Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Š. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio, kuriuo D. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams;

- pagal BK 155 str. 1 d. laisvės atėmimu 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmės subendrintos apėmimo būdu ir D. Š. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams, jos vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 67 str. 2 d., 3 p., 70 str. 1 d., D. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriuos D. Š. privalo atlikti per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteista iš D. Š. civiliniam ieškovui V. M. 6000 Lt (šeši tūkstančiai litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteista iš D. Š. 2000 Lt (tūkstantis du šimtai litų) išlaidų už advokato pagalbą V. M. ir 200 Lt už procesinių dokumentų surašymą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

D. Š. nuteistas už tai, kad 2009-07-22 ryte, viešoje vietoje, automobilių stovėjimo aikštelėje (duomenys neskelbtini) priešais (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės pastatą, priklijuodamas ant automobilio „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), plakatus, kuriuose buvo užrašai: „MERĖ + SŪNUS PROKURORAS + BUVĘS (duomenys neskelbtini) = VISA VAGIŲ GAUJA; (duomenys neskelbtini) SAVIVALDYBĖS KLERKAI! GRAŽINKITE MERĖS N. JOS SŪNAUS PROKURORO G. IR BUVUSIO (duomenys neskelbtini) M. PAGROBTUS PASTATUS ESANČIUS (duomenys neskelbtini) IR (duomenys neskelbtini); ....NIZMAS – JŲ VALDŽIA – PLIUS = ŽEMĖS SKLYPŲ PRICHVATIZACIJA“, taip pat interneto tinklalapyje www. (duomenys neskelbtini).lt 2009-07-24 11.35 val. paskleidė tikrovę neatitinkančią informaciją, apšmeižė nukentėjusįjį V. M., kaltindamas jį sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų padarymu per visuomenės informavimo priemonę.

Be to, D. Š. nuteistas už tai, kad tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, tais pačiais veiksmais įžeidė nukentėjusįjį V. M., pavartojant plakate žodį „.......IZMAS“.

- panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nuosprendį;

- pripažinti, kad Radviliškio rajono apylinkės teismo teisėjas V. Butvilas, „pasivogęs“ bylą iš teisėjos D. Šabanskienės, atėmęs iš jo (apelianto) teisę į gynybą, teisę naudotis tokiomis pačiomis teisės teikiamomis galimybėmis kaip ir sunkius tęstinius korupcinius nusikaltimus darantis besivadinantis „nukentėjusiuoju“, viešas asmuo, politikas, dabartinis (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Tarybos narys V. M., atėmęs teisę pateikti skundą ir nuteisdamas jį (apeliantą), sąmoningai tyčia padarė šiurkštų Konstitucinį nusikaltimą, dvidešimt antrais Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metais susidorojo su aukščiausiųjų valdžios pareigūnų ir teisėtvarkos mafijai neįtinkančiu, viešo asmens, politiko, dabartinio (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Tarybos nario V. M. ir jo gaujos: viešo asmens, politikės, viešojo administravimo funkcijas vykdančios (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės merės N. N., jos sūnaus, viešo asmens, Lietuvos valstybės pareigūno, einančio (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūros prokuroro pareigas, N. G., kitų neįvardintų, aukščiausias pareigas Lietuvos Valstybės valdžios ir teisėtvarkos institucijose einančių, asmenų sunkius korupcinius, tęstinius nusikaltimus viešinančiu nuteistuoju (apeliantu);

- atitinkamu teisės aktu kreiptis į Lietuvos Respublikos Generalinį prokurorą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo teisėjų K. Ačo, A. Mitkaus (paskelbęs 2010-07-03 nuosprendį pagal tą patį V. M. privataus kaltinimo kaltinimą), V. Butvilo veiksmų (baudžiamosios bylos „pavogimo“ iš teisėjos D. Šabanskienės aplinkybių), teisės į gynybą atėmimo, teisės pateikti priešieškininį skundą atėmimo; viešo asmens, politiko, dabartinio (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Tarybos nario V. M. ir jo gaujos: viešo asmens, politikės, viešojo administravimo funkcijas vykdančios (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės merės N. N., jos sūnaus, viešo asmens, Lietuvos valstybės pareigūno, einančio (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūros prokuroro pareigas, N. G., kitų neįvardintų, aukščiausias pareigas Lietuvos Valstybės valdžios ir teisėtvarkos institucijose einančių, asmenų sunkių korupcinių, tęstinių nusikaltimų slėpimo įvertinimo;

