Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-01-27 · Administracinė byla Nr. I-875-142/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-01-27
Bylos Nr.
I-875-142/2014
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Halina Zaikauskaitė
Pareiškėjas
A. Č.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos
Kategorijos
  • 15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-875-142/2014
Proc. Nr. 3-61-3-02968-2013-4
Procesinio sprendimo kategorija 15.2; 74 (S)
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, dalyvaujant pareiškėjui A. Č., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Č. skundą dėl žalos atlyginimo atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, ir Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas A. Č. (toliau – ir pareiškėjas) padavė skundą teismui, reikalaudamas: 1) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 60 000 Lt piniginę kompensaciją; 2) įpareigoti Lukiškių TI-K pagerinti pareiškėjo kalinimo sąlygas.

Paaiškina, kad jam paskirta 20 metų laisvės atėmimo bausmė, iš kurių 10 metų jis bausmę turi atlikti Lukiškių TI-K (kalėjimo režimas), todėl 2009 m. kovo 10 d. buvo atgabentas į Lukiškių TI-K paskirtai 10 metų laisvės atėmimo bausmei atlikti. Buvo patalpintas į 69 kamerą, kurioje bausmę atlikinėjo dar vienas nuteistasis, kameros plotas, kaip ir visų kamerų, buvo 8 m². Į nurodytą plotą patenka ir lovos, ir tualetas, kuris yra kameroje, ir spintelė bei praustuvas. Atskaičius nurodytų daiktų ir patalpų plotą, žmogui lieka ne daugiau kaip 2 m² ploto. Po to pareiškėjas buvo perkeliamas ir į kitas kameras, buvo atvejis, kai kameroje buvo trys asmenys, keturi asmenys (nurodo kameras Nr. 82, 84, 88A, 91, 92, 100). Taip pat jis buvo patalpintas į kameras rūsyje (Nr. 235A, 242), kuriose visada yra drėgna, labai blogas kvapas, ant sienų grybelis, antisanitarinės sąlygos. Tose kamerose žiemą yra ne daugiau kaip 15 laipsnių šilumos. Pareiškėjas 2009 m. gruodžio 15 d. buvo patalpintas į karcerį 5 paroms, kuriame būnant jis buvo priverstas save susipjaustyti, nes kitaip nebuvo įmanoma prisiprašyti pareigūnų, kad sudėtų stiklus, kurių iš viso nebuvo. Po susižalojimo ant langų buvo užkalta polietileninė plėvelė. Niekas Lukiškių TI-K nekreipia dėmesio, kad pareiškėjas nuo 2007 m. serga ŽIV. Pareiškėjas dėl laikymo sąlygų kreipėsi į Žmogaus teisių komitetą, kuris jo skundą persiuntė Kalėjimų departamentui, o pastarasis įpareigojo Lukiškių TI-K atsakyti į pareiškėjo skundą. Iki skundo padavimo teismui dienos niekas neinformavo pareiškėjo, kaip išnagrinėtas jo prašymas, nesiėmė priemonių pagerinti jo laikymo sąlygas. Netinkamos sąlygos yra ir dėl tualeto įrengimo kameroje, jis atviras, maistui laikyti vieta įrengta tik 1 m atstumu nuo tualeto. Reikalavimų neatitinka ir lango įrengimas, visą laiką dirbtinis apšvietimas, taip pat patalpose nėra jokios ventiliacijos. Kamerose nedaromas remontas. Pareiškėjas nurodo, kad nuteistieji tik du kartus į savaitę 1 val. išvedami į sporto salę, nors tai yra tik kambariukas. Maistas būna geras tik tada, kai į kalėjimą atvyksta kokios nors komisijos, visai nėra sveikatos priežiūros. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas mano, kad tokiais veiksmais yra pažeidinėjamos žmonių teisės.

Teisme pareiškėjas palaikė skundą. Papildomai paaiškino, kad nėra kur džiovinti rūbų, nėra stalo, nėra kur valgyti. Žmogaus teisių komitetui skundėsi ir dėl maitinimo. Dėl sveikatos priežiūros paaiškino, kad jis prašė siųsti jį į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, jis buvo ten nusiųstas, tačiau ligoninė grąžino atgal, nes buvo išeiginės, nurodė pareiškėją atvežti po 2013 m. liepos 1 d., bet nebevežė. Lukiškių TI-K nuomone, jis sveikas. Pareiškėjas kreipėsi į administraciją dėl įdarbinimo, tačiau gavo atsakymą, kad neturi pirmumo teisės, mokosi 12 klasėje, nors iš esmės mokymas nevyksta. Dėl kamerų valymo paaiškino, kad išduodama tik soda ir muilas, šepečiai, šluota yra.

