Teisora
Registruotis

Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2024-09-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2722-836/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-09-23
Bylos Nr.
1-2722-836/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-12430-2024-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Henryta Gerdvilė
Kaltinamasis
A. M.
Nukentėjusysis
J. G.
Civilinis ieškovas
Kauno teritorinės ligonių kasos
Advokatai
Raimundas Gargasas, Rima Šmigelskytė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2722-836/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12430-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.11; 1.1.8.12; 1.2.4.4.1; 2.1.10.1; 2.1.14; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.7; 2.1.16.1.9; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 23 d.Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Henryta Gerdvilė,sekretoriaujant Svajonei Jasiūnienei, dalyvaujant:prokurorui Sigitui Kanaporiui,kaltinamajam A. M., jo gynėjai advokatei Rimai Šmigelskytei,nukentėjusiajam J. G., jo atstovui advokatui Raimundui Gargasui,nedalyvaujant civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos atstovei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2012 m. liepos 17 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2) 2016 m. birželio 2 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 1 metams;

3) 2022 m. gegužės 16 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

2024 m. kovo 30 d. apie 15.40 val., A. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, gatvėje, ties namu, esančiu (duomenys neskelbtini)., kilusio konflikto metu, tyčia vieną kartą automobilio pompa sudavė J. G. į galvą ir vieną kartą per dešinę ranką, dėl ko pastarasis nugriuvo ant žemės, bei grumtynių metu ranka sugriebė J. G. už kaklo ir jį smaugė, bei J. G. atsistojus, parvertė jį ant žemės nubrozdindamas kaktą ir kairės kojos šlaunį, šiais veiksmais padarė nukentėjusiajam kirstinę žaizdą kairio momens srityje, poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus kairėje kaktos pusėje, dešinio žasto išoriniame paviršiuje, kaklo dešinėje pusėje, odos nubrozdinimą kairės šlaunies išoriniame paviršiuje, tai yra nesunkai sutrikdė nukentėjusiojo J. G. sveikatą.

Kaltinamasis A. M. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad datos tiksliai nepamena, galėjo būti 2024-03-30. Ėjo iš sesers namo. Vedėsi dviratį, nešėsi mašinos pompą ir raktų dėžę. Buvo neblaivus. Jį su paspirtuku pasivijo G. sūnus ir paklausė, ką nešasi, pasakė, kad nesvarbu. Prie jo priėjo ir J. G., kažką pasakė ir jam trenkė su automobilio pompa. Abu nugriuvo ant žemės ir grūmėsi. Ne viską pamena dėl girtumo. Galėjau suduoti J. G. į ranką ir sugriebti J. G. už kaklo. Nukentėjusiojo atsiprašė. Dėl įvykio gailisi. Sutinku su ieškiniu. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju. 2018 m. buvo nutraukta byla susitaikius su mama. Pažada ateityje nebevartoti alkoholio, nes visos problemos atsiranda dėl alkoholio vartojimo. Mano, kad nereikia jam gydytis nuo alkoholizmo, pats susitvarkys, be to nuo įvykio nebegeria.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalyje tvarka ištirtais kitais įrodymais.

Nukentėjusysis J. G. parodė, kad 2024 m. kovo 30 d. apie 15.40 val., neblaivus buvo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme. Kartu buvo sūnus M. M. ir sutuoktinė G. G.. Matė, kad keliu eina kaimynas A. M., kuris stūmėsi dviratį. Pastarasis atsisuko į jo kiemą, pradėjo rėkti, vadino ožiu bei rodė nepadorų gestą. M. M. nuėjo pasikalbėti su A. M., jis nuėjo iš paskos ir liepė sūnui eiti namo. Tuo metu A. M. nuo dviračio bagažinės pasiėmė pompą, nieko nesakęs pirmas trenkė jam į galvos sritį ir pataikė į kairę galvos pusę. Nepamena, ar po suduoto smūgio jis iš karto nugriuvo. Smūgio metu buvo apsvaigintas, jam bėgo kraujas. Pamena, kad po pirmo suduoto smūgio A. M. su pompa smūgiavo jam per dešinę ranką ir pataikė aukščiau alkūnės, tai yra žasto srityje. Visų įvykio aplinkybių neatsimena. Pamena, kad gindamasis ant žemės grūmėsi su A. M., buvo įsikabinęs A. M. į rūbus ir abu vienas kito nepaleido. A. M. ranka sugriebė jam už kaklo ir smaugė. A. M. nuo jo atitraukė M. M.. Neatsimena, ar po to su A. M. dar grūmėsi, nes po smūgio į galvą buvo kruvinas, apsvaigintas ir įvykio aplinkybių gerai neatsimena. Pamena, kad abu plūdosi. Kai M. M. traukė jam už kaklo laikantį A. M., pastarasis galėjo padaryti įdrėskimus jo kakle. Kuomet A. M. tyčia jį parvertė ant žemės, kiek kartų tiksliai pasakyti negali, jis nusibrozdino kaktą ir kairės kojos šlaunį. Nubrozdinimai atsirado, kuomet A. M. jį nugriovė ant žemės. Jis negriuvo ir pats nesusižalojo. A. M. jam sukėlė fizinį skausmą. Parėjus namo, sutuoktinė iškvietė medikus ir policijos pareigūnus. Atvykę medikai jį nuvežė į priėmimo skyrių. Civilinį ieškinį pateiks teisme (1 t., b. l. 16-17, 58-59).