- atitinkamu teises aktu kreiptis į Lietuvos Respublikos Generalinį prokurorą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo viešo asmens, politiko, dabartinio (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Tarybos nario V. M. ir jo gaujos: viešo asmens, politikės, viešojo administravimo funkcijas vykdančios (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės merės N. N., jos sūnaus viešo asmens, Lietuvos valstybės pareigūno, einančio (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūros prokuroro pareigas, N. G., buvusio (duomenys neskelbtini) vadovo P. M., dabartinio (duomenys neskelbtini) vadovo Ž. P., einančio (duomenys neskelbtini) filialo direktoriaus pareigas A. B., buvusio (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos pavaduotojo V. V., atžvilgiu;

- priimti jo (apelianto) 2011 m. birželio 27 d. priešpriešinį pareiškimą ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso įstatymo (toliau – BPK) XXX skyriaus nuostatomis išnagrinėti jį kartu su šiuo apeliaciniu skundu, iš save besivadinančio esant nukentėjusiu, viešo asmens, politiko, buvusio (duomenys neskelbtini) pirmininko V. M. priteisti 160 000 Lt turtinei žalai atlyginti jo (apelianto) naudai, taip pat šiame teismo procese padarytos neturtines (moralinės) žalos atlyginimui 1 800 000 Lt, viso priteisti 1 960 000 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nuteistasis D. Š. apeliaciniame skunde teigia, kad jis nuteistas už tai, kad turėdamas visus įrodymus apie V. M., jo nuomone, padarytus sunkius korupcinius nusikaltimus, viešo piketo metu bei internetiniame tinklalapyje paskelbė tikrą, dokumentais patvirtinamą informaciją. Iš apeliacinio skundo turinio galima suprasti, kad apeliantas mano, jog plakatuose ir straipsnio komentare jis išreiškė tik viešą kritiką.

Dėl apelianto demonstruotuose plakatuose minimų pastatų pagrobimo kolegija pažymi, kad byloje esantys faktiniai duomenys apie pastatų, esančių adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuosavybę liudija, kad šie pastatai nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybė minėtus pastatus valdo patikėjimo teise (1 t. 101–105 b. l.). Taigi, šie pastatai nėra ir niekada nebuvo nukentėjusiojo V. M. asmeninė nuosavybė. Be to, byloje nėra duomenų ir apie tai, kad V. M. būtų nuteistas už sunkių ar labai sunkių korupcinių ar kt. nusikaltimų nuosavybei padarymą. Todėl nėra jokio pagrindo nukentėjusįjį V. M. vadinti vagimi, kaip buvo nurodyta nuteistojo D. Š. viešai demonstruotuose plakatuose.

Įvertinusi bylos duomenis, kolegija daro išvadą, kad nuteistasis D. Š. skundą privataus kaltinimo tvarka padavusį nukentėjusįjį V. M. viešai išvadindamas vagimi, vagių gaujos nariu bei kaltindamas pastarąjį sunkių nusikaltimų padarymu, paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją. Tokio pobūdžio informacija, kaip nurodo nukentėjusysis V. M., neabejotinai niekina ir žemina nukentėjusįjį bei pakerta pasitikėjimą juo. Pastebėtina, kad ne vieną kartą dėl to paties įvykio nagrinėtose baudžiamosiose bylose teismai savo priimtuose sprendimuose jau yra konstatavę, kad apelianto D. Š. demonstruotų plakatų turinys yra užgaulus, įžeidžiantis, parodantis neigiamą kito asmens vertinimą, diskredituojantis kitą asmenį ir pakertantis pasitikėjimą juo (Panevėžio apygardos teismo 2010-11-24 nutartis byloje Nr. 1A-695-193/2010, to paties teismo 2011-11-04 nutartis byloje Nr. 1A-440-337/2011). Nors apeliantas teigia, kad plakatuose ir straipsnio komentare jis išreiškė tik viešą kritiką, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju D. Š., įgyvendindamas saviraiškos laisvę, peržengė jos realizavimo ribas ir pusiausvyrą tarp teisės (laisvės) reikšti nuomonę, kritiką ir šios teisės ribojimo, ginant kritikuojamo asmens teises. Kaip matyti iš byloje nustatytų veikos padarymo aplinkybių ir paties nuteistojo deklaruojamos pozicijos dėl kaltinimo, nuteistasis D. Š., turėdamas tikslą pažeminti nukentėjusįjį ir apkaltinti pastarąjį padarius sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, veikė tyčia, nes viešai, raštu ir per visuomenės informavimo priemonę nukentėjusįjį apšmeižė, priskirdamas pastarajam savybes ir poelgius, paniekinančius jo prestižą ir diskredituojančius jį kaip žmogų bei visuomenėje žinomą asmenį.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad D. Š. veiksmai šmeižiant nukentėjusįjį V. M. yra nusikalstami ir skundžiamame nuosprendyje pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 154 str. 2 d.

