- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-10
- Bylos Nr.
- ATP-500-487/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01278-2013-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Čepukėnienė
- Pažeidėjas
- V. Š.
- Kategorijos
- 39.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 12d. nutarimo, kuriuo V. Š. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau- ATPK) 126 str. 1 d., nubaustas 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 7 d., nubaustas 20 Lt bauda; vadovaujantis ATPK 33 str. jam paskirta galutinė nuobauda – 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. Š. pagal ATPK 126 str. 1 d. ir 124¹ str. 7 d. teismo nubaustas už tai, kad jis 2013-01-21, apie 12.17 val., Ukmergės g. 296, Vilniuje, vairavo automobilį ,,BMW 528“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (1,16 prom.), tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, kuriame nustatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, be to, nepateikė pareigūnams vairuotojo pažymėjimo ir transporto priemonės liudijimo, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 16 punktą.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. nutarimo dalį, kuria jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl vairavimo neblaiviam. Nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo nutarimu iš dalies nesutinka, t.y. kad padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d. Pasak apelianto, byloje nėra duomenų, kad jis vairavo automobilį neblaivus, teismas neteisingai įvertino surinktus įrodymus, priimdamas nutarimą, rėmėsi prieštaringais liudytojų parodymais, jų padarytomis prielaidomis apie apelianto būklę, vairuojant automobilį. Apeliantas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 str. 1 d., jei jis vairavo automobilį, jau būdamas neblaivus. ATPK nenumato atsakomybės už alkoholio vartojimą, baigus vairuoti, išskyrus laikotarpį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.
Apeliantas nurodo, kad byloje nustatyta, jog 2013-01-21 apie 12.17 val., jis vairavo automobilį, tačiau nepagrįstai buvo konstatuotas kitas šio pažeidimo objektyviosios pusės elementas, būtent - vairavimo faktas neblaiviam. Kelių eismo taisyklių 14 punkto nuostata vairuotojo neblaivumą sieja būtent su transporto priemonės vairavimo momentu. Pasak apelianto, alkoholis, kuris buvo užfiksuotas jo iškvėptame ore, organizme atsirado, jau baigus vairuoti. Nagrinėjant bylą, jis nuosekliai parodė, kad transporto priemonės nevairavo, būdamas neblaivus, alkoholį pradėjo vartoti degalinėje stovinčiame automobilyje, laukdamas į degalinę iškviesto asmens. Apeliantas pažymi, kad teismas kritiškai vertino jo parodymus apie alkoholio vartojimo momentą vien tuo pagrindu, kad jis nenurodė šios aplinkybės policijos pareigūnams. Teismas nurodė, kad apeliantas šią versiją pateikė, tik nagrinėjant bylą teismo posėdyje, tačiau teismas neatsižvelgė, kad pareigūnai alkoholio vartojimo aplinkybių iš viso netyrė, apelianto apie tai nieko neklausė. Teismas nutarime nemini ir nevertina aplinkybės apie tai, kad pareigūnai netyrė apelianto apsvaigimo aplinkybių, nors posėdžio protokole užfiksuoti šią aplinkybę patvirtinantys pareigūno A. S. parodymai. Teismas nutarime, pažymėjo, jog neįtikėtina, kad, būdamas blaivus ir sužinojęs, jog kviečiama policija, V. Š. pradėtų vartoti alkoholį. Tačiau, anot apelianto, teismas neatsižvelgė, kad jis vartojo alkoholį dar iki policijos iškvietimo ir apie operatoriaus ketinimus kreiptis į policiją nieko nežinojo. Liudytojas S. O. (degalinės dujų operatorius) sutiko palaukti, kol apeliantui atveš pinigus už kurą. Sėdėdamas automobilyje jis laukė asmens, kuris turėjo atvežti pinigus susimokėti už kurą, automobilį jis ketino palikti degalinės aikštelėje, nes, sužinojęs, kad neturi jokių automobilio dokumentų, neketino jo vairuoti.
