tolesnis darbas su įslaptinta informacija sudarytų nepriimtiną riziką tokios informacijos saugumui, negalėtų prieiti prie įslaptintos informacijos ir nebevykdytų atitinkamų pareigų. Tai gali būti pasiekiama įvairiomis teisinėmis priemonėmis, t. y. ne tik atleidžiant asmenį iš pareigų, bet ir taikant švelnesnes pagal savo pobūdį priemones – nušalinant nuo pareigų arba uždraudžiant vykdyti su įslaptinta informacija susijusias užduotis. Šiuo atveju nebuvo vertinama ar leidimas dirbti su įslaptinta informacija nušalinimo nuo tarnybos metu sukelia papildomų rizikų informacijos saugumui – jei tai būtų padaryta, būtų konstatuota, kad nušalinimo metu tokios rizikos nėra. Pažymėjo, kad jam buvo suteikta teisė susipažinti ir dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Tai yra paties žemiausio lygio įslaptinta informacija (Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 5 straipsnio 6 dalis), o šiuo atveju buvo pritaikyta griežčiausia apsaugos priemonė – leidimo dirbti su įslaptinta informacija panaikinimas. Manytina, kad tokia disproporcija prieštarauja proporcingumo principui, įtvirtintam Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje – informacijai suteikiamas apsaugos lygis turi būti proporcingas tos informacijos svarbai bei žalos, kuri atsirastų tokią informaciją neteisėtai atskleidus ar praradus, dydžiui. Asmens atleidimas, kaip automatiškai užprogramuota leidimo dirbti su įslaptinta informacija panaikinimo pasekmė (Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktas), yra laikytinas pačia griežčiausia priemone įslaptintai informacijai apsaugoti. Tokia priemonė laikytina neproporcinga, kai yra siekiama apsaugoti žemiausio slaptumo lygio informaciją. Ypatingai akcentuotina tai, kad griežčiausia apsaugos priemonė buvo taikyta pareiškėjui, kaip nušalintam nuo tarnybos pareigūnui, taip pat remiantis nebaigto ikiteisminio tyrimo duomenimis, t. y. nepatikrinta, nepilna informacija apie konkrečią situaciją. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjui buvo daromas spaudimas duoti parodymus ikiteisminio tyrimo metu, buvo reikalaujama, kad prisipažintų padaręs nusikalstamą veiką. Neprisipažinus, kad padarė nusikalstamą veiką, buvo netiesiogiai grasinama, jog bus panaikintas leidimas dirbti su įslaptinta informacija ir pareiškėjas vis tiek bus atleistas. Tai netiesiogiai patvirtina ir protokole užfiksuotas L. Š. pasisakymas: protokole taip pat nurodoma, esą L. Š. teigė: „Taip pat, kai šie pareigūnai, davę priesaiką Lietuvos valstybei, atsisako duoti parodymus, paaiškinti įvykio aplinkybes ir tuo trukdo tirti nusikalstamą veiką (kai turėtų vykdydami Policijos uždavinius nusikalstamas veikas atskleisti ir tirti), leidžia pagrįstai abejoti jų patikimumu, sąžiningumu ir lojalumu Lietuvos valstybei, todėl jie dėl asmeninių, dalykinių savybių, nesąžiningumo, nepatikimumo nėra tinkami dirbti su įslaptinta informacija“. Lietuvos Respublikos Konstitucija draudžia asmenį duoti prieš save parodymus (31 straipsnio 3 dalis). Toks pat draudimas yra įtvirtintas ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika. Tai, kad asmuo naudojasi konstitucine teise neduoti parodymų, negali būti laikoma trukdymu ikiteisminiam tyrimui ir apskritai – asmens nepatikimumo, nelojalumo valstybei įrodymu. Nurodo, kad leidimo dirbti su įslaptinta informacija panaikinimas šiomis aplinkybėmis yra vertintinas kaip tiesioginis spaudimas duoti prieš save parodymus. Tikrieji motyvai, kurie nulėmė šį administracinį sprendimą panaikinti leidimą dirbti su įslaptinta informacija, yra neteisėti (prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir tarptautiniams įsipareigojimams), todėl ir pats sprendimas negali būti laikomas teisėtu. Prašo teismo skundą tenkinti.

