Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-11-14 · Administracinė byla Nr. I-1550-811/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-11-14Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-11-25Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-11-14
Bylos Nr.
I-1550-811/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04443-2018-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Violeta Petkevičienė
Pareiškėjas
J. J.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1550-811/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04443-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 14 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Petkevičienė,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (iki reorganizavimo - Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. J. Vilniaus apygardos administraciniam teismui (toliau – VAAT) pateiktame skunde prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (iki reorganizavimo - Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas) (toliau – ir Lukiškių TI-K), 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą neužtikrinant jo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu Lukiškių TI-K laikotarpyje nuo 2014 m. gruodžio 9 d. iki 2018 m. gruodžio 1 d. (b. l. 1-5).

Nurodo, kad laikotarpyje nuo 2014 m. gruodžio 9 d. iki 2018 m. gruodžio 1 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose Nr. 209, 365, 222, 72, 4, 208, kuriose nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu: sanitarinis mazgas nuo kameros ploto buvo atskirtas tik užuolaida, jam naudojantis sanitariniu mazgu, jis buvo stebimas pareigūnų.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti (b. l. 21-29).

Vadovaujasi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 punktu, kuriame nurodyta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Minėtame punkte taip pat numatyta, kad nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara. Teigia, kad Lukiškių TI-K tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Patalpos matmenys - apie 0,8 x 0,7 m (0,56 kv. m). Patalpoje įrengtas klozetas (apie 0,16 kv. m.) ir praustuvas (apie 0,2 kv. m.). Atsakovės atstovas nurodo, kad Eksploatavimo taisyklės nereglamentuoja sanitarinio mazgo vietos ir ploto, pertvaros pločio ir ilgio bei praustuvo įrengimo aukščio sanitariniame mazge.

Vadovaujasi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Eksploatavimo taisyklės) 14.2. punkte įtvirtinta nuostata, kad kamerose turi būti išorinės ir vidinės metalinės durys; duryse gali būti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti. Langelio durys turi atsidaryti tiktai į koridoriaus pusę ir gali būti rakinamos. Vidinėse ir išorinėse duryse įtaisomi mechaniniai arba elektromechaniniai užraktai, kad jų negalėtų atsklęsti kameroje laikomi asmenys. Vidinių durų konstrukcija turi būti iš skersinių metalo juostų ir įstatomų į jas strypų. Išorinės ir vidinės durys turi atsidaryti tiktai į koridoriaus pusę, išorinėms durims įrengiamas atidarymo ribotuvas. Išorinių durų užraktas gali būti montuojamas į sieną.

Nurodo, kad Eksploatavimo taisyklėse nėra numatyta, jog kamerose sanitariniai mazgai būtų atitverti nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių, nes priešingu atveju priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinės elgesio kontrolės jų buvimo vietose, įgyvendinti nustatytų vidaus tvarkos reikalavimų, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje.

Pažymi, kad vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių TI-K pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Nurodo, kad Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. R-172 reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovo teigimu, pareiškėjas anksčiau į VAAT yra kreipęsis su skundais: 1) dėl kamerų perpildymo, kamerų įrengimo, antisanitarinių laikymo sąlygų ir kt. (administracinė byla Nr. 1- 9510- 789/2015), laikotarpyje nuo 2014 m. gruodžio 10 d. iki 2015 m. birželio 5 d., kurioje 2016 m. birželio 3 d. sprendimu skundas buvo tenkintas iš dalies, priteisiant 10 Eur (sprendimas įsiteisėjęs); 2) dėl kamerų perpildymo, kamerų įrengimo, antisanitarinių laikymo sąlygų (administracinė byla Nr. 1-9695-811/2016) laikotarpyje nuo 2016 m. rugpjūčio 30 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d., kurioje 2017 m. kovo 1 d. sprendimu skundas buvo tenkintas iš dalies, priteisiant 160 Eur. Šis sprendimas įsiteisėjęs. Pažymi, kad teismo žinioje yra administracinė byla tarp tų pačių šalių, dėl tų pačių dalykų ir tuo pačiu pagrindu, bei laikotarpiai 2014 m. gruodžio 10 d. iki 2015 m. birželio 5 d. ir 2016 m. rugpjūčio 30 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. sutampa, prašo administracinę bylą šiose dalyse palikti nenagrinėtą. Teismo taip pat prašo aktualiais laikotarpiais nagrinėjamoje byloje laikyti laikotarpius nuo 2015 m. birželio 6 d. iki 2016 m. rugpjūčio 29 d. ir, nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 1 d.

Nurodo, kad vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2016 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-212 „Dėl Bausmių vykdymo sistemos specialiosios veiklos dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“, buvo nustatyta bausmių vykdymo sistemos specialiosios veiklos dokumentų saugojimo terminų rodyklė, kurios 6.34 punkte yra numatyta, kad suimtųjų (nuteistųjų) skaičiaus patikrinimo žurnalo minimalus saugojimo terminas yra 3 metai, todėl neturi galimybės pateikti duomenų apie pareiškėjo judėjimą (kameros, skaičius jose bei plotas) už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 10 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.

