Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Konsveta“ ieškinį atsakovui M. M. dėl žalos atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas buvo UAB „Konsveta“ administracijos vadovu nuo 2006-07-26 iki 2015-03-04. 2004-10-01' ieškovė nusipirko automobilį AUDI A8, 1994 m. laidos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 24 000 Lt ( 6 950,88 Eur). Įsigijusi automobilį ieškovė sumokėjo pagal 2004-11-08 sąskaitą faktūrą 100 Lt už dujų įrangos permontavimą, pagal 2004-07-15 sąskaitą faktūrą 2 500,13 Lt už dujų įrangą, pagal 2005-10-06 išrašytą sąskaitą faktūrą 1 200 Lt už dujų įrangos remontą. Prieš pat automobilio pardavimą ieškovė pagal 2007-04-25 sąskaitą faktūrą sumokėjo 1 000 Lt už automobilio remontą, pagal 2007-06-08 sąskaitą faktūrą sumokėjo 7241,51 Lt už automobilio remontą, pagal 2007-06-08 sąskaitą faktūrą nupirko 4 padangas už 2 140 Lt. Tokiu būdu vien per 2007 metų gegužės-birželio mėnesius automobilis pagerintas, suremontuotas, pakeistos kai kurios detalės naujomis už bendrą 10 381,51 Lt (3 006,69 Eur). 2007-06-01 ieškovė pagal PVM sąskaitą faktūrą KON Nr. 700111 pardavė paminėtą automobilį už 2 000 Lt (579,24 Eur.) A. K.. Automobilis buvo vienintelis ieškovės turėtas automobilis. Automobilis buvo parduotas 2007-06-01, tačiau po pardavimo 2007-06-08 jis buvo remontuotas ir pirktos padangos. 2016-01-29 ekspertas J. Akelis pateikė konsultacinę pažymą, kurioje nurodė, kad automobilio rinkos vertė 2007 m. birželio mėnesį buvo 4 130 Eur. Automobilis praėjęs techninę apžiūrą, o paskutinį kartą 2013-08-02, nustatyti nedideli trūkumai. Automobilis prieš pat pardavimą ir po pardavimo buvo remontuotas, pagerintas, tačiau parduotas už mažesnę kainą negu pagerinimai, remonto kaina, kelis kartus pigiau negu rinkos kaina. Atsakovas, būdamas administracijos vadovu, pažeidė savo pareigas veikti tinkamai bendrovės atžvilgiu, piktnaudžiavo ir nevykdė savo pareigų, per pigiai perleido turtą, į kurį prieš pardavimą investavo dideles pinigų sumas ir dėl to padarė žalą bendrovei ir tuo pačiu jos kreditoriams. Pažymėtina, kad 2007 metais ieškovė buvo nemoki. Atsakovas privalo atlyginti padarytą žalą, kuri yra lygi skirtumui tarp automobilio pardavimo kainos ir rinkos vertės. Į žalos dydį įskaičiuotini ir pagerinimai, remontas, padaryti prieš pardavimą ir po pardavimo. Tokiu būdu padaryta ieškovei 3 550, 76 Eur žala (4 130 Eur - 579,24 Eur). Bendras ieškinio senaties terminas yra 3 metai, ieškinio senaties terminas nėra praleistas, apie sandorį bankroto administratoriui tapo žinoma po dokumentų perdavimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Uždaroji akcinė bendrovė, kaip viena verslo veiklos organizavimo formų, įstatymo jai garantuojamą teisinį subjektiškumą įgyvendina per valdymo organą (kolegialų ir (ar) vienasmenį) ir dalyvių susirinkimą (CK 2.81 str. 1 d., CK 2.82 str. 2 d., LR ABĮ 19 str. 1, 2 d.). Bendrovės valdymo organų teises ir pareigas reglamentuoja LR DK, LR CK, LR Akcinių bendrovių įstatymas ir kitų teisės aktų nuostatos, bendrovės įstatai, pareiginiai nuostatai. Bendrovių veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintos tiek pareigos, kurias valdymo organai atlieka vykdydami konkrečias funkcijas (LR ABĮ 20, 34, 37 str.), tiek šios veiklos principai, kurių valdymo organai turi laikytis, organizuodami kasdienę bendrovės veiklą, priimdami ir įgyvendindami įmonės veiklos sprendimus (LR ABĮ 19 str. 8d., CK 2.87 str.). Šie veiklos principai įpareigoja bendrovės valdymo organus veikti išimtinai bendrovės interesais, užtikrinti stabilią, efektyvią, konkurencingą jos, kaip rinkos dalyvio, veiklą, kartu veikti tokiu būdu, kad bendrovei nebūtų padaryta žalos. Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, valdymo organai savo veikloje privalo elgtis taip, kad dėl jų veikimo ar neveikimo bendrovei nebūtų padarytą žalos ir pati bendrovė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims. Tokia jų pareiga kildinama taip pat ir iš CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendro pobūdžio pareigos asmenims laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas 2015-02-12 nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Konsveta“, įmonės administratoriumi paskyrė L. P. (b.l. 5). 2015-07-10 patvirtintas BUAB „Konsveta“ kreditorių sąrašas ir kreditorinių reikalavimų suma 15 729,04 Eur (b.l. 6, 7). Laikotarpiu nuo 2003-12-24 iki 2006-03-20 bendrovės pavadinimas buvo UAB “Panevėžio verslo ir juridinių konsultacijų agentūra”. Atsakovas M. M. VĮ “Registrų centro“ duomenimis, nuo 2006-05-05 iki bankroto bylos iškėlimo dienos buvo paskirtas bendrovės administracijos vadovu - direktoriumi (b.l. 28-30). Priešingų duomenų byloje nebuvo pateikta. Vadovaujantis Panevėžio apygardos teismo 2015-02-12 nutartimi bei LR įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 1 p., atsakovas M. M. privalėjo perduoti administratoriui visą bendrovės turtą, dokumentus ir turimo turto sąrašą. Atsakovas nevykdė pareigos, dėl to buvo baudžiamas (b.l. 8-14). Pareigą atsakovas įvykdė tik 2015-05- 07-25 laikotarpiu (b.l. 62-65).

