Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. K., jo įgaliotai atstovei advokato padėjėjai M. Š.,

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui R. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. K., asmens kodas asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, susituokęs, niekur nedirbantis, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas, baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 5 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. K. 2020 m. rugpjūčio 16 d. 00.00 val. kelio Antakalnis-Jieznas-Alytus-Merkinė 43-iame kilometre, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, kai teisė vairuoti yra atimta nuo 2019 m. kovo 22 d. iki 2022 m. lapkričio 21 d., vairuodamas automobilį ,,Jeep G. C.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 14 ir 16 punktų reikalavimus, nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam, ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę (pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę buvo išreiškiamas per garsiakalbį liepiant sustoti, taip pat išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius) ir taip padarė ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

2020 m. gruodžio 10 d. teismo posėdžio metu E. K. kaltės dėl nusižengimo nepripažino, paaiškino, kad to automobilio nevairavo, tuo metu net nebuvo Alytuje. Dieną prieš tai, t. y. šeštadienį, rugpjūčio 15 d., susipyko su žmona ir apie pietus išvažiavo į Vilnių pas draugą, kur buvo visą savaitgalį. Yra santuokoje su V. K., automobilis priklauso jo žmonai, juo naudojasi žmona, jis juo nesinaudoja, nes neturi vairuotojo pažymėjimo. Automobilis yra žmonos turtas, bendro turto jie neturi, nes sudarę ikivedybinę sutartį, kuria susitarė, kad jų turtas nebus bendras. Net neįsivaizduoja, kaip jo asmens dokumentas atsirado ant automobilio sėdynės, bet toje mašinoje buvo palikta jo kuprinė, kurioje buvo jo piniginė, o piniginėje buvo jo pasas. Kaip pasas atsidūrė ant sėdynės, jis negalėjo pasakyti. Neneigė, kad kuprinė buvo mašinoje, nes paliko žmonai savo kuprinę prieš išvažiuodamas į Vilnių. Nežino, kas vairavo automobilį, tačiau nemano, kad jį vairavo jo žmona, nes ji neturi priežasties bėgti nuo pareigūnų. Nežino, kodėl V. K. nurodė, kad jis galėjo paimti automobilį, gal ji buvo afekto būsenoje, kai jie susipyko, gal iš piktumo taip nurodė.

Į 2021 m. vasario 3 d. teismo posėdį E. K. neatvyko, jo atstovė nurodė, jog jis pasirinko nedalyvauti bylos nagrinėjime, kadangi yra tinkamai atstovaujamas advokato padėjėjos.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. K. atstovė advokato padėjėja teismo posėdyje nurodė, jog jos atstovaujamasis atsiima prašymą kviesti liudytoją G. P., kadangi nepavyko jam prisiskambinti. Teigė mananti, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad įvykio dieną automobilį vairavo E. K., jo kaltė įrodinėjama tik dviejų pareigūnų subjektyviais paaiškinimais, kurių nepatvirtina kiti įrodymai. Aplinkybė, kad automobilyje rastas E. K. asmens dokumentas, nesudaro pagrindo spręsti, kad tą naktį automobilį vairavo būtent jis, nes automobilis yra jo sutuoktinės, todėl tikėtina, kad jame galėjo būti E. K. asmens dokumentas. Jo sutuoktinė kreipėsi į policiją dėl automobilio vagystės, todėl mano, kad jį vairavo automobilį pavogęs asmuo, kurio pareigūnai nenustatė, nes ikiteisminį tyrimą nutraukė. Siūlė teismui remtis Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, visas abejones vertinti traukiamo atsakomybėn asmens naudai. Kaltinimas E. K. nepasitvirtino, nes neginčijamų įrodymų nėra, surinkti įrodymai jo kaltės nepatvirtina, jis įvykio metu buvo Vilniuje, pas draugą. Prašo E. K. atžvilgiu nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį, nesant jo veikoje administracinio nusižengimo sudėties. Jei teismas manytų, kad byloje pakanka įrodymų kaltei pripažinti, skiriant nuobaudą prašo atsižvelgti į tai, jog jis yra dviejų nepilnamečių vaikų, kuriuos privalo išlaikyti, tėvas, šiuo metu gauna itin mažas pajamas, prašo automobilio nekonfiskuoti, nes jis priklauso E. K. sutuoktinei, byloje esanti vedybinė sutartis atspindi, kad turtas nėra įgytas santuokoje, automobilis paimtas prieš jo savininkės valią, vienas iš E. K. vaikų yra visiškai mažas, todėl jo sutuoktinei automobilis reikalingas ir vaikų kasdieniams poreikiams.