Pasak atsakovės atstovo, pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs, o žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais. Atkreipia dėmesį, kad pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju, anot atsakovės atstovo, nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Prašo taikyti ieškinio senatį ir skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo neužtikrinant pareiškėjo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu Lukiškių TI-K laikotarpyje nuo 2014 m. gruodžio 9 d. iki 2018 m. gruodžio 1 d.

Atsakovės atstovas prašo taikyti ieškinio senatį (b. l. 22).

Ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę (CK 1.124 straipsnis). Reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas 3 m. ieškinio senaties terminas. Tai reiškia, kad asmuo, kuris mano, jog jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti, ir jis patyrė tiek turtinės, tiek neturtinės žalos per 3 m. terminą, gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas reikalavimą teisme.

Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai savo teisėmis besinaudojantis asmuo.

CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį. Dėl to, tuo atveju, kai atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį, tik teismui išsprendus šį klausimą ir nustačius, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas, ieškinio reikalavimai nagrinėjami iš esmės, t. y. tikrinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad klausimą, ar ieškinio senatis gali būti atnaujinama, teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (žr. pvz., LVAT 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A52–858/2015).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas skundu siekia, jog jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už kalinimą netinkamomis sąlygomis laikotarpyje nuo 2014 m. gruodžio 9 d. iki 2018 m. gruodžio 1 d. Skundą teismui pareiškėjas pateikė 2018 m. gruodžio 13 d. (spaudas ant voko) (b. l. 6). Atsižvelgiant į nurodyto teisės pažeidimo pobūdį, darytina išvada, kad pareiškėjas visą jo nurodytą laikotarpį žinojo arba turėjo žinoti apie tai, jog jo teisės ginčo laikotarpiu galimai yra pažeidžiamos, tačiau, kaip minėta, skundą teismui pateikė tik 2018 m. gruodžio 13 d. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Atsižvelgiant į atsakovės atstovo prašymą taikyti ieškinio senatį, nagrinėjamu atveju laikytina, kad pareiškėjas nepraleido ieškinio senaties termino už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 13 d. iki 2018 m. gruodžio 1 d., tačiau reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 9 d. iki 2015 m. gruodžio 12 d. taikytina ieškinio senatis. Kadangi pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, kurių pagrindu ieškinio senaties terminas turėtų būti atnaujinamas, pagrindų atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą nenustatyta.

Atsižvelgiant į tai, toliau byloje bus sprendžiamas klausimas tik dėl galimai patirtos neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 13 d. iki 2018 m. gruodžio 1 d.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjamos administracinės bylos Nr. I-1382-811/2017 ir I- 3479- 789/2016 pagal pareiškėjo J. J. skundus atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių TI-K, dėl žalos atlyginimo. Nagrinėtoje administracinėje Nr. I- 3479- 789/2016 teismas, be kita ko, sprendė dėl laikotarpyje nuo 2014 m. gruodžio 10 d. iki 2015 m. birželio 5 d. Lukiškių TI-K neužtikrinto privatumo naudojantis tualetu, sprendimas yra įsiteisėjęs. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu nagrinėjamoje administracinėje byloje aktualus ginčo laikotarpis yra nuo 2015 m. gruodžio 13 d., teismas, teismas detaliau nepasisakys dėl nagrinėtos administracinės bylos Nr. I- 3479- 789/2016 sprendimo.

Nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-1382-811/2017 teismas, be kita ko, sprendė dėl laikotarpyje nuo 2016 m. rugpjūčio 30 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. Lukiškių TI-K neužtikrinto privatumo naudojantis tualetu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 2 punktu, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymą ar patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį, teismas nutraukia bylą.

Atsižvelgiant į tai, jog administracinėje byloje Nr. I-1382-811/2017 ginčas kilo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu – neužtikrinto privatumo naudojantis tualetu, byla dalyje, kuria prašoma atlyginti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 30 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d., nutrauktina.

Atsižvelgiant į tai, byloje toliau bus sprendžiamas klausimas dėl galimai patirtos neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpius nuo: 1) 2015 m. gruodžio 13 d. iki 2016 m. rugpjūčio 29 d.; 2) 2016 m. spalio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 1 d.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).

Pareiškėjo teigimu, sanitariniame mazge nebuvo užtikrintas privatumas, sanitarinis mazgas nuo kameros ploto buvo atskirtas tik užuolaida, naudojantis sanitariniu mazgu jis buvo stebimas pareigūnų.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymo Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtinta Lietuvos higienos norma 134:2015 (toliau - HN 134:2015) nenustato sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Ši higienos norma nustato bendrus higienos reikalavimus, taikomus laisvės atėmimo vietų gyvenamosioms patalpoms, dušinėms, sanitarinei švaryklai, kurie nesusiję su jų įrengimu.

Eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte nustatyta, kad kamerose turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas. Pažymėtina, kad šios taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Taigi, teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgą nuo gyvenamosios patalpos. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra pilnai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, jis yra matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje. Pažymėtina, kad byloje Aleksandr Makarov prieš Rusiją 2009 m. kovo 12 d. priimtame sprendime (pareiškimo Nr. 15210/07). EŽTT konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo būti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių. Pozicijos, kad tokiu sanitarinio mazgo įrengimu nėra tinkamai užtikrinamas kalinamų asmenų privatumas, laikosi ir LVAT (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016).

