- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-01-04
- Bylos Nr.
- A2.6.-42-932/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-15927-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Pažeidėjas
- R. M.
- Nukentėjusysis
- R. M.
- Kategorijos
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė–Raizgienė, sekretoriaujant G. M., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. M., jos atstovui advokatui A. N., nukentėjusiajai R. M., išnagrinėjusi R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl to, kad ji 2015 m. rugpjūčio 14 d., apie 16.47 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš pradėdama važiuoti, neįsitikino, kad tai bus saugu, pavažiavo į priekį, atsitrenkė į stovintį automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino. Nurodyta, jog tokiais veiksmais R. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 ir 222 punktus bei padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.
Apklausiama teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiama R. M. parodė savo kaltės nei dėl vieno iš jai inkriminuojamų pažeidimų nepripažįstanti. Protokole nurodytu laiku iš tiesų buvo (duomenys neskelbtini) namo kieme, nuotraukoje (b. l. 11, 12) užfiksuotas jos vairuotas automobilis. Išvažiuodama iš kiemo, turėjo automobilį apsukti, tai darė iš lėto, judėdama mažu atstumu, centimetras po centimetro. Neįsidėmėjo, kokie automobiliai šalimais stovėjo. Ji automobilį apsuko ir išvažiavo iš kiemo. Jokio kontakto nejuto, garso negirdėjo, jokia signalizacija nesuveikė, nematė, kad kas nors ją būtų stabdęs ar rodęs kokius ženklus sustoti. Tikslo pasišalinti tikrai neturėjo (dokumentai tvarkingi, alkoholio nevartoja, teisę vairuoti turi). Jos automobilis yra pakankamai senas, menkų įbrėžimų jame ne vienas. Negalėtų nurodyti, kada buvo padaryti byloje užfiksuoti jos automobilio apgadinimai. Į juos net neatkreipė dėmesio. Statydama automobilį į garažą, dažnai privažiuoja arti ir bamperiu atsiremia į spintą, dėl ko galimai galėjo nežymiai apgadinti automobilį, tačiau to kategoriškai tvirtinti negali. Kuomet policijoje apžiūrėjo abu automobilius, ji ant nukentėjusiosios automobilio vos įžiūrėjo apgadinimus, sugretinimą atlikusi pareigūnė taip pat sakė abejojanti, kad jos automobilis galėjo apgadinti nukentėjusiosios automobilį (b. l. 53-56).
Teismo posėdyje apklausiama nukentėjusioji R. M. parodė tiesiogiai aplinkybių, kaip buvo apgadintas jo automobilis, nemačiusi. Namo kieme automobilį buvo palikusi keletui dienų, atėjusi apgadinimų nepamatė (prie automobilio atėjo iš priešingos pusės nei padaryti apgadinimai). Nuvažiavusi į darbą, pamatė užkištą raštelį, kuriame buvo parašyta, jog liudytojas matė, kaip buvo apgadintas jos automobilis, paliktas jo telefonas. Vakare susitiko su liudytoju (kaimynu) ir jis papasakojo, jog būdamas balkone matė, kaip į jos automobilį du kartus atsitrenkė „Mazda“ markės automobilis. Pirmas kontaktas buvo intensyvesnis, automobilis „Toyota Corolla“ net sujudėjo, kliudytas šio automobilio dešinysis ratas. Antrasis kontaktas buvo į bamperį. Liudytojas pasakojo, jog vairuotoja po atsitrenkimų neišlipo ir nuvažiavo. Nežino, ar liudytojas iš karto apžiūrėjo jos automobilį ir matė apgadinimus, tačiau kai susitiko juodu abu apžiūrėjo jos transporto priemonę. Nukentėjusioji nurodė, kad jos automobilis apgadinamas jau ne pirmą kartą. Dalis apgadinimų buvo iš anksčiau, tačiau tą kartą ji pamatė tris naujus apgadinimus, t. y. didelį įbrėžimą galiniame bamperyje (bamperio įdubime) (b. l. 31, nuotrauka Nr. 3), taip pat apgadinimą galinio bamperio dešiniajame šone (b. l. 31, nuotrauka Nr. 5) bei rato gaubto apgadinimą (b. l. 31, nuotrauka Nr. 6). Į policiją ji kreipėsi kitą dieną. Tą patį vakarą iš karto neskambino, buvo susijaudinusi, išsigandusi, norėjo pagalvoti, pasitarti su tėvais. Kitą dieną paskambino policijai ir pranešė apie įvykį. Atvykusiems pareigūnams ji nurodė, kokie apgadinimai buvo padaryti jos automobiliui (b. l. 53-56).