Vertinant UAB „Konsveta“ direktoriaus veiklą ir bendrovės finansinę padėtį nustatytos sekančios aplinkybės. Įsiteisėjusia 2015-02-12 Panevėžio apygardos teismo nutartimi konstatuota, kad UAB „Konsveta“ buvo nemoki jau nuo 2007 m., įmonės balansas už 2007 m. buvo neigiamas, skolos viršijo turimą turtą. 2007 m. įmonė baigė turėdama daugiau kaip 95 000 Lt nuostolį, 2014-12-31 įmonė buvo skolinga VMI prie LR FM 229 299,48 Lt nesumokėtų mokesčių ir baudų, turto neturėjo (b.l. 5). Minėtu laikotarpiu įmonei vadovavo atsakovas M. M.. 2004-10-01 UAB “Panevėžio verslo ir juridinių konsultacijų agentūra” nusipirko automobilį AUDI A8, 1994 m. laidos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 24 000 Lt ( 6 950,88 Eur) (b.l. 15, 26-27). Automobilio valstybinis numeris pakeistas 2005-10-25 į numerį (duomenys neskelbtini) (b.l. 26). Automobilyje buvo sumontuota dujų įranga, kuri buvo pakeista, remontuota (b.l. 18, 20-21).

2007-04-25 UAB „Kredora“ išrašė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą dėl 1000 Lt sumos apmokėjimo už remonto darbus, o ieškovė sąskaitą tą pačią dieną apmokėjo grynais pinigais. Iš sąskaitos duomenų nustatyta, kad didžiąją remonto išlaidų dalį sudarė automobilio purvasargių bei daviklio įgijimas ir sumontavimas (b.l. 22). 2007-06-08 UAB „Kredora“ išrašė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą dėl 7241,51 Lt sumos apmokėjimo už remonto darbus, o ieškovė sąskaitą apmokėjo pavedimu. Iš sąskaitos duomenų nustatyta, kad didžiąją remonto išlaidų dalį sudarė automobilio žvakių, apkabų, amortizatorių, oro pagalvių kaina bei detalių pakeitimo darbai, vairo stiprintuvo tepalų įgijimas ir keitimas, daviklio montavimas (b.l. 23). 2007-06-08 Lipeikio įmonė „Egzotika“ pardavė ieškovei 4 vienetus padangų už 2140 Lt sumą, o ieškovė sąskaitą apmokėjo grynais pinigais (b.l. 24). Viso per 2007 metų gegužės-birželio mėnesius automobilio remontui, detalėms, padangoms įgyti buvo išleista 10 381,51 Lt (3 006,69 Eur). 2007-06-01 automobilis pagal PVM sąskaitą faktūrą(duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) buvo parduotas už 2000 Lt (579,24 Eur) (b.l. 16-17). Bankroto administratorius nurodė, kad automobilis buvo vienintelis ieškovės turėtas automobilis. VĮ Regitra“ duomenimis ieškovė automobilių neturi (b.l. 25). Aplinkybė, kad bendrovė neturėjo jokio turto bankroto bylos iškėlimo metu, taip pat nustatyta Panevėžio apygardos teismo 2012-02-12 nutartimi. Atmestini kaip nepagrįsti atsakovo argumentai, kad automobilis buvo remontuojamas siekiant jį toliau eksploatuoti, o ne parduoti. Iš faktinių bendrovės veiksmų bei VĮ „Regitra“ duomenų bazėje esančios automobilio istorijos duomenų matyti, kad automobilis buvo išregistruotas iš VĮ „Regitra“ dar 2007-04-04 (b.l. 26), kas leidžia daryti išvadą, kad atsakovo vadovaujama bendrovė neketino toliau eksploatuoti automobilio ir jį pardavė 2007-06-01, todėl jo remonto atlikimo, naujų padangų pirkimo būtinumas vertintinas