Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2014-02-19 · Administracinė byla Nr. P-756-34-14

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-19
Bylos Nr.
P-756-34-14
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Anatolijus Baranovas (pirm.), Stasys Gagys, Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.)
Pareiškėjas
O. S.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Radviliškio rajono skyriui
Kategorijos
  • 80.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. P756-34/2014Procesinio sprendimo kategorija 80.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2014 m. vasario 19 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos O. S. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje pagal pareiškėjos O. S. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Radviliškio rajono skyriui dėl pensijų nepriemokų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja O. S. kreipėsi su skundu (b. l. 1–2), kurį patikslino (b. l. 3–4) į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydama įpareigoti atsakovą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Radviliškio rajono skyrių išmokėti jai 20 411,77 Lt senatvės pensijos nepriemoką, 13 051,28 Lt našlės pensijos nepriemoką ir 583,28 Lt laidotuvių pašalpos nepriemoką, viso 34 046,33 Lt nepriemokų už laikotarpį nuo 1995 m. iki 2003 m. liepos mėnesio.

Skunde nurodė, kad atsakovas netinkamai apskaičiavo senatvės ir našlės pensijos dydžius, bei 1995 m. rugsėjo 24 d. mirus vyrui H. S. neteisingai apskaičiavo laidotuvių pašalpą. Tokiais neteisėtais pareigūnų veiksmais jai buvo padaryta žala. Nors ji kreipėsi į visas institucijas, padarytos klaidos netaisomos. Atsakovas privalo atlyginti jai padarytą turtinę žalą.

II.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2003 m. spalio 8 d. sprendimu (b. l. 69–70) atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad bendrosios kompetencijos teismai sprendė našlės ir senatvės pensijų pareiškėjai mokėjimo klausimus. Šie klausimai išspręsti Vilniaus miesto pirmos apylinkės teismo 1999 m. vasario 2 d. sprendimu bei Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegijos 1999 m. rugsėjo 6 d. nutartimi, sprendimai įsiteisėję, kasaciniai pareiškėjos skundai atmesti. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais pripažinta, kad O. S. senatvės ir našlės pensija buvo apskaičiuota ir mokama teisingai. Našlės ir senatvės pensijos paskyrimo ir apskaičiavimo pagrįstumo klausimai jau yra išspręsti įsiteisėjusiais teismo sprendimais, skundai tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu jau išnagrinėti. Pareiškėja dabartiniu skundu tik padidino laikotarpį, už kurį tariamai susidarė pensijų nepriemokos ir įvardijo tai kaip žalą, padarytą neteisėtais pareigūnų veiksmais. Žala gali būti atlyginta tik pripažinus, kad atsakovo pareigūnai pareiškėjos atžvilgiu elgėsi neteisėtai, neteisėtai jai neišmokėjo priklausančios pensijos dalies. Tačiau įsiteisėjusiais teismų sprendimais tokių neteisėtų pareigūnų veiksmų nenustatyta, jų nenustatyta ir dabartinės bylos nagrinėjimo metu. Teismas nurodė, jog pareiškėja pareiškė naują reikalavimą atlyginti jai 583,28 Lt laidotuvių pašalpos nepriemoką 1995 m. rugsėjo 24 d. mirus jos vyrui, pensininkui H. S., nes laidotuvių pašalpą atsakovai apskaičiavo neteisingai. Teismas nusprendė, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog pareiškėjai laidotuvių pašalpa būtų apskaičiuota neteisingai, o apskaičiuotoji yra išmokėta.

Šalies argumentai

Pareiškėja O. S. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 72–74), kuriuo prašė tenkinti jos skundą ir priteisti iš VSDFV Radviliškio rajono skyriaus 34 046,33 Lt pensijų nepriemokų padarytą turtinę žalą, pervedant šią sumą į jos asmeninę sąskaitą. Taip pat prašė skirti papildomą teismo buhalterinę ekspertizę bei priteisti iš atsakovo visas teismo išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovas VSDFV Radviliškio rajono skyrius atsiliepimu į apeliantės skundą prašė jį atmesti ir palikti Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimą nepakeistą (b. l. 79).

