- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-06-15
- Bylos Nr.
- 1-409-992/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktorija Šelmienė
- Kaltinamasis
- A. G.
- Nukentėjusysis
- K. G.
- Advokatai
- Vladimiras Buslovičius
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, šiuo metu neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. G. nežymiai sutrikdė savo šeimos nario K. G. sveikatą. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: A. G. 2020 m. rugpjūčio 16 d., apie 18.15 val., (duomenys neskelbtini) , smurtavo šeimos nario – posūnio K. G. – atžvilgiu: abiem rankom sugriebęs ant fotelio sėdėjusiam nukentėjusiajam K. G. už kaklo, jį smaugė, foteliui apvirtus su nukentėjusiuoju ant grindų, A. G. paguldė K. G. ant lovos, vėl smaugė, vieną kartą įspyrė nukentėjusiajam į kairę koją, tokiais smurtiniais veiksmais padarė K. G. poodinę kraujosruvą dešiniame žaste ir odos nubrozdinimus kairėje alkūnėje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Kaltinamasis A. G. teisiamojo posėdžio paaiškino, kad supranta, kuo yra kaltinamas, savo kaltės nepripažino, sutiko duoti parodymus. Kaltinamasis parodė, kad kaltinime nurodytą dieną tarp jo ir dabar jau buvusios sutuoktinės S. G. vyko pokalbis apie naujo automobilio pirkimą, K. G. įsijungė į pokalbį, pradėjo priekaištauti, kad kaltinamasis name 2019 m. sukėlė gaisrą. Pradėjo su K. diskutuoti dėl namo įsigijimo, įrengimo, kadangi K. G. šiame procese nedalyvavo, nei fiziškai, nei finansiškai prie namo įrengimo neprisidėjo. Išgirdus kaltinimą, kad jis [A. G.] sudegino namą, sukėlė gaisrą, jam buvo labai gaila, nepatogu, todėl jis paėmė K. už atlapų, bet ne už kaklo, ir jo nesmaugė, nes smaugimas yra veiksmas, pavojingas žmogaus gyvybei, jis to nedarė, nes jie yra šeima. Jam pats žodis smaugimas yra labai baisus. Jis laikė K. paėmęs už skvernų, K. sėdėjo ant fotelio, pasidavė atgal ir jie abu nukrito, kaltinamasis ant K. užgriuvo. Fotelis krito link lango, nugarine dalimi į žemę. Taip jie atsidūrė gulimoje padėty. Atsikėlė nuo žemės, K. atsisėdo ant kito fotelio, tada jis [kaltinamasis] norėjo paimti K. koją, K. pradėjo muistytis. Mano, kad spardydamasis K. susimušė koją į šalia stovėjusį žurnalinį staliuką, nes jis [kaltinamasis] K. į koją nespyrė ir rankomis nesudavė. Jeigu ant K. kojų buvo žymių, tai tik nuo K. spardymosi. Jis [kaltinamasis] bandė pagauti K. koją, K. spardėsi, toks vaikiškas žaidimas vyko. S. G. buvo tuo metu šalia ir bandė įrašinėti, nes ji tai darydavo. Tuo metu, kai K. muistėsi, S. skambino į 112, kad vyksta tragedija, muštynės. Tada buvo iškviesta policija. G. buvo antrame aukšte, išgirdusi triukšmą, nusileido į pirmą aukštą, jis nematė, kuriuo tiksliau metu ji nusileido, bet matė, kad ji buvo atėjusi.
Atsakydamas į prokurorės klausimus, kaltinamasis teigė, kad kaip atsirado mėlynės ant K. žasto, nežino, jokio smūgio K. G. nesudavė. Atsakydamas į nukentėjusiojo atstovo klausimus, kaltinamasis teigė, kad su G. šiek tiek apie įvykį kalbėjo, apie tai, kas vyksta; konfliktų tarp jo ir dukros niekada nebuvo, tą dieną irgi persimetė keliomis frazėmis apie tai, kas vyksta. Dukra klausinėjo, kas vyksta, ką jie daro. Jis jai atsakė, kad įvyko konfliktas, kad bandė nupirkti mašiną, o gavosi gaidžių peštynės.
Paprašytas teismo charakterizuoti savo ir K. G. santykius, kaltinamasis A. G. atsakė, kad K. G. nėra jo biologinis sūnus, kai K. buvo ketveri metai, jis vedė S., K. davė savo pavardę, prisiėmė jį auklėti. Bendrauti jiems sekėsi sunkiai, K. buvo nepastovaus būdo, karštakošis, blogai mokėsi, pakeitė daug būrelių, jam niekas netiko. Jam apmaudu, kad viskas taip įvyko, nuo mažens augintas sūnus jį įskundė policijai, kaltina tuo, ko nebuvo, kai jis viską darė dėl šeimos, maitino, rengė, šeima buvo aprūpinta; jų šeimoje viskas buvo sumaterialėję, o dvasinė savijauta visų šeimos narių buvo prasta. Kaltinamasis atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (118 - 120 b. l.).