Teismo posėdyje apklausiamas liudytojas G. P. parodė, jog 2015 m. rugpjūčio mėn., apie 16.30-17 val., po darbo grįžęs namo, būdamas virtuvėje, per langą matė, kaip priešais namą esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje išvažinėdamas automobilis „Mazda 626“ du kartus kliudė automobilį „Toyota Corolla“. Į šį automobilį dėmesį atkreipė iš karto, kadangi jis, priešingai nei kiti gyventojų automobiliai, stovėjo įstrižai, per kelias vietas. Pajudėjęs automobilis, pradėjo keistai išsisukinėti. Važiavo atbuline eiga ir išsisukdamas, kad galėtų išvažiuoti iš aikštelės, priekiniu bamperiu kliudė šalimais stovėjusio „Toyota Corolla“ galinio bamperio dešiniąją pusę. Nuo kontakto automobilis sujudėjo, šiek tiek šoktelėjo. Vairuotoja išsisukimo manevrą atliko toliau, vėl pavažiavo atgal, o tada į priekį, po ko įvyko dar vienas kontaktas, tomis pačiomis automobilių dalimis. Šį kartą kontaktas buvo silpnesnis, automobilis „Toyota Corolla“ nežymiai sujudėjo. „Mazda 626“ vairuotoja nesustojo, neišlipo ir nuvažiavo tolyn. Nė vieno kontakto metu signalizacija nesuveikė, pašalinių asmenų, bandžiusių atkreipti vairuotojos dėmesį, nebuvo. Jis pats buvo 4-ame aukšte, todėl nebūtų spėjęs išbėgti į lauką. Į lauką išėjo po pusvalandžio. Apžiūrėjo nukentėjusiosios automobilį, pamatė galinio bamperio dešinės pusės nubrozdinimą (užfiksuotas nuotraukoje Nr. 3, b. l. 31; ryškus), taip pat rato gaubto nubrozdinimą (nuotrauka Nr. 6, b. l. 31). Stebėdamas įvykį, spėjo padaryti nuotraukas, juose užfiksavo antrąjį kontaktą (b. l. 64-67).
Teismo posėdyje apklausiama liudytoja L. O. parodė, jog R. M. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole įvardintas kontaktas tarp automobilių „Mazda 626“ ir bei „Toyota Corolla“ pasireiškė (b. l. 31) nuotraukoje Nr. 3 užfiksuoto apgadinimo padarymu (ne ryškaus, o tas, kuris sunkiau įžiūrimas, nuotraukoje apibrėžtas tušinuku). Kadangi nukentėjusioji rodė ir kitus apgadinimus, ji juos užfiksavo, tačiau tie apgadinimai, jos įsitikinimu, nėra susiję su eismo įvykiu. Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole grafoje „transporto priemonių sugretinimo metu nustatyta“, nurodydama, jog „Toyota Corolla“ apgadinimas galėjo atsirasti po kontakto su automobiliu „Mazda 626“, ji pasisakė būtent dėl minėto nuotraukoje Nr. 3 (b. l. 31) užfiksuoto pažeidimo. Atlikdama transporto priemonių sugretinimą, stengėsi atvaizduoti situaciją kuo realiau (imituoti), tačiau ne visiškai analogiškai. Žiūrėdama į liudytojo pateiktą nuotrauką, bandė panašiai sustatyti automobilius, po ko padarė išvadą, jog kontakto metu galėjo būti padarytas nurodytas apgadinimas. Mano, jog jis padarytas automobilio „Mazda“ priekinės dalies juostele (nuotrauka Nr. 6, b. l. 32). Tiksliai atsakyti sunku, kadangi ant automobilio „Mazda 626“ buvo daug visokių smulkių apgadinimų, automobilis nenaujas, apibrozdintas iš visų pusių. Tai, kad „Toyota Corolla“ apgadinimą padarė automobilis „Mazda 626“, nusprendė pagal išsamius liudytojo parodymus, automobilių sugretinimą, apgadinimų aukščiau sutapo (apie 0,51 cm). „Toyota Corolla“ apgadinimai (nuotraukoje Nr. 5, Nr. 3), jos įsitikinimu, negalėjo būti padaryti kontakto metu. Ratlankio apgadinimas taip pat galėjo būti padarytas bet kada, sunku kažką konkrečiai pasakyti. Ji išvadą davė tik dėl vienintelio apgadinimo, užfiksuoto nuotraukoje Nr. 3. Būtent šis apgadinimas yra inkriminuojamas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Apgadinimas nuotraukoje Nr. 3 (įdubime), jos įsitikinimu, kontakto metu negalėjo būti padarytas (b. l. 64-67).
