- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-26
- Bylos Nr.
- T-523-961/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-13-1-01137-2014-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė
- Nuteistasis
- D. S.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos be intensyvios priežiūros taikymo nuteistajam D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą
bei prokuroro skundą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. S. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 9 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 7 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, ją atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžia – 2016 m. liepos 1 d. Bausmės pabaiga – 2023 m. gruodžio 23 d. ½ paskirtos bausmės buvo atlikta – 2020 kovo 22 d. Neatliktos bausmės dalis 2020 m. balandžio 9 d. – 3 metai 8 mėnesiai 14 dienų.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 59-51 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos be intensyvios priežiūros taikymo nuteistajam D. S. nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Komisijos nuomone, tikslinga nuteistajam taikyti šias baudžiamojo poveikio priemones: neišeiti iš namų tam tikru nustatytu laiku iki 2023 m. gruodžio 23 d.
Komisija nutarė nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą atsižvelgdama į tai, kad nuteistojo D. S. žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 33 taškai, nuostatos į priežiūrą teigiamos, nebaustas, 6 kartus skatintas, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir organizuojamuose renginiuose, turi nuolatinį darbą, atlieka savanoriškus nemokamus aplinkotvarkos darbus Pusiaukelės namuose ir už jų teritorijos ribų, moka ieškinius.
Šalies argumentai
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroras Armandas Vainauskas pateikė skundą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam D. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodė, kad nors nuteistasis anksčiau teistas tik vieną kartą, tačiau svarbus momentas yra tai, kad kaltės dėl padaryto nusikaltimo nepripažįsta, nusikaltimu padaryta žala nėra atlyginta. Prokuroro nuomone, nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti pagrįstai išvadai, jog nuteistasis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Skundą teikiančio prokuroro vertinimu, lygtinai paleidus nuteistąjį D. S. būtų pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai bei neįgyvendinta bausmės paskirtis. Kaltas asmuo turi būti nubaustas ir atlikti bausmę, adekvačią jo padarytai nusikalstamai veikai, bei taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Taip pat nurodė, kad svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, į nukentėjusiųjų lūkesčius dėl teisingumo principo įgyvendinimo, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis.
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. gegužės 19 d. gautas nuteistojo D. S. atsiliepimas į prokuroro skundą, kuriame nurodyta, kad su prokuroro skundu nesutinka. Nurodo, jog prokuroras skunde nurodė tik formalius nesutikimo su Komisijos nutarimu argumentus, jų nedetalizuoja ir nepagrindžia skundo motyvų. Prokuroras skunde tvirtina, kad nuteistajam skirtas bausmės tikslas yra kaltininko nubaudimas, t. y. jis turi patirti suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Nuteistasis pažymi, kad lygtinis paleidimas nėra nuteistojo paleidimas į laisvę be jo asmens suvaržymo, lygtinio paleidimo atveju asmeniui yra taikomos baudžiamojo poveikio priemonės. Nesutinka su prokuroro argumentu, jog neatlikta bausmės dalis yra didelė, taip pat nesutinka su prokuroro skundo argumentu, kad nedengia įsiskolinimų. Komisijos 2020 m. balandžio 17 d. nutarime Nr. 59-51, 5 pastraipoje yra detaliai išdėstyti jo įsiskolinimo dengimo faktai, t. y. 6487,88 Eur. Pagal pataisos įstaigos suteiktas darbo galimybes iš atlyginimo yra apmokėjęs 483,50 Eur. Nurodo, kad jam pritaikius lygtinį paleidimą, turi garantuotą darbo vietą, todėl turės didesnes galimybes greičiau padengti įsiskolinimus. Nesutinka su prokuroro pasisakymu, jog jam pritaikius lygtinį paleidimą bus pažeistas bausmės individualizavimo principas ir bus neįgyvendinta bausmės paskirtis, nes tai nepagrįsta jokiais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis. Nurodo, kad prokuroras teikė teismui skundą tinkamai neįvertinęs Komisijos nutarimo ir socialinio tyrimo išvados. Prokuroras skunde pateikia tik formalius nedetalizuotus ir nepagrįstus nesutikimo argumentus, todėl prašo prokuroro skundą atmesti ir patvirtinti Komisijos 2020 m. balandžio 17 d. nutarimą Nr. 59-51.