Apklaustas teisme nukentėjusysis K. G. paaiškino, kad kaltinime nurodytą dieną su mama S. G. buvo svetainėje pirmame aukšte, aptarinėjo namo tvarkymo reikalus, nes buvo nukentėję nuo gaisro. Grįžęs iš darbo A. G. įsitraukė į pokalbį, pradėjo konfliktuoti, priekaištauti, dėl kokių priežasčių jis [nukentėjusysis] nusipelnė gyventi namuose, klausė, ką gero yra padaręs. Išvardino, ką jis [nukentėjusysis] yra padaręs, už ką buvo atsakingas, tuo metu pasakė, kad dėl A. G. neatsakingumo įvyko gaisras. Po šių žodžių A. G. paėmė jį už kaklo, abu nukrito, jis [nukentėjusysis] atsikėlė, atsisėdo ant sofos, tada prasidėjo smaugimo veiksmas. Muistėsi, bandė atstumti A. G., mėgino atkabinti, kad jis nebesmaugtų. Atsakydamas į teismo klausimus, nukentėjusysis patikslino, kad A. G. jam spaudė kaklą, vėliau ant kaklo buvo matomos žymės, policininkai jas nufotografavo. Jis buvo apsirengęs marškinėlius trumpomis rankovėmis, be kapišono, apykaklė standartinė. S. G. buvo pirmojo aukšto svetainėje, bandė jį apginti ir atskirti A. G. nuo nukentėjusiojo, traukė A. G. už rankos. A. G. du kartus jam buvo suėmęs už kaklo ir smaugė, t. y., buvo abiem rankom suėmęs jį už kaklo ir spaudė; dar bandė keliu atsiremti į koją tuo metu, kai jie abu buvo ant sofos. Po to, kai A. G. jį paleido, išėjo į terasą ir ten buvo tol, kol atvažiavo policija, kol jis buvo lauke, mama ir sesuo namuose ramino A. G.. Į medikus kreipėsi iš karto po konflikto, kitą dieną, tačiau jiems atvykus pasakė, kad dėl karantino reikia registruotis, todėl medikai priėmė tik po keturių dienų, specialistas apžiūrėjo visą nukentėjusiojo kūną. Atsakydamas į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus, K. G. pasakojo, kad nesutarimų su A. G. buvo ir iki nagrinėjamo įvykio, A. G. žemindavo mamą įvairiais necenzūriniais žodžiais, keldavo balsą, jam [nukentėjusiajam] reikšdavo įvairias pretenzijas, kad nesirūpina namų tvarka, nedirba, neuždirba pinigų, nemoka mokesčių. Tokie jo ir A. G. santykiai truko nuo 2019 metų, iki 2019 metų nukentėjusysis tiesiog nebendraudavo su A. G., namuose jie retai matydavosi, nesikalbėdavo; abi pusės [A. G. ir K. G.] neturėjo noro bendrauti.
Dėl 2020 m. rugpjūčio 16 d. konflikto jaučiasi nesaugiai, pažemintas, kad šeimos narys užpuolė savo šeimos narį be priežasties, dėl šio įvykio jam buvo psichologiškai sunku, patyrė diskomfortą, stresą, nejaukiai jausdavosi būdamas toje pačioje aplinkoje [su kaltinamuoju]. Iki 2020 m. rugpjūčio 16 d. A. G. fiziškai nesmurtaudavo, žodinis smurtas vyko nuo 2019 m. Vaikystėje jų su A. G. santykiai irgi nebuvo patys geriausi, nebuvo bendravimo, užsiėmimų, jis [nukentėjusysis] nerūpėjo A. G., bendraudavo tik su mama ir seserimi. Dvasiniai išgyvenimai kilo ne tik dėl rugpjūčio 16 d. įvykio, tiesiog viskas susidėjo į tą dieną. Civilinį ieškinį palaiko, prašo priteisti 2000 eurų neturtinės žalos, tokio dydžio sumą sudaro jo patirtas psichologinis smurtas ir sužeidimai. Nukentėjusysis atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (120 – 121,130 - 131 b. l.).
Apklausta teisme liudytoja S. G. paaiškino, kad įvykio dieną trise (ji, jos sūnus K. ir A., buvęs sutuoktinis) bendroje patalpoje pirmame aukšte diskutavo, aptarė, kas ir kiek padaryta dėl name kilusio gaisro, kiek sumokėta. Ji tuo metu sėdėjo ant sofos, sūnus - ant fotelio, šalia jos. Užvirė ginčas, kai K. pasakė, „mes tai padarėm dėl namo tvarkos viską, o tu tik sugebėjai padaryti gaisrą“, A. G. puolė sėdintį jos sūnų už kaklo. Labai gerai atsimena rankas, nes mėgino jas atplėšti, nykščiai buvo gerklėje, likę pirštai už kaklo. Ji pašoko nuo sofos, mėgino atplėšti rankas nuo sūnaus kaklo, matė, kaip A. G. su sūnumi krito su foteliu. A. G. niekaip nepaleido K. G., paskui jie kartu pasikėlė, A. rankos, pirštai – ant [K. G.] kaklo, persimetė ant sofos, sūnus kojomis bandė spirtis nuo A. G., bet jų jėgos buvo nelygios. Ji patyrė šoką, plėšė A. G. rankas nuo sūnaus kaklo, rėkė, kad paleistų, buvo baisu matyti tokį vaizdą. Viskas vyko labai greitai. K. buvo išsigandęs, jo veidas buvo raudonas. Kai A. G. paleido sūnų, ji liepė K. išeiti į terasą tam, kad A. G. daugiau jo neliestų. Jų šeimoje tokių atvejų yra buvę, tai – ne pirmas atvejis, kai A. G. kelia ranką prieš sūnų, yra ir prieš ją pakėlęs.
