- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-25
- Bylos Nr.
- e2A-1021-864/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Ieškovas
- UAB „Legal Balance“
- Atsakovas
- A. G.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimo už akių, civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovui A. G. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovas UAB „Legal Balance“ pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo A. G. 750 Eur negrąžinto kredito, 143,06 Eur bendros vartojimo kredito kainos, 748,59 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodo, kad 2015 m. birželio 22 d. tarp pradinio kreditoriaus UAB „4finance“ ir atsakovo buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią (su vėlesniais papildymais) pradinis kreditorius suteikė atsakovui 750 Eur vartojimo kreditą 4 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti 160,36 Eur bendrą vartojimo kredito kainą (palūkanas) sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Ieškovo teigimu, atsakovas sutarties sąlygų nesilaikė, todėl pradinis kreditorius vienašališkai nutraukė sutartį, vadovaudamasis Vartojimo kredito įstatymo 19 straipsniu. Ieškovas taip pat nurodo, kad pagal 2017 m. birželio 29 d. Paskolų portfelio pardavimo sutartį pradinis kreditorius perleido, o ieškovas įgijo reikalavimo teises į atsakovo skolą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir nusprendė priteisti ieškovui UAB „Legal Balance“ iš atsakovo A. G. 750 Eur negrąžinto kredito, 143,06 Eur bendros vartojimo kredito kainos, 164,77 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1057,83 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. liepos 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 23,84 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Teismas nustatė, kad 2015 m. birželio 22 d. tarp pradinio kreditoriaus UAB „4finance“ ir atsakovo buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovui 600 Eur kreditą 4 mėnesių terminui, 2015 m. liepos 7 d. atsakovui buvo suteiktas papildomas kreditas 100 Eur sumai 3 mėnesių terminui ir 2015 m. liepos 8 d. - suteiktas papildomas kreditas 50 Eur sumai 4 mėnesių terminui. Sutartimi atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir mokėti palūkanas laikydamasis kredito grąžinimo grafiko, nustatyto sutarties specialiojoje dalyje. Ieškovo teigimu, atsakovas nesilaikė kredito grąžinimo grafiko, todėl pradinis kreditorius vienašališkai nutraukė Sutartį. Ieškovo skaičiavimu, atsakovas liko skolingas ieškovui 750 Eur negrąžinto kredito ir 143,06 Eur bendros vartojimo kredito kainos (palūkanų) iki Sutarties nutraukimo. 2017 m. birželio 29 d. Paskolų portfelio pardavimo sutartimi pradinis kreditorius UAB „4finance“ perleido, o ieškovas įgijo reikalavimo teises į atsakovo skolą. Apie įvykusį reikalavimo teisių perleidimą atsakovas buvo informuotas 2017 m. rugpjūčio 1 d. pranešimu.
5. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškovu atsiskaitė, ieškovui iš atsakovo priteista 750 Eur negrąžinto kredito ir 143,06 Eur bendros vartojimo kredito kainos (palūkanų) iki Sutarties nutraukimo. Teismas nurodė, kad ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 748,59 Eur palūkanų už 369 dienų laikotarpį po Sutarties nutraukimo, taikant bendrą 98,73 proc. vartojimo kredito kainos metinę normą.
6. Teismas vertino, kad ieškovo prašomos priteisti palūkanos yra nepagrįstai didelės, pažeidžia minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl mažintinos iki 0,05 proc. dydžio, kuris, teismo vertinimu, atitinka sąžiningumo bei protingumo kriterijus. Ieškovui iš atsakovo priteista 164,77 Eur (893,06 Eur x 0,05 proc. x 369 d.) palūkanų už 369 dienų laikotarpį po Sutarties nutraukimo. Teismas vertino minėtas palūkanas kaip netesybas.