Šalies argumentai
R. M. rašytiniame paaiškinime nurodyta, jog ji 2015-08-14, apie 16.00 val., automobiliu Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atvažiavusi į (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį kiemą. Ji automobilį apsuko, tačiau jokio prisilietimo prie stovinčių automobilių nejuto. Kieme buvo labai trumpai, t. y. apsisuko ir išvažiavo. Sutinka, kad nuotraukoje pavaizduota mašina priklauso jai (b. l. 29).
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 1 būrio vyr. patrulio M. K. 2015-08-18 tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2015-08-18, apie 08.54 val., gautas pranešimas apie apgadintą automobilį. Atvykus nurodytu adresu, pareiškėja paaiškino, kad 2015-08-13 atvairavo automobilį ir paliko jį stovėti (duomenys neskelbtini) kieme. 2015-08-17, apie 18.00 val., atėjusi prie savo automobilio rado jį apgadintą, įvykio liudininkas nurodė, kad jos transporto priemonę apgadino automobilis „Mazda“ (b. l. 5). R. M. paaiškinimų duomenimis, 2015-08-13, apie 20.00 val., ji vairavo automobilį „Toyota Corolla“, minėtą automobilį paliko (duomenys neskelbtini) stovėjimo aikštelėje. Automobiliu nevažinėjo iki pirmadienio ryto. Pirmadienį, apie 18 val., grįžus iš darbo, kaimynas pranešė apie įvykį ir parodė jos automobilio apgadinimus: įlenktas kairysis galinis ratlankis bei apgadintas galinis bamperis (horizontalus nubraukimas šalia rato; 0,4-0,42 cm aukštyje horizontalūs nubraukimai) bei ryškus gilus įbrėžimas bamperio apačioje (b. l. 9, 35). Įvykio mačiusio G. P. paaiškinimų duomenimis, 2015-08-14, apie 16.47 val., žiūrėdamas pro langą pamatė, kaip aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) namo, mėlynos spalvos automobilio „Mazda 626“ vairuotoja atsitrenkė į kitą aikštelėje stovinčią transporto priemonę „Toyota“ ir pasišalino. Vairuotoja iš transporto priemonės išlipusi nebuvo. 2015-10-05, apie 12.00 val., automobilių stovėjimo aikštelėje pamatė tą patį įvykį sukėlusį automobilį bei užsirašė jo valstybinius numerius. Taip pat padarė keletą eismo įvykį užfiksavusių fotonuotraukų (b. l. 10, 11, 12, 13, 25, 36). Transporto priemonių apgadinimai užfiksuoti Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole bei pridėtose fotonuotraukose (b. l. 30-34). Įvykis taip pat užfiksuotas eismo įvykio vietos schemoje (b. l. 7-8).
Motyvuojamoji dalis
Administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina
Teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole pažeidėju nurodytas asmuo kaltas padaręs inkriminuotą pažeidimą (pažeidimus), ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bet kuriuo atveju, siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn, būtina nustatyti visus būtinus tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, nesant nors vieno iš jų administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ATPK 250 straipsnio 1 punktas). Sprendimas nutraukti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui pradėtą administracinio teisės pažeidimo teiseną gali būti priimamas tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus, taip pat, kai yra paneigti asmenį kaltinantys įrodymai arba nepašalintos abejonės dėl asmens kaltės.
