Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjas Mindaugas Nekrašas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų E. K. ir A. G. pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Įstatymas numato, kad paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnio 1 dalis). Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Be to, įpėdinio veiksmai turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą – per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tai yra specialus paveldėjimo teisės terminas, per kurį įpėdinis įgyvendina savo teisę paveldėti turtą. Praleidus palikimo priėmimo terminą ir jo įstatymo nustatytu būdu nepratęsus, prarandama teisė paveldėti palikėjo turtą (CK 5.50 straipsnio 1, 3 dalys). Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti turtą yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti, tuo iš esmės palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų E. K. ir A. G. motina M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų tėvas V. E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). M. G. (duomenys neskelbtini) testamentu visa savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, lygiomis dalimis paliko pareiškėjams. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad M. G. palikimą sudarė ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Iš pareiškėjų pateiktų mokėjimo kvitų matyti, kad pareiškėjai per trijų mėnesių laikotarpį nuo jų motinos mirties ir vėliau mokėjo mokesčius už elektros energiją ir kitas komunalines paslaugas už butą, esantį (duomenys neskelbtini). Kėdainių rajono 1-ojo notarų biuro notarė A. R. (toliau – ir Notarė) 2020 m. balandžio 29 d. liudijime nurodė, kad pareiškėjai yra priėmę palikimą, (duomenys neskelbtini) mirus jų tėvui V. E. G. Notarė 2020 m. gegužės 20 d. liudijime nurodė, kad mirus M. G. paveldėjimo byla neužvesta, su pareiškimu dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. 2020 m. gegužės 20 d. nutarimu Notarė atsisakė priimti pareiškimą palikimui priimti iš pareiškėjų, kadangi praleistas 3 mėnesių terminas.

Pareiškėjų pareiškime ir suinteresuoto asmens atsiliepime nurodytais paaiškinimais bei byloje esančių įrodymų pagrindu nustatyta, kad pareiškėjai (įpėdiniai pagal testamentą) po palikėjos, jų motinos M. G. mirties (duomenys neskelbtini), per įstatymo nustatytą terminą į notaro biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėda­mi jį valdyti. Savo valią priimti palikimą pagal testamentą pareiškėjai išreiškė aktyviais veiksmais, kurie patvirtina palikimo priėmimą faktiškai pradėjus jį valdyti nuo pat palikimo atsiradimo momento: pareiškėjai rūpinosi motinos laidotuvėmis, vėliau perėmė jos turėtus daiktus, pradėjo valdyti palikėjos testamentu jiems paliktą nekilnojamąjį turtą, t. y. ½ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius už elektrą ir kitas komunalines paslaugas. Taigi jie su palikėjos turtu elgėsi kaip su savu, iš esmės elgėsi kaip paveldėto turto savininkai, tai atliko aktyviais veiksmais, išreiškiančiais jų valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis). Visos įstatyme bei susiformavusioje teismų praktikoje įtvirtintos sąlygos tam, kad būtų nustatytas palikimo priėmimo faktas, nurodant, kad jis priimtas faktiškai pradedant turtą valdyti, egzistuoja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 447 straipsnis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo pagal testamentą tikslu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 448 straipsnio 1 dalis).

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš pareiškėjų valstybei nepriteisiamos, kadangi jos neviršija minimalios (5,00 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 270 straipsniais, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pagal testamentą po M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), pradėdami faktiškai jį valdyti.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.