kritiškai. Iš 2016-01-29 J. Akelio įmonės „Vertona“ konsultacinės pažymos duomenų nustatyta, kad vidutinė automobilio Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2007 m. birželio mėnesį buvo 3500 Eur (14 260,06 Lt)+630 Eur PVM (b.l. 31). Nors atsakovas M. M. parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė aplinkybę, kad automobilis buvo parduotas už 2000 Lt, nes buvo patyręs kelis eismo įvykius, bei, kad buvo sugedęs automobilio variklis, nurodytas aplinkybes patvirtinančių duomenų apie automobilio gedimus ir mažesnę už vidutinę rinkos vertę sandorio sudarymo metu nepateikė. Aplinkybė, kad automobilyje buvo sumontuota dujų įranga, nepaneigia aplinkybės, kad automobilio modelis buvo pritaikytas naudoti benziną. Dujų įranga buvo tik papildoma įranga, diegiama siekiant mažinanti automobilio eksploatacines išlaidas. Iš techninės apžiūros duomenų paieškos rezultatų nustatyta, kad 2009-07-20 automobilio techninės apžiūros metu buvo nustatyti nedideli trūkumai – degalų, alyvos ir kitų eksploatacinių skysčių prasisunkimas (b.l. 33-34), kas patvirtina, kad automobilis variklio gedimo ar kitų žymių defektų neturėjo.

Iš atsakovo pateiktų rašytinių duomenų nustatyta, kad ieškovė gavo draudimo išmokas iš draudimo bendrovių dėl automobiliui padarytų nuostolių atlyginimo: 2006-08-07 gavo 402,60 Lt draudimo išmoką dėl 2006-07-18 eismo įvykio iš AB „Lietuvos draudimas (b.l. 53), 2006-10-17 gavo 2260,80 Lt draudimo išmoką dėl 2006-10-04 eismo įvykio iš AB „Lietuvos draudimas“ (b.l. 53) ir 2007-03-20 gavo 9964 Lt draudimo išmoką dėl 2007-01-30 eismo įvykio iš UADB „Ergo Lietuva“ (b.l. 52). Tačiau nėra pagrindo sieti 2006 m. gautas draudimo išmokas su automobilio remontu 2007 m. gegužės-birželio mėnesiais. Kartu byloje nepakanka duomenų pripažinti, kad 2007-03-20 gautą draudimo išmoką buvo būtina panaudoti automobilio remontui, nes kaip nustatyta, netrukus po draudimo išmokos gavimo 2007-03-20, ieškovė automobilį išregistravo iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės 2007-04-04, taigi, automobilio neeksploatavo ir negalėjo naudoti eisme bei nėra duomenų, kad tai ketino daryti. Ieškovės administracijos vadovo M. M. veiksmai suremontavus bendrovės automobilį už 8241,51 Lt ir nupirkus automobiliui naujas padangas už 2140 Lt (kurios buvo nupirktos jau po atsiskaitymo už automobilį), tačiau automobilio bendrovės veikloje toliau neeksploatavus, o pardavus fiziniam asmeniui už 2000 Lt, atsakovui žinant, kad ieškovė nurodytu laikotarpiu buvo nemoki, vertintini kaip pažeidžiantys atsakovo pareigas veikti tinkamai bendrovės atžvilgiu, neatitinkantys rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio standartų bei imperatyvių įstatymų reikalavimų, todėl pripažintini neteisėtais ir kaltais (CK 2.81 str. 1d., 2.82 str. 1d., 6.246-6.249 str., LR ABĮ 19 str. 6 d., 8d., 37 str.) bei tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusiais su ieškovei ir jos kreditoriams padaryta žala.

