- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-16
- Bylos Nr.
- 2A-637-357/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Rasa Bartašienė, Vilija Valantienė
- Atsakovas
- Z. J.
- Ieškovas
- R. G.
- Kategorijos
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Z. J. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. G. patikslintą ieškinį atsakovui Z. J., išvadą teikiančiai institucijai Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl materialinio išlaikymo vaikams priteisimo ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei pagal atsakovo Z. J. priešieškinį ieškovei R. G., išvadą teikiančioms institucijoms Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui ir Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė R. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu, prašydama nustatyti nepilnamečių vaikų A. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ja, priteisti materialinį išlaikymą iš atsakovo Z. J. sūnui A. J. ir dukrai V. J. kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 87 Eur kiekvienam vaikui nuo 2014-04-01 iki vaikų A. ir V. pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskirti ieškovę tvarkyti uzufrukto teise vaikų išlaikymui Z. J. mokamas lėšas, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai. Paaiškino, kad su atsakovu gyveno kartu neįregistravę santuokos kaip šeima nuo 2006 m., kartu gyvenat gimė vaikai: sūnus A. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukra V. J., gim. (duomenys neskelbtini). Nuo 2014 m. balandžio mėn. su atsakovu kartu nebegyvena. Vaikai gyvena su ja ir ji viena rūpinasi vaikų auklėjimu, išlaikymu. Atsakovas tinkamo išlaikymo vaikams nuo to laiko neteikė, vaikus išlaikyti padeda epizodiškai.
Atsakovas Z. J. pateiktu priešieškiniu prašė nustatyti nepilnamečių vaikų A. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su juo, priteisti iš ieškovės nepilnamečių vaikų A. J. ir V. J. išlaikymui po 86,89 Eur, mokamų periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo priešieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės. Paaiškino, kad sūnus A. J. yra alergiškas kvapams, o name, kuriame jis gyvena su ieškove R. G., tvyro negeras kvapas, kurį sunku išnaikinti. Mano, kad dėl kvapo iš vaikų tyčiosis kiti vaikai darželyje ir mokykloje. Vaikams geriau gyventi pas jį, nes jie galėtų lankyti būsimą (duomenys neskelbtini) gimnaziją ir gauti geresnį išsilavinimą, negu kaimo pagrindinėje mokykloje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Telšių rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 25 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė, nustatė nepilnamečių vaikų A. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove R. G., priteisė iš atsakovo Z. J. išlaikymą sūnui A. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukrai V. J., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 87 Eur kiekvienam vaikui nuo 2015-02-01 iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ir paskyrė ieškovę R. G. tvarkyti uzufrukto teise vaikų išlaikymui Z. J. mokamas lėšas, priteisė iš atsakovo Z. J. 1737,72 Eur dydžio nepilnamečių vaikų A. J. ir V. J. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014-04-01 iki 2015-01-31.
Teismas vertino, kad įvertinus išdėstytas aplinkybes ir byloje surinktus bei ištirtus įrodymus, atsižvelgiant į Šiaulių rajono ir Telšių rajono Vaiko teisių apsaugos skyrių pateiktas išvadas, darytina išvada, kad šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove labiau atitiks vaikų interesus. Išlaikymo dydį nustatė proporcingai bylos šalių turtinei padėčiai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas Z. J. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, nustatant nepilnamečių vaikų A. J. ir V. J. gyvenamąją vietą su Z. J. bei priteisti iš R. G. nepilnamečių vaikų išlaikymui po 87 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
1. Teismas neteisingai vertino surinktus įrodymus, atsižvelgė tik į vaikų motinos interesus ir tuo pažeidė CK 3.156 str. nustatytą tėvų valdžios lygybės principą. Teismas patikėjo ieškovės tvirtinimu, kad ji su vaikais naudojasi tėvams priklausančio namo 2 kambariais, o trečiajame kambaryje gyvena abudu tėvai. Nors atsakovas teismui sakė, kad taip nėra ir negali būti, kadangi pas tėvus gyvena ieškovės sesuo I. G., kuri mokosi (duomenys neskelbtini), ten apsistoja ir užsienyje gyvenantis jos brolis, kuris 3 savaites per Naujuosius metus buvo pas tėvus, tačiau teismas į tokius mano paaiškinimus nereagavo, jų netyrė. Analogiškai buvo įvertinti ir atsakovo paaiškinimai, kad ieškovės tėvų bute dėl drėgmės vaikams gyventi sąlygos nėra geros, kad ten dažnai švenčiami gimtadieniai ir kitokios išgertuvės, kurias mato ir juose dalyvauja vaikai.
2. Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo išlaikymo vaikams įsiskolinimą nuo 2014-04-01 iki 2015-01-31 1737,72 Eur sumai, skaičiuojant po 86,89 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, nors ieškovė neįrodė, kad tą laikotarpį ji viena pati vaikus išlaikė. Teismas patikėjo niekuo nepagrįstu ieškovės tvirtinimu, kad atsakovas vaikams išlaikymą daiktais ir maisto produktais už 579,24 Eur pirko kaip dovaną ir padarė neteisingą išvadą, kad tai negali būti prilyginama nuolat teikiamam išlaikymui.
3. Teismas, priimdamas sprendimą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, nepagrįstai rėmėsi Telšių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2014-10-20 pateikta išvada, jog skyrius palaiko ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo „kadangi abu vaikai gyvena su mama“. Šioje byloje dar tik sprendžiamas ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, o Vaiko teisių apsaugos skyrius jau pateikia išvadą, kad abu vaikai gyvena su mama. Jeigu vaikai gyventų su tėvu, tai skyrius palaikytų tėvo reikalavimą. Nepriimtina ir Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, kad vaikų gyvenamosios vietos pakeitimas būtų galimas tik nustačius, kad vaikų gyvenimas su motina pažeidžia jų interesus. Tokia išvada pažeidžia tėvo interesus. Ji būtų tinkama tiktai tada, jeigu atsakovas prašytų pakeisti vaikų gyvenamąją vietą, o ne ją nustatyti.
Atsiliepimas
Ieškovė R. G. pateiktu atsiliepimu prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pažymi, kad nuo 2014 metų balandžio mėnesio su atsakovu kartu nebegyvena, vaikai visą laiką gyvena su ieškove ir ieškovė viena rūpinasi vaikų auklėjimu, tinkamu išlaikymu, jų sveikata ir priežiūra.
2. Atsakovas naudojo smurtą prieš ieškovę matant vaikams, buvo kviesta policija.
3. Ieškovės tėvų name užtikrinamos tinkamos sąlygos vaikams, ieškovės brolis ir sesuo negyvena name, o tik atvažiuoja aplankyti tėvų, brolis gyvena užsienyje, o sesuo mokosi ir gyvena (duomenys neskelbtini). Atsakovas informavo telefonu, kad yra išvykęs dirbti į (duomenys neskelbtini), mano, kad suderinti darbą ir kasdienę mažamečių priežiūrą būtų neįmanoma.
4. Visos ieškovės gaunamos pajamos sudaro 255,93 Eur ir yra skiriamos vaikų poreikiams. Prie vaikų išlaikymo prisideda ieškovės tėvai, kurie vaikų poreikiams duoda apie 115 Eur per mėnesį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nustatyta mažamečių vaikų gyvenamoji vieta, priteistas išlaikymas bylos šalių nepilnamečiams vaikams, išlaikymo įsiskolinimas, pagrįstumo ir teisėtumo.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės iš kurių matyti, kad ieškovė R. G. ir atsakovas Z. J. 2006 m. gyveno kartu neįregistravę santuokos, susilaukė dviejų nepilnamečių vaikų: sūnaus A. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukros V. J., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovė ir atsakovas kartu nebegyvena nuo 2014 m. balandžio mėn., ieškovė su vaikais gyvena savo tėvų namuose, trijų kambarių name, adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovas gyvena vienas keturių kambarių nuosavame name, sodo namelyje, adresu (duomenys neskelbtini). 2014-11-13 Nr. SV-950(12.17) buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte nurodyta, jog iš atsakovo 4 kambarių 2 būtų skirti vaikams, atsakovo namai tvarkingi, vaikams gyventi sąlygos tinkamos, tačiau Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos vertinimu vaikai yra mažo amžiaus ir yra natūraliai labiau prisirišę prie motinos, su kuria gyvena, todėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimas būtų galimas nustačius, kad vaikų gyvenimas su motina pažeidžia jų interesus. Bylos duomenimis nustatyta, kad nei ieškovė, nei atsakovas nedirba, ieškovės pajamas sudaro gaunama socialinė pašalpa ir išmokos vaikams, šiuo metu apie 255,93 Eur per mėnesį atsakovas gauna apie 141,91 Eur nedarbo draudimo išmoką, pirmosios instancijos teisme nurodė, kad gauna papildomų pajamų iš atsitiktinių darbų, tačiau oficialiai nėra įsidarbinęs. Duomenų apie atsakovo galimą išvykimą dirbti į (duomenys neskelbtini), ką nurodo ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad atsakovas yra ne kartą trauktas administracinėn atsakomybė už įvairius administracinius pažeidimus, 2009-02-12 nubaustas už tai, kad prieš savo mažametį sūnų panaudojo psichologinį smurtą. Akivaizdu, kad atsakovo elgesys vaikų atžvilgiu nebuvo tinkamas, į ką pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė.
