Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą, kurioje T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. M. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2016 m. rugsėjo 21 d., apie 18.00 val., prie namo adresu (duomenys neskelbtini), Gegužių k., Šiaulių r., konflikto metu, vieną kartą tyčia sudavė ranka (kumščiu) į veidą nosies srityje nukentėjusiajam A. V., dėl ko nukentėjusiajam buvo sukeltas didelis fizinis skausmas, nosies nugarėlės audinių patinimas, kraujavimas iš nosies. Šiais savo neteisėtais veiksmais T. M. nukentėjusiajam A. V. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis T. M. teisiamajame posėdyje dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino. Parodė, kad kai pirmą kartą buvo iškviesta policija, vartai nebuvo užstatyti. Policija jiems liepė patraukti mašinas, nes jų mašinos stovėjo ant žalios vejos, o ne prie privataus kaltintojo vartų. Jie savo mašinas patraukė ir tuo viskas baigėsi. Po kokių trijų valandų, vakare, atvažiavo dar vienas jo draugas ir pasistatė savo mašiną toliau prie įvažiavimo, ant žalios vejos, ir atėjo pas juos. Draugas neužstatė kelio, nes jį policija ir nubaudė už tai, kad jo automobilis stovėjo ant žalios vejos. Jokie pravažiavimai nei pirmą, nei antrą kartą nebuvo užstatyti. Tuomet A. V. vėl iškvietė policiją. Kai atvažiavo policija, jie ėjo prie policijos mašinos pasiaiškinti dėl to, kad jie netrukdo A. V. išvažiuoti iš jo namų. Jam tik priėjus prie policijos pareigūnų, A. V. ėjo link jo, mosikuodamas rankomis. A. V. norėjo jį stumti. Kai A. V. jį stūmė, šalia stovėjo policininkas. A. V. jį stumiant, jis traukė A. V. rankas, kad jo nepastumtų. Jis A. V. veido su savo rankomis neprilietė. Kraujas, kurį mini privatus kaltintojas, pradėjo bėgti po kokių dviejų minučių, kai A. V. pakrapštė nosį. Galbūt A. V. sukilo spaudimas ar panašiai. Jokio smūgio nebuvo. Tai paliudys ir pakviesti liudytojai, ir policijos pareigūnai. Tarp jo ir A. V. jokio kontakto nebuvo. Jis nejuto, kad su savo ranka būtų prilietęs A. V. veidą. Jis traukė A. V. rankas gindamasis, kad A. V. jo nestumtų. Paties to įvykio, kai jis stūmė A. V. rankas, nufilmuota nėra, tačiau yra nufilmuota, kaip po to įvykio atrodė A. V. nosis, kokie sužalojimai, kaip bėga kraujas. Iš tikro tas kraujas net nebėgo. A. V. įsikišo pirštą, pakrapštė nosį, tai ant piršto pasiliko kažkiek kraujo. Tai nufilmavo T. B.. Policijos pareigūnai nieko nedarė. Policijos pareigūnai į konfliktinę situaciją, į stūmimą, į tariamą tyčinį smūgį nukentėjusiajam į veidą reagavo tik tiek, kad jie A. V. pavedė į šoną, o jie tęsė pokalbį. Jo dėl fizinio smūgio sudavimo policija nesulaikė. Įvykio metu abu policijos pareigūnai stovėjo šalia. Nuo pat pradžios, kai jis nusipirko žemės sklypą, jaučia iš nukentėjusiojo pusės konkrečius veiksmus, kuriais A. V. jam kenkia. A. V. ne vieną kartą sakė, kad jis ir jo šeima ten negyvens. Mano, kad nukentėjusiojo teigimas apie jo A. V. padarytą smurtą ir yra A. V. žodžių įgyvendinimas kenkiant jam. Nežino ir neįsivaizduoja, kodėl A. V. teigia, kad jis A. V. sulaužė nosį. Nei prieš konfliktą, nei po konflikto A. V. veide nebuvo jokių pakitimų. Jis A. V. matė ir kitą dieną po įvykio. A. V. vaikščiojo kieme. Sekančią dieną pas jį buvo atvažiavęs ir jo uošvis, kuris bandė kalbinti A. V. dėl buvusio konflikto. A. V. nosis nebuvo nei sutinusi, nei paraudusi, nei pamėlusi. Konfliktai su A. V. tęsiasi nuo 2015 metų, kai jis nusipirko tą sklypą. Dėl A. V. veiksmų jis kreipėsi ir į policiją, ir aplinkosaugą, nes buvo išrauti sklypo riboženkliai, buvo išrautos jo sklype pasodintos pušelės. Viskas vyko iki to konflikto. Be policijos pareigūnų tą konfliktą matė T. B., kuris eidamas jam iš paskos filmavo, M. K., kuris buvo toje vietoje konflikto metu ir matė tą patį, kaip ir policijos pareigūnai. Tuos asmenis galės atsivesti į kitą teismo posėdį. Antrą kartą policija atvažiavo po kokių trijų valandų po pirmo konflikto. Galbūt, kai jis traukė A. V. rankas nuo savęs, su A. V. ranka buvo kliudyta A. V. nosis. Jis su savo ranka A. V. nosies nelietė. Po to įvykio kraujas A. V. iš nosies nebėgo. Kuomet policijos pareigūnai A. V. pastūmė į šoną, A. V. pastovėjo, pakrapštė nosį ir parodė, kad ant rankos yra kraujas. Atvykus pareigūnams buvo nukentėjusiojo agresyvus elgesys, o ne jo. A. V. puolė jį stumti, sakė‚ „ko čia atėjai, čia ne tavo reikalas“. Bausti turėjo ne jį, o jo draugą M. K., kurio automobilis stovėjo ant žalios vejos.