Atsiliepimas

Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas, atstovaudamas ir Lietuvos valstybei, atsiliepime (t. I, b. l. 123–133) su skundu nesutinka. Lukiškių TI-K žinomi teisės aktų, nustatančių minimalų kamerose laikomų asmenų gyvenamąjį plotą, reikalavimai. Nurodo, kad Lietuvos higienos normoje HN 76:1999 buvo nustatyta gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims ne mažiau kaip 5 m² vienam asmeniui, o nuo 2010 m. balandžio 11 d. galioja nauja Lietuvos higienos norma (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nenustatyta, tačiau Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 nustatytas reikalavimas, kad vienam kameroje laikomam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto. Paaiškina, kad Lukiškių TI-K negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų skaičiaus, negali nepriimti atvykstančiųjų į įstaigą, nes dėl to gali būti nevykdomos teismų nutartys ir sprendimai. Atvykusieji į kameras skirstomi laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje numatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Dėl tokio teisinio reglamentavimo kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės akte nustatytas ribas. Tačiau administracija siekia, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką ir atsiradus galimybei jie perkeliami į laisvesnes kameras. Atsakovas nurodo laikotarpius, kai pareiškėjui tenkantis plotas kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus. Nurodo, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, kitas teisės aktuose numatytas inventorius. Lukiškių TI-K administracija iš suimtųjų ir nuteistųjų nuolat reikalauja, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų tvarkymą atsakingi jose esantys asmenys. Tvarkai palaikyti išduodamas inventorius, valymo medžiagos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna ir dezinfekuoja. Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtų lėšų iš valstybės biudžeto. Kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl pelėsio ar drėgmės. Visi nuteistieji ir suimtieji maitinami vadovaujantis Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis mitybos normomis. Vidutinis vieno suimtojo ar nuteistojo išlaikymas valstybei per dieną kainuoja 47,2 Lt. Maisto produktai perkami viešojo konkurso būdu ir kainuoja vienodai visose įstaigose. Dėl sveikatos priežiūros paaiškina, kad pareiškėjui visada buvo suteikiama reikiama pagalba, jis buvo apžiūrėtas ir konsultuotas sveikatos priežiūros darbuotojų, atlikti reikiami tyrimai, skiriami gydymui vaistai, pareiškėjas visada buvo tinkamai apžiūrėtas medicinos darbuotojų, sveikatos priežiūros darbuotojai tinkamai vykdė pavestas pareigas. Remiasi Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsniu, 6.246–6.249 straipsniais ir teigia, kad šiuo konkrečiu atveju nėra būtinų įstatyme nustatytų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas prašo atlyginti žalą, patirtą nuo 2009 m. kovo 10 d., o dėl žalos atlyginimo į teismą kreipėsi 2013 m. rugpjūčio mėnesį, todėl prašo taikyti Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą ieškinio senatį.

Atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos atsiliepimo į skundą neteikė, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (žr. administracinės bylos A5-665/2005, A525-1355/2010, A82-932/2011). Neteisėti veiksmai konstatuojami, kai valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą, patirtą Lukiškių TI-K nuo 2009 m. kovo 10 d. Į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi 2013 m. liepos 30 d. (tą dieną išsiuntė skundą paštu, t. I, b. l. 2). Žalos atlyginimui pagal CK 6.271 straipsnį taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Tai konstatuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. pvz., 2011 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-261-1027/2011). Atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį. CK 1.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja. Pareiškėjui Lukiškių TI-K atsiliepimas buvo įteiktas (t. IV, b. l. 19). Pareiškėjas neprašė atnaujinti ieškinio senaties termino. Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą ir tai, kad ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį, taip pat į tai, kad teismas nenustatė jokių objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių, sutrukdžiusių pareiškėjui laiku ginti savo teises, teismas taiko trejų metų ieškinio senatį. Todėl skaičiuojant nuo skundo padavimo teismui datos (2013 m. liepos 30 d.) tris metus atgal, 2010 m. liepos 30 d. yra ta data, kurią apima ieškinio senaties terminas. Todėl dėl pareiškėjo teisių pažeidimo situacija vertinama pradedant nuo 2010 m. liepos 31 d.

Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K pažeidė jo teisę į minimalų gyvenamąjį plotą.