2024 m. balandžio 2 d. asmens apžiūros protokole nurodyta, kad ant J. G. dešinės rankos žasto matyti patinimas, guzas, ant viršugalvio matyti pakraujavusi ir užsiūta žaizda. Kitų akivaizdžių sužalojimų nematyti (1 t., b. l. 73-76).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 707/2024 (02) nurodyta, kad J. G. kirstinė žaizda kairio momens srityje padaryta vienu smūgiu kietu, neaštrią briauną turinčiu daiktu. Žaizda galėjo būti padaryta užduotyje (kaltinime) nurodytu laiku bei aplinkybėmis ir vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes tokios apimties galvos žaizda pilnai sugyja per ilgesnį nei dešimties parų laikotarpį. Poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai kairėje kaktos pusėje, dešinio žasto išoriniame paviršiuje, kaklo dešinėje pusėje, odos nubrozdinimas kairės šlaunies išoriniame paviršiuje padaryti keturiais poveikiais kietu, buku daiktu. Sužalojimai kaktoje galėjo išsivystyti griūnant. Odos nubrozdinimas dešinėje kaklo pusėje galėjo išsivystyti smaugiant rankomis. Odos nubrozdinimas dešiniame žaste galėjo susidaryti smūgiuojant kietu, buku daiktu, galimai metaline dviračio pompa. Skersinis juostos formos odos brėžimas kairės šlaunies išoriniame paviršiuje išsivystė nuo slystančio poveikio briauną turinčiu daiktu ar paviršiumi ir labiau tikėtina griūnant ar panašiai. Visi šie sužalojimai yra nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje (kaltinime) nurodytu laiku bei būdu. Objektyviai yra užsifiksavę penki trauminiai poveikiai. Tyčia taip susižaloti galėjo ir pats tiriamasis, nors žaizda kairio momens srityje būdinga pašalinės jėgos poveikiui ir ypač menkai tikėtina, kad išsivystė be pašalinės jėgos poveikio. Nors alkoholinė intoksikacija slopina skausmo pojūtį, tačiau sužalojimai J. G. sukėlė fizinį skausmą – tai patvirtina gydytojo įrašai Kėdainių ligoninėje (1 t., b. l. 101-103).