Nukentėjusysis A. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad skunde nurodytos aplinkybės yra teisingos. Ten yra vartai. Buvo užstatytos mašinos ir jis jokiu būdu negalėjo išvažiuoti. Jis prie sunkvežimio prisikabino priekabą, atvažiavo iki vartų. Paprašė, kad vyrai pavarytų savo mašinas, tačiau nei vienas jų nepavažiavo. Ten nebuvo įmanoma išvažiuoti su sunkvežimiu ir priekaba. Su lengvąja mašina būtų galima išvažiuoti, bet ne su sunkvežimiu, kurio ilgis 17,5 metro. T. M. sako, kad antrą kartą policija atvažiavo po 3 valandų, tačiau policija atvažiavo tuoj pat, gal po pusės valandos. Jis tuo metu pjovė žalią veją šalia kaimyno. Tai matė ir jo kaimynas, nes jie pasikalbėjo. Atvažiavo pareigūnai, kuriems pasakė, kad jis negali išvažiuoti. Pareigūnai nuėjo ir išsikvietė T. M.. T. M. atėjo su savo draugu, ar darbininku. T. pradėjo ant jo šaukti, kodėl jis kviečia policiją, kodėl kabinėjasi. Matė, kad vaikšto su įsegtais mikrofonais, T. M. provokuojančiai prilindo prie pat jo. Jis T. M. pasakė, kad T. M. nelįstų prie pat jo, nes jis ir taip girdi. T. M. norėjo jį išprovokuoti, kad gal T. M. suduotų. T. M. jam davė į veidą. Tuo metu jis stovėjo priešais T. ir nieko nedarė. Jis sakė T. M. „ko čia nervuojasi, neužstatyk mašinų ir kokių problemų nebus“. T. M. jam užsiminė, kad yra karatė sportininkas. Viskas vyko staiga. Jis T. M. pasakė “ko čia kaimyne nervuojiesi, kaip čia yra“, o T. M. jam tik „brinkt“ ir viskas. T. M. jam sudavė kumščiu į nosį. Sudavė su dešine ranka. Jis negalvojo, kad T. M. jam gali suduoti. Tuo metu jo rankos buvo normaliai. Jis tik T. M. pasakė, kad T. M. atsitrauktų, nes jis viską normaliai girdi. O T. M. tuo metu rūkė. Galbūt T. M. „žolės“ buvo prisirūkęs. Jis juto „žolių“ cigarečių kvapą, nenorėjo kad T. M. lystų prie nosies. T. M. nusipirko jo kaimyno sklypą. Jis kaip visada norėjo nupjauti žalią vėją. Jau 30 metų tą patį darydavo. Kaimynas ant tos žalios vejos pjaudavo malkas. Jis nieko nepagalvojęs išsitraukė priekabą ir pastatė ją ant tos žalios vejos. Du ratai buvo pastatyti ant tos žalios vejos. T. M. parašė skundą. Atvažiavo „žalieji“, kurie jį nubaudė. Jei T. M. nebūtų niekur rašinėjęs, o atėjęs ir pasakęs, kad patrauktų mašiną, jokių problemų nebūtų buvę. Ir dabar jis ant T. M. nepyksta, bet kam reikia tas rankas laidyti. T. M. galėjo ateiti ir pasakyti, kad pasikarščiavo. Žmonės klysta. Jis būtų atleidęs. Jis „specialiai“ iš karto nėjo į policiją, galvojo, kad T. M. ateis ir atsiprašys. Jis pats tarnavęs milicijoje, žino, kaip viskas yra daroma. Prašo priteisti 1000 Eur neturtinės žalos ir pagal šiandien pateiktą kvitą už ekspertizę. Ne piniguose yra esmė. Žmogus suklydo, galėjo atsiprašyti. Kai rengė skundą, su advokatu nesikonsultavo. Kolega jam parašė skundą. Žmogui suklysti galima, galėtų atleisti, galėtų žmogiškai susitarti. Šimtu procentu yra įsitikinęs, kad smūgį T. M. jam sudavė tyčia, nes T. M. buvo susinervinęs dėl to, kad jis kvietė policiją. Jis pats yra tarnavęs desante, žino, kaip galima sprandą nusukti, galėjo T. M. atgal duoti, bet susilaikė. Jei T. M. jo atsiprašytų, turėtų drąsos prisipažinti, būtų galima ir atleisti. Žino, kad T. M. sudavė tyčia. Kaimynas viską matė, kaip jam sudavė, bet jis nenori į tai veltis, bijo, todėl neis liudyti į teismą. Teismui nepasakys to kaimyno vardo ir pavardės. Neteikia melagingų duomenų pareiškime apie nosies lūžį. Kai jį peršvietė, parašė, kad nosis yra lūžusi. Nežino, kelintais metais jam buvo lūžusi nosis. Skaitė specialisto išvadą, kurią šiandien pateikė teismui. Ankščiau jokių nosies traumų nėra turėjęs. Gal jau jaunystėje yra buvęs nosies lūžis, o gal ir nebuvo. Ankščiau jokių nosies sužalojimų nėra patyręs, neatsimena. Jo nosis yra pasvirusi. Nieko negali pasakyti, ar tai yra įgimta, ar tai traumos pasekmė. Faktas yra tai, kad smūgis buvo, buvo skausmas, bėgo kraujas, jis važiavo į ligoninę. Jam iki šios dienos svaigsta galva. Policijos pareigūnai po tyčinio smūgio nesulaikinėjo nusikaltimą padariusio asmens. Pareigūnų šalia nebuvo. Nežiūrėjo, ką darė pareigūnai. Pareigūnas buvo prie mašinos. Smūgis buvo, reiškia buvo nusižengimas. Tai buvo tyčinis smūgis. Kitokių įrodymų, kad tai buvo padaryta tyčia, neturi. Tik kaimynas viską matė, bet jis neis liudyti.