Ginčo laikotarpiu laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigų ploto normą vienam asmeniui reglamentuoja Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, kurio 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas Lukiškių TI-K kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Lukiškių TI-K šie reikalavimai yra gerai žinomi. Minėtame įsakyme nenustatyta, kad tokia norma turi būti skaičiuojama atmetus baldų užimamą plotą, tualeto plotą (jeigu jis yra toje pačioje patalpoje). Pareiškėjas skunde nurodė kamerų numerius ir kiek apytiksliai jose buvo laikoma asmenų, tačiau neteikė teismui tikslių duomenų, kada kokioje kameroje su kiek asmenų buvo kalinamas. Todėl teismas vadovaujasi atsakovo atsiliepime pateiktais duomenimis. Pareiškėjas teisme neneigė tų duomenų teisingumo (pareiškėjui Lukiškių TI-K atsiliepimas įteiktas 2013 m. rugsėjo 10 d., t. IV, b. l. 19). Pagal atsakovo pateiktus duomenis (t. I, b. l. 123–129), pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2010 m. rugpjūčio 5 d. iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės (nagrinėjamas laikotarpis pritaikius ieškinio senatį). Nuo šios datos per buvimo Lukiškių TI-K laikotarpį pareiškėjo teisė į nustatytą minimalų gyvenamąjį plotą buvo užtikrinta 2010 m. rugpjūčio 19 d. vakare, nuo 2010 m. rugpjūčio 20 d. iki 2010 m. rugpjūčio 23 d., 2010 m. rugpjūčio 24 d. ryte, nuo 2010 m. rugsėjo 4 d. iki 2010 m. rugsėjo 7 d., 2010 m. rugsėjo 8 d. ryte, 2010 m. spalio 18 d. vakare, nuo 2010 m. spalio 19 d. iki 2010 m. spalio 28 d., 2010 m. spalio 29 d. ryte, 2010 m. gruodžio 20 d. vakare, 2010 m. gruodžio 21 d. ryte, 2011 m. sausio 25 d. vakare, 2011 m. sausio 26 d. ryte, 2011 m. vasario 8 d. vakare, 2011 m. vasario 9 d., 2011 m. vasario 23 d. vakare, 2011 m. vasario 24 d., 2011 m. vasario 28 d. vakare, nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2011 m. kovo 2 d., 2011 m. kovo 3 d. ryte, 2011 m. kovo 10 d. ryte, 2011 m. balandžio 19 d. ryte, 2011 m. gegužės 17 d. vakare, 2011 m. gegužės 18 d., 2011 m. gegužės 19 d. ryte, nuo 2011 m. gegužės 21 d. iki 2011 m. birželio 12 d., 2011 m. birželio 13 d. ryte, nuo 2011 m. birželio 22 d. iki 2011 m. rugpjūčio 30 d., nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 4 d., 2011 m. rugsėjo 5 d. ryte, 2011 m. rugsėjo 14 d., 2011 m. rugsėjo 15 d. ryte, nuo 2011 m. rugsėjo 20 d. iki 2011 m. rugsėjo 25 d., 2011 m. spalio 10 d. vakare, nuo 2011 m. spalio 11 d. iki 2011 m. spalio 12 d., 2011 m. spalio 13 d. ryte, 2011 m. spalio 25 d. ryte, nuo 2011 m. lapkričio 10 d. iki 2011 m. lapkričio 22 d., 2011 m. lapkričio 23 d. ryte, nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 4 d., 2011 m. gruodžio 5 d. ryte, 2011 m. gruodžio 9 d. vakare, nuo 2011 m. gruodžio 13 d. iki 2012 m. sausio 29 d., 2012 m. vasario 9 d. vakare, nuo 2012 m. vasario 10 d. iki 2012 m. vasario 22 d., 2012 m. vasario 23 d. ryte, 2012 m. vasario 24 d. ryte, 2012 m. kovo 8 d. ryte, nuo 2012 m. kovo 22 d. iki 2012 m. kovo 28 d., 2012 m. kovo 29 d. vakare, 2012 m. kovo 30 d. ryte, 2012 m. balandžio 25 d. vakare, nuo 2012 m. balandžio 26 d. iki 2012 m. gegužės 16 d., 2012 m. gegužės 17 d. ryte, nuo 2012 m. gegužės 18 d. iki 2012 m. gegužės 23 d., 2012 m. gegužės 24 d. ryte, nuo 2012 m. birželio 8 d. iki 2012 m. liepos 11 d., 2012 m. liepos 12 d. ryte, 2012 m. rugpjūčio 31 d. ryte, 2012 m. rugsėjo 3 d. ryte, 2012 m. rugsėjo 23 d. ryte, 2012 m. spalio 22 d. ryte, 2012 m. spalio 24 d. vakare, nuo 2012 m. spalio 25 d. iki 2013 m. sausio 2 d., 2013 m. sausio 9 d. vakare, nuo 2013 m. sausio 10 d. iki 2013 m. kovo 5 d., 2013 m. kovo 12 d. vakare, nuo 2013 m. kovo 13 d. iki 2013 m. rugpjūčio 12 d. Taigi pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą per tris metus iki kreipimosi į teismą dienos buvo pilnai užtikrinta 538 dienas ir dalį 44 dienų. Be to, per šį laikotarpį pareiškėjo Lukiškių TI-K nebuvo 88 dienas, kai pareiškėjas buvo išvykęs į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Likusias dienas pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą buvo daugiau ar mažiau pažeista, priklausomai nuo to, kiek asmenų buvo laikoma kamerose (paprastai ne daugiau 4). Atsakovo pateikti duomenys apie kamerose laikomų asmenų skaičių rytais ir vakarais patvirtina, kad toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tą pačią parą nėra stabilus (dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, etapuojama į teismus, todėl atitinkamą laiką nebūna kameroje). Tokios aplinkybės turi įtakos vienam asmeniui tenkančios ploto normos kameroje kaitai, nes daliai asmenų išvykus, likusiems kameroje asmenims tenka daugiau kameros bendrojo ploto.