Ieškovės administratorius žalos dydį apskaičiavo kaip skirtumą tarp automobilio pardavimo kainos ir rinkos vertės. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis po eismo įvykio buvo suremontuotas ir jo eksploatavimui buvo įgytos naujos padangos, bendros 3006,69 Eur (10381,51 Lt) pagerinimų vertės bei byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, leidžiančių pripažinti, kad automobilis jo pardavimo metu turėjo kokių nors esminių trūkumų, mažinančių jo rinkos vertę, pripažintina, kad jo rinkos vertė atitiko analogiško automobilio rinkos vertę, buvusią sandorio sudarymo metu pagal VšĮ „Emprekis“ pateiktą pažymą – 3500 Eur (12 084,81 Lt)+630 Eur PVM (b.l. 32). 2007-06-01 automobilis buvo parduotas fiziniam asmeniui netaikius PVM mokesčio (b.l. 16). Administratorius neginčija pardavimo sandorio ir nekelia reikalavimo dėl restitucijos taikymo natūra, o nesutinka su maža sandorio verte. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, žalos dydis apskaičiuotinas kaip skirtumas tarp automobilio pardavimo kainos (579,24 Eur) ir jo vidutinės rinkos vertės (3500 Eur) be PVM mokesčio – 2920,76 Eur. Didesnės automobilio rinkos vertės ieškovė nepagrindė įrodymais.

Atsakovo M. M. prašymas taikyti reikalavimui ieškinio senatį atmestinas. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Nustatant ieškinio senaties pradžią yra svarbu nustatyti, kada paaiškėjo, jog yra padaryta žala, o ne aplinkybė, kada žala buvo padaryta. Pareiškus ieškinį dėl žalos atlyginimo įmonės bankroto administratoriui, aktualia tampa nuostata, kad administratoriui apie įmonei padarytą žalą objektyviai tampa žinoma tik iškėlus bankroto bylą ir perėmus įmonės dokumentus (ar jų dalį). Bankroto administratoriaus sužinojimas apie sandorius (ar jais sukeltą žalą) siejamas su subjektyviu momentu (kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie teisės pažeidimą) bankroto administratoriui gavus įmonės dokumentus, o ne su kitomis aplinkybėmis (LR ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p.). Teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad, kai juridinio asmens interesai yra ginami bankroto administratoriaus, ieškinio senaties termino eigos skaičiavimas negali prasidėti nuo žalos padarymo momento, nes toks skaičiavimas neatitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų. Teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo Panevėžio apygardos teisme priimta 2015-02-12, dokumentai administratoriui perduoti 2015-05-25, ieškinys Panevėžio miesto apylinkės teisme dėl žalos atlyginimo pareikštas 2016-03-09, todėl ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti byloje nėra praleistas.

Atsakovo prievolė yra piniginio pobūdžio, todėl ieškovės reikalavimu iš atsakovo priteistinos 5 % dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-03-14) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos (CK 6.37, 6.210 str.).

Bylinėjimosi išlaidas sudaro: 6 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, 88 Eur žyminis mokestis, ieškovės patirtos 35 Eur įrodymų rinkimo išlaidos (b.l. 36), 200 Eur teisinės pagalbos teikimo išlaidos (b.l. 37, 58-59), laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išlaidos 64 Eur (b.l. 56-57), 150 Eur atsakovo patirtos teisinės pagalbos teikimo išlaidos (b.l. 51).

Ieškinys tenkinamas iš dalies (82 proc.), todėl iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai: 77,08 Eur žyminis mokestis valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista įstatymu (CPK 83 str. 1 d. 8p.) ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, 245,18 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei. Atsakovui iš ieškovės priteistina 27 Eur teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Atlikus iš šalių priteistinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, galutinai iš atsakovo priteistina ieškovei 218,18 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 2920,76 Eur (du tūkstančius devynis šimtus dvidešimt eurų 76 centus) žalos atlyginimą, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-03-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 218,18 Eur (du šimtus aštuoniolika eurų 18 centų) bylinėjimosi išlaidų ieškovei BUAB „Konsveta“, į.k. 148536158.

Priteisti iš atsakovo M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 77,08 Eur (septyniasdešimt septynis eurus 8 centus) žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžeto pajamas, įmokos kodas 5660.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.