Liudytojas R. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad nukentėjusysis ir kaltinamasis jam nepažįstami. Atsimena, kad 2016-09-21 buvo įvykis, tačiau tikslių įvykio aplinkybių neprisimena, nes praėjo pakankamai daug laiko. Turėjo rašyti tarnybinį pranešimą. Kaip buvo, taip ir surašė tarnybinį pranešimą. 2016-09-28 surašytame tarnybiniame pranešime aplinkybės nurodytos teisingai. Jis pats tai matė vizualiai, nes su kolega buvo šalia. Kadangi įvykis vyko senokai, tai kiek atsimena, rašant tarnybinį, dėl nosies kliudymo su ranka, buvo parašyta, kad kažkuris siekė su ranka ir asmuo, traukdamasis, kliudė nosį, ar tai kraujo išbėgo „lašiukas“. Buvo iškviesti medikai. Daugiau aplinkybių sunku atsiminti. Jokių asmenų ten nesulaikinėjo, nes tai būtų paminėta tarnybiniame pranešime. Jei mes mato, kad asmuo yra akivaizdžiai neblaivus, tada tikrina. Šiuo atveju to nereikėjo. Jei patruliuojant mato konfliktą, kuris perauga į tyčinius smurtinius veiksmus, jie imasi veiksmų žmonėms išskirti, o toliau žiūrėtų, kuris asmuo yra nukentėjęs. Pagal šį jo surašytą tarnybinį pranešimą tuo metu nereikėjo imtis veiksmų ką nors išskirti ar drausminti dėl neteisėtų veiksmų. Kiek prisimena, tuo metu abu veikėjai buvo „užsidegę“, šūkavo vienas ant kito. Vėliau jie tiesiog išsiskyrė. Nebuvo taip, kad asmenys muštųsi.