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas R. V. paaiškino, kad perklausytas radijo garso įrašas yra užfiksuotas Alytaus apskrityje, visos apskrities ekipažai valdomi iš vieno centro, iš Alytaus, jie girdi įrašus iš įvykių, kurie buvo tiek Alytuje, tiek Prienuose, tiek Druskininkuose, tiek Varėnoje ar Lazdijuose. Kiekvienas dirbantis ekipažas turi savo šaukinį, viskam vadovauja budėtojų dalis, kuri yra Alytuje. Įraše girdėti, kaip ekipažas 1017 praneša apie nestojusį automobilį, girdisi sirenos ir kad jie važiuoja ir vejasi sprunkantį automobilį ir po to prašo pagalbos, kad kažkas prisijungtų, budėtojas atsako, kad neturi pajėgų, girdėti, kad kitame įvykyje irgi prašo pagalbos. Po to vienas iš ekipažų bandė prisijungti prie gaudynių, girdėti kiti pokalbiai ir kad rado automobilį. Specialioji teisė vairuoti E. K. buvo atimta teismo priimtu nutarimu, nes pagal Aukščiausiojo teismo suformuotą praktiką, vadovaujantis ANK 28 straipsniu, gali būti atimama teisė vairuoti ir neturinčiam teisės, tai kaip papildomas uždraudimas įgyti teisę vairuoti. Taip pat 2020 m. gruodžio 10 d. posėdyje nurodė, kad keli policijos pareigūnai E. K. 2020 m. rugpjūčio 15 d. vakarą matė Punioje vykusioje Žolinės šventėje, kas tik dar kartą paneigia E. K. versiją, jog nusižengimo dieną jis buvo Vilniuje pas draugą, kurio net adreso negalėjo nurodyti.

Baigiamųjų kalbų metu Institucijos atstovas nurodė manantis, jog protokolas E. K. surašytas pagrįstai, nes pareigūnai buvo sustoję keleto metrų atstumu nuo E. K. automobilio, jį apšvietė papildomomis automobilio šviesomis, todėl, kai rado automobilyje jo asmens dokumentus, jį atpažino kaip automobilį vairavusį asmenį. Nors E. K. neigė vairavęs, tačiau pareigūnai neišsigalvojo, jog jį atpažino, tuo labiau, kad E. K. praeityje nestojo pareigūnams ne pirmą kartą (2014 ir 2018 m.), ne kartą yra vairavęs neturėdamas teisės vairuoti ir neblaivus. Be to, E. K. surašant protokolą teigė, kad jis nesutiks su nusižengimu, nes gresia automobilio konfiskavimas. Prašo E. K. pripažinti kaltu padarius ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą bei skirti jam baudą, dėl baudos dydžio palieka spręsti teismui.

Liudytojas policijos pareigūnas A. A. teismo posėdyje parodė, kad tarnybos metu vyko iš iškvietimo iš Butrimonių kaimo ir kelyje Alytus-Antakalnis-Jieznas-Merkinė pastebėjo keistai manevruojantį ,,Jeep G. C.“ automobilį, kuris sukėlė daug dulkių. Kėlė įtarimą tai, kad, pamatęs juos, automobilis staigiai stabdė ir sustojo šalikelėje. Jie atvažiavo jam iš priekio, vairuotojas pamatė juos (pareigūnus), staigiai sustojo šalikelėje, jie privažiavo prie pat to automobilio, buvo nakties metas, su įjungtais šoniniais žibintais pilnai apšvietė automobilį, matė, kad automobilyje yra vienas vyras už vairo, daugiau asmenų automobilyje nebuvo, jį stebėjo iki 10 sekundžių. Gali atpažinti tą asmenį, jį gerai įsidėmėjo, o vėliau tame automobilyje, ant priekinės keleivio sėdynės rado piniginę su asmens tapatybės kortele, kurioje esantis asmuo buvo tas pats automobilį vairavęs asmuo - E. K.. Dar mašinoje mėtėsi alaus butelis, bagažinėje - meškerės, ant galinės sėdynės buvo kuprinė. Neabejodamas patvirtino, kad E. K., kuris yra traukiamas atsakomybėn ir šiuo metu yra tesimo salėje, yra tas pats asmuo, kuris vairavo automobilį. Nurodė, kad kai jis tik atsidarė keleivio dureles ir lipo iš automobilio, E. K. pradėjo važiuoti. Tuomet jie įsijungė garso ir šviesos signalizaciją ir per garsiakalbį kolega nuolat reikalavo sustoti kelkraštyje. Vienu momentu vairuotojas pristabdė, jie galvojo, kad jis stoja, bet pasirodė, kad jis ieškojo, kur išsukti iš kelio, nes buvo tamsu, nesimatė, kur nusukti iš pagrindinio kelio. Kai įjungė garso ir šviesos signalą, buvo prie pat to automobilio, todėl vairuotojas turėjo gerai girdėti reikalavimą sustoti ir matyti, kad jis yra stabdomas. Važiavo paskui automobilį nuo pagrindinio kelio, o surado jį Punios kaime. Vairuotojas pradėjo važiuoti žvyrkeliais, sukėlė dulkes, kurios jiems labai apsunkino matomumą, todėl jie lėtino greitį, nes kelis kartus vos nenuvažiavo nuo kelio, ir tuo metu vairuotojas nuo jų nutolo. Paskui pagal vėžias, nes Punioje vyko kelio remontas, atvažiavo ir rado remontuojamame kelyje įstrigusį automobilį. Dar prieš tai pranešė budėtojui, kad automobilis nestoja. Kai jį rado, iškvietė tralą, surašė tarnybinius pranešimus. Automobilis buvo pristatytas į saugojimo aikštelę.