Atsakovas neneigia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui ginčo laikotarpiu ne visada buvo užtikrintas nurodytas plotas, tačiau paaiškina, kad negali riboti atvežamų asmenų skaičiaus, todėl būna atvejų, kai dėl didelio asmenų skaičiaus neturi galimybių užtikrinti šio reikalavimo laikymąsi. Konstatuotina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą nuoseklią praktiką, ta aplinkybė, kad kalinimo įstaigos administracija neturėjo galimybių užtikrinti asmeniui minimalaus gyvenamojo ploto, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui (žr. administracines bylas Nr. A438-121/2009, Nr. A756-122/2010, A502-913/2011, A143-2844/2012, A444-343/2013, A492-496/2013 ir kt.).

Dėl kitų sąlygų kamerose. Pareiškėjas nurodo, kad buvo patalpintas į kameras rūsyje Nr. 235A, 242, kuriose drėgna, blogas kvapas, ant sienų grybelis, šalta, visapusiškos antisanitarinės sąlygos. Taip pat nurodo, kad 2009 m. gruodžio 15 d. buvo patalpintas į karcerį, kuriame nebuvo langų. Pagal Lukiškių TI-K pateiktus duomenis, pareiškėjas kameroje 235A buvo laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 17 d. iki 2009 m. liepos 28 d., o kameroje Nr. 242 buvo laikotarpiais nuo 2009 m. rugpjūčio 27 d. iki 2009 m. gruodžio 15 d., nuo 2011 m. gegužės 22 d. iki 2011 m. birželio 21 d., nuo 2012 m. gegužės 22 d. iki 2012 m. gegužės 23 d. Teismas netiria laikotarpio iki 2010 m. liepos 30 d. dėl pritaikytos senaties. Bylos medžiaga patvirtina, kad pats pareiškėjas dėl sąlygų (drėgmės, temperatūros, kvapo, antisanitarinių sąlygų ir kt.) nurodytu laikotarpiu kai buvo kameroje Nr. 242 nesiskundė nei Lukiškių TI-K administracijai, nei Vilniaus visuomenės sveikatos centrui (t. I, b. l. 23) ar UAB „Kenkėjų kontrolės tarnybai“. Iš į bylą pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų, ši institucija kameros Nr. 242 laikotarpiais, kai joje buvo pareiškėjas, netikrino. Pareiškėjas apskritai nurodo, kad kamerose reikalavimų neatitinka natūralus apšvietimas (langai neatitinka standartų), kad yra priversti gyventi esant dirbtiniam apšvietimui, nėra ventiliacijos, kameros neprižiūrėtos, nedarytas remontas. Pareiškėjas dėl blogų gyvenimo sąlygų nesiskundė, išskyrus vienintelį 2013 m. liepos 15 d. atvejį. Tokios aplinkybės, kaip blogas apšvietimas, oro temperatūra, drėgmė ir panašios aplinkybės, gali būti nustatomos tik tuo pačiu momentu, kai jos egzistuoja, praėjus metams ar trims metams, tokių aplinkybių nustatyti nėra galimybių. Be to, laiku pranešus Lukiškių TI-K administracijai apie tokių aplinkybių buvimą, jos nedelsiant būtų pašalinamos, t. y. pareiškėjas turėjo galimybę apsiginti tuoj pat nuo, jo manymu, netinkamų laikymo sąlygų. Nepaisant to, teismas tiria, ar minėtus pareiškėjo teiginius patvirtina pateikti įrodymai. Nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 5 d. iki 2010 m. rugsėjo 3 d. buvo kameroje Nr. 100, nuo 2010 m. rugsėjo 4 d. iki 2010 m. rugsėjo 28 d. buvo kameroje Nr. 99, 2010 m. spalio 18 d. buvo kameroje Nr. 125, nuo 2010 m. spalio 19 d. iki 2010 m. gruodžio 15 d. buvo 84, 2010 m. gruodžio 20 d. buvo kameroje Nr. 113, nuo 2010 m. gruodžio 21 d. iki 2011 m. sausio 11 d. buvo kameroje Nr. 77, 2011 m. sausio 25 d. buvo kameroje Nr. 112A, nuo 2011 m. sausio 26 d. iki 2011 m. sausio 31 d. buvo kameroje Nr. 77, 2011 m. vasario 8 d. buvo kameroje Nr. 112A, nuo 2011 m. vasario 9 d. iki 2011 m. vasario 17 d. buvo kameroje Nr. 94, 2011 m. vasario 23 d. buvo kameroje Nr. 206, nuo 2011 m. vasario 24 d. iki 2011 m. kovo 9 d. buvo kameroje Nr. 94, nuo 2011 m. kovo 10 d. iki 2011 m. balandžio 13 d. buvo kameroje Nr. 76, 2011 m. balandžio 18 d. buvo kameroje Nr. 76, nuo 2011 m. balandžio 