Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2023-01-24 · Baudžiamoji byla Nr. e1-297-1143/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2023-01-24
Bylos Nr.
e1-297-1143/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-38881-2022-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Augustė Juozapavičienė
Kaltinamasis
J. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-297-1143/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38881-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.22.9.2; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 24 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Rūtos Šipkauskienės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje J. K. (J. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) ,teistas paskutinį kartą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020-02-27 baudžiamuoju įsakymu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį – 38 MGL (1 900 Eur) bauda (2020-04-29 bauda sumokėta),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 258 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

J. K. (J. K.) neteisėtai disponavo nešaunamuoju ginklu, o būtent: jis, ikiteisminio tyrimo nenustatytu būdu ir laiku neteisėtai įgijo nešaunamąjį ginklą – 4,5 mm kalibro pneumatinį šautuvą „GAMO CF-30“, Nr.04-1C-594563-08, skirtą šaudyti 4,5 mm kalibro (177) kulkomis, kuris civilinėje apyvartoje yra priskiriamas C kategorijos ginklams, ir jį laikė iki tol, kol 2022-07-07 11.00-13.15 val. kratos metu namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini)., rado ir paėmė pneumatinį šautuvą „GAMO CF-30“ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus policijos komisariato pareigūnai. J. K. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis J. K. ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 258 straipsnio 2 dalyje, ir parodė, kad kratos metu jo namuose buvo rastas ir paimtas šautuvas „GAMO CF-30“. Šį pneumatinį ginklą laikotarpyje nuo 2005-2010 metų, tikslesnio laiko ir datos nurodyti negali, jam padovanojo kažkas iš pažįstamų. Šiuo metu net negali pasakyti tiksliai kas padovanojo, nes tikrai nepamena. Kai jam padovanojo šį pneumatinį ginklą „GAMO CF-30“ jis jį tiesiog padėjo savo namuose, kur jis pastoviai gulėjo. Jis net nei karto nebuvo iš jo šaudęs. Nežinojo kokiai ginklų kategorijai šis pneumatinis ginklas „GAMO CF-30“ yra priskiriamas bei kokios jis galios. Jis žinojo tik, kad galimai pneumatinį ginklą galima laikyti ir lyg tam nereikia jokio leidimo. Pažymi, kad gailisi, jog laikė jam padovanota pneumatinį ginklą „GAMO CF-30“, pažada daugiau tokių daiktų neįsigyti ir nelaikyti. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas baudžiamuoju įsakymu. Daugiau nieko paaiškinti neturi (b. l. 113-119).

2022-07-07 kratos protokolo ir fotolentelės duomenimis nustatyta, kad atliekant kratą adresu (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo antro aukšto miegamajame po lova rastas ir paimtas „GAMO“ pneumatinis šautuvas, 4,5(177) cal., Nr. 04-1C-594563-08 (b. l. 27-45).

2022-10-10 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo Z. Drozd tarnybinio pranešimo dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo duomenimis nustatyta, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 258 str. 2 d. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ame veiklos skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikaltimo, numatyto LR BK 178 str. 2 d. dėl to, kad E. K., gim. (duomenys neskelbtini)., 2022-07-01 apie 05.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, įlipdamas pro išimtą langą, įsibrovė į nukentėjusiajai J. L. priklausantį vasarnamį, esantį adresu (duomenys neskelbtini)., bei pagrobė J. L. priklausantį turtą: nešiojamąjį kompiuterį „ASUS“, 981,60 Eur vertės, televizorių „HITACHI 24HE1100“, 123,84 Eur vertės, magnetolą „Panasonic“, 50 Eur vertės, akumuliatorinį suktuką „INGCO“, 89 Eur vertės, belaidę žoliapjovę (trimerį) „Makita“, 250 Eur vertės, suktuvą „Bosch“, 20 Eur vertės, gręžtuvą „Bosch“, 50 Eur vertės, laistymo žarną, 10 Eur vertės, Led žibintą „Standart“, 9 Eur vertės, 50 vienetų tvirtinimo dirželių, 5 Eur vertės, 35 vienetus tvirtinimo dirželių, 3 Eur vertės, 9 vienetus laistymo jungčių, kurių vienos vertė 1,50 Eur, bendrai 13,50 Eur sumai, 10 vienetų laistymo jungčių, kurių vienos vertė Eur, bendrai 18 Eur sumai, tokiais savo veiksmais, įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą, nukentėjusiajai J. L. priklausantį 1622,94 Eur vertės turtą. Tyrimo metu buvo atlikta krata pas E. K. adresu gyvenamojoje vietoje, kur gyvena ir jo tėvas J. K., gim. (duomenys neskelbtini). Atliekant kratą J. K. pateikė jų šeimai nepriklausančius daiktus. Taip pat kratos metu buvo rastas ir paimtas pneumatinis šautuvas „GAMO“, 4,5(177) cal. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso J. K.. Tyrimo metu buvo paskirta užduotis atlikti objektų tyrimą ir gauta specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad tirti pateiktas šautuvas yra tinkamas šaudyti pramoninės gamybos (Ispanija) 4,5 mm kalibro pneumatinis šautuvas „GAMO CF-30“, Nr.04-1C-594563-08, skirtas šaudyti 4,5 mm kalibro (177) kulkomis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, tirti pateiktas šautuvas yra pneumatinis nešaunamasis ginklas ir priskiriamas C kategorijos ginklams. Patikrinus policijos registruose nustatyta, kad J. K. neturi išduoto leidimo (b. l. 8-12)