Tą kartą 2020 m. rugpjūčio 16 d. ji iškvietė policiją. Kada dukra atėjo, neatsimena, dukra nusileido [iš antro aukšto], klausė, kas vyksta, ji jai pasakė, kad tėtis prieš K. smurtavo, kad ji iškvietė policiją, atrodo, kad dukra pasiėmė šunis ir išėjo, dar tėčiui liepė nusiraminti.
Paprašyta apibūdinti santykius šeimoje, A. G. ir K. G. tarpusavio santykius, S. G. pasakojo, kad A. G. buvo nedraugiškas su jos sūnumi, jie nesugyveno, nerado bendros kalbos nuo vaikystės, A. G. dažnai tyčiodavosi iš K. Po šio įvykio K. pasikeitė, jaučiasi sugniuždytas, atsigavo po to, kai A. išsikraustė iš namų, jų aplinka dabar psichologiškai rami. Liudytoja atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (131 – 134 b. l.).
Liudytoja K. G. sutiko duoti parodymus prieš artimą šeimos narį (tėvą) ir teismui paaiškino, kad įvykio dieną buvo savo kambaryje antrame aukšte. Ji buvo su ausinėmis, uždarytomis durimis, todėl negirdėjo, kas vyksta. Mamos šaukimas perėjo per ausines, taip suprato, kad kažkas vyksta, nusileido į pirmą aukštą. Tėtis buvo virtuvės zonoje, K. su mama - zonoje link terasos. Suprato, kad kažkas blogo įvyko, pradėjo klausinėti, kas atsitiko, niekas normaliai jai nepaaiškino. K. ant kaklo matėsi žymės, ant rankų - mėlynės, išsiaiškino, kad kviečiama policija, tai sužinojusi ji pasiėmė šunis ir išėjo į kiemą, kai grįžo namo, nieko nebebuvo. Nuo to momento, kai nusileido į pirmą aukštą, iki to momento, kai išėjo į lauką, praėjo apie 10 minučių, per tą laiką ji apsirengė, paruošė šunis išėjimui, kalbėjo su tėčiu ir, atrodo, keliais žodžiais persimetė su mama ir broliu, kad jie pasakytų, kada ji galės grįžti namo. Tėtis jai papasakojo, kas atsitiko, nepamena, ką ji jam atsakė, pasakė, kad negalima taip daryti, kad neįmanoma gyventi tokiomis sąlygomis. Pamena, kad atskaitė tėčiui moralą, kadangi tai nėra pirmas ar antras kartas, jautė pareigą pamokyti, nes tėtis jos vienintelės klauso. Grįžusi namo klausinėjo tiek brolio, tiek mamos apie tai, kas įvyko. Jai pasakojo, kad kai pradėjo kalbėti apie namo gaisrą, K. apkaltino tėtį, kad sukėlė gaisrą. Atitinkamai tėtis reagavo į tokius žodžius. Sakė, kad tėtis paėmė K. už kaklo, kad K. buvo ant fotelio, kad jam paėmė už kaklo ir tas fotelis nukrito. Tada nepaleisdamas kaklo numetė ant sofos.
