Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-11-11 · Administracinė byla Nr. I-3591-596/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-11-11
Bylos Nr.
I-3591-596/2014
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-06406-2013-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Marius Bajoras, Jolita Rasiukevičienė, Margarita Stambrauskaitė
Pareiškėjas
D. M. T.
Atsakovas
Neįgalumo
Trečiasis asmuo
Neįgalumo
Administracinė byla Nr. I-3591-596/2014(Proceso Nr. 3-61-3-06406-2013-5)Procesinio sprendimo kategorija 5; 38; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Margaritos Stambrauskaitės, dalyvaujant pareiškėjai D. M. T., atsakovių Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Stasiui Mateliui, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovei Danguolei Milkevičiūtei, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovėms Jolantai Raudonytei ir Daivai Zabarauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos D. M. T. skundą atsakovėms Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoms, trečiajam suinteresuotam asmeniui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Vilniaus trečiajam teritoriniam skyriui dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir norminio akto teisėtumo ištyrimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja D. M. T. skunde, kurį patikslino 2014-09-05, teismo prašo: 1) panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ginčų komisija) 2013-10-22 sprendimą Nr. S-367; 2) panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir NDNT) Sprendimų kontrolės skyriaus 2013-07-26 sprendimą Nr. SS-2420; 3) panaikinti NDNT Vilniaus III teritorinio skyriaus 2013-06-13 Bendro pirminio specialiųjų poreikių vertinimo aktą Nr. SP-2584; 4) įpareigoti NDNT priimti naują sprendimą nustatant pareiškėjai specialiuosius lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos bei transporto išlaidų kompensacijos poreikius; 5) ištirti, ar poįstatyminiu norminiu teisės aktu - Socialinės apsaugos ir darbo ministro bei sveikatos apsaugos ministro 2005-05-04 įsakymu Nr. A1-120/V-346 patvirtinto Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo kriterijų sąrašo (toliau - Kriterijų sąrašas) 3.1-3.12 punktai (2008-06-28 įsakymo Nr. A1-214/V-655 redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 3 str. įtvirtintam neįgalumo kompensavimo principui, konstituciniam teisinės valstybės principui; 6) ištirti Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005-05-04 įsakymu Nr. A1-120/V-346 patvirtinto Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo tvarkos aprašo (toliau - Tvarkos aprašas) 9 punkto (2007-02-09 įsakymo Nr. A1-37/V-87 redakcija) teisėtumą bei ar šie teisėkūros subjektai, nustatydami tokį teisinį reguliavimą, neviršijo savo kompetencijos. Nurodo, kad 2013-05-22 kreipėsi į NDNT, prašydama nustatyti specialiuosius poreikius lengvojo automobilio įsigijimui ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensavimui, kadangi baigėsi Tvarkos aprašo 9 punkte (2007-02-09 įsakymo Nr. A1-37/V-87 redakcija) nustatytas terminas (ne ilgiau kaip 6 metus), t. y. Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios įstaigos Lazdynų poliklinikos 2007-03-15 Specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikio nustatymo pažyma SPA-3 Nr. 0003276 bei NDNT Vilniaus III teritorinio skyriaus Neįgalių asmenų automobilių statymo kortelė, galiojusi iki 2013-03-14. NDNT Sprendimų kontrolės skyrius 2013-07-26 priėmė sprendimą Nr. SS-2420, kuriuo pareiškėjai nenustatė nei vieno specialiojo poreikio bei paaiškino, kad pasikeitė Kriterijų sąrašo redakcija ir pareiškėjos sveikatos būklę atitinkanti Kriterijų sąrašo redakcija pagal 5 punktus panaikinta susiaurinant sąrašą, o naujos Kriterijų sąrašo redakcijos pritaikyti negalima, nes Kriterijų sąrašas susiaurintas formaliu pagrindu, paliekant tik vieną - (ankilozės klubo sąnaryje) diagnozę ir jos nesant specialiųjų poreikių pritaikyti negalima, neatsižvelgiant į pareiškėjos sveikatos būklę - koja trumpesnė 6 cm nuo vaikystės po įgimto abiejų sąnarių išnirimo ir būklė su metais negerėja, bet blogėja, pareiškėjai yra 74 metai, 8 kartus jai buvo nustatyta II invalidumo grupė, 3 kartus (nuo 1994 m.) - specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis. Pareiškėja 2013-08-19 pateikė skundą Ginčų komisijai dėl NDNT 2013-07-26 sprendimo Nr. SS-2420, kuri 2013-10-22 sprendimu Nr. S-367 pareiškėjos skundą atmetė. Mano, kad jos teisė į specialią pagalbą dėl asmens įgimtų sveikatos sutrikimų yra neteisėtai ribojama poįstatyminiu teisės aktu - Tvarkos aprašo 9 punkte apibrėžtais terminais (ne ilgiau kaip 6 metus) ar kitais juridiniais faktais, kuriems suėjus (atsiradus), ji išnyksta, bei prieštarauja šiuo atveju 2007-05-17 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento Socialinės paramos skyriaus sprendimui Nr. A733-1526-(4.25-SSD-1), kuriuo pareiškėjos specialūs poreikiai pripažinti neterminuotais. Pažymėjo, kad naujos teisės normos, kurios pagrindu išnyksta asmens teisė į specialią pagalbą dėl asmens įgimtų sveikatos sutrikimų, t. y. specialiųjų poreikių nustatymo terminų įtvirtinimas poįstatyminiame teisės akte, prieštarauja Konstitucijai. Teisėkūros subjektai negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris sudarytų prielaidas susiklostyti situacijai, kai tik dėl poįstatyminių teisės aktų, numatančių socialinės apsaugos, socialinės paramos santykius reguliuojančių įstatymų įgyvendinimo tvarką (šiuo atveju - Specialiųjų poreikių nustatymo kriterijų sąrašo ir Specialiųjų poreikių nustatymo tvarkos aprašo) kaitos būtų nepagrįstai bloginama neįgaliojo padėtis. Tokie atvejai, kai asmens, turinčio įgimtų ar ilgalaikių (neterminuotų) specialių poreikių nustatymui taikant skirtingas teisės aktų redakcijas, specialios pagalbos suteikimas kinta neįgaliajam nepalankia linkme, nepriklausomai nuo jo sveikatos teigiamų pokyčių, arba nekinta neįgaliajam palankia linkme sveikatai pablogėjus, pažeidžia konstitucinius teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo principus, Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 1 str. 1 d. bei 3 str. Pareiškėja taip pat prašo atsižvelgti į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose (b. l. 75-78).

