Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. B. smurtaudamas nežymiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą, o būtent:

jis 2017-02-16 apie 06.00 val. (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. sav., konflikto su nukentėjusiuoju – tėvu I. B. metu, ne mažiau kaip du kartus ranka smogė pastarajam į veidą, vienu iš smūgių padarydamas muštinę kairio antakio žaizdą, t. y. padarydamas sužalojimą, kuris, sutinkamai su Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2017-03-24 specialisto išvada Nr. G870/2017(01) vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais veiksmais T. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis T. B. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir paaiškino, kad įvykio jau nelabai prisimena. Teigė, jog tą dieną jis atsikėlė ryte ir pamatė šalia gulintį jo tėvo draugą. Dėl to supyko ir ėjo aiškintis su tėvu, kodėl jis šalia kaltinamojo paguldė miegoti savo draugą. Su tėvu susipyko ir trenkė jam gal du kartus kumščiu į veidą. Tėvas tuo metu stovėjo, bandė trenkti kaltinamajam, bet motina juos išskyrė ir iškvietė policiją. Tėvui viso trenkė du kartus į ta pačią vietą – į galvą, po smūgių gal ir buvo kraujo, nežino. Po konflikto niekur nėjo, laukė policijos. O kai ji atvyko, pykosi su policininkai, jį išvežė į komisariatą. Kai laukė policijos, matė savo tėvą, sužalojimo žymių ant jo nematė. Iš vakaro buvo vartojęs alkoholio. Tėvas taip pat vakare atsivedė draugą ir su juo gėrė. Dėl tokio įvykio gailisi, labai nemalonu dėl jo. Tėvo atsiprašė, su juo susitaikė, dabar su juo santykiai geresni. Mano, kad daugiau taip nepasikartos. Žalą ligonių kasoms atlyginio.

Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs kaltinime nurodytus veiksmus, kaltinamasis, jo gynėja, nukentėjusysis ir prokurorė sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, bylos aplinkybės yra aiškios, todėl vadovaujantis BPK 273 straipsniu bylą nagrinėjant teisme buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Teismo posėdyje apklaustas kaip nukentėjusysis I. B. paaiškino, kad vakare iš darbo parėjo su draugu, išgėrė alkoholio. Sūnaus vakare nebuvo namuose, todėl draugą paguldė miegoti sūnaus kambaryje. Kai sūnus parėjo namo, draugas miegojo jo kambaryje. Sūnus dėl to supyko ir atrodo du kartus trenkė nukentėjusiajam. Nuo smūgių nukentėjusysis nukrito ir susimušė šonkaulius, iš antakio bėgo kraujas. Dabar jau viskas gerai, po šio konflikto daugiau tarp jo ir sūnaus nieko blogo neįvyko. Sūnui pretenzijų neturi, sutinka, kad byla būtų nutraukta kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Nemalonu, kad sūnus pakėlė ranką prieš tėvą, tačiau mano, kad ir jis buvo kaltas. Panašus atvejis yra buvęs prie 2 metus. Sūnus tik išgėręs alkoholio taip elgiasi, alkoholi geria gal du kartus per mėnesį.

Iš 2017-02-16 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, jog patrulis A. A. jame nurodo, kad 2017-02-16 apie 07:00 val. gautas Vilniaus AVPK OVS pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pranešėjos N. B. sūnus, jo tėvas ir draugas konfliktuoja, geria, muštynės. Atvykus į įvykio vietą nustatė, kad 2017-02-16 apie 6 val. 00 min. į namus grįžo neblaivus pranešėjos sūnus T. B., kuris pradėjo konfliktuoti su tėvu I. B. dėl savavališkai paimtos mašinos. Tėvui aiškinant, kad sūnus blogai pasielgė paimdamas mašiną, sūnus keliolika kartų sudavė rankomis (kumščiais) I. B. per veidą, prakirto kairės pusės antakį, įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais tėvą. I. B. nuo GMP atsisakė, namų aplinka tvarkinga, dalyviai neblaivūs. Smurtą patyręs asmuo I. B. paaiškino, kad smurtas pasireiškė fizinio skausmo sukėlimu, sūnaus smūgiais rankomis (kumščiais) jam per veidą, dėl to prakirstas kairys antakis, įžeidinėjimu necenzūriniais žodžiais. Smurtu įtariamas asmuo T. B. įvykio vietoje paaiškino, kad jis sumušė tėvą, nes jis pats prie jo lenda. Į Vilniaus miesto 2 PK buvo pristatytas T. B. (b. l. 8-9).

