- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-30
- Bylos Nr.
- 2A-573-265/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Žerlauskas (pirm.), Raimonda Andrulienė, Žydrūnas Bertašius
- Ieškovas
- S. P.
- Atsakovas
- S. K.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, sodininkų bendrija „Tolupis“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Raimondos Andrulienės, Žydrūno Bertašiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo S. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. P. patikslintą ieškinį atsakovei S. K. dėl žemės sklypo ribų nustatymo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, ir pagal atsakovės S. K. patikslintą priešieškinį ieškovui S. P. dėl žemės sklypo ribų nustatymo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, sodininkų bendrija „Tolupis“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas S. P., kreipdamasis į teismą patikslintu ieškiniu prašė nustatyti žemės sklypo Nr. 228, unikalus Nr. 5544-0013-0228, esančio SB „Tolupis“, Kiškėnų k., Klaipėdos r., ribas pagal UAB „Domo projektas“ 2012-08-09 atliktų kadastrinių matavimų duomenis, žemės sklypo ribų posūkio taškus nustatant koordinatėmis Nr. 1 (Duomenys neskelbtini), Nr. 2 (Duomenys neskelbtini), Nr. 3 (Duomenys neskelbtini) ir Nr. 4 (Duomenys neskelbtini) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jam priklauso ne 6 arų, o 7,32 arų žemės sklypas. Atsižvelgdamas į tai suformavo 7,10 arų žemės sklypą, prijungdamas sklypo šiaurės ir vakarų pusėje esančią žalią zoną pagal griovį. Ieškovo vertinimu, atsakovės žemės sklypo plotas, konfigūracija ir ribų lokalizacija nekinta. Pasak ieškovo, jo žemės sklypo formavimo klausimas sprendžiamas valstybinės žemės sąskaita, suteikiant įsigytą, tačiau faktiškai nesantį žemės sklypo plotą.
Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutiko ir pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, kadastrinis Nr. Duomenys neskelbtini, 0,0600 ha ploto, esančio sklypo Nr. Duomenys neskelbtini., ribas pagal UAB „Matavimų sprendimai“ matininkų 2014-11-27 atliktų kadastrinių matavimų duomenis (žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatės Nr. 1 (Duomenys neskelbtini), Nr. 2 (Duomenys neskelbtini), Nr. 3 (Duomenys neskelbtini) ir Nr.4 (Duomenys neskelbtini). Nurodė, kad ieškovas faktiškai naudoja didesnio ploto sklypo dalį nei numatyta atliekant preliminarius matavimus pagal UAB „Domo projektas“, ieškovo ribos praplečiamos į atsakovės sklypą, kas prieštarauja ir SB „Tolupis“ generaliniam planui.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino visiškai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovo sodo sklypo schemoje nurodyti sklypo kraštinių ilgiai 18,82 m, 28,69 m, 23,00 m, 28,99 m atitinka kraštinių ilgius, nurodytus generaliniame plane, tačiau apskaičiuotas sodo sklypo plotas nėra teisingas. Teismo vertinimu, šią aplinkybę patvirtina teismo posėdžio metu trečiųjų asmenų, tai yra sodininkų bendrijos „Tolupis“ pirmininko ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovės paaiškinimai bei rašytiniai įrodymai – 2014-06-02 teismo ekspertizės akto išvados 3 atsakymas. Teismas, vadovaudamasis ieškovo žemės sklypo linijų ilgiais, nurodytais schemoje bei generaliniame sodininkų bendrijos „Tolupis“ plane, konstatavo, kad ieškovo žemės sklypo plotas yra 0,0600 ha. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs rašytinius įrodymus bei atsižvelgęs į teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, padarė išvadą, jog nustačius ieškovo žemės sklypo ribas pagal 2012-08-09 atliktus UAB „Domo projektas“ kadastrinius matavimus, būtų sumažintas atsakovės teisėtai valdomo žemės sklypo plotas bei tokiu būdu būtų nepaisyta savininkų interesų pusiausvyros ir atsižvelgta išimtinai į vieno savininko interesus. Teismas konstatavo, jog UAB „Matininkų sprendimai“ 2015-03-24 parengta ginčo žemės sklypų ribų pasiūlymo schema parengta pirminiais ir teritorijų planavimų dokumentais. Teismo vertinimu, šalims sutikus su šiuo pasiūlymu būtų išlaikyta žemės sklypų savininkų interesų pusiausvyra, nes besiribojančių sklypų savininkai turėtų galimybę suformuoti žemės sklypą, atitinkantį pirminius dokumentus.