Liudytojas G. M. parodė, kad 2024 m. kovo 30 d. buvo mamos namuose. Kaimynai G. tą dieną kieme vartojo alkoholį, garsiai klausėsi muzikos. Jis buvo blaivus. Per pietus atėjo mamos brolis A. M., kuris pas juos gėrė alų. Po to, A. M. pasiėmė dviratį, ant jo užsidėjo pompą vedėsi dviratį keliuku namo. Jis buvo kieme ir viską matė. A. M. praėjo pro G. namą. Jis nuėjo į namo vidų ir išgirdo lauke garsus, sklindančius nuo gatvės pusės. Išėjo į kiemą ir pamatė, kad A. M. sustojo gatvėje su dviračiu, o prie jo su elektriniu paspirtuku privažiavo G. G. sūnus M.. Jis ėjo link pastarųjų, nes jautė, kad bus konfliktas. Matė, kad paskui M. iš J. G. namo ateina kažkokia mergina. Pastaroji sustojo prie M. ir laikė jo paspirtuką. Jis prie A. M. atėjo per laukus, kad būtų arčiau. Girdėjo, kad M. sakė A. M. „Ką čia veži“, o A. M. atsakė „Ne tavo reikalas“. M. viena ranka suėmė A. M. už rūbų peties srityje ir laikė. Tuo metu atėjo J. G. ir G. G.. J. G. iš karto A. M. pradėjo keikti. G. G. taip pat kažką pasakė. M. atsisuko į jį ir liepė eiti bei grasino užmušti. Jis buvo atsitraukęs apie porą metrų nuo A. M. ir matė, kad J. G. pirmas kumščiu vieną kartą trenkė A. M. į veido sritį. A. M. tuo metu laikė dviratį. Pastarasis nuo smūgio priklaupė, bet nenugriuvo. M. ir G. G. priėjo arčiau prie A. M. ir J. G.. Tuo metu A. M. paėmė nuo dviračio bagažinės automobilio pompą ir vieną kartą trenkė su pompa J. G. į galvos sritį. Po smūgio J. G. ranka susiėmė sau už galvos. Kraujo tuo metu nematė. Po suduoto smūgio J. G. nenugriuvo. Daugiau J. G. smūgių A. M. nesudavė. Kuomet J. G. rankomis susiėmė už galvos, M. suėmė A. M. už ausies ir J. G. kumščiu smogė A. M. į galvą apie šešis - septynis kartus. Po to A. M. nugriuvo ant žolės. A. M. užsidengė rankomis galvą ir gulėjo, o J. G. jam vieną kartą spyrė į rankas. Po smūgių A. M. rankas nuleido ir J. G. jam spyrė vieną kartą į veidą. Šalia stovėjo ir žiūrėjo G. G., M. bei mergina. Jis G. G. ir M. liepė traukti J. G. nuo A. M., nes iškvies policiją. Jis suriko, kad mama kviestų policiją. Netrukus jo mama pradėjo eiti link jų iš kiemo, sakydama, kad jau iškvietė policiją. Tai išgirdęs M. patraukė J. G. nuo A. M.. J. G. atsisuko į jį ir pasakė „pasiimsiu šautuvą ir sušaudysiu jus visus“. Pastarieji išėjo į J. G. namus, o jis, mama ir A. M. liko laukti policijos. Po to atvažiavo jo senelis. Kuomet J. G. mušė A. M., matė, jog J. G. iš galvos bėga kraujas. A. M. veidas taip pat buvo visas kruvinas. G. G. parsinešė namo A. M. automobilinę pompą. Dėl jam išsakytų grasinimų pareiškimo nerašys (1 t., b. l. 121-122).

Liudytoja N. M. parodė, kad konfliktai su kaimynais G. vyksta apie du metus. 2024 m. kovo 30 d. apie 15.50 val. išgirdo garsiai kaimynų G. kieme grojančią muzika. J. G. šoko kieme. Iš bendro vaizdo susidarė įspūdį, kad J. G. buvo neblaivus. Ji nuėjo į kambarį ir pro langą matė, kad A. M. stumiasi dviratį, ant kurio bagažinės buvo automobilio pompa, taip pat nešėsi įrankių dėžę. A. M. ėjo keliuku nuo jos sodybos link (duomenys neskelbtini) gatvės, suprato, kad brolis eina namo. Po to A. M. nematė, nes nestebėjo. Ji buvo namo viduje, kuomet dukra G. M. pasakė „Mama, kažkuris iš jų A. su paspirtuku pasivijo“. Ji išėjo į kiemą ir matė, kad gatvėje stovi A. M. ir laiko dviratį, o šalia jo su paspirtuku stovi G. G. sūnus M.. Jie kažką kalbėjo, tačiau nieko nesigirdėjo. Tuo metu tarp jų muštynių nebuvo. Ji savo sūnui G. M. liepė bėgti pas juos, kad A. M. neprimuštų. G. M. nubėgo prie jų, o ji nuėjo į namo vidų ir nežiūrėjo, kas vyksta. Dukra G. M. įbėgo į namo vidų ir šaukė „Mama, ateik greičiau, nes ateina ir J., ir G., o G. sūnus eina link G., o G. nuo jo traukiasi“. Ji išėjo į kiemą ir matė, kad prie A. M. buvo J. G., G. G. ir G. G. sūnus M.. Jie buvo apstoję A. M.. Ji aiškiai nematė, kas ten vyksta, nes užstojo krūmai. Ji išgirdo, kad G. M. sušuko „kvieskit policiją“. Kieme buvusi G. M. paskambino pagalbos numeriu 112 ir iškvietė policiją. Ji paskambino savo tėvui P. M. ir paprašė greičiau atvažiuoti, nes kaimynai užmuš A. M.. Netrukus su dviračiu atvažiavo P. M.. Ji išėjo į gatvę. Tuo metu G. G. ir J. G. nueidinėjo. Jai G. G. sušuko „N., eik pasiimk tą debilą, pasižiūrėk, ką J. padarė“. J. G. atsisuko ir pasakė „einu, atsinešiu šautuvą ir iššaudysiu visus“. Nežino, ar J. G. turi šautuvą. G. G. sūnaus M. jau nebuvo. Ji priėjo prie A. M., kuris sėdėjo ant žemės. Matė, kad A. M. veidas buvo kruvinas. Buvo prakirsta akis, nubėgęs kraujas nuo ausies, prakirsta viršutinė lūpa. A. M. sakė, kad dėl lūpos negali prakalbėti, kad G. G. sūnus grasino jį užmušti. Sūnus sakė, kad J. G. priėjo ir iš karto smogė A. M. kumščiu į veidą, o A. M., gindamasis nuo J. G., su automobiline pompa sudavė į galvą. G. M. sakė, kad J. G. pagriebė A. M. už kuprinės, parvertė į pakelę ir gulintį mušė. Sūnus sakė, kad G. G. sūnus A. M. nemušė, tačiau laikė A. M. už ausies, kad pastarasis neišeitų namo, kol atbėgo J. G.. Ji matė, kad G. G. eidama namo rankoje nešėsi A. M. automobilinę pompą. Po to, G. nuėjo, o jie liko įvykio vietoje laukti policijos. A. M. buvo neblaivus, todėl tik sekančią darbo dieną nuvyko į policiją ir parašė pareiškimą. Mano, kad A. M. pirmas neprisikabino prie G., nes, kai pastarasis ėjo pro juos, nieko gatvėje nebuvo. A. M. jokių provokuojančių veiksmų neatliko. G. jį pasivijo ir susistabdė. A. M. ir G. M. sakė, kad A. M. pirmas užsipuolė J. G., kad A. M. pirmas nesudavė. A. M. sakė, kad J. G. pribėgo prie jo ir pirmas be priežasties smogė kumščiu į veidą. A. M. sakė, kad gindamasis nuo J. G., vieną kartą automobiline pompa sudavė į galvą. Jis nieko nesakė apie kitus suduotus smūgius (1 t., b. l. 127-129).