Liudytoja A. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad jokių santykių nei su kaltinamuoju, nei su nukentėjusiuoju nepalaiko. Nagrinėjo medžiagą. Kiek atsimena, buvo asmeninio pobūdžio konfliktas. Tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad įžūliais veiksmais, savavališkais veiksmais buvo demonstruota nepagarba, todėl buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Buvo tirti liudytojų parodymai, pareigūnų tarnybiniai pranešimai. Buvo bendrauta su pareigūnais, kurie surašė tarnybinius pranešimus. Apie nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo mastą sprendė pagal liudytojų parodymus. Apie nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo mastą turėtų būti pažyma. Neprisimena, ar turėjo specialisto išvadą, kurioje būtų konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nebuvo reikalinga atlikinėti kažkokius papildomus veiksmus tam, kad nustatyti kaltininko tyčinius veiksmus. Viskas buvo pateiktoje medžiagoje. Matė vaizdo įrašą. Neturėjo jokio suinteresuotumo priimti būtent tokį sprendimą. Jos priimtas sprendimas buvo skundžiamas ir yra paliktas galioti.

Liudytojas T. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad ne viską prisimena. Jei gerai atsimena, tarp asmenų vyko žodinis konfliktas. Jei kas nors kam nors būtų sudavęs, būtų 284 str. Jie greitosios pagalbos nekvietė. Nežino, iš kur ji atvažiavo. Atrodo, kad žmogui lyg tai kraujas bėgo. Buvo surašyti jo ir kolegos tarnybiniai pranešimai. Tarnybiniame pranešime nurodytos įvykio aplinkybės yra teisingos. Tarnybinį pranešimą rašė iš karto po įvykio, todėl nurodytos aplinkybės teisingos, nes tuomet geriau viską atsiminė. Tame konflikte neįžvelgė viešosios tvarkos pažeidimo. Paties konflikto ir dėl ko jis vyko, neatsimena. Kiek pamena, atvykus pirmą kartą problemą išsprendė vietoje. Jei akivaizdu, kad žmogus yra blaivus, tuomet netikrinamas jo neblaivumas. Nemano, kad konflikto metu asmenys atliko kokius nors veiksmus siekdami vienas kitą sužaloti. Tiksliai nepamena įvykio aplinkybių. Jei tai būtų buvę, viskas būtų pasibaigę kitaip. A. V. jam nesakė, kad konflikto metu jam lūžo nosis. Jei gerai prisimena, tai jam šiek tiek bėgo kraujas iš nosies. Ar jis bėgo dėl pakilusio kraujo spaudimo, ar dėl ko nors kito, nežino.