Liudytojas policijos pareigūnas M. R. teismo posėdyje parodė, kad tarnybos metu važiavo iš iškvietimo, iš Punios kaimo ir kairėje kelio pusėje pamatė stovintį tamsios spalvos džipą, apšvietę šoninėmis šviesomis, matė šį asmenį - E. K. už vairo, kuris, pamatęs, kad jie – policijos pareigūnai, pradėjo važiuoti. Jį matė pakankamą laiko tarpą, kad galėtų identifikuoti, galėjo būti apie 5 sekundes jį stebėjo, būdami apie 3 metrų atstumu, asmuo buvo be kaukės, stebėdami koncentravosi į asmens veidą, todėl nepastebėjo, kokius drabužius jis vilkėjo. Jie įsijungė švyturėlius, garsinę sireną, per garsiakalbį išreiškė reikalavimą sustoti, bet jis iš pagrindinio kelio nusuko į šoninį keliuką, kuris veda į Punią, ir nestojo. Jie jį pametė ir apvažiavo aplink, kadangi jis su džipu peršoko per vykdomus kelio darbus, šulinius. Kai apvažiavę aplink jie privažiavo prie automobilio, įstrigusio kelio remonto darbuose, jame asmens jau nebuvo, kažkoks sutiktas žmogus jiems nurodė matęs, kaip pažeidėjas nubėgo link miško. Paskui automobilyje, kuprinėje, tiksliai nepamena, kur, rado asmens tapatybės kortelę to pačio asmens, kurį matė apsišvietę šoniniu apšvietimu, kurio šviesos labai gerai šviečia, nors buvo ir tamsu. Neabejodamas patvirtino, kad automobilį ,,Jeep G. C.“ vairavo E. K.. Nurodė, kad policijos tarnybinį automobilį vairavęs jis.

Liudytoja policijos pareigūnė A. A. teismo posėdyje parodė, kad byloje atliko tyrimą, vadovaudamasi pareigūnų tarnybiniais pranešimais ir kita byloje surinkta medžiaga, surašė protokolą E. K.. Bendravo su V. K.. Buvo išsiuntusi E. K. šaukimą atvykti į policijos komisariatą protokolo surašymui, bet atvyko V. K., kuri informavo, kad negali įteikti šaukimo vyrui, kadangi jis atlieka bausmę (duomenys neskelbtini). Tada ji nuvyko pas jį į (duomenys neskelbtini). Dėl automobilio V. K. ne protokolui pasakė, kad tik vyras galėjo paimti automobilį. Ji jos paklausė, ar dar kas nors galėjo iš jos kiemo paimti automobilį, ji pasakė, kad ne. Kai ji atvyko pasiimti iš automobilio daiktų, paklausė, kokie daiktai yra automobilyje, ji pasakė, kad yra meškerė, įrankiai. Paklausė, ar tai yra jos daiktai, pasakė, kad vyro, daiktai jai buvo grąžinti. Yra sąrašas, ką ji pasiėmė. Ji (pareigūnė) pati nuvyko pas E. K. į pataisos namus kartu su dar dviem kolegėmis, įteikė jam protokolą, jis pasakė, kad su niekuo nesutiks, nes jeigu sutiks, tai konfiskuos žmonos automobilį, nes jis jau yra baustas. Buvo pradėtas tyrimas dėl automobilio vagystės, dėl kurios kreipėsi V. K.. Nurodė prašiusi Operatyvaus valdymo skyriaus viršininko, kad jis pateiktų radijo įrašų išklotinę, patvirtinančią, ką per raciją kalbėjo pareigūnai, tačiau buvo gautas atsakymas, kad vaizdo medžiaga nebus pateikta, kadangi tuo metu dėl techninių kliūčių neveikė kameros. Atsakydama į E. K. įgaliotos atstovės klausimą, nurodė, kad protokole nurodyta, kad E. K. vairavo, neturėdamas teisės vairuoti, nes jam buvo atimta teisė vairuoti už kitą pažeidimą; negalėjo pasakyti, ar jis kada turėjo teisę vairuoti.