Telšių rajono (duomenys neskelbtini) seniūnija Vaiko teisių apsaugos skyriui yra pateikusi Buities tyrimo aktą 2014-10-16 B-253, kuriame nurodyta, jog R. G. gyvena su vaikais jos tėvams nuosavybės teise priklausančiame trijų kambarių su virtuve name su daliniais patogumais: yra krosnis, įvestas vanduo, vonia, tualetas lauke, kambariuose yra būtiniausi baldai, kambariai erdvūs tvarkingi, R. G. nurodo, kad iš esančių trijų kambarių su vaikais gyvena dviejuose. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog iš Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštu pateiktos išvados nustatyta, jog 2015-01-22 lankydamasis Vaiko teisių apsaugos skyriuje A. J. išreiškė norą gyventi su mama, išvadoje užfiksuoti nepilnamečio paaiškinimai, kad Z. J. yra jį įžeidęs, išvadoje teigiama, jog nepilnamečių vaikų A. J. ir V. J. tolesnis gyvenimas kartu su mama neprieštarauja vaikų interesams. Atsakovas neįrodo, kad pas ieškovės tėvus taip pat gyvena ieškovės sesuo I. G., kuri mokosi (duomenys neskelbtini), ten apsistoja ir užsienyje gyvenantis jos brolis. Atsakovas nepagrįstai sutapatina sąvokas „gyvena“ ir „aplanko“, todėl šis apeliacinio skundo argumentas yra atmetamas kaip nepagrįstas. Atmestini atsakovo argumentai, kad ieškovės tėvų bute dėl drėgmės vaikams gyventi sąlygos nėra geros, kad ten dažnai švenčiami gimtadieniai, vyksta išgertuvės, kurias mato ir juose dalyvauja vaikai, kadangi šioms aplinkybėms pagrįsti atsakovas nepateikia jokių objektyvių įrodymų.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamo šalių ginčo santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Dėl šios atitikties sprendžiama, įvertinant kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, tėvo ir motinos asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius bei jų pobūdį, vaiko norus ir kt. Vaiko interesus kiekvienoje byloje yra būtina individualizuoti. Juos nulemia vaiko raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jo vystymuisi reikalingais dalykais, būti apsaugotas nuo suaugusių asmeninių rūpesčių ir pan. Teismo sprendimo negali nulemti tėvų lytis, būtina įvertinti kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas. Šioje ginčo byloje buvo pareikštas ieškinys ir priešieškinys dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, todėl kiekvienai iš šalių teko pareiga įrodyti (CPK 12, 178 straipsniai), kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su juo užtikrins vaikams labiausiai jų interesus visapusiškai vystytis užtikrinančią aplinką.