Motyvuojamoji dalis
Komisijos nutarimas tvirtintinas.
BVK 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atskirų bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuojančiuose šio Kodekso skyriuose numatytos pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialus lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.
Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad D. S. 12-tą klasę baigė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namuose nuo 2019 m. spalio 8 d. iki šiol dirba UAB „C.“ pagalbiniu darbininku, darbdavio charakteristika patvirtina, kad nuteistasis turi atsakingą požiūrį į darbą, nevėluoja, puikiai dirba komandoje, sutaria su kolegomis, nėra konfliktiškas, nevartoja alkoholio, yra imlus darbui bei naujovėms, greitai mokosi, nebijo imtis naujų užduočių. Nuteistasis palaiko glaudžius ryšius su seserimi (telefonu, bendrauja trumpalaikių išvykų į namus metu), taip pat lanko motiną, kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Nuteistasis šiuo metu yra vienišas, tačiau ateityje planuoja sukurti šeimą. Geri, artimi santykiai su seserimi ir jos šeima gali būti vienas pagrindinių apsauginių veiksnių, mažinantis pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką/tikimybę ateityje nusikalsti. Nuteistasis įvardija alkoholį bei netinkamų draugų įtaką kaip veiksnius, darančius įtaką nusikalstamam elgesiui. Šiuo metu nuteistasis teigia, jog bendrauja tik su pora draugų, kurie nevartoja alkoholio. Nuteistasis teigia, jog trumpalaikių išvykų metu būna namuose, susitinka su seserimi ir jos šeima. Smurtinį nusikaltimą nuteistasis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, šiuo metu nuteistasis teigia, kad alkoholio nevartoja nuo laisvės atėmimo dienos, jis supranta ir pripažįsta alkoholio paveikto elgesio galimą žalą geriančiam asmeniui ir jo aplinkiniams. Kaltę dėl įvykdyto nusikaltimo prisiima ne pilnai, teigia, jog yra kaltas iš dalies – savo agresiją bei smurtą kito atžvilgiu vertina kaip būtinąją gintį. Nuteistasis atpažįsta problemines sritis, kurios turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui – įvardija alkoholio vartojimą kaip pagrindinį faktorių. Kalbėdamas apie savo ateitį nuteistasis išsako konkrečius tikslus: vengti konfliktinių situacijų, susirasti geriau apmokamą darbą, rūpintis mama ir savo sveikata, sukurti šeimą, išmokėti ieškinius. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra nepriekaištingas, bausmės atlikimo metu jis nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių, drausminėmis nuobaudomis nebaustas, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, teistas antrą kartą (pirmasis teistumas išnykęs), skatintas 6 kartus. 2020 m. kovo 5 d. atlikus pakartotino nuteistojo nusikalstamumo rizikos vertinimą pagal OASys vertinimo metodiką nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemai rizikos grupei – 33 svertiniai taškai (iš kurių statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma – 20, dinaminių – 13 svertinių taškų).
Nusikaltimus, už kuriuos atlieka bausmę, D. S. padarė išnykus teistumui. Nusikaltimai priskiriami nesunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijai, pastaruoju nusikaltimu sukelti neatstatomi padariniai – atimta žmogaus gyvybė. Kaip konstatuota 2016 m. vasario 9 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje, nusikaltimai įtakoti besaikio D. S. ir pačių nukentėjusiųjų girtavimo. Be to, kaip matyti iš nuosprendžio, D. S. savo kaltės nepripažino. Visa tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Kita vertus, kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistasis šiuo metu suvokia savo teisės pažeidimo pasekmes aukai, aukos ir savo artimiesiems, dėl nusikalstamos veikos – gyvybės atėmimo – kaltina tik save ir besaikį alkoholio vartojimą. Todėl, teismo manymu, aplinkybė, jog nuteistasis iki šiol savo veiksmus laiko tik savigyna, teisinasi smogęs tik vieną kartą, – nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nuteistasis apskritai nepripažįsta savo kaltės ir nesigaili. Svarbios aplinkybės, rodančios nuteistojo pastangas taisytis, yra tos, kad jam ne kartą buvo suteiktos trumpalaikės išvykos į namus, sąlygų nepažeidė, nuo bausmės pradžios nenustatyta jo vartojant svaiginančias medžiagas, apskritai per visą bausmės atlikimo laiką neturėjo nuobaudų, tik paskatinimus.