Administracinio nusižengimo protokole užfiksuotas nusižengimo faktas bei jo padarymo aplinkybės (bylos lapai (toliau – b. l.) 1-2).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjas M. R. 2020 m. rugpjūčio 16 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 16 d. patruliavo kartu su vyresniuoju tyrėju A. A. radijo ryšio šaukiniu 1017, tarnybiniu automobiliu „VW Transporter“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) nustatytame maršrute. Apie 00 val. 00 min., dirbdami Alytaus raj., vykdami iš iškvietimo ROIK: (duomenys neskelbtini), kelyje Nr. 129, ties 43 kilometru pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį „Jeep G. C.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Privažiavus prie minėto automobilio, šis sustojo, tačiau pamatęs, jog tai policijos tarnybinis automobilis, iškart pradėjo dideliu greičiu važiuoti Punios k. kryptimi. Įjungus policijos tarnybinio automobilio, pažymėto skiriamaisiais policijos ženklais, švyturėlius, per garsiakalbį išreiškė reikalavimą sustoti dešinėje. Automobilio vairuotojas dar padidino greitį ir nusuko į kairėje pusėje esantį neasfaltuotą kelią. Vairuotojui dar kelis kartus per garsiakalbį aiškiai išreiškė reikalavimą sustoti dešinėje kelio pusėje, pastoviai buvo naudojamas garsinis signalas bei visada įjungti švyturėliai, tačiau asmuo nereagavo ir vis didindamas greitį važiavo link Punios k. Įvažiavę į Punios k., automobilio nebematė, nes važiavo apylanka, vėliau pastebėjo jį nuvažiavusį nuo kelio, kur buvo vykdomi kelio darbai. Minėtas automobilis buvo užstrigęs, tačiau vairuotojas jau buvo pasišalinęs. Atlikę automobilio apžiūrą, ant keleivio sėdynės rado asmens E. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens tapatybės dokumentą - tapatybės kortelę. Asmenį, vairavusį automobilį, matė gerai, nes važiuojant keliu Nr. 129 buvo įjungta tarnybiniame automobilyje įrengta šoninė šviesa, nuotraukoje buvo tas pats asmuo, kurio ir rado asmens tapatybės kortelę. Automobilis buvo priverstinai nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią Alytaus r., Užubalių k., Ūdrijos kel. 24, užplombuotas plombomis (b. l. 3).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo A. A. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės yra analogiškos aplinkybėms, kurias savo tarnybiniame pranešime nurodė tyrėjas M. R. (b. l. 4).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės vyresnioji tyrėja A. A. 2020 m. spalio 5 d. tarnybiniu pranešimu pranešė, kad 2020 m. rugpjūčio 16 d. apie 00.00 val. Alytaus apskrities VPK radijo ryšiu gautas ekipažo 1017 pranešimas, kad kelyje Antakalnis-Jieznas-Alytus-Merkinė 43 km nestoja automobilis „Jeep G. C.“, valstybinio numerio ženklas Nr. (duomenys neskelbtini) Vėliau minėtas automobilis rastas užvažiavęs ant sankasos, vairuotojas pasišalinęs. Tyrimo metu nustatyta, kad automobilį „Jeep G. C.“, valstybinio numerio ženklas Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį V. K., gim. (duomenys neskelbtini), vairavo jos vyras E. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam nuo 2020 m. sausio 24 d. paskelbta paieška dėl to, kad jis nuteistas už nusikalstamos veikos padarymą. E. K. 2020 m. rugpjūčio 19 d. buvo išsiųstas šaukimas atvykti į Alytaus AVPK Kelių policijos skyrių. 2020 m. rugsėjo 4 d. V. K., atvykusi į Alytaus AVPK Kelių policijos skyrių, informavo, kad gavo šaukimą, adresuotą jos vyrui E. K., tačiau jo įteikti neturi galimybės, kadangi vyras atlieka bausmę (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdama į tyrimo metu nustatytas aplinkybes, 2020 m. rugsėjo 16 d. kartu su Alytaus AVPK Kelių policijos skyriaus vyr. patrule A. K. ir tyrėja T. K. nuvyko į (duomenys neskelbtini) surašyti administracinio nusižengimo protokolo E. K. už tai, kad jis 2020 m. rugpjūčio 16 d. apie 0.00 val. kelyje Antakalnis-Jieznas-Alytus-Merkinė 43 km, vairuodamas automobilį „Jeep G. C.“, valstybinio numerio ženklas Nr. (duomenys neskelbtini) nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę (pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę buvo išreiškiamas per garsiakalbį liepiant sustoti, taip pat išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius), vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, kai teisė vairuoti yra atimta, savo veiksniais automobilio vairuotojas pažeidė kelių eismo taisyklių 16, 14 punktų reikalavimus, už kuriuos atsakomybė numatyta ANK 426 straipsnio 5 dalyje. Bendraujant su E. K., šis pasakė, kad su pažeidimu nesutiks, kadangi jam prisipažinus, bus konfiskuotas žmonai priklausantis automobilis, visa tai girdėjo ir su ja buvusios kolegės. Asmeniui administracinio nusižengimo protokolas įteiktas asmeniškai, teisės ir pareigos, numatytos ANK 577 straipsnyje, išaiškintos (b. l. 5).

Išrašas iš policijos registruojamų įvykių registro patvirtina, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas A. A. 2020 m. rugpjūčio 16 d. 0.27 val. pranešė Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatui, kad automobilis ,,Jeep“, valstybinio numerio ženklas Nr. (duomenys neskelbtini) rastas Alytaus g., Punios k. užvažiavęs ant sankasos. Vairuotojo automobilyje nebuvo. Apžiūrėjus automobilį rasta asmens tapatybės kortelė, išduota E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Sulyginus asmens tapatybės kortelėje esančią nuotrauką nustatyta, kad tai tas pats asmuo, kuris vairavo minėtą automobilį ir stabdomas šviesos bei garso signalizacija, panaudojant garsiakalbį, nesustojo. Filmuota automobilio A1017 vaizdo kamera. Nestojo automobilis ,,Jeep“, valstybinio numerio ženklas Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis priklauso V. K., gyv. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. T. 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal 2020 m. rugpjūčio 17 d. Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate gautą V. K. pareiškimą, kad 2020 m. rugpjūčio 16 d. apie 11.00 val. prie savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), pasigedo jai priklausančio automobilio „Jeep G. C.“, valstybinio numerio ženklas Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 1000 eurų. Nutarime konstatuota, kad požymių nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta, kadangi patikslinimo metu nustatyta, kad transporto priemonę „Jeep G. C.“, valstybinio numerio ženklas Nr. (duomenys neskelbtini) pasisavino ir ja naudojosi sutuoktinis E. K.. Tarp V. K. ir E. K. dėl turto priklausomybės, naudojimo yra sudaryta vedybinė sutartis. Dėl transporto priemonės naudojimo nesutarimai kylantys tarp V. K. ir E. K., sprendžiami dialogu tarp šalių, nepavykus susitarti, šalių teises gina teismas civilinio proceso nustatyta tvarka ir dėl to ikiteisminio tyrimo veiksmai neatliekami (b. l. 8-10).