III. Apeliacinio skundo argumentai
7. Apeliantas UAB „Legal Balance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-28451-807/2018 dalyje dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po Sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos ir priteisti apeliantui UAB „Legal Balance“ iš atsakovo A. G. 748,59 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po Sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos, pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-28451-807/2018 dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantui UAB „Legal Balance“ iš atsakovo A. G. 37 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
8. Nurodo, kad teismas prašomas priteisti palūkanas kvalifikuoja kaip kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas taip paneigdamas Apelianto ieškinyje išdėstytus argumentus, Sutarties sąlygas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką dėl palūkanų skaičiavimo tvarkos, jų funkcijų bei netesybų ir palūkanų santykio. Pažymi, kad apeliantas prašo priteisti mokėjimo, o ne kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas po Sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos, apeliantui priteistina visa mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po Sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos suma 748,59 Eur, taikant 98,73 proc. metinę palūkanų normą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
10. Apeliacinėje byloje ginčo objektu yra palūkanų dydžio sumažinimas nuo 748,59 Eur iki 164,77 Eur ir jų kvalifikavimas ne kaip mokėjimo funkciją atliekančių (už naudojimąsi pinigais po sutarties nutraukimo) palūkanų, bet kaip kompensuojamųjų palūkanų.
11. Apeliantė kaip ieškinio faktinį pagrindą nurodė 2015 m. birželio 22 d. tarp pradinės kreditorės UAB „4finance“ ir atsakovo sudarytas Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015 m. liepos 7 d. ir liepos 8 d. (papildomas kreditas), kurių pagrindu atsakovui buvo suteiktas viso 750 Eur vartojimo kreditas. Ieškovės teisę reikšti ieškinį pagrindžia 2017 m. birželio 29 d. paskolų portfelio pardavimo sutartis, kurios pagrindu UAB „4finance“ perleido reikalavimą ieškovei UAB „Legal Balance“.
12. Bendrųjų sąlygų 4.1 punkte numatyta, kad „Už naudojimąsi Kreditu, Kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas palūkanas išreikštas bendra Kredito kainos metine norma (toliau – Bendra norma) ir kurios procentinė išraiška yra pateikiama šios Sutarties specialiosiose sąlygose“. Pagal vartojimo kredito sutarties specialiąsias sąlygas – vartojimo kredito metinė palūkanų norma – 106,81 proc., bendra kredito kainos metinė norma – 178,20 proc. (pagal papildomus susitarimus 102 proc. ir 166, 20 proc., bei atitinkamai 98, 73 proc. bei 158, 30 proc. Prašydama priteisti 748,59 Eur palūkanas ieškovė taiko – 98,73 proc. metinę palūkanų normą.
13. Nagrinėjamu atveju, apeliantė nesutinka su sprendimo už akių dalimi, kuria teismas netenkino ieškinio dalies dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų už naudojimosi vartojimo kredito suma po Sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos priteisimo. Teigia, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė ieškiniu reikalavo ne netesybų / kompensuojamųjų palūkanų, o mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po sutarties termino pasibaigimo dienos sumą.
14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (Civilinio kodekso 6.210, 6.261 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007; 2004 m. kovo 3 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004; 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007; kt.).
15. Palūkanos, kaip mokestis už skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą (pelno palūkanas arba šiuo atveju – kredito mokestį) sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (Civilinio kodekso 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti nustatytos tiek Civilinio kodekso normose (pvz., Civilinio kodekso 6.872, 6.896 straipsniai ir kt.), tiek ir specialiuose įstatymuose (pvz., Vartojimo kredito įstatyme).
16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jeigu paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-275-248/2015). Toks aiškinimas atitinka ir mokėjimo palūkanų paskirtį – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi pinigais tol, kol toks naudojimasis tęsiasi.
17. Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Dėl skirtingos šių palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu, t. y. pelno ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu gali būti skaičiuojamos sudarius bet kurį finansavimo sandorį. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo palūkanų – už naudojimąsi paskolintais pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).
18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių pasirašytos sutarties sąlygas, pritaria apeliantės argumentams, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės prašomas priteisti 748,59 Eur pelno (mokėjimo) palūkanas kvalifikavo kaip kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas.