Pareiškėjo Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (94 b. l.).

Šalies argumentai

Atsakovo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas Gintautas Jauga teismo posėdžio metu nurodė, jog su skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. 2012-05-25 Telšių apskrities VPK viršininko įsakymu dėl leidimo dirbti ar susipažinti su slapta informacija „Riboto naudojimo“ D. B., tuo metu dirbusiam Mažeikių rajono PK tyrėju, buvo panaikintas leidimas dirbti su įslaptinta informacija. Tai išvestinis reikalavimas iš specialiosios ekspertų komisijos posėdžio protokolo, kuriame dalyvavo visi nariai, kad būtų posėdis pripažintas tinkamai įvykusiu. Protokole yra išdėstyti motyvai ir argumentai, dėl kurių D. B. buvo atimtas leidimas dirbti su įslaptinta informacija „Riboto naudojimo“. Leidimas buvo panaikintas vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatomis ir buvo remiamasi tuo, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas. Buvo atsižvelgiama į jo asmenines ir dalykines savybes, tokias kaip nesąžiningumas, nelojalumas valstybei, kaip atsisakymas duoti parodymus. D. B. atstovas prašė sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą, kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla. Teismas buvo priėmęs nutartį sustabdyti administracinę bylą. Šiaulių apygardos teismas priėmė nuosprendį, kuriuo D. B. pripažintas kaltu, įvykdęs nusikalstama veiką – dėl neteisėto šaunamojo ginklo pardavimo. Apeliacine tvarka skundas buvo atmestas. Pareigūnas nebuvo sąžiningas, nebuvo lojalus valstybei, pagal asmenines dalykines savybes neturi ir negali dirbti su įslaptinta informacija „Riboto naudojimo“. Leidimas dirbti su įslaptinta informacija buvo panaikintas teisėtai. D. B. atleidimas iš pareigų yra teisėtas ir pagrįstas. SEK rėmėsi tarnybiniu pranešimu. Jo pateikti argumentai apie sąžiningumą, lojalumą valstybei ir galimybę dirbti siu įslaptinta informacija yra netinkami. Pagrindiniai faktai buvo užfiksuoti SEK protokole. Tai buvo išdėstyta A. M. tarnybiniame pranešime. Leidimas dirbti su įslaptinta informacija yra panaikintas teisėtai, pagrįstai ir pareigūnas atleistas iš tarnybos teisėtai ir pagrįstai, todėl prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo D. B. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje nustatyta, kad 2012 m. gegužės 25 d. atsakovas priėmė įsakymą Nr. 86-TE-126, kuriuo nuo 2012 m. gegužės 25 d. panaikino pareiškėjui D. B., Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio tyrėjui, leidimą dirbti su įslaptinta informacija, žymimą slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ (10 b. l.). 2012 m. gegužės 25 d. atsakovas taip pat priėmė įsakymą Nr. 86-TE-127, kuriuo nuo 2012 m. gegužės 25 d. atleido pareiškėją D. B. iš vidaus tarnybos, o būtent iš Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio tyrėjo pareigų. Pareiškėjas D. B. iš vidaus tarnybos buvo atleistas vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 53 straipsnio 1 dalies 17 punktu (kai įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu).

Aiškindamas Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punkte įtvirtintą teisės normą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad jos taikymas siejamas su kito specialaus norminio teisės akto normų (kuriose yra nustatyti atitinkamų specialių teisių atėmimo pagrindai bei tokio atėmimo vykdymo procedūra) taikymu (pvz., 2010 m. birželio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-938/2010; 2010 m. spalio 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-788/2010). Nagrinėjamu atveju toks specialus teisės aktas yra 1999 m. lapkričio 25 d. Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas Nr. VIII-1443 (akto redakcija, galiojusi iki 2012-07-13), o teisiniais pagrindais, kurie buvo pritaikyti panaikinant pareiškėjui leidimą dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, laikytini šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 13 punktas (yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tyčinę nusikalstamą veiką arba jam dėl tokios veikos atliekamas ikiteisminis ar operatyvinis tyrimas), 17 punktas (piktnaudžiauja alkoholiu, vartoja narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas arba nustatomos kitos asmeninės ir dalykinės savybės, dėl kurių jis netinka darbui su įslaptinta informacija) bei 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas (leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimas panaikinamas, jeigu atsiranda ar paaiškėja kuri nors iš aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje).

Pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas yra 2012 m. gegužės 25 d. Telšių apskrities VPK įsakymas Nr. 86-TE-126, kuriuo pareiškėjui buvo panaikintas leidimas dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Faktiniu šio įsakymo priėmimo pagrindu tapo tai, kad 2012 m. balandžio 12 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 73-2-018-12, kurioje pareiškėjui buvo pareikšti įtarimai dėl nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 253 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas iš esmės dėl to, ar pagrįstai pareiškėjui buvo panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“.

Vidaus tarnybos statuto 6 straipsnio 2 dalis nustato, kad pretenduojantiems tarnauti tam tikrų vidaus reikalų įstaigų padaliniuose gali būti nustatyti atitinkami papildomi reikalavimai, siejami su, be kita ko, asmens moraliniu tinkamumu eiti tam tikras pareigas atitinkamuose padaliniuose. Taigi, paslapčių subjekto vadovas turi teisę nustatyti, kad statutiniai valstybės tarnautojai, užimantys atitinkamas pareigas, atitiktų specialųjį reikalavimą – turėtų Įstatymo nustatyta tvarka išduotą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. D. B. ėjo Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo pareigas. Byloje nėra ginčo, kad vienas iš minėtai pareigybei keliamų reikalavimų buvo atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

Nagrinėjamu atveju D. B. leidimas dirbti ar susipažinti su valstybės ar tarybos paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, buvo panaikintas atsižvelgus į 2012 m. gegužės 24 d. Telšių apskrities VPK Specialiosios ekspertų komisijos (toliau – ir SEK) posėdžio protokolą Nr. 86-IL-1128 (8–9 b. l.).

Telšių apskrities VPK SEK 2012 m. gegužės 24 d. posėdžio protokole nurodyta, kad svarstant dėl D. B. išduoto leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, panaikinimo, komisija buvo supažindinta su Telšių apskrities VPK Imuniteto poskyrio viršininko A. M. 2012 m. gegužės 10 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 86-PR5-2819 „Dėl informacijos pateikimo“, nurodė, jog 2012 m. balandžio 12 d. Mažeikių rajono apylinkės prokuratūroje pradėtame ikiteisminiame tyrime Nr. 73-2-018-12 pareikšti įtarimai padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 253 straipsnio 1 dalyje. Detaliau supažindino komisijos narius su pateiktais įtarimais, informavo, kad pareigūnas atsisako duoti parodymus, paaiškinti įvykių aplinkybes, trukdo tirti nusikalstamą veiką (pranešimų apie įtarimą kopijos pridėtos prie protokolo). Nurodė, jog pareigūno D. B. kaltumas nėra įrodytas ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, tačiau turima informacija, susijusi su nusikalstama veika, dėl kurios D. B. pareikšti įtarimai leidžia pagrįstai abejoti dėl šio asmens patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei. Taip pat tai, kad šis pareigūnas, davęs priesaiką Lietuvos valstybei, atsisako duoti parodymus, paaiškinti įvykio aplinkybes ir tuo trukdo tirti nusikalstamą veiką, leidžia pagrįstai abejoti jo patikimumu, sąžiningumu ir lojalumu Lietuvos valstybei, todėl jis dėl asmeninių dalykinių savybių: nesąžiningumo, nepatikimumo – nėra tinkamas dirbti su įslaptinta informacija. Išnagrinėjusi visą medžiagą, komisija vienbalsiai konstatavo, kad D. B. nėra tinkamas dirbti su įslaptinta informacija, o pareigūno tolesnis darbas su įslaptinta informacija gali kelti grėsmę tokios informacijos saugumui, todėl pasiūlė Telšių apskrities VPK viršininkui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 16 straipsnio 2 dalies 13 ir 17 punktais, panaikinti išduotą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, nes nustatytos D. B. asmeninės ir dalykinės savybės: nepatikimumas, nesąžiningumas bei nelojalumas Lietuvos valstybei.