III.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos O. S. apeliacinį skundą, 2003 m. gruodžio 16 d. nutartimi (b. l. 89–92) administracinėje byloje Nr. A7-1254/03, jį atmetė, o Šiaulių apygardos administracinio teismo 2003 m. spalio 8 d. sprendimą paliko nepakeistą

Apeliacinės instancijos teismas byloje nustatė, kad 1999 m. rugsėjo 6 d. įsiteisėjo Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 1999 m. vasario 1 d. sprendimas, kuriuo atmesti pareiškėjos reikalavimai dėl senatvės ir našlės pensijų nepriemokų laikotarpiu nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1997 m. gruodžio 3 d. priteisimo konstatavus, kad senatvės ir našlės pensijų nepriemoka nenustatyta. Remiantis ABTĮ 96 straipsnio 4 dalimi, įsiteisėjui sprendimui, šalys kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių negali. Šiuo atveju pareiškėja nesutinka su paminėtame teismo sprendime nustatytais faktais, tame tarpe ir nustatytais draudžiamųjų pajamų paskaičiavimo koeficientais, ir reikalauja atlyginti jai padarytą žalą. Kadangi pareiškėjos nurodomas reikalavimo pagrindas formaliai nėra tapatus tam, kuriuo remiantis grįsti reikalavimai civilinėje byloje, 1999 m. išnagrinėtoje Vilniaus miesto pirmajame apylinkės teisme, bylą dėl reikalavimų už laikotarpį nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1997 m. gruodžio 3 d. senatvės ir našlės pensijos nepriemokos dydžio žalos atlyginimo priteisimo nutraukti pagal ABTĮ 101 straipsnio 2 punktą teisinio pagrindo nėra. Tačiau įvertindama tai, jog faktai, nustatyti įsiteisėjusiu sprendimu, nepakito viso pareiškėjos nurodomo laikotarpio metu iki 2003 m. liepos 1 d., o naujų įrodymų, kuriais remiantis būtų pagrindas konstatuoti, kad nuo 1997 m. gruodžio 3 d. iki 2003 m. liepos 1 d. susidarė senatvės ir našlės pensijos nepriemokos, byloje nėra, šie pareiškėjos reikalavimai pagrįstai atmesti.

Nepagrįstai yra teigiama, jog teismas padarė esminį proceso įstatymų pažeidimą neskyręs ekspertizės šioje byloje. Prijungtoje prie šios administracinės bylos civilinėje byloje 2s-384/99 yra ekspertizės aktas, kuriuo remtasi priimant 1999 m. vasario 1 d. sprendimą. Šiame akte yra atlikti tyrimai dėl draudžiamųjų pajamų koeficientų. Naujų faktų byloje nebuvo nustatyta, todėl skirti ekspertizę nebuvo teisinio pagrindo.

Pareiškėja šioje byloje pareiškė naują reikalavimą atlyginti jai 583,28 Lt laidotuvių pašalpos nepriemoką. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad byloje neįrodyta, jog pareiškėjai laidotuvių pašalpa apskaičiuota neteisingai. Pareiškėjos vyras mirė 1995 m. rugsėjo 24 d. Apskaičiuojant laidojimo pašalpą, už 1995 m. rugsėjo 23 d. buvo apskaičiuota bazinės pensijos (80 Lt) dalis – 61,33 Lt, nes H. S. dirbo ir uždirbo daugiau nei 1,5 MMA. Už likusias 7 dienas apskaičiuota paskirtos senatvės pensijos atitinkama dalis – 40,53 Lt. Už rugsėjo mėnesį apskaičiuota 101,86 Lt. Viso laidojimo pašalpos išmokėta 469,22 Lt: 101,86 Lt už rugsėjo mėn., šio mėnesio dydžio pensija už du mėnesius – 173,68 Lt x 2 – bei 20 Lt laikinoji priemoka. Toks laidojimo pašalpos skaičiavimas yra teisėtas, o pareiškėjos reikalavimai nepagrįsti.

IV.

Pareiškėja O. S. prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A7-1254/2003. Prašyme jokių motyvų nenurodo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Prašymas atnaujinti procesą atmestinas.

ABTĮ 156 straipsnio 1 dalis nustato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienerių metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (ABTĮ 156 str. 2 d.). Bet kuriuo atveju, remiantis ABTĮ 156 straipsnio 3 dalimi, prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti paduodamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus šio įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą atvejį (kai Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismo sprendimas byloje prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir jos papildomiems protokolams), kuris nagrinėjamoje byloje netaikytinas.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog minėtų naikinamųjų vienerių ir (ar) penkerių metų terminų prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti praleidimas paprastai yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atmesti šį prašymą (žr., pvz., 2009 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P556-65/2009; 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-85/2012; 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P261-161/2012; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P444-231/2012; 2013 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P602-96/2013 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja O. S. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A7-1254/2003, užbaigtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. gruodžio 16 d. nutartimi, padavė 2014 m. sausio 6 d., t. y. praleidusi ABTĮ 156 straipsnyje nustatytus prašymo dėl proceso administracinėje byloje atnaujinimo padavimo terminus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A7-1254/2003 netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos O. S. prašymo netenkinti.

Proceso administracinėje byloje Nr. A7-1254/2003 neatnaujinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasStasys GagysVaida Urmonaitė-Maculevičienė