- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-20
- Bylos Nr.
- AN2-151-870/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-39-3-00386-2017-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Liudvinavičienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Institucija) skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 31 d. nutarimo, kuriuo V. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 208 straipsnio 2 dalį, paskiriant jam 1 400 Eur dydžio baudą su 617 pakelių cigarečių „NZ Gold Compact“ konfiskavimu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. A. nubaustas už tai, kad jis 2017 m. birželio 22 d., apie 06:30 val. Pamurinės k., Šalčininkų sen., Šalčininkų r., magistralinio kelio Vilnius-Lyda 49,00 km, vykdamas iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Šalčininkų kelio postą, vairuodamas automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepateikdamas muitinės kontrolei (muitinio tikrinimo metu žodžiu deklaravo, kad nedeklaruotų akcizinių prekių kiekis neviršija leistinos normos), slėpdamas automobilio slenksčiuose ir po dujų balionu įrengtose slėptuvėse per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai gabeno 617 pakelių cigarečių „NZ Gold Compact“ už 1789,30 Eur (47,51 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių). Tokiais savo veiksmais V. A. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 208 straipsnio 2 dalyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Institucija prašo pakeisti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 31 d. nutarimą dalyje dėl transporto priemonės grąžinimo ir paskirti administracinio poveikio priemonę – lengvojo automobilio Audi A4, v.n. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuobaudą, netinkamai taikė materialinės teisės normas, neatsižvelgė į administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, neteisėtai gabentų prekių kiekį, jų gabenimo būdą, neatsižvelgė į teismų praktiką administracinių nusižengimų bylose, kuriose faktinės bylos aplinkybės analogiškos arba labai panašios. Institucijos nuomone, nagrinėjamu atveju, turėjo būti taikomos ANK 29 straipsnio 4 dalies nuostatos, konfiskuojant L. D. priklausantį automobilį Audi A4, v.n. (duomenys neskelbtini). Nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad vien tik atsakomybėn traukiamo asmens ir suinteresuoto asmens parodymai apie tai, kad automobilio savininkas nežinojo apie gabenamas cigaretes, suponuoja ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų nebuvimą. Vilniaus teritorinė muitinė atkreipė dėmesį į tai, kad automobilio savininko nerūpestingumas ir aplaidumas, suteikiant galimybę kitam asmeniui automobiliu gabenti didelį kiekį cigarečių ir daryti pažeidimą, neturėtų būti pagrindu grąžinti pažeidimo padarymo įrankį.
Skunde taip pat nurodoma, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad teismų praktikoje, transporto priemonės konfiskavimas taikomas tais atvejais, kai transporto priemonė buvo panaudota kontrabandos pažeidimui daryti, t.y. jeigu ji specialiai tam buvo pritaikyta – įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti arba tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas. Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepime cituoja teismų praktiką, atkreipdama dėmesį į tai, kad svarbu įvertinti, ar konkretų kiekį būtų galima gabenti be transporto priemonės per valstybės sieną slaptai, išvengiant muitinės kontrolės. Pirmosios instancijos teismas, Institucijos teigimu, šių aplinkybių nevertino.
Institucija taip pat pažymi, kad automobilio Audi A4 savininkė L. D. leido naudotis jai priklausančia transporto priemone ir prisiima atsakomybę dėl transporto priemonės valdymo. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad automobilis būtų perduotas be savininkės žinios. Atsiliepime teigiama, kad L. D. negalėjo nežinoti, kad jos automobiliu bus pasinaudota pažeidimui daryti ir nėra suprantama, kodėl ji leido asmeniui valdyti ir naudotis jos automobiliu tokį ilgą laiką. Be to, šių asmenų parodymai dėl automobilio perdavimo yra prieštaringi.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į Vilniaus teritorinės muitinės skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas V. A. ir jo atstovas advokatas N. Voinov prašo nekeisti 2017 m. liepos 31 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutarimo dalyje dėl lengvojo automobilio Audi A4, v.n. (duomenys neskelbtini) grąžinimo teisėtam savininkui. Nesutinka su skundo argumentais, kad automobilis buvo specialiai pritaikytas kontrabandos daiktams gabenti, nurodant, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo gabeno kontrabandinius daiktus per Lietuvos Respublikos sieną automobilio gamyklinėse ertmėse, kuomet paėmęs automobilį iš savininkės, pritaikė jas cigaretėms gabenti. T.y. automobilyje nebuvo įrengta specialiai kontrabandai pritaikytų slėptuvių, taip pat nebuvo kitaip pakeista automobilio konstrukcija. O vien tai, kad cigaretės buvo įdėtos į automobilio gamyklines ertmes, savaime nesudaro pagrindo skirti automobilio konfiskavimo. Atsiliepime akcentuojama ir tai, kad automobilio savininkė L. D. nežinojo, kad jai priklausančiu automobiliu bus gabenamos cigaretės per valstybės sieną. V. A. bei jo atstovas mano, kad skunde nurodomose teismų nutartyse (Nr. ATP-205-497/2017, ATP-126-365/2017) nustatytos faktinės aplinkybės nėra nei tapačios, nei labai panašios į aplinkybes, nustatytas šioje byloje, todėl nėra pagrindo atsižvelgti į paminėtose bylose teismo formuojamą praktiką.