Teismas, išnagrinėjęs Telšių apskrities VPK Imuniteto poskyrio viršininko 2012-05-10 tarnybinį pranešimą bei 2012 m. gegužės 3 d. pranešimą apie įtarimą, konstatuoja, kad Specialioji ekspertų komisija pagrįstai nutarė, jog pareiškėjas dėl asmeninių savybių (nepatikimumas, nesąžiningumas bei nelojalumas Lietuvos valstybei) netinka darbui su įslaptinta informacija.

Iš pranešimo apie įtarimą, matyti, kad D. B. buvo įtariamas, kad jis neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu, o būtent jis tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu nenustatytoje vietoje iš Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo R. V., turinčio tikslą neteisėtai realizuoti laikomą šaunamąjį ginklą, neteisėtai įsigijo šaunamąjį ginklą, kurį neteisėtai laikė tyrimo metu nenustatytoje vietoje. Vėliau, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2012 m. balandžio mėn., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, garažų masyve, esančiame (duomenys neskelbtini) šį neteisėtai įsigytą šaunamąjį ginklą, turėdamas tikslą neteisėtai realizuoti, pardavė E. A..

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 21 d. nutartimi sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą, kol Mažeikių rajono apylinkės teisme bus išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 73-00018-2012, kurioje D. B. kaltinamas neteisėtu disponavimu šaunamuoju ginklu, piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, ir įsiteisės teismo nuosprendis.

Šiaulių apygardos teismas 2013 m. spalio 23 d. nuosprendžiu nusprendė D. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Taikant BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 2 dalies 7 punktą paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, paskiriant 5 MGL (650 litų) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą ją sumokant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Į laisvės atlikimo bausmės atlikimo laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2012 m. gegužės 2 d. iki 2012 m. gegužės 3 dienos. Išteisinti D. B. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, kaip nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. kovo 13 d. nutartimi Šiaulių apygardos 2013 m. spalio 23 d. nuosprendį paliko nepakeistą.

Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimas panaikinamas, jeigu atsiranda ar paaiškėja kuri nors iš aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje. Pagal 16 straipsnio 2 dalies 17 punktą, tokiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, kad asmuo piktnaudžiauja alkoholiu, vartoja narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas arba nustatomos kitos asmeninės ir dalykinės savybės, dėl kurių jis netinka darbui su įslaptinta informacija. Pagal 16 straipsnio 2 dalies 13 punktą yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tyčinę nusikalstamą veiką arba jam dėl tokios veikos atliekamas ikiteisminis ar operatyvinis tyrimas.

Teismo nuomone, įvertinus 2012 m. gegužės 3 d. pranešimą apie įtarimą D. B. bei Telšių apskrities VPK Imuniteto poskyrio viršininko 2012 m. gegužės 10 d. tarnybinį pranešimą Nr. 86-PRS-2819 ir juose nustatytus duomenis apie asmeniui, kuriam suteikiama teisė susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija, keliamus reikalavimus, susijusius su jo patikimumu bei lojalumu, pagrįstai nutarta panaikinti leidimą dirbti ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. liepos 7 d. nutarime pažymėjo, kad vykdyti teisingumą, inter alia pripažinti asmenį kaltu padarius nusikalstamą veiką, yra išimtinė teismų funkcija. Tačiau tai, kad asmuo nėra laikomas kaltu padarius nusikalstamą veiką, kol jo kaltumas dėl tokios veikos nėra įstatymo nustatyta tvarka įrodytas ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, dar nereiškia, kad asmuo, siekiantis eiti ar einantis pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, būtinai yra vertas valstybės pasitikėjimo ir kad įstatymo įgaliotai valstybės institucijai negali kilti tam tikrų abejonių dėl asmens patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei, kurias sukelia ne nustatytas jo kaltumas padarius nusikalstamą veiką, o tam tikros faktinės aplinkybės, asmens veikla, savybės, reputacija, ryšiai ar kitos reikšmingos aplinkybės, inter alia susijusios su galbūt padaryta nusikalstama veika. Taigi aplinkybės, sukeliančios abejonių dėl asmens, kuris siekia eiti ar eina pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei, gali būti susijusios ir su asmens galbūt padaryta nusikalstama veika. Vertindama šias aplinkybes, įstatymo įgaliota valstybės institucija nevykdo teisingumo ir nesprendžia asmens kaltumo padarius nusikalstamą veiką klausimo.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas atmeta pareiškėjo argumentą, kad atsakovas negalėjo panaikinti jam leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, kol jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nėra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo. Pažymėtina, jog leidimas buvo panaikintas remiantis ta aplinkybe, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, o tai yra pakankamas pagrindas Leidimo panaikinimui (Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 13 punktas, 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Konstatavus, kad D. B. 2012 m. gegužės 25 d. Telšių apskrities VPK įsakymu Nr. 86-TE-126 pagrįstai buvo panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, teismas teisėtu laiko ir 2012 m. gegužės 25 d. Telšių apskrities VPK įsakymą Nr. 86-TE-127, kuriuo nuo 2012 m. gegužės 25 d. atleistas pareiškėjas D. B. iš vidaus tarnybos, kadangi pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktą pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu. Taip pat nėra juridinio bei faktinio pagrindo priteisti iš atsakovo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo jo atleidimo iki grąžinimo į vidaus tarnybą, todėl šie skundo reikalavimai taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjo argumentas, kad tokioje situacijoje, kai buvo nušalintas nuo pareigų, papildomi sprendimai (šiuo atveju – įsakymas dėl leidimo panaikinimo) yra perteklinis ir neproporcingas jo teisių suvaržymas – tęsiant ikiteisminį tyrimą ir paaiškėjus, kad pareiškėjas nepadarė nusikalstamos veikos, jo atžvilgiu turėtų būti atliekamas papildomas patikrinimas. Teismas pažymi, kad pareiškėjui leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija buvo panaikintas ne tik dėl pradėto ikiteisminio tyrimo, bet ir įvertinus pareiškėjo asmenines ir dalykines savybes, dėl kurių jis netinka darbui su įslaptinta informacija (tai matyti iš Komisijos 2012 m. gegužės 24 d. protokolo Nr. 86-IL-1128).