Liudytoja G. G. parodė, kad su kaimynu A. M. santykiai visada įtempti, nes A. M., jo mama, sesuo ir šeimos nariai nuolat daro psichologinį spaudimą. 2024 m. kovo 30 d. ji su sutuoktiniu J. G. ir sūnumi M. buvo kieme. M. žmona N., kiek pamena, buvo namo viduje. Negali pasakyti, kur buvo jų dukra A.. Apie 15.40 val. buvo kieme ir matė, kad pro jų sodybą keliuku eina A. M., kuris stūmėsi dviratį. Iš eisenos matėsi, kad A. M. buvo neblaivus. Pastarasis, matydamas ją kieme, parodė į jų sodybos pusę nepadorų gestą ir kažką burbėjo, tačiau nesigirdėjo. Ji sutuoktiniui pasakė, kad vėl prasideda A. M. cirkai. Tai išgirdęs, sūnus M. pasakė, kad eina su A. M. pasikalbėti, kodėl jų nepalieka ramybėje. M. ir jos sutuoktinis buvo išgėrę alaus. M. iš kiemo išvažiavo paspirtuku, kad pasivytų A. M.. J. G., sužinojęs, kad M. nuvažiavo pasikalbėti su A. M., pasakė, kad eina pasakyti, jog M. nekalbėtų, nes A. M. yra nenuspėjamas ir gali kilti problemų. J. G. pėsčias išėjo link A. M. ir M.. Ji pasiliko kieme. Matėsi gatvės atkarpa, kur stovėjo A. M.. Šalia jo stovėjo M.. Nematė, kad M. laikytų A. M. už rūbų ar ausies. Matė, kad per lauką link A. M. ir M. bėga M. sūnus, kurio vardo nepamena. Ji suprato, kad gali kilti konfliktas, todėl nuėjo link A. M., prie kurio buvo M. ir J. G.. Pamena, kad J. G. M. liepė nekalbėti su A. M., nes jis yra nenuspėjimas. Matė, kad A. M. nuo dviračio bagažinės pasiėmė automobilinę pompą ir nieko nesakęs vieną kartą automobilinės pompos apatine dalimi stipriai trenkė J. G. į galvą. Pastarasis apsipylė kraujais. J. G. po smūgio, pasisukęs į kairį šoną, nugriuvo nugara ant pievos. J. G. pataikė į kairę galvos pusę. Kuomet J. G. gulėjo ant pievos, A. M. ta pačia pompa dar vieną kartą smūgiavo ir pataikė į dešinę ranką. Ji buvo išsigandusi ir negali nurodyti, kas vyko aplinkui. Po smūgių sudavimo J. G., M. pribėgo prie A. M., nustūmė jį į šoną, atėmė pompą ir numetė į pievą. Ji pakėlė pompą ir pasakė, kad kviečia policiją bei greitąją. Ji iš savo telefono pradėjo skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112. Tuo metu išgirdo, kad M. sūnus garsiai rėkė į savo kiemo pusę, jog kviestų policiją. J. G. pirmas A. M. nesudavė. Negali pasakyti, kas vyko po to, kai buvo suduoti smūgiai J. G., nes ji pasiėmė pompą ir ėjo link namų, kalbėdama telefonu, nes kvietė pareigūnus. Negali nurodyti ar J. G., A. M. ir M. grūmėsi, nes nematė. Jai einant namo, M. link įvykio vietos nėjo. Vėliau, būdama kieme, matė, kad M. buvo prie A. M., kur vyko muštinės. J. G. ir M. labai greitai parėjo paskui ją. J. G. buvo kruvinas. Jis skundėsi galvos skausmu. J. G. dėl sužalotos galvos medikai išvežė į Kėdainių ligoninės priėmimo skyrių. M. paspirtuku išvažiavus prie A. M., paskui N. ir A. nėjo. Negali pasakyti ar vėliau N. ir A. buvo atėjusios į įvykio vietą ir parvarė paspirtuką, nes nekreipė į tai dėmesio (1 t., b. l. 134-136).