Teismo posėdyje pareiškėja palaikė skundą ir prašė jį tenkinti remdamasi jame išdėstytais argumentais.

Atsiliepimas

Pateiktame atsiliepime atsakovė NDNT su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad vertinant pareiškėjos specialiuosius poreikius ginčo laikotarpiu, buvo vadovautasi Kriterijų sąrašo redakcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008-06-28 įsakymu Nr. A1-214/V-655, kuomet Kriterijų sąrašas buvo išdėstytas nauja redakcija. Kadangi pareiškėjai diagnozuoti sveikatos funkcijos sutrikimai neatitiko nė vieno kriterijaus, nurodyto Kriterijų sąraše, kurį pritaikius yra nustatomi specialieji poreikiai, 2013-07-26 NDNT Sprendimų kontrolės skyriuje buvo priimtas sprendimas Nr. SS-2420, kuriuo nuspręsta nekeisti NDNT Vilniaus III teritorinio skyriaus 2013-06-13 Bendro pirminio specialiųjų poreikių vertinimo aktu Nr. SP-2584 priimto sprendimo, kuriuo D. M. T. nebuvo nustatyti specialieji poreikiai. Pažymėjo, kad NDNT specialiuosius poreikius senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems asmenims nustato tik nuo 2010-07-01, kuomet, vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-06-04 įsakymu Nr. A1-220/V-505, buvo pakeistas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-05-04 įsakymas Nr. A1-120/V-346 ir Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo tvarkos aprašas buvo išdėstytas nauja redakcija. Iki tol specialiuosius poreikius nustatydavo asmens sveikatos priežiūros įstaigos, prie kurios asmuo yra prisirašęs, gydytojų konsultacinė komisija. Todėl negali nurodyti aplinkybių dėl pareiškėjos specialiųjų poreikių vertinimo iki 2010-07-01, nes disponuoja dokumentais, pildytais tik nuo 2013-05-22, kai pareiškėja pirmą kartą kreipėsi į NDNT. Taip pat nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 24 str. 3 d., specialiųjų poreikių nustatymo, jų tenkinimo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 6 str. 4 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarė patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-2008 m. programos įgyvendinimo priemones ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, Sveikatos apsaugos ministerijai ir Lietuvos invalidų reikalų tarybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedė parengti ir patvirtinti teisės aktus, reglamentuojančius specialiųjų techninės pagalbos priemonių, slaugos, nuolatinės pagalbos ir priežiūros poreikių nustatymą ir tenkinimą. Vykdydami šį nutarimą, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2005-05-04 priėmė įsakymą Nr. A1-120/V-346, kuriuo buvo patvirtinti Kriterijų sąrašas ir Tvarkos aprašas, kuriuose atsakovei buvo suteikta kompetencija tik nustatyti neįgaliųjų specialiuosius poreikius (b. l. 85-87).