Apeliantas taip pat nurodo, jog teismas nevertino, kad policijos pareigūnų paaiškinimuose apie įvykio aplinkybes yra prieštaravimų. Iš R. T. tarnybinio pranešimo matyti, kad apeliantas, atvykus patruliams, sėdėjo prie BMW vairo, tuo tarpu A. S. teisme nurodė, kad vienas asmuo buvo priekyje keleivio vietoje, kitas - gale. Dviejų, kartu atvykusių pareigūnų parodymai nesutampa net dėl elementarių aplinkybių. Pareigūnų, gavusių pranešimą apie galimai neblaivų vairuotoją, pirminė pareiga yra nustatyti alkoholio vartojimo faktą ir su tuo susijusias aplinkybes (ar alkoholio vartojimas susijęs su vairavimu). Šiuo atveju pareigūnas A. S. patvirtino, kad jis ir jo porininkas alkoholio vartojimo aplinkybių nesiaiškino, t.y. neatliko savo tiesioginės pareigos. Jie, priimdami paaiškinimą iš degalinės operatoriaus S. O., neįspėjo jo raštu apie atsakomybę pagal ATPK 187¹ str. už melagingų parodymų administracinėje byloje davimą.
Pasak apelianto, degalinės operatorius-kasininkas S. O. teismo posėdyje patvirtino, kad nematė, kas vairavo automobilį, pildydamas dujas bendravo su apeliantu, alkoholio kvapo nejuto, jis atrodė normaliai. Apeliantas pažymi, kad policijos pareigūnai A. S. ir R. T. nematė ir negalėjo matyti, ar transporto priemonę apeliantas vairavo neblaivus. Jie patvirtino, kad rado apeliantą stovinčiame automobilyje. Apeliantas nurodo, kad S. O. jo nuolat nestebėjo, kartu su juo automobilyje nebuvo, todėl nematė, ką apeliantas veikė automobilyje. S. O. teigė, kad po užpylimo jis nuėjo į kasą ir tik po 10 min pamatė, kad žmonės automobilyje pradėjo kuistis. Taigi šis liudytojas nepaneigė apelianto nurodytos aplinkybės apie tai, kad alkoholį jis vartojo stovinčiame automobilyje. Teismas didesnę įrodomąja galią suteikė S. O. 2013-01-21 rašytiniam paaiškinimui, kuris yra mažai informatyvus. Teismo posėdyje liudytojas nurodė tikslias įvykio aplinkybes, patvirtino, kad, automobiliui atvažiavus į degalinę, bendravo su apeliantu, girtumo požymių neįžvelgė, juos pastebėjo vėliau, kai nusprendė nebelaukti, kol jis sumokės už kurą.
Apeliantas nurodo, kad teismas neobjektyviai ir neteisingai vertino įrašus administracinio teisės pažeidimo protokole, nurodydamas, kad apeliantas paaiškinime protokole parašė „labai gaila". Pasak apelianto, protokole esantis įrašas yra neįskaitomas, apeliantas pats jo negali perskaityti. Tačiau šis įrašas atspindi apelianto būklę protokolo surašymo metu - dėl degalinėje vartoto alkoholio jis apsvaigo, negalėjo pareigūnams paaiškinti įvykio aplinkybių. Teismas įrašą protokole vertino, neatsižvelgdamas į kontekstą - įvykio vietoje degalinės darbuotojo apeliantas buvo kaltinamas kuro vagyste, pasigedo rankinės su pinigais ir dokumentais, dėl viso to nervinosi ir gailėjosi, kad įvyko nesusipratimas.
Pasak apelianto, atsižvelgiant į LVAT išaiškinimus, taip pat į tai, kad byloje nėra neabejotinų įrodymų apie vairavimą esant neblaiviam, administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu nutrauktina.
Atsiliepimas
Institucija, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
V. Š. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 str. 1 d. ir 124¹ str. 7 d. už tai, kad neblaivus vairavo transporto priemonę, be to, nepateikė pareigūnams vairuotojo pažymėjimo ir transporto priemonės liudijimo. D. V. Š. neblaivumo ginčo nėra, tačiau apeliantas ginčija automobilio vairavimo faktą neblaiviam, nurodo, kad automobilio neblaivus nevairavo, alkoholį vartojo po automobilio vairavimo.
ATPK 126 str. 1 d. numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.
Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, neišsiaiškino visų reikšmingų faktų, neištyrė visų galimų įrodymų ir įvykio versijų, taip pat ir V. Š. pirmos instancijos teismo posėdyje ir apeliaciniame skunde nurodytos, kad jis automobilį vairavo blaivus, o alkoholinius gėrimus gėrė degalinėje stovinčiame automobilyje, laukdamas, kol jam bus atnešti pinigai atsiskaityti už kurą. Degalinės UAB „A“ (duomenys pakeisti) operatorius-kasininkas S. O. paaiškinime policijai nurodė, kad 2013-01-21 į degalinę „A“ atvažiavo automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš vairuotojo pusės išlipęs žmogus paprašė užpilti dujų. Užpylęs dujų S. O. pasakė, kad galima susimokėti. Kai tas asmuo atsisakė mokėti S. O. iškvietė policiją bendruoju pagalbos telefonu. Nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas (b. l. 5). Liudytoju apklaustas pirmosios instancijos teisme S. O. paaiškino, kad matė, kaip atvažiavo automobilis, priėjo ir asmuo (V. Š.) paprašė užpilti dujų. Kai priėjo, V. Š. stovėjo prie automobilio, o kitas asmuo sėdėjo automobilio viduje, kaip jis atvažiavo į degalinę nematė, matė tik automobilį. S. O. užpildė baką, pasakė, kad galima eiti susimokėti ir nuėjo į kasą. Bako užpildymo procedūra trunka nuo 5 iki 10 minučių. Po kelių minučių S. O. pamatė, kad V. Š. su kitu asmeniu tame automobilyje kažko ieško, todėl išėjo dar kartą pakviesti susimokėti. Po kurio laiko priėjo V. Š. ir pasakė, kad susimokėti negali, prašė palaukti, vėl nuėjo prie automobilio, pradėjo kažko ieškoti. Vėliau jis priėjo su kitu asmeniu, kuris sėdėjo automobilyje. Palaukė apie 15 min. ir supratęs, kad bus problemų su mokėjimu, S. O. iškvietė policiją. K. S. O. pasakė, kad kvies policiją, V. Š. nuėjo į automobilį, iki tol jis judėjo tai į automobilį, tai vėl prieidavo. S. O. matė kaip automobilyje sėdintis kitas asmuo kilnojo butelį. K. S. O. priėjo įpilti dujų, alkoholio kvapo nejuto, V. Š. atrodė normaliai, nematė, kad jis kilnotų butelį automobilyje (b. l. 30-31).
Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kodėl S. O. iš dalies pakeitė savo parodymus, priešingai nei paaiškinime policijai, apklaustas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad priėjęs įpilti dujų, alkoholio kvapo nejuto, V. Š. atrodė normaliai. S. O. nurodytose aplinkybėse yra prieštaravimų, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo imtis priemonių šiems prieštaravimams pašalinti. Pažymėtina, kad į įvykio vietą iškviesti policijos pareigūnai R. T. ir A. S. nei V. Š. automobilio vairavimo fakto, nei alkoholio vartojimo nematė, tik patvirtino, kad, jiems atvykus į degalinę, V. Š. buvo neblaivus, tačiau, kaip pagrįstai nurodo apeliantas, policijos pareigūnai alkoholio vartojimo aplinkybių nesiaiškino. Todėl minėtų policijos pareigūnų parodymai nėra informatyvūs, jie perteikė tik informaciją, kurią jiems suteikė degalinės UAB „A“ operatorius-kasininkas S. O., kuris, kaip minėta, pirmosios instancijos teisme iš dalies pakeitė savo parodymus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju įvykio metu minėtoje degalinėje dirbo ir su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu bendravo L. D. (b. l. 21), tačiau ji pirmosios instancijos apklausta nebuvo. Taip pat neapklaustas kartu su V. Š. į degalinę atvažiavęs asmuo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apklausus šiuos asmenis, būtų galima nustatyti, ar V. Š. vairavo automobilį neblaivus, ar alkoholį vartojo jau po automobilio vairavimo.
Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, nagrinėjant V. Š. patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą, Vilniaus miesto apylinkės teisme neištirti ir neįvertinti visi įrodymai, svarbūs bylos baigčiai. Byloje turi būti imamasi priemonių kilusioms abejonėms ir prieštaravimams išsklaidyti, todėl V. Š. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 12d. nutarimas naikinamas ir byla grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
T. V. Š. apeliacinį skundą iš dalies ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. nutarimą bei grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.