Liudytojas M. M. parodė, kad jo mamos G. G. ir J. G. kaimynystėje gyvena N. M.. Kiek jam žinoma, M. nuolat provokuoja jo mamą ir J. G.. 2024 m. kovo 30 d. jis su žmona N., dukra A. ir sūnumi J. atvyko pas savo mamą G. G.. Jie buvo lauke. Jis su J. G. gėrė, iki įvykio išgėrė keturias 5 laipsnių stiprumo 0,5 l talpos skardines alaus. Negali pasakyti, kiek išgėrė J. G.. Prieš įvykį jo sutuoktinė N. su vaikais išvažiavo į (duomenys neskelbtini), o jis pasiliko. Tarp 15 val. ir 16 val. jis buvo vienas kieme ir pastebėjo, kad iš N. M. namų gatve eina A. M., kuris stūmėsi dviratį. A. M., praeidamas pro jų sodybą, jam asmeniškai nieko nesakė. Nežino, kur tuo metu buvo mama ir J. G.. Jam mama nesakė, kad A. M. jai kažką sakė. Jis, pamatęs A. M., nusprendė su juo pasikalbėti, kad pastarasis su savo šeimos nariais ir draugais neprovokuotų jo mamos ir J. G., kad nesitrainiotų aplink sodybą su pagaliais, negrasintų. Jis pasiėmė paspirtuką ir išvažiavo iš kiemo. Matė, kad kieme buvo mama ir J. G.. Jis nesakė, kur važiuoja. Privažiavo prie A. M. ir pastarasis sustojo. Pasirodė, kad A. M. yra neblaivus. Ant A. M. dviračio bagažinės buvo pridėta įvairių daiktų. Jis A. M. klausė, kodėl pastarasis eina pas jo mamą ir J. G. į namus bei provokuoja, grasina. A. M. atsakė, kad jis nieko neprovokuoja, negrasina, jog jo sesuo N. M. konfliktuoja su pastaraisiais. Jie kalbėjosi ramiai, be ginčų. Pokalbio metu jam iš nugaros atėjo nepažįstamas jaunuolis. Tuo pačiu metu pamatė ateinantį J. G., paskui kurį ėjo jo mama. Jis stovėjo priešais A. M. apie 1,5 metrų atstumu. A. M. laikė dviratį. Jis A. M. už rūbų ar už ausies nelaikė. Suprato, kad nepažįstamas vaikinas pažįsta A. M.. Nepažįstamas vaikinas A. M. sakė eiti namo. Kuomet atėjo J. G., A. M., nieko nesakęs, nuo dviračio bagažinės pagriebė automobilinę pompą ir jos galu, kur yra kojelė, trenkė J. G. į galvą. J. G. prieš tai A. M. nieko nesakė. Tarp jų jokio ginčo nebuvo. J. G. atėjęs A. M. smūgio nesudavė. Po smūgio sudavimo J. G. pakrypo į dešinį šoną, nes smūgis buvo suduotas į kairę galvos pusę. J. G. nuo smūgio nenugriuvo. Po to J. G. ėjo link A. M. ir rankomis bandė suduoti pastarajam, tačiau nepataikė. A. M. antrą kartą su ta pačia pompa sudavė J. G. ir pataikė į dešinę ranką. J. G. nuo smūgio suklupo. Šalia suklupusio J. G. buvo pasilenkęs A. M.. Jis puolė ginti J. G., iš A. M. atėmė pompą ir numetė į pakelę. Kai atiminėjo pompą, A. M. ir J. G. susikibo už rūbų bei pradėjo tarpusavyje vartytis, muštis. Negali pasakyti, kuris ir kiek kartų sudavė. Viskas vyko staiga. Jis pastaruosius skyrė. Atitraukė J. G. nuo A. M. ir liepė J. G. eiti namo. Jam nusisukus ir einant link kelio, A. M. plūdo J. G.. Atsisukęs pamatė, kad jie abu susikabinę vartėsi ant pievos. Vėl grįžo juos skirti. Nepažįstamas vaikinas, kuris stovėjo ant kelio, nepadėjo jų skirti. Jis atitraukė J. G. nuo A. M.. Einant namo, A. M. vėl plūdo J. G.. Pastarieji vėl susikabino, pargriuvo ir vartėsi. Jis liepė J. G. baigti muštis ir eiti namo. J. G. buvo kruvinas. Labai bėgo kraujas iš prakirstos galvos. Mama pasakė, kad iškvietė policiją ir medikus. Jis pasiėmė paspirtuką ir su J. G. bei mama grįžo namo. Mama namo parsinešė pompą, su kuria A. M. sudavė J. G. du kartus. Kai ėjo namo, prie A. M. pasiliko nepažįstamas vaikinas. Matė, kad prie A. M. atėjo jo sesuo N. M. su dviem nepažįstamomis merginomis. Kai vyko muštinės tarp J. G. ir A. M., N. M. iš savo kiemo žiūrėjo į jų pusę, tačiau neatėjo skirti. Atvykę medikai J. G. dėl sužalotos galvos išvežė į Kėdainių ligoninės priėmimo skyrių. Atvykę policijos pareigūnai jam nustatė 1,75 promilių girtumą. J. G. nustatė apie 2,50 promilių girtumą. Jo mama buvo blaivi (1 t., b. l. 141-143).