Byloje pateiktame Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2019 m. gegužės mėn. pranešime ,,Dėl J. J. skundo“ (b. l. 68–69) (toliau – ir Pranešimas) nurodoma, kad Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu, nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m. aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos. Iš pranešime pateiktos informacijos apie sanitarinių mazgų įrengimą Lukiškių TI-K (b. l. 68), o taip pat atsakovės atstovo atsiliepime nurodytos informacijos kokiose kamerose buvo laikomas pareiškėjas aktualiu laikotarpiu, matyti, kad nei vienoje kameroje sanitarinis mazgas nebuvo įrengtas kaip patalpa su kabina.

Pažymėtina, kad nors Lukiškių TI-K kameros įrengimas atitinka Eksploatavimo taisyklių 14.5 punkto reikalavimus, tačiau tai trikdo sanitariniais įrenginiais besinaudojančius asmenis, stebėjimas žemina asmenį, yra visuomeniškai nepriimtinas. Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92)3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Teismo vertinimu, toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusio kameros ploto neužtikrina asmens privatumo naudojantis sanitariniais mazgais. Atsižvelgiant į atsakovės atstovo atsiliepime pateiktus duomenis apie pareiškėjo laikymą (kameros, skaičius jose bei plotas) bei paaiškinimą, kad neturi duomenų už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 10 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. (b. l. 22-24; 31), teismas sprendžia, kad atsakovas nepaneigė pareiškėjo teiginio dėl netinkamų jo buvimo sąlygų laikotarpyje nuo 2015 m. gruodžio 13 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., todėl pripažintina, kad pareiškėjo teisė į privatumo užtikrinimą šiuo laikotarpiu buvo pažeista.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad laikotarpiais nuo 2016 m. kovo 31 d. iki 2016 m. balandžio 19 d., nuo 2016 m. balandžio 22 d. iki 2016 m. gegužės 9 d., nuo 2016 m. liepos 4 d. iki 2016 m. rugpjūčio 29 d., nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 6 d., nuo 2016 m. gruodžio 14 d. iki 2016 m. gruodžio 18 d., 2016 m. gruodžio 20 d. iki 2017 m. kovo 1 d., nuo 2017 m. kovo 3 d. iki 2017 m. kovo 16 d., nuo 2017 m. kovo 24 d. iki 2017 m. balandžio 6 d., nuo 2017 m. balandžio 19 d. iki 2017 m. gegužės 6 d., nuo 2017 m. gegužės 8 d. iki 2017 m. rugsėjo 2 d., nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2017 m. rugsėjo 18 d., nuo 2017 m. rugsėjo 20 d. iki 2017 m. lapkričio 9 d., nuo 2017 m. lapkričio 11 d. iki 2018 m. vasario 19 d., nuo 2018 m. kovo 2 d. iki 2018 m. kovo 24 d., nuo 2018 m. kovo 26 d. iki 2018 m. balandžio 23 d., nuo 2018 m. gegužės 2 d. iki 2018 m. gegužės 27 d., nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2018 m. birželio 26 d., nuo 2018 m. liepos 3 d. iki 2018 m. liepos 31 d., nuo 2018 m. rugpjūčio 6 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d., nuo 2018 m. rugsėjo 2 d. iki 2018 m. lapkričio 17 d., 2018 m. lapkričio 22 d., pareiškėjas kamerose buvo laikomas su kitu asmeniu viso 805 paras. Likusiais laikotarpiais pareiškėjas kamerose buvo laikomas vienas (b. l. 22-24). Teismo vertinimu, laikotarpiais, kai pareiškėjas kamerose buvo laikomas kartu su kitu asmeniu, jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu.

Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad Lukiškių TI-K priežiūros posto pareigūnai nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Atsižvelgiant į tai, jog priežiūros posto pareigūnai stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdami užtikrinti įstaigoje laikomų asmenų saugumą ir kontrolę, šiuo aspektu neteisėti Lukiškių TI-K veiksmai nekonstatuotini.

Pastebėtina, kad vertinant neturtinės žalos atlyginimo būdą ir dydį, privatumo neužtikrinimas naudojantis sanitariniu mazgu, vienais atvejais leidžia pažeidimą tik pripažinti, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., LVAT 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A- 1310-525/2017), kitais atvejais – sudaro pagrindą spręsti, jog pažeidimo pripažinimas nėra tinkama satisfakcija ir turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017).

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų Lukiškių TI-K pažeidimų mastą, intensyvumą ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir LVAT formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų neužtikrinant pareiškėjo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, kuomet pareiškėjas kameroje buvo laikomas su kitu asmeniu, pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 1 208 Eur, todėl pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, neturtinei žalai atlyginti priteistina 1 208 Eur suma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86– 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Bylą dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo laikotarpyje nuo 2016 m. rugpjūčio 30 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. nutraukti.

Priteisti pareiškėjui J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, kodas 188721271, 1 208 Eur (tūkstantį du šimtus aštuonis eurus) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Violeta Petkevičienė