Teismas, įvertinęs nuteistojo D. S. pakartotino nusikalstamo elgesio riziką, kuri yra žema, taip pat nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, jo požiūrį į alkoholio vartojimą, kuris iš esmės ir buvo jo padarytos nusikalstamos veikos pagrindinis veiksnys, daro išvadą, kad nuteistais atitinka tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo sąlygas. Nuteistojo elgesys pataisos atlikimo vietoje leidžia manyti, jog nuteistasis yra pasiryžęs gyventi dorą, sąžiningą gyvenimą. Jis šiuo metu yra dirbantis, teigiamai charakterizuojamas, matyti nuteistojo dedamos pastangos dirbant ir gyvenant laikantis pripažįstamų elgesio normų, todėl manytina, kad lygtinai paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos, jis taps pilnaverčiu visuomenės nariu, besilaikančiu teisės aktų reikalavimų.
Dėl nusikalstamos veikos metu padarytos žalos atlyginimo pritartina nuteistojo argumentams, jog nuteistasis nors ir nedaug, tačiau dalį žalos yra atlyginęs. Įvertinus priteistos atlyginti žalos sumą (5780,15 Eur gydymo išlaidų teritorinei ligonių kasai ir 906,80 Eur laidojimo išlaidų nukentėjusiajam) ir nuteistojo galimybes būnant laisvės atėmimo vietoje šią žalą atlyginti, akivaizdu, jog atlygintina suma yra pakankamai didelė, tad vien dėl to, kad žala nėra visiškai atlyginta, o atlyginta tik dalis, nėra pagrindo spręsti, jog nuteistasis nevykdo teismo sprendimo. Pats nuteistasis išėjęs į laisvę ketina susirasti geriau apmokamą darbą ir atlyginti likusią žalos dalį, dalyvauja įvairiose iniciatyvose, dalyvavo rengiant Užgavėnių šventę, taip pat viktorinoje „Lietuvos istorija“, skirtoje Kovo 11-osios progai, yra 7 kartus skatintas, pastarąjį kartą – 2020 m. gegužės 6 d. už gerą elgesį, sąžiningą darbą, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose bei pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, visą bausmės atlikimo laikotarpį nėra baustas, neigiamai vertina alkoholio vartojimą, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, todėl manytina, kad asmuo atitinka ne tik formalias, bet materialias lygtinio paleidimo sąlygas, jis padarė tinkamą pažangą ir manoma, kad yra vertas teismo pasitikėjimo. Visa tai leidžia manyti, kad D. S. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Teismas pažymi, kad lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatoma dienotvarkė, įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės dalies atlikimui.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Komisijos nutarimas taikyti D. S. lygtinį paleidimą tvirtintinas, nustatant Komisijos siūlomą įpareigojimą neišeiti iš namų tam tikru nustatytu laiku. Taip pat, atsižvelgus į tai, kad vienas iš nusikaltimų yra labai sunkus smurtinis nusikaltimas, padarytas esant apsvaigus nuo alkoholio, į nusikaltimu sukeltas pasekmes, nuteistajam tikslinga paskirti ir kitus įpareigojimus, kurie turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu,
nutaria:
patvirtinti 2020 m. balandžio 17 d. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 59-51 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam D. S.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7, 10 punktais, įpareigoti nuteistąjį:
- neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, iki 2023 m. gruodžio 23 d.;
- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų iki 2023 m. gruodžio 23 d.;
- dalyvauti elgesio pataisos programoje 6 mėnesius nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datos;
- per vieną mėnesį nuo nutarties įsiteisėjimo pradėti dirbti, tęsti darbą, o nesant tokios galimybės – registruotis Užimtumo tarnyboje.
Lygtinio paleidimo terminą skaičiuoti nuo faktinio paleidimo iš bausmės atlikimo įstaigos dienos.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.