Teisėjų kolegija, įvertinusi visus byloje esančius duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė CK 3.156 str. nustatyto tėvų valdžios lygybės principo, kadangi bylos duomenys patvirtina, kad vaikų interesus geriausiai atitinka gyvenamosios vietos nustatymas su motina, ką patvirtina ir bylos šalių sūnaus išsakytas noras gyventi su mama. Byloje nėra duomenų dėl netinkamo ieškovės elgesio vaikų atžvilgiu, tuo tarpu atsakovas 2009-02-12 nubaustas už tai, kad prieš savo mažametį sūnų panaudojo psichologinį smurtą. Atsakovas taip pat ne kartą baustas už kitus administracinės teisės pažeidimus. Vaikai po bylos šalių nebegyvenimo kartu gyveno su ieškove, iš bylos duomenų matyti, kad vaikai yra prisirišę prie mamos ir jos dėmesys yra jiems itin svarbus dėl jų mažo amžiaus. Sūnus A. J., gyvendamas su ieškove, turi tinkamas sąlygas mokytis ir užsiimti užklasine veikla, dukra V. J. nuo 2015 m. rudens galės lankyti (duomenys neskelbtini) lopšelį-darželį. Kadangi teismas pagrįstai mažamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatė su ieškove, nėra pagrindo keisti skundžiamo sprendimo dalies dėl po 87 Eur kiekvienam vaikui išlaikymo priteisimo per mėnesį iš atsakovo, kadangi tarp šalių nebuvo ginčo dėl prašomo priteisti išlaikymo mažamečiams dydžio.
Atsakovas apeliaciniu skundu teigia, kad teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo išlaikymo vaikams įsiskolinimą nuo 2014-04-01 iki 2015-01-31 1737,72 Eur sumai, skaičiuojant po 86,89 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, nes ieškovė neįrodė, kad tą laikotarpį ji viena pati vaikus išlaikė, teismas patikėjo niekuo nepagrįstu ieškovės tvirtinimu, kad atsakovas vaikams išlaikymą daiktais ir maisto produktais už 579,24 Eur pirko kaip dovaną ir padarė neteisingą išvadą, kad tai negali būti prilyginama nuolat teikiamam išlaikymui.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, privalo šias pareigas vykdyti tinkamai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra tinkamo išlaikymo forma ir dydis, tai yra esminiai vaiko išlaikymo pareigos vykdymo tinkamumo vertinimo kriterijai. Pagrindiniai priteistino vaiko išlaikymo kriterijai įtvirtinti CK, yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Šių kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus. Kiekvienam vaikui būdingi individualūs dvasiniai, psichologiniai, kultūriniai, moraliniai, turtiniai ir kitokie poreikiai, kuriuos patenkinti yra ne tik moralinė, bet ir teisinė abiejų vaiko tėvų pareiga.
Teisė į išlaikymą, kaip ir kitos vaiko teisės, atsiranda nuo vaiko gimimo momento. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė priteisti išlaikymą nuo 2014-04-01. Atsakovas nurodo, kad po to, kai nebegyveno su ieškove, jis teikė išlaikymą vaikams ne grynaisiais pinigais, o konkrečiais daiktais. Ieškovė pripažino faktą, kad atsakovas pirkdavo daiktus vaikams, tačiau nurodo, kad tai buvo ne išlaikymas, o dovana. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pavienių daiktų pirkimas nėra tapatus pastoviam išlaikymo teikimui nustatyta pinigų suma. Atkreiptinas dėmesys, kad išlaidos, patirtos vaikams esant pas atsakovą nėra laikytinos išlaikymo teikimu. Išlaikymo teikimu nelaikomas ir daiktų pirkimas jei šalys nebuvo sutarusios, kad išlaikymas bus teikiamas perkant reikalingus daiktus vaikams, todėl atsakovui neteikiant konkretaus pastovaus išlaikymo pinigine išraiška ir nenurodant, kad nupirks konkrečius ieškovės nurodytus vaikų poreikių tenkinimui skirtus daiktus, ieškovė pagrįstai atsakovo nupirktus daiktus laikė dovana. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad atsakovas neįrodė, jog teikė vaikams pastovų išlaikymą nuo 2014 m. balandžio mėnesio, todėl iš atsakovo už laikotarpį nuo 2014-04-01 iki 2015-01-31 pagrįstai priteisė išlaikymo įsiskolinimą 1737,72 Eur sumai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apelianto Z. J. apeliacinis skundas dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 25 d. sprendimo atmestinas, o skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.