19 d. iki 2011 m. gegužės 20 d. buvo kameroje 91, nuo 2011 m. gegužės 21 d. iki 2011 m. birželio 21 d. buvo kameroje 242, nuo 2011 m. birželio 22 d. iki 2011 m. liepos 12 d. buvo kameroje Nr. 99, nuo 2011 m. liepos 13 d. iki 2011 m. rugpjūčio 15 d. buvo kameroje Nr. 77, nuo 2011 m. rugpjūčio 16 d. iki 2011 m. rugpjūčio 30 d. buvo kameroje Nr. 79, 2011 m. rugpjūčio 31 d. buvo kameroje Nr. 99, nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 12 d. buvo kameroje Nr. 90, nuo 2011 m. rugsėjo 13 d. iki 2011 m. rugsėjo 19 d. buvo kameroje Nr. 244, nuo 2011 m. rugsėjo 20 d. iki 2011 m. rugsėjo 25 d. buvo kameroje Nr. 75, nuo 2011 m. spalio 10 d. iki 2011 m. spalio 12 d. buvo kameroje Nr. 75, nuo 2011 m. spalio 13 d. iki 2011 m. spalio 24 d. buvo kameroje Nr. 81, nuo 2011 m. spalio 25 d. iki 2011 m. gruodžio 8 d. buvo kameroje Nr. 84, nuo 2011 m. gruodžio 9 d. iki 2011 m. gruodžio 12 d. buvo kameroje Nr. 113, 2011 m. gruodžio 13 d. buvo kameroje Nr. 209, nuo 2011 m. gruodžio 14 d. iki 2012 m. sausio 29 d. buvo kameroje Nr. 76, nuo 2012 m. vasario 9 d. iki 2012 m. vasario 22 d. buvo kameroje Nr. 76, nuo 2012 m. vasario 23 d. iki 2012 m. kovo 21 d. buvo kameroje Nr. 88A, 2012 m. kovo 22 d. buvo kameroje Nr. 124, nuo 2012 m. kovo 23 d. iki 2012 m. kovo 28 d. buvo kameroje Nr. 85, 2012 m. kovo 29 d. buvo kameroje Nr. 125, nuo 2012 m. kovo 30 d. iki 2012 m. gegužės 16 d. buvo kameroje Nr. 84, nuo 2012 m. gegužės 17 d. iki 2012 m. gegužės 21 d. buvo kameroje Nr. 105, nuo 2012 m. gegužės 22 d. iki 2012 m. gegužės 23 d. buvo kameroje Nr. 242, nuo 2012 m. gegužės 24 d. iki 2012 m rugpjūčio 29 d. buvo kameroje Nr. 91, 2012 m. rugpjūčio 30 d. buvo kameroje Nr. 113, nuo 2012 m. rugpjūčio 31 d. iki 2012 m. rugsėjo 25 d. buvo kameroje Nr. 92, nuo 2012 m. rugsėjo 26 d. iki 2012 m. sausio 2 d. buvo kameroje Nr. 100, nuo 2013 m. sausio 9 d. iki 2013 m. kovo 5 d. buvo kameroje Nr. 100, nuo 2013 m. kovo 12 d. iki 2013 m. gegužės 27 d. buvo kameroje Nr. 100, nuo 2013 m. gegužės 28 d. iki skundo padavimo teismui dienos buvo kameroje Nr. 84. Bylai aktualūs Vilniaus visuomenės sveikatos centro pateikti kamerų patikrinimo aktai dėl tų kamerų, kuriose tikrinimo metu buvo pareiškėjas. Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus pateikė atsakovas Lukiškių TI-K, tuo tarpu Vilniaus visuomenės sveikatos centras teismui nurodė, kad iš pareiškėjo skundų negavo, todėl pateikti teismo prašomos informacijos (t. IV, b. l. 18) negali, nes laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 10 d. iki 2013 m. rugsėjo 19 d. gavo 504 skundus dėl laisvės atėmimo vietų, pagal juos atliko operatyviąją ir grįžtamąją kontrolę (patikrinimus), informacinėje sistemoje registruojami tirti skundai pagal asmenis, o informacijos apie konkrečias kameras Centras nefiltruoja, todėl atsižvelgiant į tai, jog yra daugiau kaip 500 patikrinimo aktų, Centro darbuotojai iš jų neturėjo galimybės atrinkti prašyme nurodytos informacijos (t. IV, b. l. 53). Nustatyta, kad 2010 m. gruodžio 22 d. buvo tikrinama kamera Nr. 77, kurioje pareiškėjas buvo nuo 2010 m. gruodžio 21 d. iki 2011 m. sausio 11 d. Nurodyta, kad kamera suremontuota, lubos ir sienos nudažytos. Kameroje buvo išmatuota drėgmė, temperatūra, natūralus ir dirbtinis apšvietimas. Nustatyta, kad natūralios apšvietos koeficientas neatitinka reglamentuojamos HN 76:2010 p. 22 (t. I, b. l. 184–186). Daugiau nenustatyta, kad kamerose tuo metu, kai jose buvo pareiškėjas, buvo atliekami kokie nors tikrinimai dėl gyvenimo jose sąlygų. Iš į bylą pateiktų patikrinimo aktų darytina išvada, kad Lukiškių TI-K imasi priemonių nustatytiems pažeidimams šalinti (t. I, b. l. 184–200, t. II, b. l. 1–145).