Taip pat skundžiamu nuosprendžiu D. Š. yra pripažintas kaltu dėl skundą privataus kaltinimo tvarka padavusio nukentėjusiojo V. M. įžeidimo, plakate pavartojant žodį „........nizmas“, t. y. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 155 str. 1 d., padarymą.

Įžeidimas, numatytas BK 155 str. 1 d., yra viešas užgaulus kito žmogaus pažeminimas, padarytas veiksmu, žodžiu ar raštu. Taigi, įžeidimas yra neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimo atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuojamas atsiliepimas apie žmogaus asmenybę, jo savybes. Ar veiksmas, įvertinimas yra įžeidžiantys, sprendžia pats nukentėjusysis. Pats užgaulumas suprantamas kaip veiksmai ar vertinimai, akivaizdžiai prieštaraujantys įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškos moralės reikalavimams. Užgauliu laikomas toks elgesys, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamas kito žmogaus orumas. Taigi, įžeidimas siejamas su užgauliu žmogaus, jo garbės ir orumo pažeminimu, t. y. siekiu paniekinti asmenį, pakirsti pasitikėjimą jo reputacija. Įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas viešai nepadoriai apibūdindamas asmenį suvokia, kad užgauliai žemina nukentėjusįjį, ir to nori. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik viešu įžeidimu, t. y. kai tai padaroma kitų asmenų akivaizdoje, jiems matant, girdint arba per visuomenės informavimo priemones, spaudinyje, internete.

Kaip jau buvo minėta, D. Š. plakatą su tekstu „........nizmas – jų valdžia – plius = žemės sklypų prichvatizacija“, 2009 m. liepos 22 d. demonstravo viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) miesto centre, aikštėje priešais (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės pastatą. Pats nuteistasis pripažino, kad plakate vartodamas žodį „........nizmas“, šį žodį jis siejo su V. M. pavarde bei šį žodį prilygino sąvokoms „Stalinizmas, Leninizmas“, kas, nuteistojo nuomone, yra nesiskaitymas su žmonėmis, įstatymais (2 t., 27 b. l.). Kadangi asmenų – Stalino, Lenino – valdymas visuomenės buvo ir yra vertinamas neigiamai, nuteistasis, vartodamas žodį „.....nizmas“, atkreipiant dėmesį ir į kontekstą, kuriame šis žodis buvo pavartotas, siekė sukurti neigiamą, paniekinantį nukentėjusiojo, kaip buvusio (duomenys neskelbtini) pirmininko, veiklos vertinimą. Taigi nuteistasis D. Š., žinodamas ir suprasdamas, kad kiti žmonės šią jo sugalvotą sąvoką „.....nizmas“, kurioje pavartota nukentėjusiojo pavardės šaknis, būtinai sugretins su nukentėjusiojo V. M., žinomo kaip ilgą laiką buvusio (duomenys neskelbtini) rajono mero bei (duomenys neskelbtini) pirmininko, pavarde, siekė šią informaciją paskleisti ir taip pažeminti nukentėjusįjį. Todėl kolegija daro išvadą, kad tokiais veiksmais D. Š. viešai įžeidė skundą privataus kaltinimo tvarka padavusį nukentėjusįjį V. M., ir, įvertinusi visas paminėtas aplinkybes, konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistasis D. Š. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 155 str. 1 d.

Kaip matyti iš bylos duomenų, D. Š. Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 23 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu (2 t. 11–13 b. l.), jau yra nuteistas už tos pačios dienos įvykį – viešoje vietoje demonstruotus tuos pačius, kaip ir nagrinėjamoje byloje pateiktame kaltinime nurodytus, plakatus, kuo viešai užgauliai pažemino nukentėjusįjį N. G. kaip žmogų bei pareigūną. Nagrinėjamoje byloje apeliantas pripažintas kaltu šmeižęs ir įžeidęs kitą asmenį – V. M.. Kadangi privataus kaltinimo byla pradedama ir nagrinėjama tik pagal privataus kaltintojo – nukentėjusiojo skundą, nelaikoma, kad dėl tų pačių D. Š. veiksmų ir dėl to paties nukentėjusiojo šmeižimo ir įžeidimo yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad šioje byloje baudžiamasis procesas buvo negalimas (BPK 3 str. 1 d. 8 p.).