Kiek prisimena, visą gyvenimą būdavo barniai tarp mamos ir tėčio, kartais konfliktai kildavo dėl K., kad jis toks ar anoks, dėl jos, kad jie niekam tikę. Kartais konfliktai kildavo dėl nieko, dėl ne vietoje pastatyto puodelio. Inicijuodavo konfliktus tiek mama, tiek tėtis, abu karštakošiai. K. ir A. G. santykiai nekokie. Jai nėra žinoma kitų tėčio smurto atvejų prieš K., po šio įvykio irgi neteko girdėti. Ji su K. gerai sutaria, pastebėjo, kad K. savijauta po įvykio pasikeitė, nebe toks energingas, liūdnesnis, susimąstęs, negali užmigti, žino, kad jam galvą skauda, reikia raminamųjų. A. G. išsikraustymas K. savijautai turėjo įtakos, tapo ramiau, geriau, nes iki tol visi bijojo leistis į apačią. Tėtis dažniausiai būdavo pirmame aukšte, tai K. retai nusileisdavo, taikydavo progą, dabar nėra tokios baimės leistis į apačią. Sakytų, kad K. jautėsi nesaugus, kai būdavo tėtis, galvojo, kad bet kada gali būti konfliktas, būni namie, bet nežinai, kas bus. Ji visada gyvena su konflikto baime, jai 24 metai, kiek atsimena, tiek konflikto baimė yra. Liudytoja atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (134 – 135 b. l.).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-os kuopos 1-ojo būrio vyriausiosios patrulės I. M. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad pareiškėjas K. G. parodė, jog 2020 m. rugpjūčio 16 d., 18.15 val., (duomenys neskelbtini) , patėvis smurtavo prieš jį, smaugė už kaklo, stumdė, sukėlė fizinį skausmą. Protokolo priedas – įvykio vietos apžiūros metu darytos fotonuotraukos (1 – 5 b. l.). Fotolentelėje pateiktos devynios spalvotos nuotraukos, kuriose užfiksuota nukentėjusiojo kaklo nugarinės dalis, kraujosruva, alkūnės nubrozdinimas, taip pat užfiksuota namo svetainė. Fotolentelė iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko baudžiamosios bylos Nr. 1-409-992/2021 elektroninės kortelės (sąsajos su Integruota baudžiamojo proceso sistema) įrašyta į kompaktinį diską ir prijungta prie baudžiamosios bylos (142 b. l.).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis K. G. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 16 d., apie 18.15 val., namuose (duomenys neskelbtini), kartu su patėviu A. G., motina S. G. ir sese K. G. sėdėjo svetainėje, kalbėjo apie šeimyninius reikalus. Patėvis A. G. pasakė jam „ką tu esi tokio padaręs šiuose namuose“, tada jis patėviui išvardijo dalykus, ką yra padaręs ir kiek investavęs į šiuos namus. A. G. susinervino, pasidarė agresyvus, puolė jį bei pradėjo dviem rankom smaugti, tada jis su foteliu nukrito ant grindų ir patėvis vėl jį paguldė ant lovos, ir vėl pradėjo smaugti. Smaugimo metu jis pradėjo gintis, laikė patėvio rankas ir kojas, kad šis jo nesmaugtų, bet A. G. tada su savo koja spyrė jam į kairę koją ir taip sukėlė fizinį skausmą. Prieš jį patėvis jau ne pirmą kartą smurtauja, bet policija nebuvo kviečiama. Po smaugimo jam pasiliko kraujosruvos ant dešinės rankos ir ant kaklo iš dešinės pusės. Konflikto metu mama S. G. bandė jį ginti nuo patėvio, bet šis jam vis tiek sukėlė fizinį skausmą (2 b. l.)
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2357/2020(01) konstatuota, kad K. G. padarytos poodinės kraujosruvos dešiniame žaste ir odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku (2020 m. rugpjūčio 16 d.) ir būdu. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimų padarymo metu nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (14 – 15 b. l.).
Kitų objektų apžiūros protokolo duomenys patvirtina, kad stenografuotas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas, padarytas S. G. kviečiant pagalbą dėl A. G. smurto adresu (duomenys neskelbtini) (18 b. l.).
Šalies argumentai
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta S. G. parodė, kad sutinka duoti parodymus, name adresu (duomenys neskelbtini), gyvena ji, vyras A. G., sūnus K. ir dukra K. Prieš metus ji kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo ir kai vyras apie tai sužinojo, bendrauti su juo tapo visai neįmanoma, nes jis dažnai šaukia, mėto, spardo daiktus. 