Teismo posėdyje atsakovės NDNT atstovas su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti remdamasis atsiliepime išdėstytais argumentais.

Pateiktame atsiliepime atsakovė Sveikatos apsaugos ministerija (toliau – ir SAM) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (toliau – ir NSIĮ) tikslas - nustatyti neįgaliųjų socialinės integracijos principus, socialinės integracijos sistemos prielaidas bei sąlygas, neįgaliųjų specialiųjų poreikių nustatymo ir tenkinimo principus. Sistemiškai įvertinus NSIĮ nuostatas, jo 3 straipsnyje yra įtvirtinti tam tikra prasme bendrieji neįgaliųjų socialinės integracijos organizavimo principai, įskaitant ir pareiškėjos minimą neįgalumo kompensavimo principą. Principus, susijusius konkrečiai su neįgaliųjų specialiųjų poreikių nustatymu ir tenkinimu, reglamentuoja NSIĮ 24 straipsnis, kuriame nustatyta, kad specialieji poreikiai turi būti nustatomi ir tenkinami neatsižvelgiant į neįgaliųjų amžių, neįgalumo lygį ar darbingumo lygį; specialieji poreikiai turi būti nustatomi ir tenkinami taip, kad būtų užtikrintos neįgaliųjų teisės ir galimybės visose gyvenimo srityse. Skirtingi neįgaliųjų specialieji poreikiai tenkinami skirtingomis specialiosios pagalbos priemonėmis. Pagal NSIĮ 24 str., specialiųjų poreikių ir jų lygio nustatymo, specialiųjų poreikių tenkinimo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-09-02 nutarimo Nr. 1116 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos invalidų socialinės integracijos įstatymo pakeitimo įstatymą“ 1.2 punktu Lietuvos Respublikos Vyriausybė įgaliojo Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją parengti ir patvirtinti Specialiųjų poreikių nustatymo ir jų tenkinimo sąlygas ir taisykles. Pažymėjo, kad norminis teisės aktas buvo priimtas įstatymų leidėjo valia, gavus tam būtinus Vyriausybės įgaliojimus. Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo 7 str. 1 d. nustatyta, kad neįgalieji, turintys sutrikusią judėjimo funkciją, turi teisę: 1) kiekvieną mėnesį gauti 0,25 minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžio transporto išlaidų kompensaciją; 2) vieną kartą per 6 metus gauti iki 32 MGL dydžio specialių lengvųjų automobilių įsigijimo ir jų techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją, jeigu šie asmenys gali patys vairuoti šiuos lengvuosius automobilius. Daro išvadą, kad Transporto lengvatų įstatymo 7 str. 1 d. įtvirtintos išlaidų kompensacijos - tai dalis finansinės pagalbos priemonių, įtvirtintų įstatymo 26 straipsnyje. Minėtos Transporto lengvatų įstatymo 7 str. 1 d. nuostatos galioja nuo 2005 m. Taigi, 6 metų terminas, kuriam praėjus įvertinama neįgaliojo asmens galimybė judėti (t. y. įvertinama judėjimo funkcija) ir iš naujo išsprendžiamas klausimas dėl neįgaliojo teisės į 32 MGL dydžio specialių lengvųjų automobilių įsigijimo ir jų techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją, yra nustatytas ne teisėkūros subjektų poįstatyminiu teisės aktu, o įstatymų leidėjo valia. Mano, kad pasinaudojus ortopedijos technikos priemonėmis, specialios ortopedinės avalynės pagalba, yra galimybė pareiškėjai didele dalimi šį judėjimo sutrikimą atstatyti, todėl aiškinant ir taikant minėtų teisės aktų nuostatas, į šią aplinkybę atsižvelgti privalu. Pareiškėjai nustatyta diagnozė nepatenka tarp kriterijų, kuriems esant gali būti priimamas sprendimas dėl specialaus poreikio tenkinimo viena konkrečia forma - lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensavimas. Neįgalumo kompensavimas reiškia, kad neįgalumo pasekmės kompensuojamos neįgaliesiems skirtomis įvairiomis piniginės ir nepiniginės paramos formomis, tačiau Specialių poreikių lygio nustatymą bei jų tenkinimo tvarkos ir sąlygų nustatymą įstatymų leidėjas yra pavedęs atlikti kitiems teisėkūros subjektams. Pareiškėja nepateikė teismui įrodymų, kad jos neįgalumas nebuvo kompensuotas įvairiomis kitomis formomis: nenurodo, kad jai nebuvo paskirta ortopedijos technikos priemonė, ji negalima ir pan. Kriterijų sąrašo ir Tvarkos aprašo nuostatos priimtos vadovaujantis NSIĮ įtvirtintais įgaliojimais bei priimtos neperžengiant jas priėmusių subjektų kompetencijos ribų, yra suderintos ir neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui (b. l. 88-92).