Liudytojas T. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad A. V. jam yra matytas, o T. M. yra vaikystės draugas. Dėl įvykio, tai buvo iškviesta policija. Kai ėjo link policijos, jis įjungė savo telefoną, kad galėtų filmuoti. Pamatė besiartinantį vyriškį. Buvo uniformuoti pareigūnai. Prie jų ėjo T.. Link T. ėjo šis vyriškis, kažką šaukdamas, ir T. M. mostelėjo ranka atsistumdamas nuo jo. Buvo toks fizinis kontaktas, kad kai tas vyriškis ėjo link T., T., besigindamas nuo jo, stūmėsi nuo jo. Buvo tik vienas toks veiksmas. Vėliau vyko tas aiškinimasis. Buvo pareigūnai. Tas vyriškis kartas nuo karto vis prieidavo prie T. norėdamas iššaukti kažkokį konfliktą. Dėl to T. „mostelėjimo“ pareigūnai nieko nedarė. Po kurio laiko tas vyriškis pradėjo reikalauti kviesti greitąją. Pareigūnai jo klausė, kas jam yra. Pareigūnai tikriausiai ir iškvietė greitąją. Dėl ko konkrečiai iškvietė greitąją, nežino. Gal žmogui su širdimi kas pasidarė. Lūžių, kraujo nebuvo. Jis, eidamas link policijos pareigūnų, įsijungė telefoną, kad galėtų filmuoti. Nematė T. M. rankos kontakto su A. V. veidu. Buvo rankos atsistūmimas. Visas veiksmas prasidėjo tuomet, kai atvažiavo pareigūnai. T. ėjo link jų pasiklausti, kas vyksta. Tuomet atsirado tas vyras. Gal kas nors ką ir sakė, bet jis nekreipė dėmesio. Šiandien jo duoti parodymai neįtakoti to, kad T. yra jo draugas, pažįstamas. Sako tiesą. Buvo iškviesti pareigūnai. Jo draugas jam pasakojo, kad yra konfliktiškas kaimynas. Iš pradžių jie net nežinojo, kokiu pagrindu buvo iškviesta policija. Jis laikė rankoje telefoną ir žiūrėjo, kas vyksta. Negirdėjo, jog nukentėjusysis būtų skundęsis, kad jam sulaužyta nosis. Policija jo kelis kartus paklausė, ar jam tikrai reikia greitosios. Nematė tiesioginio smūgio, atlikto A. V. atžvilgiu. Kai A. V. ranka kilo link T., T. tą ranką nustūmė. Gal ir įmanoma, kad tuo metu kurio nors iš jų ranka galėjo kontaktuoti su A. V. veidu. Tai nebuvo akivaizdu. Neprisimena, ar A. V. tuo metu prašė policijos pareigūnų sulaikyti T. M.. Tą dieną A. V. jis matė pirmą kartą. Tuo metu ir konflikto metu nematė A. V. veide esminių sužalojimų. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, atėjo A. V. ir T. nuėjo aiškintis. A. V. paprašė iškviesti greitąją, o policijos pareigūnai pakartojo „ar tikrai reikia iškviesti greitąją“. Jis ėjo T. iš paskos ir laikė rankoje telefoną.