Pagal į bylą pateiktus įrodymus, skundą dėl blogų laikymo sąlygų pareiškėjas teikė tik Žmogaus teisių komitetui 2013 m. liepos 15 d. (t. I, b. l. 171). Nors šiame skunde pareiškėjas nenurodė kameros numerio, tačiau iš skundo turinio aišku, kad jis skundžiasi dėl kameros, kurioje laikomas skundo padavimo metu, sąlygų, o 2013 m. liepos 15 d. pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 84. Skunde pareiškėjas nurodė, kad kameroje laisvos erdvės yra tik 3 m², atviras tualetas, tualetas yra metro atstumu nuo maistui laikyti skirtos vietos, nėra ventiliacijos, dienos šviesa patenka pro langą, kurio skersmuo nesiekia metro, be to uždėtos trigubos grotos. Taip pat nurodė, kad nuo 2007 m. gegužės 4 d. serga ŽIV, o jam nesuteikiama medicininė pagalba. Žmogaus teisių komitetas pareiškėjo skundą persiuntė nagrinėti Kalėjimų departamentui pagal kompetenciją (Kalėjimų departamente skundas gautas 2013 m. liepos 26, t. I, b. l. 12, 170), pastarasis persiuntė skundą nagrinėti Lukiškių TI-K pagal kompetenciją (Lukiškių TI-K skundas gautas 2013 m. rugpjūčio 2 d., t. I, b. l. 169). Lukiškių TI-K atsakymą pareiškėjui parengė 2013 m. rugpjūčio 16 d. (t. I, b. l. 174). Šiame atsakyme Lukiškių TI-K informavo pareiškėją, kad dėl skunde nurodytų aplinkybių pažeidimų nenustatė. Pareiškėjas teisme neneigė, kad gavo atsakymą į skundą. Pareiškėjas šio atsakymo neskundžia, taigi sutinka su tikrinimo rezultatais. Pareiškėjas skundą teismui pateikė 2013 m. liepos 30 d., akivaizdu, kad skundo ir patikslinto skundo (išsiųstas paštu 2013 m. rugpjūčio 12 d., t. I, b. l. 8, 16) padavimo dieną jo dar nebuvo gavęs. Atsakymas kompetentingos institucijos pateiktas per protingą terminą.

Pagal UAB Kenkėjų kontrolės tarnybos pateiktus duomenis, deratizacijos ir dezinsekcijos darbai pareiškėjo buvimo kameroje metu buvo atliekami kameroje Nr. 84 2010 m. spalio 27 d., 2011 m. spalio 27 d., 2011 m. gruodžio 8 d., kameroje 91 2011 m. gegužės 5 d., kameroje 91 2012 m. liepos 27 d., kameroje Nr. 100 2012 m. spalio 18 d., 2012 m. lapkričio 16 d. (t. I, b. l. 24–122). Tokie įrodymai patvirtina, kad Lukiškių TI-K imasi priemonių kenkėjams naikinti.

Lukiškių TI-K 2013 m. rugsėjo 11 d. pažymoje Nr. 24-3167 nurodyta, kad kamerose, kuriose buvo apgyvendintas pareiškėjas, sanitarinio mazgo patalpa su klozetu atitverta nuo likusio kameros ploto pertvara, sanitarinių mazgų būklė yra gera, spintelė maisto produktams laikyti visose kamerose yra už pertvaros, visi langai kamerose yra su stiklais, stiklui sudužus, jis yra pakeičiamas (t. IV, b. l. 21). Byloje nėra šiuos duomenis paneigiančių įrodymų.

Atsakovas pateikė duomenis dėl kamerose atliekamų remontų (t. IV, b. l. 22–30), taip pat Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai patvirtina, kad Lukiškių TI-K šalina nustatytus pažeidimus dėl kamerų remonto.

Pagal Lukiškių TI-K direktoriaus 2013 m. rugsėjo 6 d. įsakymu patvirtintą Suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašą, gyvenamąsias kameras tvarko patys asmenys, tvarkai palaikyti jiems išduodamos priemonės (t. IV, b. l. 31–37). Pareiškėjas teisme patvirtino, kad išduodama soda, muilas, tvarkai palaikyti yra šluotos, šepečiai.