Apklaustas kaip nukentėjusysis I. B. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2017-02-16 jis buvo namuose, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kartu su sūnumi T. B., žmona N. B. ir draugu R. K.. Namas nuosavybės teise priklauso jam ir žmonai. Ryte, apie 6 val., atėjo sūnus T. pas jį į virtuvę, name yra trys kambariai, ir pradėjo priekaištauti. Jis gerai smulkmenų nepamena, tik atsimena, kad kilo tarp jo ir sūnaus žodinis konfliktas, kurio metu sūnus jam sudavė ranka į veidą, krūtinę, galvą, viso 2-3 kartus. Jam skaudėjo, prakirto kairį antakį, kraujavo. Po to sūnus nurimo. Žmona iškvietė policiją. Vėliau jam pasidarė bloga, pradėjo svaigti galva, todėl žmona iškvietė greitosios pagalbos medikus. Jį darbuotojai nuvežė į Lazdynų ligoninę, kur apžiūrėję medikai išleido. Į teismo medikus jis tikrai nesikreips. Sūnui pretenzijų jokių neturi. Nori susitaikyti su sūnumi. Taip pat nori pasakyti, kad dėl paimto automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso jam, jis sūnui jokių pretenzijų tikrai neturi. Byloje jis civilinio ieškinio nereikš. Jam padaryta tik moralinė žala. Daugiau parodymų neduos (b. l. 14).

Apklaustas kaip liudytojas R. K. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad pažįsta I. B., kuris yra jo bendradarbis, jį pažįsta nuo 2016 m. lapkričio mėn. vidurio. 2017-02-15 jis buvo pas I. B. svečiuose, tikslaus adreso pasakyti negali, galimai (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur vartojo alkoholinius gėrimus kartu su I., nes darė taip vadinamą "pripyskę". Namuose buvo I. žmona Nijolė, taip pat buvo I. uošvienė, kuri buvo savo kambaryje, ji net neišeidinėjo. Jis, I. ir N. vakare buvo virtuvėje, kur išgerdinėjo. Taip pat namuose buvo T. B., kuris pasibarė su tėvu, po ko išėjo. Kada tiksliai T. išėjo, nepamena, buvo neblaivus. Po kažkurio laiko N. pastebėjo, kad kieme, netoli namų, buvo jau tamsu, kiek laiko buvo nepamena, nėra automobilio. N. atrodo iškvietė policiją. Atvažiavo policija, surašė kažkokį protokolą ir išvažiavo, jie toliau šventė. Jis išėjo pasivaikščioti, pravėdinti galvą, buvo "padauginęs", einant keliu sutiko važiuojantį T., su juo ir grįžo į namus pas juos, T. vairavo „Opel Zafira“. Visi aprimo, jie visi dar išgėrė ir nuėjo miegoti. Jis buvo paguldytas namo antrame aukšte esančiame kambaryje. Ryte jis pabudo nuo triukšmo, kuris sklido iš virtuvės, esančios pirmame namo aukšte, durys jo kambario buvo neuždarytos. Nusileidęs į apačią, pamatė virtuvėje T. ir I., kurie barėsi. T. bandė pulti į atlapus savo tėvui, jis juos išskyrė. Kai jis nusileido, nematė kad T. suduotų smūgius tėvui, tačiau T. buvo agresyvus, puolė muštis, jis su I. vos T. nulaikė, jie stumdėsi, todėl buvo iškviesta policija. Dėl ko tarp T. ir I. įvyko konfliktas, jis net nesuprato. Policiją greičiausiai iškvietė N., kuri, ar buvo tuo metu virtuvėje, pasakyti net negali, nes neužfiksavo. Jis taip pat neatkreipė dėmesio, ar Ivan buvo sumuštas, jis nesitikėjo, kad gali būti toks triukšmas ir kad sūnus pultų tėvą. Jis tokių dalykų nesupranta, jam buvo šokas. Po kurio laiko atvažiavo policija ir išsivežė T.. Neužilgo, po 5-10 min. jis irgi išėjo į namus. Mano, kad T. nuo išgėrimo prasidėjo taip vadinamieji "baltieji arkliai"(b. l. 17).