Liudytojas M. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad T. M. yra jo pažįstamas. Privataus kaltintojo, nukentėjusiojo asmeniškai nepažįsta. To konflikto metu teko su juo susipažinti. Atvažiavo pas T. M. pažiūrėti, kaip vyksta statybos. Nuėjo į statybvietę. Netinkamai pastatė savo mašiną. Įvyko konfliktas. Atvyko pareigūnai. Jie nuėjo pasiaiškinti, dėl ko jie atvyko. Pasakė, kad juos iškvietė dėl to, kad jis užstatė įvažiavimą. Po to atėjo T. kaimynas A. V.. Jie apsižodžiavo. Tokio kaip konflikto nebuvo, tik apsižodžiavimas. Suprato, kad policija buvo iškviesta antrą kartą. Jie nieko blogo nepadarė, tik atvažiavo į svečius. Žmogui nepatiko, kaip jis pastatė mašiną ir A. V. iškvietė policiją. T. paklausė A. V., kas jam yra, kodėl jis taip elgiasi. T. nustūmė kaimyno rankas. Pagal nukentėjusįjį išeina, kad buvo kontaktas su jo veidu, tačiau kažko panašaus į smūgį tikrai nebuvo. Nukentėjusysis norėjo T. stumti, o T. norėjo nustumti jo ranką. Jis akivaizdžiai nematė, kurio ranka kur buvo. Tas žmogus pats išsikvietė greitąją pagalbą. Jis vaikščiojo kaip niekur nieko. Nieko nesimatė, kad nukentėjusiajam būtų kas nors sužeista. Buvo įkaitę santykiai, vyko apsižodžiavimas. Policija jį nubaudė, kad buvo netinkamai pastatyta jo mašina. Nukentėjusysis bandė išvažiuoti ir išvežti metalą. Greitosios pagalbos iškvietimas nebuvo iš karto po to savigynos veiksmo. Vėliau žmogus sugalvojo, kad jam reikia greitosios pagalbos. Nukentėjusysis po konflikto bandė vairuoti transporto priemonę ir bandė išvežti tuos metalus. Jis sakė „tuojau parodysiu, kad aš pro tavo mašiną neišlendu“. Jo mašina stovėjo ne „ant vartų“, o šalia vartų, ant žalios vejos. Nukentėjusysis atsidarė tuos vartus, prisikrovė priekabą, ją prisikabino ir bandė išvažiuoti pro tuos vartus. Mano, kad sužeistas žmogus pirma palauktų greitosios pagalbos, o ne bandytų kažką rodyti. Nežino, kokia buvo priežastis, kad A. V. kvietė policiją. Jį nubaudė už tai, kad stovėjo ant žaliosios zonos. A. V. pasikrovė mašiną ir bandė važiuoti.

UAB „Varpo šeimos klinika“ ranka rašytoje pažymoje nurodyta, kad A. V. nosyje – buvusio kraujavimo pėdsakai, nosies nugarėlės audiniai patinę (b. l. 8).

Specialisto 2017-03-31 išvadoje Nr. G 298/2017(04) nurodyta, kad A. V. nosies sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu ir kraujavimu iš nosies, padarytas kietu buku daiktu, galimai aplinkybėse nurodytu laiku. Nosies kaulų lūžio diagnozė nepatvirtinta gydytojo radiologo. A. V. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nosikaulio šviežių lūžių nematyti.

Motyvuojamoji dalis

Iš nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagos matyti, kad atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 139 str. 1 d. ir 284 str. 1 d. Policijos pareigūnų T. R. ir R. P. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad tarp A. V. ir T. M. kilo konfliktas, A. V. bandė paimti T. M. už rankos, tada T. M. traukdamas jo ranką netyčia su savo ranka kliudė A. V. į nosį. A. V., jo pageidavimu, buvo iškviesti GMP darbuotojai, kurie asmenį išsivežė į ligoninę apžiūrai. A. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad tikslinant įvykio aplinkybes buvo bendrauta su T. M., kuris nurodė, kad su kaimynu vyksta konfliktas jau nebe pirmą kartą. Jis nuolat prie jo kabinėjasi, viskas jam užkliūna. 2016-09-21 pas ji atvažiavo pažįstamas M. K., ir nieko bloga nepagalvojęs, pasistatė mašiną ant valdiškoje žemėje esančios vejos. Tai pamatęs kaimynas iškvietė policijos pareigūnus. Netrukus tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu, kaip nurodė T. M., A. V. prieš pat jo veidą užsimojo ranka. T. M., pagalvojęs, kad šis nori jam smogti, tiesiog traukdamas jo ranką su savo ranka kliudė A. V. nosį. Nurodė, kad tikrai tyčios nebuvo, viskas įvyko spontaniškai. Buvo kalbėtasi su patruliais T. R. ir R. P., kurie nurodė, kad 2016-09-21, apie 18 val., įvykio vietoje konfliktavo du kaimynai – T. M. ir A. V.. Konflikto metu A. V. bandė paimti T. M. už rankos, tuomet T. M. traukdamas jo ranką su savo ranka netyčia kliudė A. V. nosį. Iš nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad buvo apklaustas liudytoju M. K., kuris nurodė, kad jis buvo užsukęs pas draugą T. M.. Tarp T. M. ir kaimyno kilo žodinis konfliktas, kurio metu kaimynas kilstelėjo ranką prieš T. M. veidą, o šis traukdamas jo ranką netyčia kliudė to kaimyno nosį. Jam bėgo kraujas, tačiau jokių muštynių nebuvo, tai atsitiko spontaniškai ir netyčia. Nutarime padaryta išvada, kad A. V. buvo sužalotas dėl neatsargumo. Prokuroras, išnagrinėjęs A. V. skundą, paliko nutarimą galioti.