Liudytoja G. M. parodė, kad tarp jų šeimos ir kaimynų vyksta konfliktai, kuriuos išprovokuoja patys kaimynai ir kartais neleidžia jiems praeiti gatve. Ji nesikiša į konfliktus. Kaimynų pavardės nežino, ten gyvena J. ir G.. A. M. yra jos dėdė, kuris kartu negyvena, tačiau dažnai ateina. 2024 m. kovo 30 d. ji buvo blaivi. Tą dieną A. M. atėjo pas juos ir atsistūmė dviratį. Nežino, ar A. M. buvo blaivus. Po to A. M. ėjo namo keliuku link gatvės ir vedėsi dviratį. Ji tuo metu buvo kieme. A. M. buvo netoli pagrindinio kelio, kuomet kaimynė G. ėmė rėkti „Va, su dviračiu...“. Matė, kad A. M. ėjo gatve, o jam iš nugaros su paspirtuku privažiavo nepažįstamas vyras iš kaimynų namo. Matė, kad vyras stovėjo prie A. M.. Iš pradžių jie kažką kalbėjosi, tačiau ji negirdėjo. Jos brolis G. M. nuėjo prie jų ir atsistojo. Ji viską stebėjo iš namo kiemo. Po to prie jų priėjo kaimynas J., kuris atsistojo prie A. M.. Kaimynas J. pirmas vieną kartą trenkė A. M. į veidą ar į galvą. Nematė, kur tiksliai sudavė. A. M. nuo smūgio nepargriuvo. Po to priėjo J. žmona G. ir dar kažkokia mergina. Kiek matė, po to A. M. trenkė atgal J.. Nematė, su kuo trenkė. Nuo smūgio J. nenugriuvo. Po to matė, kad A. M. su J. abu nugriuvo į griovį. Nematė, veiksmų tarp jų. Mama, būdama kieme, liepė kviesti policiją. Ji paskambino pagalbos numeriu ir pranešė, kad kaimynai ant kelio užpuolė jos dėdę. Kol skambino, įvykio nestebėjo. Po pokalbio matė, kad viskas pasibaigė. Matė namo nueinančius J., G., vyrą ir merginą (1 t., b. l. 148-149).