Teismo posėdyje atsakovės SAM atstovė su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti remdamasi atsiliepime išdėstytais argumentais.

Pateiktame atsiliepime atsakovė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – ir SADM) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad specialiųjų poreikių nustatymą ir tenkinimą reglamentuoja NSIĮ ir poįstatyminiai teisės norminiai aktai. Nustatytas reglamentavimas yra pagrįstas ir teisėtas, neprieštarauja NSIĮ 3 straipsnyje įtvirtinto neįgalumo kompensavimo principui bei konstituciniam teisinės valstybės principui. Kriterijų sąrašo 3 punktas numato, kad specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis nustatomas asmenims nuo 18 metų amžiaus, labai ryškiai sutrikus judėjimo funkcijai, esant atitinkamoms organizmo būklėms, pagal pagrindinius kriterijus, išdėstytus 3.1-3.11 papunkčiuose. Atkreipė dėmesį, kad Kriterijų sąrašas nėra nekintamas, jis yra tobulinamas ir įvertinus tai, kad sveikatos apsaugos sistema sparčiai vystosi ir atsiranda naujų negalios kompensavimo priemonių (ortopedinės, protezinės ir kt.), o asmeniui tinkamai pritaikius nuolat tobulėjančias techninės pagalbos neįgaliesiems priemones (šiomis priemonėmis neįgalieji aprūpinami iš valstybės biudžeto lėšų), žymiai pagerinamos asmens integracijos į visuomenę galimybės. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008-06-28 įsakymu Nr. A1-214/V-655 Kriterijų sąrašas buvo pakeistas atsižvelgiant į Sveikatos apsaugos ministerijos bei specialistų konsultantų pateiktus siūlymus. Taip pat nurodo, kad NSIĮ 3 str. įtvirtintas neįgalumo kompensavimo principas numato, kad neįgalumo pasekmės kompensuojamos neįgaliesiems skirtomis įvairiomis piniginės ir nepiniginės paramos formomis. Laikantis šio principo, taikomos priemonės yra ne tik materialinio, bet ir nematerialinio pobūdžio, be to, vadovaujantis skirtingų poreikių tenkinimo principu, atsižvelgiama į skirtingus neįgaliųjų poreikius. Be tiesioginės piniginės formos yra taikomos ir kitos formos: transporto, gydymo, vaistų, ortopedinių priemonių, techninės pagalbos priemonių neįgaliesiems įsigijimo ir kt. lengvatos, kurių dėka asmeniui sudaromos sąlygos integruotis į visuomenę. Lengvatos teikiamos siekiant neįgaliesiems užtikrinti specialiųjų poreikių tenkinimą tais atvejais, kai kitomis specialiosios pagalbos priemonėmis nėra galimybių patenkinti šiuos poreikius. Mano, kad nėra pagrindo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl pareiškėjos nurodytų poįstatyminių teisės aktų teisėtumo ištyrimo (b. l. 94-98).

Teismo posėdyje atsakovės atstovės su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti remiantis atsiliepime išdėstytais argumentais.

Pateiktame atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo NDNT Vilniaus III teritorinis skyrius su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti atsakovės NDNT atsiliepime išdėstytais argumentais (b. l. 70).

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką pranešta tinkamai, neatvyko, byla nagrinėjama atstovui nedalyvaujant.

Skundas netenkinamas.