Į bylą pateikti įrodymai paneigia pareiškėjo teiginius dėl socialinių programų nebuvimo. Pateikta 2013 m. rugpjūčio 28 d. pažyma Nr. 24-3006 patvirtina, kad būdamas Lukiškių TI-K pareiškėjas dalyvavo resocializacijos, narkomanijos, ŽIV ir AIDS prevencijos, laisvalaikio užimtumo programose, kompiuterinio raštingumo programoje, turi galimybę kiekvieną dieną pasinaudoti teise į pasivaikščiojimą gryname ore (t. I, b. l. 154–156). Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkas 2013 m. rugpjūčio 26 d. pažymoje Nr. 24-2976 nurodė, kad laikotarpiu iki 2012 m. rugpjūčio 30 d. su rašytiniais ar žodiniais skundais, prašymais dėl užimtumo, socialinės reabilitacijos programų ar pasivaikščiojimų pareiškėjas į būrio viršininką nesikreipė. Nurodė, kad Lukiškių TI-K laikomi asmenys, taip pat ir pareiškėjas, kiekvieną dieną buvo lankomi Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininko, apsilankymo metu viršininkas bendrauja su gyvenamosiose kamerose esančiais asmenimis, tikrina jų laikymo sąlygas, pagal savo kompetenciją sprendžia suimtųjų ir nuteistųjų asmenų problemas, esant būtinybei pasitelkia kitų įstaigoje esančių tarnybų specialistų ir pareigūnų pagalbą. Pareiškėjas turi galimybę žiūrėti televizorių, gauti nuosavą, taip pat įstaigos administracijos išduodamą grožinę ir teisinę literatūrą, periodinę spaudą, kiekvieną dieną buvo vedamas į pasivaikščiojimą gryname ore (t. I, b. l. 137). Šių aplinkybių pareiškėjas nepaneigė. Pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas daugelį raštu pateiktų skundų (prašymų) vėliau išspręsdavo pokalbių būdu (žr., pvz., t. I, b. l. 163, 168, 176). Teisme pareiškėjas aiškino, kad kreipėsi į administraciją dėl įdarbinimo, tačiau gavo atsakymą, kad neturi pirmumo teisės. Šią aplinkybę patvirtina pareiškėjui pateiktas Lukiškių TI-K 2013 m. spalio 24 d. raštas Nr. 96-1599 (t. IV, b. l. 83). Pareiškėjas neskundžia šio rašto. Pagal HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 12 punktą, tinkamos sąlygos mokymuisi turi būti sudarytos nepilnamečiui kalinamajam, kuriam yra privalomas išsilavinimas. Todėl pareiškėjo teismo posėdyje išsakytos pretenzijos dėl vidurinio išsilavinimo (pareiškėjas aiškino, kad nors mokosi 12 klasėje, tačiau mokymas iš esmės nevyksta) yra nepagrįstos. Nurodydamas pretenzijas, kad tik du kartus per savaitę 1 val. išvedamas į sporto salę, nenurodė, kad tokia dienotvarkė pažeidžia kokius nors teisės aktų reikalavimus.

Dėl maitinimo pareiškėjas labai abstrakčiai nurodė, kad maistas nekokybiškas, tačiau nepateikė jokių įrodymų, nenurodė konkrečių atvejų, kad Lukiškių TI-K būtų pažeidusi kokius nors Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų maitinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, t. y. kad patiekiamas maistas neatitinka fiziologinių mitybos normų, valgiaraščiai neatitinka teisės aktų reikalavimų.

Dėl sveikatos priežiūros paslaugų. Nustatyta, kad pareiškėjas 2012 m. gruodžio 3 d. rašė prašymą AIDS centro direktoriui, kuriame paaiškino, kad 2007 m. gegužės mėnesį jam diagnozuotas ŽIV virusas, po to, kai buvo atvežtas į Lukiškių TI-K, negauna jokios medicininės priežiūros. Prašo pranešti, ar būdamas kalėjime gali gauti vaistų, maisto papildų, vitaminų imunitetui palaikyti, ar yra valstybės sveikatos priežiūros įstatymuose nustatyta visapusiška medicininė pagalba pareiškėjui (t. I, b. l. 166). Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras šį pareiškėjo prašymą persiuntė Kalėjimų departamentui nagrinėti pagal kompetenciją (t. I, b. l. 165), pastarasis persiuntė Lukiškių TI-K (t. I, b. l. 164). Prašymo nagrinėjimo procedūra nutraukta pareiškėjo prašymu, kuriame pareiškėjas nurodė, kad medikams pretenzijų neturi, jam paaiškinta dėl ŽIV gydymo ir vitaminų (t. I, b. l. 167–168). Pareiškėjas nepaneigė faktinių aplinkybių, kad per metus vieną kartą atliekami kraujo (imunologinis ir hemogramos) tyrimai (t. I, b. l. 172–173, taip pat sveikatos istorija). Pareiškėjas neteigė, kad kraujo tyrimai kada nors nebuvo normos ribose, todėl jam turėjo būti skiriamas antivirusinis gydymas. Pateikta pareiškėjo sveikatos istorija paneigia pareiškėjo teiginius, kad jis negauna jokių medicininės priežiūros paslaugų (t. II, b. l. 146–199, t. III, b. l. 1–199, t. IV, b. l. 1–15). Taip pat Lukiškių TI-K ne vieną kartą siuntė pareiškėją gydytis į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Teisme pareiškėjas paaiškino, kad jis prašė siųsti jį į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, jis buvo ten nusiųstas, tačiau ligoninė grąžino atgal, nes buvo išeiginės, nurodė pareiškėją atvežti po 2013 m. liepos 1 d., bet nebevežė. Lukiškių TI-K nuomone, jis sveikas. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje yra užfiksuota, kad pareiškėjas ne vieną kartą prašėsi nusiunčiamas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Pvz. 2013 m. birželio 20 d. yra įrašas, kad pareiškėjas labai nori papulti į ligoninę, nes iš Panevėžio pataisos namų atvažiuoja draugė, nori pasimatyti, grasina susižalojimu, jeigu nebus nusiųstas į ligoninę. Pareiškėjo sveikatos būklė patenkinama, indikacijų stacionariam gydymui ligoninėje nėra (t. III, b. l. 159). Prašymas siųsti į ligoninę gautas ir 2013 m. birželio 21 d., gydytojas padarė išvadą, kad tam nėra būtinybės, tačiau kadangi pastoviai reikalauja stacionaraus gydymo, nukreiptas į ligoninę (t. III, b. l. 160, 161). Yra įrašai, kad dėl ŽIV tyrimų ir gydymo siųsti po 2013 m. liepos 1 d. (t. III, b. l. 162, 164). Pareiškėjas prašė siųsti jį ligoninę ir 2013 m. birželio 25 d. prašymu (t. III, b. l. 167). Ištirti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjui visada buvo suteikiama reikiama medicininė pagalba, jis buvo apžiūrėtas ir konsultuotas sveikatos priežiūros darbuotojų, atlikti reikiami tyrimai, skiriami gydymui vaistai.