Iš 2017-03-24 specialisto išvados Nr. G 870/2017 (01) matyti, kad I. B. padaryta muštinė kairio antakio žaizda paros laikotarpyje iki patekimo į ligoninę 2017-02-16, paveikus kietu buku daiktu vienu smūgiu. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 30).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo T. B. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje įrodyta aukščiau aptartais įrodymais, t. y. paties kaltinamojo prisipažinimu ir parodymais, nukentėjusiojo I. B. paaiškinimais duotais teisme, kuriuose jis patvirtino, jog sūnus 2017-02-16 rytą kilusio konflikto metu du kartus sudavė kumščiu sudavė nukentėjusiajam į veidą, nuo smūgių jis nukrito ir susitrenkė šonkaulius, jam bėgo kraujas iš antakio. Taip pat kaltinamojo kaltę patvirtina liudytojo R. K. paaiškinimai, kuriuose nurodyta, jog jis 2017-02-16 rytą prabuvo nuo triukšmo, sklindančio iš virtuvės. Virtuvėje barėsi T. B. ir I. B.. To. bandė pulti tėvui į atlapus, liudytojas juos išskyrė. Jis nematė, kad T. tėvui suduotų smūgius, tačiau T. buvo agresyvus, puolė muštis, jis su I. vos jį nulaikė, todėl buvo iškviesta policija. Kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto ir specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad nukentėjusiajam I. B. padaryta muštinė kairio antakio žaizda, paveikus kietu daiktu vienu smūgiu, žaizda padaryta paros laikotarpyje iki patekimo į ligoninė 2017-02-16, sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Tokiu būdu darytina išvada, kad kaltinamojo T. B. veiksmai įrodyti visiškai byloje ištirtais įrodymais, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi smurtas panaudotas ir sužalojimas padarytas artimam giminaičiui ir šeimos nariui – tėvui I. B..

Nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme nukentėjusysis I. B. ir kaltinamasis T. B. susitaikė, jie ir kaltinamojo gynėja prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu. Prokurorė teisimo posėdyje neprieštaravo bylos nutraukimui, prašė taikyti I. B. atžvilgiu BK 38 straipsnį. Vertinant byloje nustatytas aplinkybes teismas daro išvada, kad T. B. atžvilgiu negalima taikyti Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio nuostatų ir atleisti jo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, kad T. B. atžvilgiu 2015-06-30 jau buvo taikytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Nuo šio atleidimo nėra praėję ketveri metai, todėl BK 38 straipsnio 2 dalies nuostatos neleidžia kaltinamojo atžvilgiu taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės. Atsižvelgiant į tai kaltinamasis T. B. negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam turi būti skiriama bausmė.

Bausmės skyrimas

T. B. vadovaujantis LR BPK 140 str. tvarka buvo laikinai sulaikytas buvo nuo 2017-02-16 07.45 val. iki 2017-02-17 10.06 val. (b. l. 44, 46).

2017-02-17 kaltinamajam T. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 47).

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

Kaltinamasis T. B. yra neteistas, tačiau dėl smurtinių veiksmų nukentėjusiojo I. B. atžvilgiu jam 2015-06-30 yra taikytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės t. y. dėl analogiškos nusikalstamos veikos padarymo jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Duomenų apie kaltinamojo baustumą administracine tvarka nepateikta, kaltinamasis nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gydytas psichiatrijos ligoninėje, konstatuotas lengvas protinis atsilikimas su ryškiai elgesio pakitimais, reikalaujantis dėmesio ir gydymo (b. l. 59), tačiau iš 2017-04-07 specialisto išvados Nr. 89TPK-147/2017 matyti, kad nėra duomenų, jog T. B. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, išreikšta silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamu metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Jam skirti teismo psichiatrinės ekspertizės nėra pagrindo (b. l. 63). Į priklausomybės ligų įskaitą nėra įrašytas.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką, dėl to nuoširdžiai gailėjosi, taip pat tai, kad kaltinamasis atlygino nusikalstamais veiksmai padarytą žalą. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kadangi kaltinamasis šiuo metu teisiamas pirmą kartą, jo atžvilgiu yra taikytinos BK 55 straipsnio nuostatos numatančios, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.

Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnio nuostatas ir BK 55 straipsnio nuostata, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą ir dvi lengvinančias aplinkybes, į tai, kad nukentėjusysis I. B. kaltinamajam pretenzijų neturi, į tai, kad kaltinamasis nors ir teisiamas pirmą kartą, tačiau analogiškus smurtinius veiksmus to paties nukentėjusiojo atžvilgiu atlieka antrą kartą, manytina, kad bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi kaltinamajam taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė.

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė ieškinį 48,97 eurų sumai. Ligonių kasoms padarytą žalą sudarė asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo išlaidos, kurios buvo dengiamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų I. B. gydymo paslaugų kaina yra 48,97 eurų. Kaltinamasis T. B. teisme pateikė įrodymus, kad 2017-09-28 sumokėjo civiliniam ieškovui patirtas gydymo išlaidas, todėl ieškinys yra netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301- 305, 307 straipsniais, teismas:

nusprendžia:

T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, ir pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti T. B. 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, ir pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu ir 65 straipsniu į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2017-02-16 07.45 val. iki 2017-02-17 10.06 val., t. y. 2 dienas, kas prilygsta 4 laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią kaltinamasis turi įvykdyti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Bausmės pradžią pagal šį nuosprendį skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo, pradėjus nuosprendį vykdyti panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 48,97 eurų turtinės žalos priteisimo atmesti.

Išaiškinti kaltinamajam, jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).

Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.