19. Nagrinėjamu atveju, šalių sudarytos Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 4.1 punkte numatyta, jog už naudojimąsi Kreditu, Kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas palūkanas išreikštas bendra Kredito kainos metine norma, kurios procentinė išraiška yra pateikiama šios Sutarties specialiosiose sąlygose. Pagal bendrųjų sąlygų 4.4. punktą – palūkanos skaičiuojamos nuo Kredito išmokėjimo Kredito gavėjui dienos (imtinai) iki dienos, kuomet visas Kreditas yra faktiškai sugrąžinamas Kredito davėjui. Sutartyje numatyta, jog po Sutarties nutraukimo lieka kredito gavėjo pareiga mokėti mokėjimo palūkanas (6.5 punktas). Sutarties bendrųjų sąlygų 6.5 punkte nustatyta, jog iki bus grąžintas visas kreditas ir palūkanos Sutarties nutraukimas nesustabdo kredito ir / ar palūkanų, kitų Sutartyje numatytų mokėjimų skaičiavimo ir nepanaikina kredito gavėjo prievolės mokėti pagal Sutartį mokėtinas sumas.
20. Sutiktina su apeliante, kad atsakovas sutartimi įsipareigojo ne tik grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti sutartyje nurodytą bendrą vartojimo kredito kainą, bet ir sutarties neįvykdymo atveju įsipareigojo toliau mokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, kurios skaičiuojamos pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą.
21. Teismas sprendžia, kad ieškovės prašomos priteisti 748,59 Eur palūkanos yra mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos, kurių paskirtis – atlyginti kredito davėjui už naudojimąsi kredito suma, o ne kompensuoti kredito gavėjo nuostolius dėl kredito grąžinimo termino praleidimo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neatskyrė mokėjimo palūkanų nuo kompensuojamųjų ir šalių aptartas mokėjimo palūkanas nepagrįstai sumažino remdamasis Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, kurios nuostatos taikomos tik netesyboms, t. y. tik tokiems mokėjimams, kurie skirti nuostoliams (negautoms pajamoms), atsiradusiems dėl pavėluotų įmokų mokėjimo, kompensuoti. Pelno palūkanos nepatenka į šios normos taikymo sritį, nes jos yra kaip atlyginimas (mokestis) už paskolintus pinigus, o šiuo atveju šalių nustatytos palūkanos buvo sutartas atlygis už kredito davėjo suteiktus naudotis pinigus. Sutiktina su apeliante, kad tol, kol atsakovas negrąžina paskolintos vartojimo kredito sumos, laikoma, kad jis ja naudojasi ir už šį naudojimąsi ieškovei privalo mokėti sutartas mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas.
22. Pirmosios instancijos teismas priteisė 143,06 Eur bendros vartojimo kredito kainos pagal sutarties grafiką iki sutarties nutraukimo ir šio dydžio nemažino. Sumažinta buvo mokėjimo palūkanų dalis, kurią prašyta priteisti po sutarties nutraukimo. Jau nurodyta, kad sutarties bendrųjų sąlygų 6.5 punkte nustatyta, jog iki kol bus grąžintas visas kreditas ir palūkanos, Sutarties nutraukimas nesustabdo kredito ir/ar palūkanų, kitų sutartyje numatytų mokėjimų skaičiavimo ir nepanaikina kredito gavėjo prievolės mokėti pagal sutartį mokėtinas sumas. Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punktą kredito gavėjui praleidus mokėjimo terminą, 4.1 punkte nurodyta bendra kredito kainos metinė norma skaičiuojama toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką pagal Civilinio kodekso 6.874 straipsnio 1 dalį, Vartojimo kredito įstatymą ir sutartį. Sutarties nuostatos ir Civilinio kodekso 6.872 straipsnio 2 dalis patvirtina atsakovo pareigą mokėjimo palūkanas mokėti iki kredito grąžinimo.
23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vartojimo sutartyje draudžiama įtvirtinti nesąžiningas sąlygas, o jei tokios įtvirtintos, vartotojui neprivaloma jų laikytis, tai teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2012; 2008 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008; kt.).