Pareiškėjo skundo motyvas, jog atsakovo įsakymas dėl leidimo panaikinimo priimtas vadovaujantis Specialiosios ekspertų komisijos posėdžio (toliau – ir SEK) sprendimu (2012 m. gegužės 24 d. protokolas Nr. 86-IL-l 128), daugiau motyvų ar teisinių pagrindų įsakyme, kuriuo panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, nėra nurodyta, laikytinas nepagrįstu.

Ginčijamas 2012 m. gegužės 25 d. įsakymas Nr. 86-TE-126 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“ turi būti vertinamas sistemiškai su Komisijos 2012 m. gegužės 24 d. protokolu Nr. 86-IL-1128, kadangi pastaruoju protokolu remtasi priimant skundžiamą įsakymą ir jis laikytinas sudėtine dalimi. Skundžiamo 2012 m. gegužės 24 d. įsakymo Nr. 86-TE-126 priėmimo motyvai ir teisinis pagrindas yra nurodyti minėtos Komisijos protokole. Pažymėtina, jog sistemiškai vertinant ginčijamą 2012 m. gegužės 25 d. įsakymą ir Komisijos protokolą, kuriame pateikta susiklosčiusi faktinė situacija ir nurodytos teisės normos, kuriomis remiantis Komisija nutarė siūlyti panaikinti leidimą, tai, kad ginčijamame 2012 m. gegužės 25 d. įsakyme Nr. 86-TE-126 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“ nenurodyti motyvai ir teisinis pagrindas, nagrinėjamu atveju nelaikytina esminiu pažeidimu, nes tai nurodyta Komisijos protokole, kuriuo buvo vadovaujamasi.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands).

Dėl visumos išdėstytų argumentų teismas konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir naikinti skundžiamus įsakymus, o jų nepanaikinus – tenkinti ir kitų (išvestinių) pareiškėjo reikalavimų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsniu,

nusprendė:

Pareiškėjo D. B. skundą dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2012 m. gegužės 25 d. įsakymo Nr. 86-TE-126 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“ panaikinimo, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2012 m. gegužės 25 d. įsakymo Nr. 86-TE-127 „Dėl atleidimo iš vidaus tarnybos“ panaikinimo, priteisimo iš atsakovo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo jo atleidimo iki grąžinimo į vidaus tarnybą atmeti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Teisėjai Žanas KubeckasVirginijus StankevičiusLaisvutė Kartanaitė