2020 m. rugpjūčio 16 d. vakare, tikslaus laiko nepamena, ji, vyras ir sūnus K. sėdėjo pirmame namo aukšte ir kalbėjosi. Dukra namuose buvo, tačiau buvo antrame aukšte. Pokalbio metu kilo ginčas, vyras pribėgo prie ant fotelio sėdinčio sūnaus ir rankomis sugriebė sūnui už kaklo, sūnus ir vyras abu nukrito ant grindų. Ji pribėgo prie jų, vyras laikė sūnų ir smaugė jį. Ji šaukė, atbėgo dukra. Vyras ir sūnus atsistojo, vyras, laikydamas sūnų už kaklo, pastūmė sūnų ir jie abu nugriuvo ant sofos, sūnus bandė gintis stumdamas vyrą nuo savęs kojomis, ji taip pat bandė tarp jų įsiterpti ir kažkaip išskirti. Ne visai prisimena įvykio aplinkybes, nes buvo tiesiog šoke. Vyras kažkaip paleido sūnų, ji sūnų išstūmė į terasą. Su dukra pradėjo raminti vyrą. Vyro akys buvo stiklinės, kaip apsvaigusio žmogaus, jis sakė, kad čia nieko neįvyko. Kai vyras šiek tiek aprimo, ji išėjo į lauką ir iškvietė policiją. Kai pasakė vyrui, kad iškvietė policiją, vyras norėjo išvažiuoti iš namų, bet po to, matyt, apsigalvojo ir laukė policijos, su juo name liko dukra, o ji buvo lauke su sūnumi. Kiek matė, sūnaus kaklas buvo labai raudonas, matėsi smaugimo žymės, buvo prakirsta dešinės rankos alkūnė, ant tos pačios rankos jau ryškėjo mėlynė, vėliau jau vakare sūnus jai parodė didelę mėlynę ant nugaros, visą naktį sūnui skaudėjo kaklą, bet pas medikus jis nesikreipė, nuėjo tik pas ekspertus apžiūrai. Kai atvyko policijos pareigūnai, pareigūnė bendravo su ja, sūnumi ir dukra, o pareigūnas su vyru, todėl ką vyras sakė pareigūnams, nežino. Policija išvežė vyrą. Grįžo jis namo kitą dieną, gan agresyvus, juos kaltino dėl to, kas įvyko, sūnaus bei jų su dukra neatsiprašė ir nenorėjo išvažiuoti iš namų, vėliau visgi išvažiavo. Šeimos vyras dėl įvykio neatsiprašė iki šiol. Vyro smurtas tą kartą vyko ne pirmą kartą. Vyras 2016 metais smurtavo prieš ją, dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, teisme ji vyrui atleido, jie susitaikė, tačiau vyrui buvo pasiūlyta kreiptis pagalbos pas psichiatrą ar pas psichologą, tiksliai jau šiuo metu neatsimena. Jos žiniomis, vyras niekur nesikreipė. Nematė, kad vyras vartotų kokius nors vaistus. Minėto įvykio metu vyras buvo blaivus (21 b. l.).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta K. G. sutiko duoti parodymus ir parodė, kad name adresu (duomenys neskelbtini), gyvena ji, brolis K., mama S. G. ir tėvas A. G.. 2020 metais, rugpjūčio mėnesį, konkrečios datos nepamena, vakare visi buvo namuose. Ji buvo savo kambaryje antrame namo aukšte. Tėvai ir brolis buvo pirmame aukšte, kambaryje. Kas vyko namo pirmame aukšte, nežino, tik vienu momentu išgirdo, kad mama šaukia, ji šaukė taip, tarsi kažkas įvyko negero. Ji nusileido į pirmą aukštą ir pamatė vieną tėvą, jis lyg persirenginėjo. Ji pradėjo aiškintis, kas nutiko. Tėvas papasakojo, kad brolis jį erzino kalbomis apie gaisrą jų name, kuris įvyko pernai, pradėjo kaltinti dėl gaisro tėvą. Tėvas dėl brolio žodžių nenusilaikė ir sugriebė K. už megztinio bei pastūmė, dėl ko K. nugriuvo. Ji suprato, kad iškviesta policija, ji pasiėmė šunis ir išėjo iš namų. Kai grįžo namo, nei policijos, nei tėvo namuose nebuvo. Tada ji pasikalbėjo su broliu ir mama, brolis jai papasakojo, kad jis ir tėvai sėdėjo, kalbėjosi, tėvas susierzino ir suėmė brolį už kapišono, brolis nukrito nuo fotelio, ant kurio sėdėjo, tuo metu krisdamas susimušė nugarą. Matė, kad brolio kaklas buvo raudonas. Po pokalbio ji išėjo į savo kambarį (25 b. l.).
Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. rugpjūčio 17 d. įtariamuoju apklausiamas A. G. parodė, kad įtarimo esmę suprato, savo kaltę pripažįsta ir labai gailisi. Psichiatrinėje ligoninėje negydytas, į narkologinę įskaitą neįrašytas, rimtų galvos traumų neturėjo. 2020 m. rugpjūčio 16 d., apie 18.15 valandą, (duomenys neskelbtini), svetainėje su žmona ir posūniu bendravo, dukra buvo kambaryje antrame aukšte. Kalbėjo apie prieš metus kilusį gaisrą jų namuose, apie jo padarinių likvidavimą ir atstatomųjų darbų eigą. Konfliktas kilo, kai posūnis jį kaltino dėl gaisro sukėlimo, jam šis kaltinimas yra labai skaudus ir baisus. Po šių žodžių jis supyko ir pradėjo kaltinti posūnį, kad šis neprisidėjo prie atstatomųjų darbų. Tuomet jis posūniui kibo į atlapus sugriebdamas už maikutės ir šis su foteliu krito, tada jo rankos galėjo nuslysti ir sužaloti posūnio kaklą. Posūnis atsikeldamas atsisėdo ant sofos, jam stovint šalia, spardėsi kojomis taip kliudydamas jį ir galimai pats užsigavo koją. Jis negalėjo spirti K. dėl per mažos erdvės, nes prie sofos stovėjo staliukas. Žmona bandė juos išskirti ir tada jo pyktis aprimo. Dukra atbėgo tik išgirdusi triukšmą, dėl ko konfliktas kilo, ji nematė. Labai gailisi dėl pykčio protrūkio (34 b. l.)