Iš vaizdo įrašų matyti, kad pats fizinis kontaktas neužfiksuotas, filmuojama jau po įvykio. Nematyti, kad A. V. būtų padarytas koks nors rimtesnis sužalojimas, kraujas iš nosies nebėga, nors A. V. kartas nuo karto paliečia nosį pirštais. Pirmojo įrašo maždaug nuo 1.58 min. girdėti, kaip M. K. sako – „tas ranką pakėlė“, kas sakoma toliau, suprasti sudėtinga.

Asmuo pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jeigu jis šią veiką padarė tyčia ar dėl neatsargumo (BK 14 str.). Asmuo baudžiamas už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymą dėl neatsargumo tik šio kodekso specialiojoje dalyje atskirai numatytais atvejais (BK 16 str. 4 d.). Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kyla tik už tyčinius veiksmus, šiame straipsnyje nenumatyta, kad baudžiamoji atsakomybė gali kilti dėl neatsargumo.

BK 140 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Ši veika gali būti padaroma tik tyčia. BK nenumato atsakomybės už neatsargų fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K–205/2013).

T. M. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2016 m. rugsėjo 21 d., apie 18.00 val., prie namo adresu (duomenys neskelbtini), Gegužių k., Šiaulių r., konflikto metu, vieną kartą tyčia sudavė ranka (kumščiu) į veidą nosies srityje nukentėjusiajam A. V., dėl ko nukentėjusiajam buvo sukeltas didelis fizinis skausmas, nosies nugarėlės audinių patinimas, kraujavimas iš nosies. Vadovaujantis specialisto išvada A. V. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Teisminio nagrinėjimo metu T. M. pagal pareikštą kaltinimą kaltu neprisipažino ir parodė, kad A. V. ėjo link jo, mosikuodamas rankomis. A. V. norėjo jį stumti. A. V. jį stumiant, jis traukė A. V. rankas, kad jo nepastumtų. Jis A. V. veido su savo rankomis neprilietė. Jokio smūgio nebuvo. Tarp jo ir A. V. jokio kontakto nebuvo. Jis nejuto, kad su savo ranka būtų prilietęs A. V. veidą. Jis traukė A. V. rankas gindamasis, kad A. V. jo nestumtų. Galbūt, kai jis traukė A. V. rankas nuo savęs, su A. V. ranka buvo kliudyta A. V. nosis. Liudytojas T. B. parodė, kad kai A. V. ranka kilo link T. M., T. M. tą ranką nustūmė. Gal ir įmanoma, kad tuo metu kurio nors iš jų ranka galėjo kontaktuoti su A. V. veidu. Tai nebuvo akivaizdu. Liudytojas M. K. parodė, kad T. M. nustūmė kaimyno rankas. Liudytojais apklausti policijos pareigūnai nurodė, kad jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės yra teisingos. Tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad tarp A. V. ir T. M. kilo konfliktas, A. V. bandė paimti T. M. už rankos, tada T. M. traukdamas jo ranką su savo ranka kliudė A. V. į nosį. R. P. papildomai nurodė, kad T. M. tai padarė netyčia.