Apklausos protokole užfiksuoti V. K. parodymai, kad š. m. rugsėjo 7 d. 9.15 val. atvykus į Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, kelių policijos skyrių ji paaiškino, kad gavo vyro vardu siųstą šaukimą, kuriuo jis kviečiamas atvykti į Alytaus AVPK, 2020 m. rugsėjo 8 d. dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Informuoja, kad šaukimo įteikti galimybės neturi, kad jos vyras E. K. yra sulaikytas ir šiuo metu yra (duomenys neskelbtini). Jai yra žinoma, dėl ko yra kviečiamas jos vyras, kadangi 2020 m. rugsėjo 16 d. jis galimai paėmė jai priklausantį automobilį, savavališkai nestojo policijos pareigūnams. Kai vyras jai skambino iš įkalinimo įstaigos, apie minėtą įvykį nieko nekalbėjo, kadangi yra ribotas laikas skambučiui (b. l. 13-14).

Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, jog 2020 m. rugpjūčio 16 d. automobilis „Jeep G. C.“, valstybinio numerio ženklas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priverstinai nuvežtas iš Alytaus r. sav., Punios k., Alytaus g. į automobilių saugojimo aikštelę, esančią Alytaus r. sav., Užubalių k., Ūdrijos kel. 24 (b. l. 7).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimu automobilis „Jeep G. C.“, valstybinio numerio ženklas Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintas jo savininkei V. K. (b. l. 16).

Atsakant į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato užklausimą dėl vaizdo, garso įrašų ir įeigos išklotinių pateikimo (b. l. 19) buvo gauta informacija, kad prašomų vaizdo bei garso įrašų pateikti nėra galimybės dėl sugedusios vaizdo įrašymo įrangos (b. l. 20).

VĮ ,,Regitra“ duomenų bazės informacija patvirtina, kad automobilio „Jeep G. C.“, valstybinio numerio ženklas Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoja-savininke nuo 2018 m. gruodžio 22 d. nurodyta V. C. (b. l. 25), kuriai buvo pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą (b. l. 26, 46, 54 ir 68), iš jos elektroninio pašto gautas jos pranešimas, kad posėdyje nedalyvaus (b. l. 41).

Asmens duomenų pažyma patvirtina, kad E. K. sudaręs santuoką su V. C. (duomenys neskelbtini). Duomenų apie jam išduotus vairuotojo pažymėjimus nėra (b. l. 27).

Motyvuojamoji dalis

Nors E. K. neigia padaręs ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, jo kaltę patvirtina kiti byloje surinkti duomenys - liudytojais teisme apklaustų policijos pareigūnų A. A. ir M. R. bei A. A. parodymai, taip pat šių pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės, ryšio kanalo AL10Policija pokalbio įraše fiksuoti duomenys, kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad E. K. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, t. y., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, kai teisė vairuoti yra atimta nuo 2019 m. kovo 22 d. iki 2022 m. lapkričio 21 d., vairavo automobilį ,,Jeep G. C.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) pažeisdamas KET 14 ir 16 punktų reikalavimus, nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam, ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę (pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę buvo išreiškiamas per garsiakalbį liepiant sustoti, taip pat išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius), ir taip padarė ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Būtina asmens patraukimo atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį sąlyga yra kaltės nustatymas, t. y. būtina nustatyti ne tik tai, kad policijos pareigūnai tinkamai stabdė automobilį vairuojantį asmenį, tačiau ir tai, kad asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn, matė ir suprato bei turėjo suprasti, jog yra stabdomas. Šiuo konkrečiu atveju policijos pareigūnams, pastebėjusiems įtartinai kelyje manevruojantį E. K. vairuojamą automobilį, kilo pareiga reaguoti į galimai daromą nusižengimą, taip pat stabdyti šį automobilį. Liudytojų policijos pareigūnų A. A., M. R. parodymai, jų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos aplinkybės, radio ryšio kanalo AL10Policija pokalbio įraše fiksuotas garso įrašas, iš kurio girdėti, kad policijos ekipažas 1017 praneša apie nestojusį automobilį, girdėti sirenos, o vėliau girdėti, kad pareigūnai praneša radę bėgusį nuo policijos automobilį, nuvažiavusį nuo kelio, vairuotojas pabėgęs, patvirtina, kad policijos pareigūnai 2020 m. rugpjūčio 16 d. apie 00.00 val. kelio Antakalnis-Jieznas-Alytus-Merkinė 43-iame kilometre vijosi įtarimą sukėlusį ,,Jeep G. C.“ automobilį, kuris iš pradžių sustoja šalikelėje ir pamatęs, kad yra stabdomas policijos pareigūnų, staiga pajuda iš sustojimo vietos ir važiuoja link Punios. E. K. vairuojamas automobilis buvo pradėtas stabdyti važiuojant tarnybine transporto priemone, įjungus jos mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius ir specialiuosius garso signalus, E. K. vairuojamą automobilį policijos pareigūnai stabdė, būdami dviese, uniformuoti, su specialiomis spalvomis nudažytu ir policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtu automobiliu. Teismas konstatuoja, jog E. K. ne tik matė ir girdėjo policijos garso ir švyturėlių signalus, bet ir suvokė, kad yra tokiu būdu stabdomas ir, siekdamas išvengti griežtos administracinės atsakomybės, žinodamas, kad jis neturi teisės vairuoti, o taip pat, kad kaip tarnybiniame pranešime nurodė pareigūnė A. A., nuo 2020 m. sausio 24 d. jam paskelbta paieška dėl to, kad jis nuteistas už nusikalstamos veikos padarymą (b. l. 5), tyčia nepakluso policijos pareigūno teisėtam ir aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.