24. Aptariamu atveju vartojimo kredito sutartis buvo sudaryta 2015 m. birželio 22 d., 2015 m. liepos 7 d. ir liepos 8 d. suteiktas papildomas kreditas. Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 31 d.) nustatė bendrai vartojimo kredito kainai keliamus reikalavimus: ji turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Dėl to teismas, spręsdamas ginčą dėl vartojimo kredito sutartimi nustatytų palūkanų priteisimo, turi patikrinti, ar šalių nustatytų palūkanų, sudarančių bendrą kredito kainą, dydis protingas, pagrįstas, sąžiningas, atitinka abiejų šalių interesų pusiausvyrą. Įstatyme nustatyta prezumpcija, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatytos bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu didesnė kaip 200 proc. (Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad tokiais atvejais, kai bendra vartojimo kredito kainos metinė norma didesnė kaip 200 proc., pripažįstama, jog kaina neatitinka Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio reikalavimų, tačiau kita sutarties šalis (kredito įstaiga), gali šią prezumpciją nuginčyti (įrodyti, kad kaina atitinka minėtus įstatymo reikalavimus. Tačiau toks teisinis reglamentavimas nereiškia, kad bendra vartojimo kredito kaina, neviršijanti šio dydžio, visais atvejais atitinka Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio reikalavimus. Tokiais atvejais, kai bendra kredito kaina neviršija įstatyme nustatytos maksimalios ribos (200 proc.), ji turi būti vertinama pagal Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio kriterijus ir gali būti pripažinta jų neatitinkančia bei dėl to mažintina.
25. Teismas, spręsdamas dėl bendros vartojimo kredito kainos (pelno palūkanų) mažinimo, turi atsižvelgti į Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes: šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, kreditoriaus išlaidas, vartojimo kredito sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Spręsdamas dėl palūkanų dydžio teisėtumo, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kad sutarties šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito gavėjas, pasirašydamas kredito sutartį, susitarė dėl palūkanų dydžio, su tokiu palūkanų dydžiu susipažino ir savo parašu patvirtino sutikimą; smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, todėl palūkanos už tokio tipo kreditus būna didesnės. Taigi būtina įvertinti tiek kredito davėjo pareigą skolinti atsakingai, tiek ir kredito gavėjo pareigą skolintis atsakingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-916/2015, 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).
26. Nagrinėjamo ginčo atveju šalių sudarytoje kredito sutartyje nustatyta bendra kredito kainos metinė norma 106,81 proc., bendra kredito kainos metinė norma – 178,20 proc. (pagal papildomus susitarimus 102 proc. ir 166, 20 proc., bei atitinkamai 98, 73 proc. bei 158, 30 proc.) yra mažesnė, nei sutarties sudarymo metu įstatyme numatyta jos didžiausia riba. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, taip pat į tai, kad ieškovė palūkanas paskaičiavo taikydama 98,73 proc. metinę palūkanų normą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju palūkanų mažinti nebuvo pagrindo.
27. Nurodytų motyvų pagrindu teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo šalių vartojimo kredito sutartyje nustatytas mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas kaip kompensacines palūkanas ir nepagrįstai sprendė, kad jų dydis yra aiškiai per didelis. Dėl to apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių keistinas, ieškinį patenkinant visiškai (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
28. Apeliacinį skundą patenkinus, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 5 dalis). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 37 Eur bylinėjimosi išlaidų.. Skundžiamą sprendimą už akių pakeitus, pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme, priteisiant ieškovei visas pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas – 37 Eur.
29. Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį, todėl, patenkinus apeliacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimą už akių ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Patenkinti ieškinį visiškai.
Priteisti ieškovui UAB „Legal Balance“, į. k. 302528679, iš atsakovo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 750 Eur negrąžinto kredito, 143,06 Eur bendros vartojimo kredito kainos, 748,59 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1 641, 65 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. liepos 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 37 Eur bylinėjimosi išlaidų“.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei UAB „Legal Balance“ (juridinio asmens kodas 302528679) iš atsakovės A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 15 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.