Iš to, kas nustatyta, darytina išvada, kad tam tikras fizinis kontaktas įvyko, A. V. nosis fiziškai konflikto metu buvo paveikta. Tai patvirtina specialisto išvada, policijos pareigūnų nurodytos aplinkybės. Iš to, kas nustatyta, negalima kategoriškai tvirtinti, kieno ranka buvo kliudytas A. V. veidas – ar T. M., ar paties A. V.. Tačiau aišku, kad visa tai įvyko A. V. veiksmų T. M. atžvilgiu pasekoje, T. M. spontaniškai sureagavus į A. V. veiksmus, refleksiškai ginantis nuo A. V. rankų. T. M. galėtų būti pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 1 d. tik tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad jo veiksmai, sukėlę A. V. nežymų sveikatos sutrikdymą, buvo atlikti tyčia. Tačiau jokie byloje surinkti įrodymai nepatvirtina A. V. versijos, kad T. M. jam vieną kartą tyčia sudavė ranka (kumščiu) į veidą nosies srityje. Priešingai, iš surinktų įrodymų visumos galima daryti tik išvadą, kad T. M. A. V. veidą savo arba paties A. V. ranka kliudė netyčia. Kadangi T. M. veiksmai A. V. atžvilgiu yra akivaizdžiai netyčiniai, nagrinėjamu atveju nėra nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 1 d., sudėties, kadangi nėra tyčinės T. M. kaltės. Nesant nusikaltimo sudėties, asmuo negali būti pripažintas padaręs nusikalstamą veiką. Teismas priima išteisinamąjį nuosprendį, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes T. M. išteisintinas dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos, nenustačius jo veiksmuose veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos (BPK 115 str. 3 d. 2 p.). Atsižvelgiant į tai civilinis privataus kaltintojo A. V. ieškinys paliktinas nenagrinėtas.

Kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas (BPK 105 str. 6 d.). Proceso išlaidomis laikomos kitos išlaidos, kurias teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis (BPK 103 str. 6 p.).

Nagrinėjama privataus kaltinimo byla T. M. atžvilgiu buvo pradėta pagal A. V. pareiškimą. T. M. gynybą baudžiamajame procese pagal orderį įgyvendino jo pasamdytas advokatas R. Dobrovolskis, kuriam už paslaugas pirmosios instancijos teisme T. M. sumokėjo 400 Eur. Taigi, dėl A. V. inicijuoto baudžiamojo proceso T. M. turėjo išlaidų jį ginančio advokato pagalbai apmokėti už dalyvavimą teisiamuosiuose posėdžiuose pirmosios instancijos teisme, todėl prašoma visas T. M. turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir jas priteisti iš A. V.. Priimdamas sprendimą dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo, teismas atsižvelgia į tai, kuri proceso šalis inicijavo baudžiamąjį procesą, koks bylos nagrinėjimo rezultatas pirmosios instancijos teisme. Kadangi nustatyta, kad privataus kaltinimo bylos procesas buvo inicijuotas nepagrįstai, yra teisinis pagrindas pripažinti proceso išlaidomis T. M. advokatui sumokėtus 400 Eur ir juos priteisti iš A. V. T. M.. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą, bylos sudėtingumą, advokato pasiruošimą bylai ir darbą posėdžių metu, posėdžių skaičių ir laiką - vyko penki posėdžiai, bylos nagrinėjimas užtruko dėl A. V. prašymų atidėti posėdžius, taip pat vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, 400 Eur suma laikytina pagrįsto dydžio, todėl nėra pagrindo ją mažinti.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. M. privataus kaltinimo baudžiamojoje byloje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį išteisinti, nenustačius jo veiksmuose veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Privataus kaltintojo A. V. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą Baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu.

Priteisti T. M. iš A. V. 400 Eur (keturis šimtus Eur) išlaidų advokatui.

Apeliacinis skundas dėl teismo nuosprendžio gali būti paduodamas per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.