Nagrinėjamoje byloje administracinėn atsakomybėn traukiama R. M. yra kaltinama padariusi du administracinius teisės pažeidimus. Pirmasis pažeidimas, kuris inkriminuojamas R. M., yra numatytas ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, numatančiame administracinę atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Taigi įrodinėjant asmens kaltę būtina visais atvejais įrodyti du esminius momentus – 1) KET pažeidimo padarymą bei tai, kad 2) tas pažeidimas nulėmė kitam asmeniui priklausančio turto sugadinimą.
R. M. inkriminuotas KET 101 punkto pažeidimas. Šio KET punkto nuostatos numato, jog prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Taigi administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog prieš pradėdama važiuoti R. M. neįsitikino tai daryti esant saugu, pavažiavo į priekį, atsitrenkė į stovintį automobilį „Toyota Corolla“ ir jį apgadino. Pati R. M. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, jog iš kiemo išvažinėjo itin lėtai, judėdama centimetras po centimetro, apsisuko nepajusdama jokio kontakto ir ramiai išvažiavo. Nurodė, kad jos automobilis yra nenaujas ir visi ant jo esantys smulkūs apgadinimai yra seni (b. l. 29, 53-56). Paneigiant tokius pastarosios parodymus ir konstatuojant kaltę, būtina padaryti objektyviais įrodymais pagrįstą ir abejonių nekeliančią išvadą, jog dėl protokole nurodytų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų buvo apgadintas svetimas automobilis. Administracinio teisės pažeidimo protokole, kaip matyti, nenurodyta, kokie konkretūs apgadinimai (ar apgadinimas) buvo padarytas automobiliui „Toyotai Corollai“. Nors transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole yra įvardinti bent trys minėtos transporto priemonės sugadinimai, esantys galiniame bamperyje (b. l. 30-34), taip pat fotonuotraukose užfiksuoti ir kiti apgadinimai, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog teismo posėdyje apklausta protokolą surašiusi L. O. kategoriškai nurodė, jog R. M. yra inkriminuojamas vienintelis automobiliui „Toyota Corolla“ padarytas apgadinimas, t. y. galinio bamperio dešinės pusės nubrozdinimas, užfiksuotas nuotraukoje Nr. 3 (b. l. 31, 34; apgadinimas apibrauktas). Atlikus transporto priemonių sugretinimą, pamatavus apgadinimų aukščius, būtent dėl šio nubrozdinimo ji davė išvadą, kad jis galimai buvo padarytas R. M. vairuojama transporto priemone – automobiliu „Mazda 626“. Kiti „Toyota Corolla“ apgadinimai buvo užfiksuoti tik dėl to, kad nukentėjusioji juos rodė, tačiau, L. O. teigimu, jie kontakto metu negalėjo būti padaryti (b. l. 64-67). Tokiu būdu R. M. inkriminuojama, kad ji, atsitrenkusi į automobilį „Toyota Corolla“, padarė pastarajam nuotraukoje Nr. 3 (b. l. 31, 34) užfiksuotą dešinės pusės bamperio nubrozdinimą. Šioje vietoje neabejotinai paminėtini nukentėjusiosios R. M. parodymai, kurių metu pastaroji nurodė, kad jos automobilis apgadintas ne pirmą kartą, tačiau po paskutinio karto, apie kurį ji sužinojo radusi už valytuvų užkištą kaimyno lapelį, ji pamatė tris naujus apgadinimus, t. y. didelį įbrėžimą galiniame bamperyje (bamperio įdubime) (b. l. 31, nuotrauka Nr. 3), taip pat apgadinimą galinio bamperio dešiniajame šone (b. l. 31, nuotrauka Nr. 5) bei rato gaubto apgadinimą (b. l. 31, nuotrauka Nr. 6) (b. l. 53-56). Kaip matyti, nukentėjusioji paminėjo net tris apgadinimus, tačiau tarp jų nenurodė to, būtent kuris yra inkriminuojamas R. M.. Tokiu būdu iškyla akivaizdūs prieštaravimai tarp Institucijos, reiškiančios kaltinimus administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, ir nukentėjusiosios parodymų, t. y. Institucija ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą grindžia nuotraukoje Nr. 3 (b. l. 31, 34) užfiksuotu dešinės pusės bamperio nubrozdinimu, nors pati nukentėjusioji tokio apgadinimo kaip padaryto naujai apskritai neįvardino ir jo su liudytojo papasakotomis matytomis galimo eismo įvykio aplinkybėmis nesiejo. Vadinasi, jau vien dėl šios aplinkybės nėra pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad R. M. padarė nukentėjusiosios R. M. automobiliui galinio bamperio nubrozdinimą. Kiti nukentėjusiosios nurodyti pažeidimai (iš viso trys) pareigūnės, atlikusios transporto priemonių sugretinimą, iš karto buvo atmesti kaip objektyviai nepasitvirtinę (nesietini su automobilio „Mazda 626“ apgadinimais), dėl ko, įvertinus tai, kad šie pažeidimai administracinio teisės pažeidimo protokolu nėra inkriminuotini, teismas jų plačiau neanalizuos. Pažymėtina, jog tiek M. K. tarnybiniame pranešime, tiek eismo įvykio vietos schemoje taip pat minimas tik vienas automobiliui „Toyota Corolla“ padarytas pažeidimas (būtent vienas pažeidimas, kaip minėta, inkriminuotas ir administracinio teisės pažeidimo protokole) (b. l. 5, 7), nors rašydama paaiškinimą ir duodama parodymus nukentėjusioji R. M. įvardina jau iš viso tris (b. l. 35, 51-56). Teisme nukentėjusioji R. M. pasakojo kartu su liudytoju G. P. apžiūrėjusi automobilį (jis jai pasakojo, kokiomis automobilių dalimis vyko kontaktas, kas buvo apgadinta), o pastarasis (G. P.) teismui nurodė, kad apžiūrėjęs automobilį „Toyota Corolla“ pamatė du apgadinimus - rato gaubto ir ryškųjį įbrėžimą nuotraukoje Nr. 3 (b. l. 31). Atsižvelgiant į tai, kad antrasis liudytojo nurodytas apgadinimas buvo padarytas anksčiau (tą patvirtino nukentėjusioji), laikytina, jog G. P. nukentėjusiajai įvardino vieną apgadinimą, tačiau pareigūnė, atlikusi transporto priemonių apžiūrą bei sugretinimą (įvertinusi apgadinimų pobūdį, apgadinimų aukščius), jokių sąsajų tarp šio apgadinimo ir kontakto su automobiliu „Mazda 626“ nekonstatavo. Taip pat nenustatė objektyvaus ryšio ir tarp kitų dviejų nukentėjusiosios nurodytų pažeidimų ir, juo labiau, šių apgadinimų neinkriminavo R. M..
Tad nepaisant išsamių liudytojo G. P. parodymų, jo padarytų fotonuotraukų, kas nepaneigia, kad kontaktas (galimai ir du) tarp R. M. vairuojamo automobilio „Mazda 626“ ir nukentėjusiosios R. M. automobilio „Toyotta Corolla“ visgi buvo, to nepakanka išvadai dėl svetimo turto apgadinimo daryti. Objektyvaus, kategoriško ir abejonių nekeliančio pagrindo, kad R. M. apgadino nukentėjusiosios automobilį nėra. Nenustačius, jog R. M. veiksmais buvo sukelta žala svetimam turtui, pastarajai atitinkamai nekilo KET 222 punkte numatyta pareiga – apie padarytą eismo įvykį nedelsiant pranešti nukentėjusiajam, o, jeigu tai neįmanoma, - policijai.
Taigi nesant pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų dėl administracinėn atsakomybėn traukiamai R. M. inkriminuotų pažeidimų sudėties konstatavimo, taip pat laikantis principo, kad visos byloje esančios abejonės dėl įvykio aplinkybių vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-3-2013), administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50, 224 straipsniais, 250 straipsnio 1 dalies punktu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pradėtą administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, nutraukti, nesant administracinių teisės pažeidimų įvykio ir sudėties.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.