Apeliaciniame skunde nuteistasis D. Š. teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė jo teisę į gynybą, nes jam buvo atimta teisė pateikti priešpriešinį skundą, kurį prašo prijungti prie šios baudžiamosios bylos ir nagrinėti kartu su apeliaciniu skundu. BPK 410 str. 1 d. numato, kad kaltinamasis privataus kaltinimo byloje iki įrodymų tyrimo teisme pradžios turi teisę paduoti skundą prieš nukentėjusįjį, kaltindamas jį nusikalstamos veikos, nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka, padarymu, jeigu ši veika yra susijusi su jam pareikštu kaltinimu. Kadangi byla nagrinėjama apeliacine tvarka dėl apskųsto nuosprendžio, Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos nenumato galimybės šioje bylos nagrinėjimo stadijoje spręsti klausimą dėl priešpriešinio skundo priėmimo ir nagrinėjimo kartu su apeliaciniu skundu. Be to, pastebėtina, kad D. Š. priešpriešinio skundo priėmimo klausimas buvo išspręstas pirmosios instancijos teisme. Todėl nuteistojo prašymas priimti jo priešpriešinį skundą ir jį nagrinėti kartu su apeliaciniu skundu negali būti tenkinamas.

Nuteistasis D. Š. savo skunde kaltina bylą nagrinėjusį teisėją V. Butvilą „pasivogus“ bylą iš teisėjos D. Šabanskienės. Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjama baudžiamoji byla dėl teisėjos D. Šabanskienės ligos buvo perskirta nagrinėti kitam teisėjui nepažeidžiant bylų skyrimo teisėjams principo ir nustatyto teisinio reglamentavimo (1 t. 193 b. l., 2 t. 2, 62–66 b. l.). Esant tokiems duomenims konstatuojama, kad nuteistojo D. Š. teiginiai apie, apelianto nuomone, nusikalstamą bylos skyrimą kitam teisėjui yra visiškai nepagrįsti.

Taip pat teisėjų kolegija nenustatė, kad bylą išnagrinėjo ir skundžiamą sprendimą priėmė šališkas pirmosios instancijos teismas. Remiantis baudžiamojo proceso kodekso normomis, šališku pripažįstamas teismas, jei bylą nagrinėjo teisėjas, kuris negalėjo dalyvauti procese dėl BPK 58 str. nurodytų aplinkybių, kurioms esant teisėjas negali būti laikomas nešališku ir galinčiu konkrečioje byloje vykdyti teisingumą. Atkreipiamas dėmesys, kad šališkumas siejamas su išankstinės nuomonės turėjimu. Kolegija, išanalizavusi nagrinėjamos bylos medžiagą, daro išvadą, kad duomenų, leidžiančių manyti, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, turėjo išankstinę nuomonę dėl apelianto kaltės, nėra. Aplinkybių, kad šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismo teisėjas negalėjo dalyvauti procese dėl BPK 58 str. išvardytų priežasčių, kolegija taip pat nenustatė. Iš byloje vykusio teisminio proceso eigos matyti, jog teismas įstatyme numatytų apelianto teisių nesuvaržė. Be to, pirmosios instancijos teisme posėdžio metu D. Š. pareikštas nušalinimas teisėjui buvo išspręstas Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka (2 t., 1, 4–5 b. l.). Todėl kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo abejoti apylinkės teismo nešališkumu, o apeliantui nepalankaus sprendimo (apkaltinamojo nuosprendžio) priėmimas nereiškia, kad buvo pažeista jo teisė į nepriklausomą ir nešališką teismą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas rungimosi principo, byloje surinktus įrodymus visapusiškai ir objektyviai ištyrė teisiamajame posėdyje ir juos vertindamas nepažeidė BPK 20 str. reikalavimų. Skundžiamame nuosprendyje išdėstytos išvados tinkamai motyvuotos, atitinka bylos faktines aplinkybes, apelianto nusikalstamos veikos kvalifikuotos tinkamai. Todėl nėra pagrindo naikinti nuosprendį, kaip apeliaciniu skundu prašo nuteistasis D. Š..