Šalies argumentai
Ieškovas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ginčo dalyką. Pasak apelianto, esminę reikšmę turi ne kraštinių ilgiai ir plotas, o tai, ar šios kraštinės patenka į atsakovės žemės sklypo pusę. Apelianto vertinimu, teismas kritiškai nevertino Nacionalinės žemės tarnybos bylos pozicijos, kuri buvo principinė ir subjektyvi. Taip pat apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi eksperto išvadomis, nes išvados nepagrįstos dėl eksperto nekompetencijos. Apeliantas nesutiko su pirmosios instancijos pozicija, jog ieškovo ieškinyje keliamų reikalavimų tenkinimas pažeistų atsakovės teises ir teisėtus interesus. Pasak apelianto, Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, 2011-01-27 nutartimi konstatavo priešingas aplinkybes nei nurodė pirmosios instancijos teismas. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, nesivadovavo šalių lygiateisiškumo principu, nes išimtinai buvo sumažintas ieškovo žemės sklypas, kai esant neaiškioms riboms atsakovės sklypo ribos išliko nepakitusios.
Atsakovė su ieškovo apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, jog nustačius ribas pagal ieškovo pateiktą pasiūlymą nepagrįstai būtų suvaržytos jos teisės ir pažeisti teisėti jos interesai.
Trečiasis asmuo Nacionalinei žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su ieškovo apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip teisiškai nepagrįstą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir pagrįstai atmetė ieškovo ieškinį. Pasak trečiojo asmens, ginčo esmę sudaro aplinkybė, jog atlikdamas žemės sklypo matavimą UAB „Domo projektas“ neteisingai pasirinko atskaitos tašką, nuo kurio atliko matavimus. Trečiojo asmens vertinimu, dėl šios matininko klaidos persidengia žemės sklypai, nulemiantys ginčo esmę.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, ieškovas iš esmės nesutinka su įrodymu vertinimu, kuris taip pat nulėmė ir netinkamą materialinių teisės normų taikymą. Apeliacinės instancijos teismas su apelianto skundo argumentais nesutinka ir atmeta juos kaip nepagrįstus. Pažymėtina, jog CK 4.45 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka teismas nustato žemės sklypo ribas, jei, pirma, žemės sklypo savininkai nesutaria dėl sklypo ribų, antra, ribos neaiškios iš esamų dokumentų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) laikomas vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausančia nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ir tik įvertinus šių aplinkybių visumą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatinėjamos. Jeigu teismas sprendžia, kad riba pagal žemės sklypų ribas nustatančius dokumentus yra aiški, tai jis pasisako, pagal kokį konkretų dokumentą ši riba nustatyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. G. R. v. I. S., bylos Nr. 3K-3-195/2010; 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. D. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-488/2014). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „Matininkų sprendimai“ 2015-03-24 parengta ginčo žemės sklypų ribų pasiūlymo schema parengta vadovaujantis pirminiais ir teritorijų planavimų dokumentais. Ši aplinkybė reiškia, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ginčytinas žemės sklypo ribas, įvertino pirminius ir teritorijų planavimo dokumentus bei pagrįstai konstatavo, jog UAB „Matininkų sprendimai“ parengta žemės sklypų ribų pasiūlymo schema atitinka šalių interesus. Nagrinėjamu atveju negalima sutikti su ieškovo pozicija, jog teismas nevertino šalių interesų pusiausvyros. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas detaliai aptarė tiek ieškovo, tiek ir atsakovės pasiūlymus dėl ginčytinų žemės sklypo ribų. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visetą, išimtinai atsižvelgdama į šalių pasiūlytus žemės sklypo ribų nustatymo pasiūlymus, pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog ieškovo pasiūlytas projektas labiau pažeidžia atsakovės teises, nei atsakovės, pasiūlytas ieškovo. Vien tik faktas, kad ginčytinos žemės sklypo ribos buvo nustatytos ne taip, kaip norėjo ieškovas, nesuteikia pagrindo konstatuoti esant lygiateisiškumo principo pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus, kuriais kvestionuojama pirmosios instancijos teismo pozicija lyginant ją su Klaipėdos apygardos teismo 2011-01-27 nutartimi. Pažymėtina, jog Klaipėdos apygardos teismo 2011-01-27 nutartis, kuria sprendimo dalis buvo panaikinta ir byla dėl žemės sklypo ribų nustatymo buvo perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nesukuria prejudicinę reikšmę turinčių faktų. Apeliacinės instancijos teismas minėtoje nutartyje jokių esminių bylai aplinkybių nenustatė, o nurodė pirmosios instancijos teismo pažeidimus, kurie pasireiškė bylos esmės neatskleidimu, nurodant atitinkamas bylos nagrinėjimo gaires, kurios negali būti suprantamos kaip nustatytos aplinkybės. Pažymėtina, jog po to, kai byla buvo grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalys teikė naujus pasiūlymus dėl ginčytinų žemės sklypo ribų, todėl teismas jas vertino naujai ir priėjo prie atitinkamų išvadų, kurias apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstomis. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kuriais kvestionuojamos ekspertizės išvados. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas vadovavosi ne visu ekspertizės aktu, o vertino tik tą dalį, kurioje ekspertas turėjo teisę pateikti išvadą. Dėl to konstatuoti, kad ekspertas buvo nekompetentingas atlikti ekspertizę, atmestinas kaip nepagrįstas.
Atsižvelgdama į anksčiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.