Remiantis pareiškėjos ir atsakovių atstovų paaiškinimais, kitais byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento Socialinės paramos skyriaus 2007-05-17 sprendimu Nr. A733-1526-(4.25-SSD-1) pareiškėjai D. M. T. 2 invalidumo grupė prilyginta vidutinių specialiųjų poreikių lygiui neterminuotai (b. l. 17).

VšĮ Lazdynų poliklinika 2013-05-22 išdavė pareiškėjai siuntimą Nr. 117 į NDNT dėl specialiųjų poreikių nustatymo baigiantis terminui, siuntime pagrindinės diagnozės nurodytos: kairiojo klubo būklė po endoprotezavimo; kairiojo klubo artrozė; abiejų klubų displazinė artrozė, IIIo (TLK-10-AM kodai Z96.6, M16.0), kitos diagnozės: stuburo osteochondrozė; liumbalgija; osteoporozė, IIo; pirminė arterinė hipertenzija, IIo; koronarinė širdies liga; lėtinė galvos smegenų išemija, FK II A laipsnis, (TLK-10-AM kodai M54.5, I11.9, I20.8 ir I67.8) (NDNT byla Nr. 96563).

Šalies argumentai

Pareiškėja 2013-05-22 su prašymu kreipėsi į NDNT, prašydama nustatyti specialiuosius poreikius (NDNT byla Nr. 96563). NDNT Vilniaus III teritorinis skyrius 2013-05-22 raštu Nr. R-18082 kreipėsi į VšĮ Lazdynų polikliniką, prašydamas pateikti papildomus D. M. T. medicininius dokumentus – traumatologo konsultaciją nurodant klubo sąnario lenkimo kampus (NDNT byla Nr. 96563).

NDNT Vilniaus III teritorinis skyrius, atlikęs pareiškėjos specialiųjų poreikių vertinimą, 2013-06-13 Bendro pirminio specialiųjų poreikių vertinimo akte Nr. SP-2584 (toliau – ir Vertinimo aktas) nurodė pagrindines pareiškėjos diagnozes pagal TLK-10-AM kodus: M16.0 pirminė koksartrozė, abipusė, Z96.64 klubo sąnario implantas (kairio); gretutines diagnozes nurodė: I11.9 hipertenzinė (širdies liga) (kardiopatija) be (stazinio) širdies (kraujotakos) nepakankamumo; I20.8 kitos krūtinės anginos formos; I67.8 kitos patikslintos smegenų kraujagyslių (cerebrovaskulinės) ligos; M54.5 apatinės nugaros dalies skausmas ir konstatavo, kad specialieji poreikiai pareiškėjai, tame tarpe ir specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis pagal specialiųjų poreikių nustatymo kriterijų sąrašą nenustatyti, kadangi duomenys neatitinka p. 3.7 (abiejų klubo sąnarių artrozė) vertinimo kriterijų, apie priimtą sprendimą informavo pareiškėją 2013-06-13 raštu Nr. R-21288 (NDNT byla Nr. 96563).

Pareiškėja, nesutikdama su NDNT Vilniaus III teritorinio skyriaus Vertinimo akte priimtu sprendimu, kuriuo be kita ko nenustatytas specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis, su skundu 2013-06-17 kreipėsi į NDNT, kuris pakartotinai atlikęs pareiškėjos specialiųjų poreikių vertinimą, įvertinęs byloje esančius dokumentus, Bendro pirminio specialiųjų poreikių vertinimo 2013-07-26 akte Nr. SP-1913 nurodė pagrindines diagnozes pagal TLK-10-AM kodus: M16.0 pirminė koksartrozė, abipusė, Z96.6 ortopediniai sąnarių implantai; gretutines diagnozes nurodė: I11.9 hipertenzinė (širdies liga) [kardiopatija] be (stazinio) širdies [kraujotakos] nepakankamumo; I20.8 kitos krūtinės anginos formos; I67.8 kitos patikslintos smegenų kraujagyslių (cerebrovaskulinės) ligos; M54.5 apatinės nugaros dalies skausmas, taip pat įvertinęs traumatologo pateiktą išvadą, kurioje konstatuoti dešinio klubo sąnario judesiai: flex./ext.: 45o/0/0o, vid./išor. rotacija: 15o/0o/10o. Nesant ankilozės klubo sąnaryje, ir nurodyta, kad specialaus poreikio straipsnio pritaikyti negalima, gydytojų konsiliumas nereikalingas, nusprendė specialiųjų poreikių pareiškėjai nenustatyti, palikti galioti teritorinio skyriaus 2013-06-13 Vertinimo akte priimtą sprendimą nenustatyti pareiškėjai specialiųjų poreikių (NDNT byla Nr. 96563).