2022-10-10 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo Z. Drozd tarnybinio pranešimo duomenimis nustatyta, kad kratos metu buvo rastas ir paimtas pneumatinis šautuvas „GAMO“, 4,5(177) cal. Nr. (duomenys neskelbtini). Radus ir paimant šį pneumatinį šautuvą J. K. buvo paklausta, kam jis priklauso. Į tai J. K. nurodė, kad šis pneumatinis šautuvas priklauso jam ir kad jis jį seniausiai turi. Daugiau J. K. dėl rasto ir paimto pneumatinio šautuvo nieko neaiškino (b. l. 46-47).

2022-09-07 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvados Nr. IBPS-V-2362831-22 duomenimis nustatyta, kad tirti pateiktas šautuvas yra tinkamas šaudyti pramoninės gamybos (Ispanija) 4,5 mm kalibro pneumatinis šautuvas „GAMO CF-30“, Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 4,5 mm kalibro (177) kulkomis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, tirti pateiktas šautuvas yra pneumatinis nešaunamasis ginklas ir priskiriamas C kategorijos ginklams (b. l. 53-58).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 258 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog J. K. neteisėtai disponavo nešaunamuoju ginklu. Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino savo kaltę padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys surinkti įrodymai. Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad J. K. neteisėtai disponavo nešaunamuoju ginklu – pramoninės gamybos (Ispanija) 4,5 mm kalibro pneumatiniu šautuvu „GAMO CF-30“, Nr. (duomenys neskelbtini). Kaltinamojo veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 258 straipsnio 2 dalyje, požymius.

Prokurorė siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirti kaltinamajam baudą. Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų.

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi, dydžiu sutinka, tačiau prašė leisti sumokėti paskirtą baudą per 1 metus (el. b l. 103-104).

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 258 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą. Kaltinamasis J. K. padarė baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis), susijusį su disponavimu ginklais. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis teistas (el. b. l. 136-159), baustas administracine tvarka (b. l. 131-135), nesigydė psichiatrinėse ligoninėse ir neįtrauktas į priklausomybės ligų įskaitą (b. l. 128-129, 130).

Atsižvelgiant į visas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam J. K. už nusikalstamą veiką numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje, paskyrus baudą, artimą minimaliai, t. y. 18 MGL dydžio baudą (BK 47 straipsnis).

Įvertinus tai, kad kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu. Atsižvelgiant į kaltinamojo prašymą, paskirtos baudos dydį, kaltinamajam nustatomas 12 mėnesių baudos sumokėjimo terminas.

V. Kiti klausimai

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – pramoninės gamybos 4,5 mm kalibro pneumatinis šautuvas „GAMO CF-30“, Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 4,5 mm kalibro (177) kulkomis, kuris civilinėje apyvartoje yra priskiriamas C kategorijos ginklams, kuris saugomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriuje (b. l. 59-61) turi būti konfiskuotas (BK 72 straipsnio 1-3 dalys) ir baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduotas Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. K. (J. K.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 18 MGL (900 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. K. paskirti 12 MGL (600 Eur) dydžio baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktinį įrodymą – pramoninės gamybos 4,5 mm kalibro pneumatinį šautuvą „GAMO CF-30“, Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 4,5 mm kalibro (177) kulkomis, saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriuje, konfiskuoti ir baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduoti Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui.

J. K. išaiškinti, kad:

1) teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per teismo nustatytą laikotarpį – per 12 mėnesių – nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas;

2) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

3) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

4) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

J. K. taip pat išaiškinti, kad:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Augustė Juozapavičienė