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas 2020 m. spalio 27 d. A. G. parodė, kad įtarimo esmę suprato, savo kaltės nepripažįsta. Name, adresu (duomenys neskelbtini), gyvena jis, sūnus K. G., dukra K. G. bei jo žmona S. G.. 2020 m. rugpjūčio16 d. vakare sėdėjo su sūnumi K. bei žmona ir kalbėjo. K. jam pareiškė pretenziją dėl prieš metus įvykusio name gaisro. Tarp jų kilo konfliktas, kurio metu sūnus jį tiesiog išprovokavo, jis priėjo prie ant fotelio sėdinčio sūnaus ir abiem rankom suėmė šį už drabužių arčiau kaklo bei palaikė. Sūnus automatiškai besigindamas, pasistūmė atgal ir kartu su foteliu nukrito. Jis nukrito ant jo, po to abu atsikėlė. Sūnus atsisėdo vėl ant sofos, ištiesė kojas, jis priėjo arčiau šio, tačiau ne prie pat jo, nes šalia stovėjo kavos staliukas, paėmė sūnų už kojos, o būtent už pėdos, palaikė ir paleido. Sūnus tuo metu muistėsi, gal galėjo atsitrenkti į staliuką ir susižaloti. Žmona pradėjo skambinti į policiją. Dukra nusileido jau tuomet, kai viskas aprimo. Dėl to, kas įvyko gailisi (42 b. l.).
Dėl nusikalstamų veikų vertinimo
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje reglamentuotos nusikalstamos veikos sudėties būtinasis požymis yra specialusis subjektas – smurtą pavartojęs asmuo su nukentėjusiuoju turi būti siejamas artimos giminystės ar šeimyniniais santykiais.
Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį, baudžiamosios teisės reguliuojamų santykių srityje šeima laikomi sutuoktiniai ir jų vaikai (įvaikiai), kartu gyvenantys sutuoktinių tėvai (įtėviai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat asmenys, bendrai gyvenantys neįregistravę santuokos. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 38 straipsnį asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo CK nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai.
Nepaisant iš esmės nuoseklaus kaltinamojo A. G. savo kaltės neigimo, teismas sprendžia, kad jam inkriminuota nusikalstama veika pasitvirtino ir yra įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais. Teismas neturi pagrindo netikėti teismui tiesą prisiekusių sakyti K. G., S. G. ir K. G. parodymais. Tiek nukentėjusysis, tiek liudytoja S. G. nuosekliai ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme teigė, kad įvykio dieną G. namų svetainėje vyko pokalbis apie buitinius reikalus, pokalbiui pakrypus dėl prieš metus namuose kilusio gaisro, prasidėjo žodinis konfliktas tarp A. G. ir K. G.. Aplinkybę, kad A. G. pyktį sukėlė K. G. pasakyti žodžiai dėl būtent A. G. kaltės dėl gaisro, pripažino ir pats kaltinamasis.
Iš esmės A. G. pripažino jo fizinį kontaktą su K. G., tačiau neigė K. G. smaugęs: apklausiamas 2020 m. rugpjūčio 17 d. A. G. parodė, kad „aš jam kibau į atlapus sugriebdamas už maikutės ir jis su foteliu krito, tada mano rankos galėjo nuslysti ir sužaloti posūnio kaklą“; 2020 m. spalio 27 d. apklausoje A. G. parodė, kad „tarp mūsų įvyko konfliktas, kurio metu sūnus mane tiesiog išprovokavo, aš priėjau prie ant fotelio sėdinčio sūnaus ir abiem rankom suėmiau jį už drabužių arčiau kaklo ir palaikiau“. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis teigė, kad „po to, kai pradėjo priekaištauti, kad sukėliau gaisrą, paėmiau už atlapų, o ne už kaklo. Nesmaugiau, nes smaugimas yra veiksmas, pavojingas žmogaus gyvybei. Aš to nedariau, negaliu daryti, nes esam šeima <...> Buvau virš K. G., įsikibęs į atlapus. Jokio kaklo su rankomis neliečiau, čia grynai buvo paėmimas rankomis už jo atlapų“. Faktinę aplinkybę, kad A. G. rankomis buvo suėmęs už K. G. kaklo, nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu įvardijo tiek pats nukentėjusysis, tiek jo motina liudytoja S. G., teismui teigusi, kad ši aplinkybė (A. G. rankos ant K. G. kaklo) ją labai išgąsdino, ji bandė atplėšti kaltinamojo rankas ir šaukė jam, ką jis daro. Nukentėjusiojo, liudytojos S. G. teiginius, kad po to, kai A. G. atleido rankas ir paleido K. G. kaklą, ant K. G. kaklo matėsi raudonos žymės, patvirtino ir liudytoja K. G.. Šią aplinkybę neginčytinai patvirtina ir pagal iškvietimą atvykusių pareigūnų padarytos K. G. kūno nuotraukos, kur kaklo nugarinėje dalyje yra aiškiai matomos kelios raudonos žymės, atitinkančios rankos pirštų matmenis (fotolentelė, 142 b. l.). Šie duomenys paneigia kaltinamojo A. G. teiginius, kad jis tik laikė K. G. suėmęs už atlapų, tačiau rankomis jo kaklo nelietė ir jo nespaudė. Skirtingai nei kaltinamojo parodymai, nukentėjusiojo K. G., liudytojų S. G. bei k. G. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, esminės detalės apie A. G. prieš K. G. vartotą smurtą sutapo, nesiskyrė, todėl teismas neturi jokio pagrindo šiais parodymais netikėti.