E. K. kaltės dėl nusižengimo nepripažino, paaiškino, kad to automobilio nevairavo, tą dieną nebuvo Alytuje, nes buvo Vilniuje pas draugą, kurio adreso nežino. E. K. buvo nurodęs, kad jo draugas G. P. teisme galėtų patvirtinti, kad įvykio dieną jis buvo pas jį Vilniuje, tuo tikslu kelis kartus buvo atidėtas bylos nagrinėjimas, tačiau pažeidėjas šio liudytojo į teismą taip ir nepakvietė. Todėl teismas netiki E. K. paaiškinimais, kurie neatitinka teismo posėdyje ištirtų ir nustatytų faktinių bylos aplinkybių bei kitų surinktų byloje įrodymų, ir vertina juos tik kaip pažeidėjo pasirinktą gynybos poziciją ir juos atmeta. Akivaizdu, jog pažeidėjas, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, nenurodė tikrųjų jam inkriminuojamo nusižengimo įvykdymo aplinkybių, motyvų bei tikslų. Juo labiau įvertinus tai, jog sakyti tiesą byloje administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens neįpareigoja ir įstatymas - atsakomybė už melagingų parodymų davimą tokiam asmeniui nekyla. Tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje. Tokiu būdu, vertinant E. K. paaiškinimus bei siekiant nustatyti objektyvią tiesą byloje, ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų parodymai bei rašytinė analizuojamos administracinio nusižengimo bylos medžiaga. E. K. nurodomas aplinkybes visiškai paneigia teismo posėdyje apklaustų liudytojų policijos pareigūnų A. A., M. R. ir A. A. parodymai, kurie tiek administracinio nusižengimo tyrimo institucijoje metu, tiek nagrinėjant bylą teisme buvo nuoseklūs, vienodi ir detalūs. Teismo posėdyje liudytojas A. A. ir M. R. patvirtino, kad E. K. vijosi įsijungę švyturėlius, garsinę sireną, per garsiakalbį išreiškę reikalavimą sustoti, bet jis tik pristabdė ir pamatęs, kad yra stabdomas policijos pareigūnų, iš pagrindinio kelio nusuko į šoninį keliuką, kuris veda į Punią, ir nestojo. Vėliau rado jo automobilį, įstrigusį kelio remonto darbuose, tačiau jame asmens jau nebuvo. Pagal automobilyje rastą E. K. asmens dokumentą atpažino, kad automobilį vairavo būtent E. K., kurį gerai matė ir įsidėmėjo, nes jo vairuojamą automobilį buvo apšvietę stipriomis, ryškiai šviečiančiomis šoninėmis šviesomis, todėl jiems nekilo abejonių, kad rastas asmens dokumentas yra to paties automobilį vairavusio asmens – E. K.. Teismo posėdyje abu policijos pareigūnai neabejodami patvirtino, kad E. K., kuris yra traukiamas atsakomybėn ir šiuo metu yra teismo salėje, yra tas pats asmuo, kuris įvykio dieną vairavo automobilį, taigi pareigūnai jį atpažino ne tik pagal asmens pažymėjime esančią fotonuotrauką, bet ir gyvai. Liudytoja policijos pareigūnė A. A. teismo posėdyje parodė, kad byloje atliko tyrimą, vadovaudamasi pareigūnų tarnybiniais pranešimais ir kita byloje surinkta medžiaga, surašė protokolą E. K.. Bendravo su V. K., kuri ne protokolui pasakė, kad tik vyras galėjo paimti jos automobilį. Jos paklausus, ar dar kas nors galėjo iš jos kiemo paimti automobilį, ji pasakė, kad ne. Taip pat parodė, jog buvo nuvykusi protokolo surašymui pas E. K., kuris pasakė, kad su niekuo nesutiks, nes jeigu sutiks, tai konfiskuos žmonos automobilį, nes jis jau yra baustas. Visiškai tokias pačias aplinkybes liudytojai policijos pareigūnai nurodė ir tarnybiniuose pranešimuose tiriant administracinį nusižengimą Institucijoje (b. l. 3, 4 ir 5). Netikėti liudytojų policijos pareigūnų parodymais teismas neturi pagrindo, nes jie visiškai atitinka teismo posėdyje ištirtas ir nustatytas faktines bylos aplinkybes bei kitus surinktus byloje įrodymus, jie nėra suinteresuoti bylos baigtimi. Byloje taip pat nėra duomenų, kad šie asmenys dėl kokių nors priežasčių būtų linkę apkalbėti pažeidėją. Duomenų dėl šių asmenų šališkumo nenurodė ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Taigi, šie byloje surinkti duomenys leidžia spręsti, kad E. K., neturėdamas teisės vairuoti, vairavo automobilį ir neabejotinai suprato, kad jis yra stabdomas policijos pareigūnų bei sąmoningai nestojo.