Teisme pareiškėjas nurodė ir visai naujas aplinkybes dėl jo teisių pažeidimo, t. y. kad nėra kur džiovinti rūbų, nėra stalo, nėra kur valgyti. Pareiškėjo teismo posėdyje nurodyti šie jo teisių pažeidimai yra labai abstraktūs, nes pareiškėjas negalėjo konkrečiai nurodyti, kada, kokiose kamerose buvo nurodytos aplinkybes. Be to, atsakovas atsikirtimus ir įrodymus teikė tik dėl tų aplinkybių, kurios buvo nurodytos skunde. Teismas vieną kartą suteikė pareiškėjui galimybę pataisyti skundą (t. I, b. l. 3) ir teikdamas pataisytą skundą pareiškėjas turėjo galimybių nurodyti visas aplinkybes dėl jo teisių pažeidimo. Administracinis procesas negali būti begalinis. Todėl pareiškėjo teisme nurodyti abstraktūs nauji jo teisių pažeidimo atvejai dėl nurodytų aplinkybių šioje byloje netiriami. Tai neužkerta pareiškėjui kelio dėl teismo posėdyje naujai nurodytų jo teisių pažeidimų, jeigu jie sukėlė pareiškėjui neturtinę žalą, paduoti naują skundą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjui kalint Lukiškių TI-K nebuvo visą laiką tinkamai užtikrinta pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą. Į bylą pateikti įrodymai taip pat patvirtina vieną atvejį, kai kameroje, kurioje buvo pareiškėjas, nustatyti natūralios apšvietos reikalavimų pažeidimai. Taigi Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal teisės aktus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-39/2012; 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje A438-336/2012 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Taigi, ta aplinkybė, kad asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti. Remiantis nuoseklia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal byloje esančius įrodymus konstatavus pareiškėjo teisės į minimalų gyvenamąjį plotą pažeidimą, pareiškėjas turi teisę į patirtos neturtinės žalos atlyginimą (žr. administracines bylas Nr. A438-121/2009, Nr. A756-122/2010, A502-913/2011, A143-2844/2012, A444-343/2013, A492-496/2013 ir kt.). Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjui nebuvo visą laiką užtikrinta jo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą, tam tikrą laiką nebuvo užtikrinti natūralios apšvietos reikalavimai, dėl to jis neabejotinai patyrė neigiamų išgyvenimų, todėl jis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

Asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas. Taigi neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

Teismas, atsižvelgdamas į faktines šios bylos aplinkybes, taikytinas teisės aktų nuostatas, į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas sąmoningai siekė pažeminti pareiškėjo orumą ir pažeisti jo teisės aktų garantuojamas teises, į pareiškėjo subjektinės teisės – būti kalinamam užtikrinant teisę į minimalų gyvenamąjį plotą, teisę į natūralią apšvietą, pažeidimo mastą ir trukmę, į tai, kad dėl nurodytų teisių pažeidimo nebuvo sukelta kokių nors pasekmių (pateiktoje asmens sveikatos istorijoje nėra duomenų, kad būtent dėl laikymo Lukiškių TI-K perpildytose kamerose, visais atvejais neužtikrinus natūralios apšvietos reikalavimų pablogėjo jo sveikata), vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 1500 Lt. Nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimas savaime nebūtų pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

Pareiškėjas prašo įpareigoti Lukiškių TI-K pagerinti jo kalinimo sąlygas. Šio savo reikalavimo pareiškėjas nekonkretizavo, o pareiškė apskritai. Reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Tokiu atveju iš esmės skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas. Nesant atsakovo atsisakymo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, nėra galimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis minėtu klausimu į Lukiškių TI-K administraciją ir gavęs jį netenkinantį atsakymą. Pareiškėjas teismui neskundžia gauto Lukiškių TI-K 2013 m. rugpjūčio 16 d. atsakymo Nr. 22-1183 į 2013 m. liepos 15 d. skundą. Teismas daro išvadą, kad dėl šio pareiškėjo reikalavimo nėra kilusio ginčo. Todėl bylos dalis dėl šio reikalavimo nutrauktina pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktą (byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 101 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. Č. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui A. Č. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) neturtinei žalai atlyginti.

Nutraukti bylos dalį dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą atlikti veiksmus.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Halina Zaikauskaitė