Liudytoja L. J. parodė, kad M. M. pažįsta apie 6 metus, jis buvęs bendradarbis. 2024 m. kovo 30 d. apie 14 val. jai paskambino M. M. ir paprašė, parvežti iš (duomenys neskelbtini) kaimo jo sutuoktinę N. M. ir vaikus. Ji apie 15 val. savo automobiliu atvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą. Ji į namo kiemą neįvažiavo. Tuoj priėjo M. M. sutuoktinė su vaikais. Į M. mamos namus ji nėjo. (duomenys neskelbtini) kaime buvo labai trumpai, apie 5 minutes. Pagrindinėje gatvėje žmonių nebuvo, nebuvo jokio konflikto. M. M. pasiliko pas mamą. Jokio konflikto (duomenys neskelbtini) kaime ji nematė (1 t., b. l. 154-155).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Dešinėje kelio pusėje ant važiuojamosios kelio dalies stovi dviratis. Kitų duomenų, reikšmingų nusikalstamos veikos tyrimui, apžiūros metu negauta (1 t., b. l. 33-37).

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta G. G. pateikta (1 t., b. l. 45) automobilio pompa. Apžiūros metu ant pompos pėdsakų ar žymių nerasta, dėmių, panašių į kraują, nėra (1 t., b. l. 47-51).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ir bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių. Iš BK 138 straipsnio 1 dalies formuluotės matyti, kad objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti sužalojimu ar susargdinimu. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis, todėl kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį turi būti nustatyti jame nurodyti padariniai – nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ir bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių, o taip pat priežastinis ryšys tarp kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir padarinių. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine ar netiesiogine tyčia.

Įvertinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teismas sprendžia, kad kaltinamoj prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo nekelia abejonių, jos kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, patvirtina nukentėjusiojo parodymai, specialisto išvada bei kita byloje esanti rašytinė bylos medžiaga. Surinktų ir ištirtų įrodymų pakanka išvadai padaryti, kad kaltinamasis tyčia vieną kartą automobilio pompa sudavė J. G. į galvą ir vieną kartą per dešinę ranką, dėl ko pastarasis nugriuvo ant žemės, bei grumtynių metu ranka sugriebė J. G. už kaklo ir jį smaugė, bei J. G. atsistojus, parvertė jį ant žemės nubrozdindamas kaktą ir kairės kojos šlaunį, šiais veiksmais padarė nukentėjusiajam kirstinę žaizdą kairio momens srityje, poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus kairėje kaktos pusėje, dešinio žasto išoriniame paviršiuje, kaklo dešinėje pusėje, odos nubrozdinimą kairės šlaunies išoriniame paviršiuje, tai yra nesunkai sutrikdė nukentėjusiojo J. G. sveikatą. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje konstatuota, kad nukentėjusiajam padarytas sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Abejoti teismo medicinos specialisto pateikta išvada nėra pagrindo, todėl teismas konstatuoja, kad dėl kaltinamojo smurtinio veiksmo, kilo BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai. Kaltinamojo veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir kvalifikuoti teisingai.

Dėl kaltinamojo prašymo taikyti BK 38 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamasis prašė teismo taikyti jam BK 38 straipsnį, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Pateikė protokolą, iš kurio matyti, kad kaltinamasis su nukentėjusiuoju susitaikė.

Pagal BK 38 straipsnį nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti atleistas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, jeigu yra jame (BK 38 str. 1-4 d.) nurodytos sąlygos, t. y. asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino padarytą žalą, susitaikė su nukentėjusiuoju ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 38 straipsnyje numatyta tik galimybė užbaigti baudžiamąjį procesą bylos nutraukimu atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, o tai reiškia, kad, net formaliai ir esant BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytoms sąlygoms, teismas gali netenkinti prašymo nutraukti baudžiamąją bylą ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai, kad nukentėjusysis atleido, taip pat nustatytos kitos BK 38 straipsnyje numatytos sąlygos, kaip minėta, nereiškia imperatyvo teismui taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nusikaltimą padariusį asmenį. Baudžiamuosiuose teisiniuose santykiuose nukentėjusiojo privataus intereso - atleisti kaltinamajam negalima laikyti lemiančia aplinkybe taikyti BK 38 straipsnio nuostatas, nes nusikaltimu yra padaroma žala ne tik nukentėjusiajam, bet ir valstybei, teisės saugomam interesui, todėl teismas ir turi atsižvelgti į nusikaltimo pobūdį, nustatyti šio intereso pažeidimo mastą įvertinant veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę, jo atgailą, tikimybę pasitaisyti.

Šiuo atveju sprendžiant kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą, nėra pagrindo daryti išvados, kad egzistuoja visos būtinos BK 38 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios leistų kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukti. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius nėra kaltininko teisė, kuri turi būti besąlygiškai, neatsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos tikslus, motyvus bei kitas aplinkybes, įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys: Nr. 2K-265/2012, 2K–475/2011, Nr. 2K-P-85/2008, 2K-156/2008).