Teismas konstatuoja, kad nustatytomis aplinkybėmis E. K. neabejotinai matė ir girdėjo, taigi suprato, kad būtent jis yra stabdomas jį persekiojusių policijos pareigūnų. Aplinkybės, jog jis vairavo automobilį, neturėdamas tam teisės, bei galimos atsakomybės už tai suvokimas ir paaiškina E. K. nepaklusimo policijos pareigūnų reikalavimams sustoti priežastį. E. K. suvokė, jog už pakartotinį vairavimą neturint teisės gali būti konfiskuotas žmonos automobilis. Tai patvirtino ir teisme apklausta liudytoja A. A., kuri nurodė, kad, atlikdama administracinio nusižengimo tyrimą, ji buvo nuvykusi į E. K. bausmės atliko vietą – (duomenys neskelbtini), įteikė jam protokolą, o E. K. pasakė, kad su niekuo nesutiks, nes jeigu sutiks, tai konfiskuos žmonos automobilį, nes jis jau yra baustas. Taigi, E. K., pamatęs įjungtus policijos pareigūnų automobilio švyturėlius, girdėdamas per garsiakalbį išsakytą pareigūno reikalavimą sustoti, elgėsi priešingai Kelių eismo taisyklėms. Objektyvių priežasčių, galėjusių trukdyti įvykdyti policijos reikalavimą, nenustatyta. Taigi, teismui visiškai nėra jokio pagrindo tikėti nelogiškais ir tiesos neatitinkančiais pažeidėjo parodymais, kad tą naktį jis buvo Vilniuje pas draugą, tuo labiau, kad, kaip nurodė liudytoja A. A., E. K. sutuoktinė V. K. ne protokolui pasakė, kad tik jos vyras galėjo paimti automobilį. Jos paklausus, ar dar kas nors galėjo iš jos kiemo paimti automobilį, ji pasakė, kad ne. Šie liudytojos A. A. parodymai nėra niekuo paneigti, nes byloje suinteresuotas asmuo V. K. neatvyko nei į vieną teismo posėdį, nors ne kartą į jį buvo kviesta (b. l. 26, 41, 46, 54, 68, 82 ir 87). Be to, Institucijos atstovas 2020 m. gruodžio 10 d. posėdyje nurodė, kad keli policijos pareigūnai E. K. 2020 m. rugpjūčio 15 d. vakarą matė Punioje vykusioje Žolinės šventėje, kas tik dar kartą paneigia E. K. versiją, jog nusižengimo dieną jis buvo Vilniuje pas draugą, kurio adreso net negalėjo nurodyti. Taigi, E. K. suvokė, kad policijos pareigūnai reikalauja sustabdyti vairuojamą automobilį, suvokė, kad šio reikalavimo nevykdo, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Administracinių nusižengimų registro išrašas patvirtina, kad E. K. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. kovo 22 d. nutarimu pripažintas kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 3 dalyje, 427 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas, taikant ANK 38 straipsnio 2 dalį, 427 straipsnio 2 dalį, 28 straipsnį, 427 straipsnio 3 dalį, 29 straipsnio 4 dalies 1 punktą, – 1 900 Eur bauda, teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams 9 mėnesiams ir turto konfiskavimu, konfiskuojant UAB „Almilas“ priklausantį automobilį „S. A.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 27 d. nutartimi Alytaus apylinkės teismo 2019 m. kovo 22 d. nutarimas paliktas galioti nepakeistas (b. l. 30).

Aukščiau aptartų įrodymų pagrindu nagrinėjamoje byloje įrodyta, jog E. K., neturėdamas teisės vairuoti, kai ši specialioji teisė jam yra atimta, nepakluso uniformuotų policijos pareigūnų teisėtam, aiškiai išreikštam ir ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę ir tuo jis padarė ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Dėl administracinės nuobaudos skyrimo

ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 850 Eur iki 1 200 Eur ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo 1 150 Eur iki 1 450 Eur.

Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamą administracinį nusižengimą E. K. padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Kaltės jis nepripažino, nesigailėjo padaręs nusižengimą, klaidino teismą tikrovės neatitinkančiais paaiškinimais, taigi, vertintina, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nėra nustatyta, tačiau E. K. teistas, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, jog E. K. ne kartą baustas už pačius šiurkščiausius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp kurių – ir transporto priemonių vairavimas neturint tam teisės bei esant neblaiviam, kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmęs turto sugadinimą, padarytą neblaivaus ir neturinčio teisės vairuoti asmens. Dar daugiau, vos tik įsiteisėjo Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 27 d. nutartis, kuria buvo paliktas galioti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. kovo 22 d. nutarimas, kuriuo E. K. atimta teisė vairuoti 45 mėnesiams, jis po Kauno apygardos nutarties priėmimo praėjus mėnesiui laiko, 2019 m. birželio 29 d. vėl vairavo automobilį neturėdamas tam teisės (b. l. 29-30). Šios aplinkybės jį charakterizuoją išskirtinai neigiamai ir duoda pagrindą išvadai, jog E. K. yra visiškai abejingas daromiems nusižengimams bei galimoms jų pasekmėms, jis toliau ignoruoja visuotinai priimtas elgesio taisykles ir daro pačius šiurkščiausius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, keliančius pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams. E. K. atstovė prašė atsižvelgti į tai, kad E. K. turi du vaikus, kuriuos išlaiko iš minimalių pajamų, gaunamų dirbant bausmės atlikimo atvirojoje kolonijoje metu, tačiau nepateikė jokių duomenų apie jo gaunamas pajamas. Be to, dviejų išlaikymo reikalingų vaikų turėjimas pažeidėjo nesulaikė nei nuo pačių šiurkščiausių nusižengimų, nei nuo nusikaltimų darymo, todėl tai negali turėti ir didelės įtakos skiriamos nuobaudos dydžiui. Dar daugiau, teismas įvertina ir tai, kad pataisos įstaigoje E. K. atsidūrė dėl savo paties neteisėtų ir nusikalstamų veiksmų. Taigi, įvertinus E. K. asmenybę, jo padarytų nusižengimų pobūdį, pavojingumą, tai, kad ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytas nusižengimas vertintinas kaip vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, vadovaujantis bendraisiais teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog, šiuo atveju, siekiant administracinės nuobaudos paskirties įgyvendinimo, jam turi būti skirta maksimali sankcijoje numatyta bauda.

Dėl administracinio poveikio priemonių skyrimo

Įstatymas numato, jog už ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą asmeniui privaloma skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 5 metų (ANK 426 straipsnio 7 dalis). Sprendžiant minėtos administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimą, įvertinama tai, jog E. K. teisės vairuoti neturėjo. Būtina esmingai įvertinti ir aplinkybę, jog jis padarė vieną iš pačių šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, kėlusį realią grėsmę tiek jam pačiam, tiek kitiems eismo dalyviams. Pasisakant dėl skirtinos nuobaudos paminėtos aplinkybės leidžia spręsti, jog E. K. yra nedrausmingas vairuotojas, linkęs tyčia pažeidinėti visuotinai privalomas Kelių eismo taisykles. Todėl, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, E. K. neigiamą asmenybę, siekiant pilnai įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį bei vadovaujantis ANK 34 straipsnio 3 dalimi, jam privalomai skiriama administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas terminui, kuris yra artimesnis maksimaliam. Pažymėtina, jog asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, jog E. K. neturi teisės vairuoti transporto priemonių, tačiau teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymo klausimas asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemonių, ne kartą išaiškintas teismų praktikoje bei suformuota nuostata, jog specialiosios teisės atėmimas kaip administracinio poveikio priemonė gali būti skiriamas ir asmenims, kuriems pažeidimo metu tokia specialioji teisė nebuvo suteikta. Toks sprendimas pagrindžiamas aiškinimu, jog ANK 28 straipsnio 3 dalyje apibrėžiamas administracinio poveikio priemonės turinys, nustatantis, kad asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti. Taigi iš šios normos turinio išplaukia, kad specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas: 1) asmeniui, kuris tokią teisę yra įgijęs (šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis), 2) asmeniui, neįgijusiam tokios teisės (šios teisės atėmimo laikotarpiu negali jos įgyti) (Lietuvos A. T. nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2K-12-719/2018, 2AT-27-697/2018, 2AT-60-693/2018).

Be to, už ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą asmeniui gali būti skiriama ir kita administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas (ANK 426 straipsnio 8 dalis). Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį, turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus <...>. Konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas <...> (ANK 29 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju E. K. vairavo transporto priemonę, kurios savininku VĮ ,,Regitra“ duomenų bazėje įrašytas kitas asmuo. VĮ ,,Regitra“ duomenų bazės informacija patvirtina, kad automobilio „Jeep G. C.“, valstybinio numerio ženklas Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoja-savininke nuo 2018 m. gruodžio 22 d. nurodyta V. C. (dabar - K.) (b. l. 25), kuri 2020 m. rugpjūčio 17 d. kreipėsi į Alytaus apskrities VPK su pareiškimu, jog 2020 m. rugpjūčio 16 d. apie 11.00 val. ji pasigedo prie namų palikto automobilio. Byloje nėra duomenų, kad E. K. sutuoktinė žinojo ar galėjo žinoti, kad jos sutuoktinis jos automobilį panaudos daryti administraciniam nusižengimui, todėl E. K. neskirtina administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 25 straipsniu, 28 straipsniu, 29 straipsniu, 32 straipsniu, 34 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, 4 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 4 dalimi, 636 straipsniu,

nutaria:

E. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 5 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1 450 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų) baudą ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 (ketveriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį Alytaus apylinkės teismą.