Įvertinus nukentėjusiojo ir liudytojos S. G. paaiškinimus dėl gydytojų apžiūros, konkrečiai, tai, kad dėl šalyje įvesto karantino ir jo metu taikytų apribojimų, K. G. pas teismo medikus apžiūrai pakliuvo tik po keturių dienų po įvykio ir apžiūros dieną lėmė ne jo neapsisprendimas, nenoras tikrintis ar kokios nors kitos subjektyvios priežastys, bet būtent dėl nuo jo valios nepriklausiusios aplinkybės, kadangi jis medikų nebuvo priimtas apžiūrai iš karto po įvykio, pagrįsta yra tai, kad specialistė, 2020 m. rugpjūčio 21 d. apžiūrėjusi K. G. kūną, neaptiko smurto žymių ant jo kaklo. Ši aplinkybė savaime niekaip nepaneigia, jog fizinio A. G. rankų kontakto su K. G. kaklu nebuvo ir leidžia teismui daryti išvadą, kad smaugimo intensyvumas nebuvo toks stiprus, kad ant K. G. kaklo susidarytų kraujosruvos, tačiau, kaip minėta, tai niekaip nepaneigia teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jog A. G. buvo suėmęs rankomis K. G. už kaklo ir jį spaudė, taip K. G. smaugdamas. Kitus A. G. K. G. sukeltus sužalojimus neginčytinai patvirtina specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad K. G. padarytos poodinės kraujosruvos dešiniame žaste ir odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, sprendžia, jog esminių prieštaravimų tarp liudytojų ir nukentėjusiojo parodymų, galinčių turėti įtakos veikos kvalifikavimui ar kaltinamojo A. G. kaltės konstatavimui, nenustatyta, sisteminė baudžiamosios bylos duomenų analizė teismui leidžia daryti vienareikšmę išvadą, kad A. G. aiškiai suvokė savo nusikalstamus veiksmus, sąmoningai pasirinko elgesio variantą ir tyčia smurtavo prieš K. G.. A. G. inkriminuota veika tinkamai kvalifikuota kaip nežymus sveikatos sutrikdymas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi iš bylos medžiagos vienareikšmiškai nustatyta, jog A. G. ir K. G. yra šeimos nariai – įvykio dieną gyveno bendruose namuose, aplinkybė, kad nukentėjusysis nėra biologinis kaltinamojo sūnus, šiuo atveju veikos kvalifikavimui įtakos neturi.
Kaltinamojo A. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės
Skirdamas bausmę A. G., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, teismas atsižvelgia į tai, kad pagal nusikalstamų veikų kategoriją, padaryta veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kėsinimosi dalyką. Tiriant kaltinamojo A. G. asmenybę nustatyta, kad jis vieną kartą praeityje buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajai S. G. susitaikius, dirbantis, nėra įtrauktas į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo įskaitą, psichikos sveikatos centruose negydytas, baustas administracine tvarka.
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto bei laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes. Parinkdamas bausmės rūšį teismas atsižvelgia į nusikalstamą veiką ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. G. paskyrus už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką laisvės apribojimo bausmę. Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio ir vadovaudamasis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas įvertina tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ir mano, kad A. G. skirtina 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros uždraudžiant jam viso bausmės atlikimo metu bendrauti su nukentėjusiuoju K. G., taip pat įpareigojant A. G. viso bausmės atlikimo metu tęsti darbą, o jį praradus per įmanomai trumpiausią laiką įsidarbinti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.
Prokuroras baigiamosios kalbos metu prašė teismo A. G. skirti įpareigojimus dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Kadangi kaltinamasis anksčiau nėra teistas už smurtinius veiksmus prieš K. G., iš bylos medžiagos matyti, kad A. G. išsikraustė iš namų, kuriuose šiuo metu gyvena K. G., santuoka su nukentėjusiojo motina S. G. yra nutraukta, nėra duomenų apie A. G. smurto atvejus prieš kitus asmenis (ne šeimos narius), darytina išvada, kad prokuroro prašomi įpareigojimai šiuo konkrečiu atveju būtų pertekliniai ir neproporcingi, todėl, teismo vertinimu, jų skirti netikslinga.
A. G. buvo sulaikytas nuo 2020 m. rugpjūčio 16 d., 19.00 val., iki 2020 m. rugpjūčio 17 d., 13.01 val. (vieną parą). Laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmės laiką.
Dėl civilinio ieškinio ir advokato išlaidų
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.
Nukentėjusiojo K. G. atstovas pagal pavedimą advokatas V. B. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo K. G. priteisti 2000 eurų dydžio neturtinę žalą.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y., kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.