Nagrinėjamos bylos kontekste matyti, jog kaltinamasis prisipažino padaręs nesunkų nusikaltimą, susitaikė su nukentėjusiuoju, civilio ieškinio nukentėjusysis nereiškė, tačiau nėra atlygintas Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys. Be to, BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra pagrindo manyti, jog asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis A. M. padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), smurtą ir agresiją panaudojo dėl nepateisinamos priežasties. Kaltinamasis Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos žalos neatlygino. Nors A. M. šiuo metu teistas vieną kartą (ankstesni du teistumai išnykę), bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, baudų nemoka (2 t., b. l. 22-28), nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Be to, A. M. 2018 m. vasario 13 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutartimi buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 38 straipsniu, padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kas rodo, jog A. M. yra linkęs į smurtines nusikalstamas veikas. Nurodyti duomenys apie asmens teistumą bei baustumą administracine tvarka, rodo A. M. polinkį pažeidinėti įstatymus, nevykdyti įpareigojimų, jis nedaro tinkamų išvadų iš ankstesnių teistumų bei jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės bei skiriamų administracinių nuobaudų, kas neleidžia konstatuoti BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyto reikalavimo, jog yra pagrindas manyti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, įvykdymo. Nenustačius visų BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų, šioje teisės normoje numatytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali būti taikomas. Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad nusikalstama veika nėra atsitiktinė kaltinamojo elgesio pasekmė, todėl kaltinamojo prašymas dėl baudžiamosios bylos nutraukimo jo atžvilgiu negali būti tenkinamas.

Dėl bausmės skyrimo.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir, teismo vertinimu, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą) (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

Kaltinamasis padarė vieną tyčinį, nesunkų, baigtą nusikaltimą (BK 11 straipsnis). Jis teistas vieną kartą (ankstesni teistumai išnykę), bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, baudų nemoka (2 t., b. l. 22-28), nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse neįrašytas (2 t., b. l. 36). Kaltinamasis Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos žalos neatlygino, o nukentėjusysis civilinio ieškinio nepareiškė. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė (48 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis teistas, teistumas neišnykęs, nusikaltimu padarytos žalos neatlygino, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, laisvės apribojimo bausmė skirtina artima bausmės vidurkiui. Skiriant laisvės apribojimo bausmę, intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis kaltinamajam neskirtina, kadangi, teismo vertinimu, šiuo atveju ji yra netikslinga. Tačiau siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su bausme vietoj intensyvios priežiūros kaltinamajam skirtini BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktuose numatyti įpareigojimai – dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamajam pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Dėl civilinio ieškinio.

Kauno teritorinė ligonių kasa byloje pateikė civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo gydymo išlaidų – 155,83 Eur atlyginimo (1 t., b. l. 108-109).

Dėl kaltinamojo A. M. padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusiajam J. G. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Ligoninėje nukentėjusiajam buvo suteikta skubiosios medicinos pagalbos paslauga dėl galvos plaukuotosios dalies žaizdos, suleista difterijos, stabligės vakcina, atlikta kompiuterinė tomografija dėl sukrėtimo. Suteiktų gydymo paslaugų kaina 155,83 Eur. Kauno teritorinė ligonių kasa yra apmokėjusi nukentėjusiojo gydymo išlaidas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Tarp kaltinamojo padarytų veiksmų ir atsiradusios turtinės žalos yra tiesioginis ryšys, žala atsirado dėl kaltinamojo veiksmų, civilinis ieškinys pagrįstas įrodymais, prie ieškinio pridėta žalos detalizacija (1 t., b. l. 110-111), todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, ir iš kaltinamojo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteistinas 155,83 Eur turtinės žalos atlyginimas (BPK 115 straipsnis).

Dėl kitų procesinių klausimų.

Kaltinamasis šioje byloje laikinai sulaikytas nebuvo, jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 182-184), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilio pompa, saugoma Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (1 t., b. l. 53, 55) nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotina kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankis ir sunaikintina kaip menkavertė.

Kaltinamasis A. M. 2024 m. liepos 2 d. sprendimu „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ atleistas 100 procentų nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl iš jo nepriteistinos nei už jam suteiktą pagalbą išlaidos, nei išlaidos už nukentėjusiajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą (2 t., b. l. 72, 79).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A.M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, bausmės metu įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį, narkotines/psichotropinės medžiagas, kurios nepaskirtos gydytojo).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, bausmės metu įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį, narkotines/psichotropinės medžiagas, kurios nepaskirtos gydytojo).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. M. 155,83 Eur (vieno šimto penkiasdešimt penkių eurų 83 ct) turtinę žalą, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Išaiškinti, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarka.

Teisėja Henryta Gerdvilė