BK 54 str. 1 d. numatyta, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Remiantis BK 54 str. 2 d., skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimą darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

D. Š. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus veikdamas tiesiogine tyčia. Nusikalstamos veikos nenutrūko rengimosi ar pasikėsinimo stadijose. Vertinant nuteistojo asmenybę, nustatyta, kad jis pagal savo gyvenamąją vietą charakterizuojamas gerai (1 t. 84 b. l.), baustas administracine tvarka (1 t. 86–89 b. l.), nors nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo metu D. Š. nebuvo teistas, tačiau bylos nagrinėjimo metu jo atžvilgiu priimti du apkaltinamieji nuosprendžiai ir jis nubaustas piniginėmis baudomis (2 t. 11–13, 16–19 b. l.). Apelianto atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 154 str. 2 d. sankcijoje įstatymo leidėjas numatė alternatyvias bausmes – baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki 2 metų, o BK 155 str. 1 d. sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmės – bauda, laisvės apribojimas, areštas ar laisvės atėmimas iki 1 metų.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 3 d. nuosprendžiu, panaikintu Šiaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 2 d. nutartimi, D. Š. buvo nuteistas už tas pačias nusikalstamas veikas pagal BK 154 str. 2 d. ir 155 str. 1 d. laisvės apribojimo bausmėmis (1 t. 129–132, 151–155 b. l.). Skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas D. Š. skyrė pačias griežčiausias sankcijose numatytas bausmės rūšis – laisvės atėmimą, ir jo vykdymą atidėjo. Taip apylinkės teismas, iš naujo nagrinėdamas baudžiamąją bylą ir D. Š. paskirdamas laisvės atėmimo bausmes, t. y. griežtesnes bausmes nei panaikintu Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 3 d. nuosprendžiu buvo paskirtos, pažeidė Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, draudžiančias pabloginti nuteistojo padėtį, kai byla nagrinėjama iš naujo pirmosios instancijos teisme (BPK 320 str. 4 d., 386 str. 3 d.).

BPK 320 str. 4 d. nurodyta, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. BPK 386 str. 3 d. nustatyta, kad, iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas ar apeliacinės instancijos teismas turi teisę sugriežtinti bausmę ar pritaikyti sunkesnę nusikalstamą veiką numatantį baudžiamąjį įstatymą tik tais atvejais, kai nuosprendis ar nutartis panaikinti dėl to, kad reikia pritaikyti sunkesnę nusikalstamą veiką numatantį įstatymą, taip pat kai po nuosprendžio panaikinimo iš naujo nagrinėdamas bylą teismas nustato aplinkybes, rodančias, kad kaltinamasis yra padaręs sunkesnę nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-27 nutartis byloje Nr. 2K-733/2007 ir 2008-10-07 nutartis byloje Nr. 2K-312/2008).

Iš bylos duomenų matyti, kad Šiaulių apygardos teismas 2010 m. birželio 2 d. nutartimi panaikinęs Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 3 d. nuosprendį, nepripažino, kad D. Š. yra padaręs sunkesnę nusikalstamą veiką, dėl ko būtų pagrindas sugriežtinti jam bausmę, ir apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo teisme, nenustatė aplinkybių, rodančių, kad D. Š. yra padaręs sunkesnę nusikalstamą veiką, nuteisė jį pagal tuos pačius BK specialiosios dalies straipsnius, kaip ir pirmiau bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, iš naujo nagrinėdamas baudžiamąją bylą ir sugriežtindamas apeliantui skiriamas bausmes, pažeidė non reformatio in peius (keitimo į blogąją pusę) principą, t. y. pablogino nuteistojo padėtį. Dėl 2010 m. kovo 3 d. pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apeliacinį skundą buvo padavęs tik nuteistasis D. Š., nuosprendis panaikintas dėl to, kad teismas paskyrė nuteistajam BK 154 str. 2 d. sankcijoje nenumatytą bausmės rūšį. Taigi iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad tos pačios instancijos teismas ankstesniu nuosprendžiu, kuris apeliacinės instancijos teismo sprendimu buvo panaikintas, už tas pačias nusikalstamas veikas nuteistajam D. Š. buvo paskyręs su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes – laisvės apribojimą, todėl teismas nauju nuosprendžiu D. Š. negalėjo paskirti griežtesnių nei laisvės apribojimas bausmių.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė non reformatio in peius principo, iš esmės jį pažeidė ir tai lėmė neteisingos bausmės D. Š. paskyrimą. Dėl to skundžiamas nuosprendis dalyje dėl D. Š. paskirtų per griežtų bausmių keičiamas (BPK 328 str. 2 p.).