Teismui nekyla abejonių, kad kaltinamojo A. G. smurtiniai veiksmai prieš K. G., atlikti jų bendruose namuose, matant motinai S. G., turėjo neigiamų pasekmių nukentėjusiojo K. G. sveikatai, pakeitė įvykio vakaro planus, tačiau esminių ilgalaikių neigiamų pokyčių K. G. gyvenime nesukėlė, nėra duomenų, kad po nagrinėjamo įvykio jis būtų kreipęsis psichologinės pagalbos ar apskritai būtų prireikę medikų pagalbos. Nustatyta, kad tarp A. G. ir K. G. dar iki nagrinėjamo įvykio buvo susiklostę konfliktiški, įtempti santykiai, lėmę, kad kaltinamasis su nukentėjusiuoju pakankamai ilgus laikotarpius nebendraudavo, gyvendami vienuose namuose nesikalbėdavo, jokių bendrų reikalų neturėdavo. Kaltinamojo buvusi sutuoktinė, nukentėjusiojo motina S. G. teismui patvirtino, kad A. G. su K. G., jos sūnumi iš pirmos santuokos, nuoširdžiai ir atvirai nebendraudavo, ryšio neturėjo, A. G. iš jo šaipydavosi dėl biologinio K. G. tėvo pavardės, K. A. G. visada užkliūdavo, neįtikdavo, šias S. G. įvardytas aplinkybes patvirtino ir jaunesnioji G. duktė K. G., teismui teigusi, jog ji nuolat augo bijodama konfliktų, nes jų šeimoje konfliktai ir barniai galėdavo įsiplieksti ir dėl menkavertės priežasties, pavyzdžiui, ne vietoje pastatyto puodelio. K. G. įvardijo, jog būdavo šeimoje laikotarpių, kai K. G. vengdavo nusileisti į pirmą namo aukštą, bijodamas ten susitikti A. G.. Akivaizdu, kad A. G. ir K. G. tarpusavio bendravimas jau kurį laiką buvo įtemptas, psichologinis klimatas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo buvo blogas, todėl teigtina, kad teismui įvardintos bendros K. G. pablogėjusios būsenos, patirto streso priežastimi nebuvo vien tik 2020 m. rugpjūčio 16 d. A. G. jo atžvilgiu pavartotas fizinis smurtas.
Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į kaltinamojo ir nukentėjusiojo teisėtų interesų ir lūkesčių pusiausvyrą, į Lietuvos teismų suformuotą praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo bylose, kurių aplinkybės panašios į nagrinėjamą atvejį (asmenys nuteisti už šeimos nario nežymų sveikatos sutrikdymą), sprendžia, kad K. G. ieškinys dėl neturtinės žalos pagrįstas iš dalies, todėl nukentėjusiojo K. G. prašoma priteisti neturtinės žalos suma mažintina iki 900 eurų.
K. G. civiliniame ieškinyje taip pat pareiškė reikalavimą iš kaltinamojo priteisti 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo; šis K. G. reikalavimas tenkintinas pilna apimtimi ir jo naudai iš A. G. priteistinos 5 (penkių) procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio visiško įvykdymo.
Nukentėjusiojo atstovas pagal pavedimą prašo priteisti išlaidas už teisines paslaugas. Byloje pateiktas pavedimo mokėjimo kvitas patvirtina, kad nukentėjusiojo K. G. motina S. G. sumokėjo sūnaus atstovui advokatui iš viso 400 eurus už civilinio ieškinio parengimą ir atstovavimą teisme. 103 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad proceso išlaidas sudaro kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 104 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų, proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Įvertinus tai, kad nukentėjusysis K. G. ir šio nuosprendžio priėmimo dieną gyvena kartu su motina S. G., duomenų apie atskirus K. G. ir S. G. biudžetus, atskirai vedamą ūkį byloje nėra, spręstina, kad nepaisant to, jog pinigai už advokato išlaidas buvo pervesti ne paties nukentėjusiojo, bet jo motinos S. G., prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo tenkintinas. Spręstina, kad įvertinus byloje vykusių posėdžių skaičių, bylos sudėtingumą, prašoma priteisti proceso išlaidų suma laikytina pagrįsta, todėl prašymas tenkintinas pilna apimtimi, iš kaltinamojo A. G. nukentėjusiajam K. G. priteistina 400 Eur suma (BPK 106 straipsnis).
Dėl tolesnio kardomosios priemonės taikymo
A. G. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.
Dėl daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės baudžiamajai bylai nagrinėti, kitų klausimų
Daiktų ir dokumentų, kurių tolesnis likimas turėtų būti sprendžiamas, baudžiamojoje byloje nėra.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas nebuvo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę netaikant intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, įpareigoti A. G. viso laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu tęsti darbą, jį praradus įsidarbinti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 2 punktu, uždrausti A. G. viso laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu bet kokia forma bendrauti, ieškoti ryšių su nukentėjusiuoju K. G..
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsnio 2 dalimi, į A. G. skirtą bausmę įskaityti vieną laikino sulaikymo parą, ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Išaiškinti A. G., kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, jam gali būti skiriama papildomų įpareigojimų ar draudimų, intensyvi priežiūra arba laisvės apribojimo bausmė gali būti keičiama areštu.
Iš dalies tenkinti nukentėjusiojo K. G. civilinį ieškinį ir jo naudai iš kaltinamojo A. G. priteisti 900 (devynis šimtus) eurų nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai atlyginti bei 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio šioje dalyje visiško įvykdymo.
Tenkinti nukentėjusiojo K. G. atstovo pagal pavedimą prašymą ir priteisti iš kaltinamojo A. G. K. G. 400 (keturis šimtus) eurų proceso išlaidų už advokato pagalbą.
Kaltinamajam A. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.