Atsiliepimu į Vilniaus teritorinės muitinės skundą suinteresuotas asmuo L. D. prašo nekeisti 2017 m. liepos 31 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutarimo dalyje dėl lengvojo automobilio Audi A4, v.n. (duomenys neskelbtini) grąžinimo teisėtam savininkui, nurodydama iš esmės analogiškas aplinkybes, kaip V. A. pateiktame atsiliepime. L. D. pabrėžė, kad jai priklausantis automobilis pažeidėjui buvo patikėtas remontui ir jo paruošimui parduoti, todėl pastaroji nemanė, kad jai priklausančiu automobiliu bus gabenamos cigaretės per valstybės sieną. Šias aplinkybės patvirtina jos bei pažeidėjo duoti parodymai teisme.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl pažeidėjo kaltės nėra, keliamas tik administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, todėl administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
ANK 208 straipsnio 2 dalyje administracinė atsakomybėn numatyta už prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų, išskyrus kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus, šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas tam tikras dopingo medžiagas, nuodingąsias ir stipriai veikiančias, psichotropines ar narkotines medžiagas, jų pirmtakus (prekursorius), gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant muitinės kontrolės, kai neteisėtai gabenamų prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų vertė viršija penkis bazinius bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. 208 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimas. Taigi šios administracinės poveikio priemonės skyrimas yra alternatyvus, sprendžiant šį klausimą atsižvelgiama į bylos aplinkybes, apibūdinančias tiek patį administracinį nusižengimą, tiek ir jį padariusį asmenį.
Pirmosios instancijos teismas, automobilio, kuriuo buvo gabenamos cigaretės, nekonfiskavo motyvuodamas tuo, kad automobilio savininkė nežinojo, kad jos automobiliu bus daromas pažeidimas, taigi teismas nenustatė ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytos sąlygos buvimo. Su tokiais skundžiamo nutarimo motyvais aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti.
Iš bylos medžiagos matyti, kad administracinį nusižengimą V. A. padarė vairuodamas automobilį, nuosavybės teise priklausantį kitam asmeniui, t.y. L. D.. Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Įstatymų leidėjas ANK 29 straipsnio 4 dalies 1-5 punktuose numatė sąlygas, kurioms esant gali būti konfiskuojamas pažeidimą padariusiam asmeniui nepriklausanti transporto priemonė. Viena iš tokių sąlygų yra nustatymas, kad perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, turto savininkas žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Vilniaus teritorinės muitinės skunde teigiama, kad automobilis, kurį vairavo V. A., buvo specialiai pritaikytas pažeidimui daryti, be to, tokio kiekio cigarečių nebūtų galėjęs nepastebimai gabenti per valstybės sieną, išvengdamas muitinės kontrolės, o automobilio savininkė buvo nerūpestinga ir neatidi. Vis dėlto, vertinant transporto priemonių konfiskavimo taikymo teisėtumą teismų praktikoje atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatų, jog nuosavybės teises saugo įstatymai, ATPK 26 straipsnio 1 dalies nuostatų, kad be apribojimų gali būti konfiskuojami tik pažeidėjui nuosavybės teise priklausantys daiktai, išplaukia, kad kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys daiktai gali būti konfiskuojami tik išimtiniais atvejais, atidžiai įvertinant padarytos kontrabandos pavojingumą, atkreipiant dėmesį į tai, kaip savininkas kontrabandos gabenimo priemonę perdavė pažeidėjui arba kaip kitaip buvo sudarytos sąlygos tuo daiktu pasinaudoti. Tai reiškia, kad aptariamo daikto konfiskavimui pritaikyti būtina nustatyti, jog savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams (Konstitucinio Teismo 2007 m. balandžio 8 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-23-2012).
Iš bylos medžiagos matyti, kad administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu V. A. nurodė automobilį Audi A4 laikinai naudotis pasiskolinęs iš L. D., norėdamas sutaisyti automobilį ir vėliau padėti parduoti (b.l. 7). Tokius parodymus pažeidėjas davė ir apklausiamas pirmosios instancijos teisme, t.y. kad L. D. paprašė pataisyti automobilį. Šias aplinkybes patvirtino ir minimos transporto priemonės savininkė L. D. (b.l. 17-18). Jokių duomenų, kad L. D., perduodama remontuoti savo automobilį V. A. žinojo, kad jos transporto priemonė bus naudojama nusižengimui, t.y. cigarečių kontrabandai daryti, byloje nėra. Vien tas faktas, kad automobilis buvo perduotas V. A. pakankamai ilgą laiko tarpą, nesudaro pakankamo pagrindo teigti, jog transporto priemonės savininkė žinojo apie nusižengimo darymą. Taigi duomenų, kurie pagrįstų automobilio Audi A4 savininkės L. D. didelį neapdairumą ir nesirūpinimą savo turtu, pirmosios instancijos teismas nenustatė ir pagrįstai konstatavo, jog nėra ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytos sąlygos, kuriai esant būtų galima konfiskuoti kitam asmeniui priklausantį turtą.
Šalčininkų rajono apylinkės teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, spręsdamas automobilio konfiskavimo klausimą, keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo 2017 m. liepos 31 d. nutarimą apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti 2017 m. liepos 31 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutarimą nepakeistą ir Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.