Atsižvelgiant į tai, kad D. Š. padarė tyčinius baigtus nesunkius nusikaltimus, iki nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo nebuvo teistas, dirba, byloje nenustatyta jo atsakomybę nei sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių, kolegija nuteistajam D. Š. už jo padarytas nusikalstamas veikas skiria bausmes – baudas, savo dydžiu artimas BK 47 str. 2 d., 3 d. 2 p. (2000-09-26 įst. Nr. VIII-1968 red.) numatytai minimaliai baudai. Paskirtos bausmės subendrinamos BK 63 str. 5 d. 1 p. nustatyta tvarka, t. y. griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę.

Išnagrinėjusi bylą teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad skundžiamo nuosprendžio rezoliucinė dalis dėl nukentėjusiajam priteistų išlaidų už advokato pagalbą yra prieštaringa, kadangi skaičiais nurodyta, jog iš nuteistojo D. Š. nukentėjusiajam V. M. priteisiami 2000 Lt, o skliaustuose žodžiais nurodyta – „tūkstantį du šimtus litų“. Iš byloje esančių nukentėjusiojo pateiktų pinigų priėmimo kvitų matyti, kad V. M. advokatui R. Gargasui už suteiktas teisines paslaugas nagrinėjant šią privataus kaltinimo bylą, t. y. atstovavimą teisme, sumokėjo iš viso 2000 Lt (1 t. 110 b. l., 2 t. 3 b. l.). Kolegija šį prieštaravimą laiko technine klaida, nekeičiančia nuosprendžio esmės, tačiau, kad nuosprendis būtų aiškus, vienodai suprantamas ir nekeltų abejonių, minėtą klaidą ištaiso pakeisdamas nuosprendį (BPK 328 str. 4 p.).

Nuteistojo D. Š. apeliaciniame skunde išdėstyti prašymai atitinkamu teisės aktu kreiptis į Lietuvos Respublikos Generalinį prokurorą dėl teisėjų K. Ačo, A. Mitkaus, V. Butvilo, kitų asmenų bei pareigūnų, apelianto nuomone, nusikalstamų veiksmų įvertinimo ir ikiteisminio tyrimo pradėjimo nenagrinėjami, kadangi įstatymai nenumato proceso dalyviui teisės reikalauti teismo priimti teisės aktus. Taip pat pažymima, kad Baudžiamojo proceso įstatymas teismui nesuteikia teisės įpareigoti ikiteisminio tyrimo subjektus atlikti ikiteisminį tyrimą – ikiteisminį tyrimą organizuoja, jam vadovauja, o tam tikrais atvejais ir jį atlieka prokuroras (BPK 164 str., 166 str., 168 str., 170 str.). Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo į ikiteisminio tyrimo įstaigas skundu, pareiškimu ar pranešimu gali kreiptis kiekvienas asmuo, turėdamas informacijos apie rengiamą ar padarytą nusikalstamą veiką.

Išnagrinėjus apeliacinį skundą, D. Š. lieka nuteistuoju, todėl nėra pagrindo spręsti klausimą dėl apelianto reikalavimo priteisti jam iš nukentėjusiojo V. M. turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nuosprendį.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria D. Š. pagal BK 154 str. 2 d. (epizode dėl šmeižimo) paskirtas laisvės atėmimas 1 metams, pagal BK 155 str. 1 d. (epizode dėl įžeidimo) paskirtas laisvės atėmimas 8 mėnesiams, pagal BK 63 str. 1, 2, 5 d. 1 p. bausmės subendrintos apėmimo būdu ir D. Š. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams, atidedant paskirtos bausmės vykdymą 1 metams 6 mėnesiams, ir vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 3 p., 70 str. 1 d., D. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriuos privaloma atlikti per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

- pagal BK 154 str. 2 d. 15 MGL (1950 Lt) dydžio baudą;

- pagal BK 155 str. 1 d. 10 MGL (1300 Lt) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir D. Š. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 15 MGL (1950 Lt) dydžio baudą.

Nuosprendžio rezoliucinę dalį dėl nukentėjusiajam priteistų išlaidų už advokato pagalbą išdėstyti taip:

priteisti iš D. Š. V. M. 2000 (du tūkstančius) Lt išlaidų už advokato pagalbą ir 200 (du šimtus) Lt už procesinių dokumentų surašymą.

Kitą Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis neskundžiamas.