NDNT Sprendimų kontrolės skyrius 2013-07-26 sprendimu Nr. SS-2420 nusprendė nekeisti NDNT Vilniaus III teritorinio skyriaus 2013-06-13 Bendro pirminio specialiųjų poreikių vertinimo akte Nr. SP-2584 priimto sprendimo, kuriuo pareiškėjai D. M. T. nebuvo nustatyti specialieji poreikiai (b. l. 45-47).

Šalies argumentai

Nesutikdama su NDNT 2013-07-26 sprendimu, pareiškėja su skundu kreipėsi į Ginčų komisiją, kuri 2013-10-22 sprendimu Nr. S-367 paliko galioti NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2013-07-26 sprendimą Nr. SS-2420 „Dėl D. M. T. specialiųjų poreikių“ (b. l. 49-55).

Ginčas byloje kilo dėl NDNT Vilniaus III teritorinio skyriaus 2013-06-13 Bendro pirminio specialiųjų poreikių vertinimo akto Nr. SP-2584, NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2013-07-26 sprendimo Nr. SS-2420 ir Ginčų komisijos 2013-10-22 sprendimo Nr. S-367, kuriais pareiškėjai nenustatytas specialiųjų lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nors pareiškėja prašo panaikinti NDNT Vilniaus III teritorinio skyriaus 2013-06-13 Bendro pirminio specialiųjų poreikių vertinimo aktą Nr. SP-2584, kuriame nuspręsta nenustatyti pareiškėjai specialiųjų poreikių, taip pat NDNT 2013-07-26 sprendimą Nr. SS-2420, kuriuo paliktas galioti Vertinimo akte priimtas sprendimas, tačiau, kaip matyti iš skundo turinio, pareiškėja iš esmės nesutinka tik su minėtų sprendimų dalimis dėl specialiųjų lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikio nenustatymo, dėl kitų specialiųjų poreikių pareiškėjai nenustatymo ginčo byloje nėra.

Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 24 str., reglamentuojantis specialiųjų poreikių, kurie šio įstatymo 2 str. 10 d. apibūdinami kaip specialiosios pagalbos reikmės, atsirandančios dėl asmens įgimtų ar įgytų ilgalaikių sveikatos sutrikimų (neįgalumo ar darbingumo netekimo) ir nepalankių aplinkos veiksnių, ir jų lygio nustatymą ir specialiųjų poreikių tenkinimą, 1-3 d. nustato, kad specialieji neįgaliųjų poreikiai ir jų lygis nustatomi ir specialieji poreikiai tenkinami neatsižvelgiant į neįgaliųjų amžių, neįgalumo lygį ar darbingumo lygį ir siekiant užtikrinti lygias teises ir galimybes visose gyvenimo srityse. Specialieji poreikiai ir jų lygis nustatomi tokiose pagrindinėse neįgaliųjų veiklos srityse: buityje ir asmeniniame gyvenime, ugdymo srityje, darbinėje veikloje, visuomeniniame gyvenime. Specialiųjų poreikių ir jų lygio nustatymo, specialiųjų poreikių tenkinimo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Šios įstatymo nuostatos detalizuotos poįstatyminiuose teisės aktuose, iš kurių šiam ginčui yra aktualūs Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-05-04 įsakymu Nr. A1-120/V-346 patvirtinti Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo kriterijų sąrašas (toliau – ir Kriterijų sąrašas) bei Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas).

Tvarkos aprašo redakcija, galiojusi nuo 2013-02-13 iki 2013-07-01, t. y. laikotarpiu, kai pareiškėja buvo nukreipta į NDNT Vilniaus III teritorinį skyrių ir pastarojo sprendimo priėmimo metu, be kita ko, numatė, kad gydantis gydytojas, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad, taikant gydymą ir (ar) medicininės reabilitacijos priemones, išlieka organizmo funkcijų sutrikimai, parengia ir įteikia asmeniui ar pateikia elektroniniu būdu Tarnybai šiuos dokumentus: užpildytą siuntimą į NDNT; medicininių tyrimų išrašus (instrumentinių, laboratorinių), patvirtinančius ligos sunkumą ir diagnozę, prireikus išrašus iš Gydymo stacionare ligos istorijos, Asmens sveikatos istorijos; atitinkamus dokumentus, priklausomai nuo asmens organizmo funkcijų sutrikimo pobūdžio.

Tvarkos aprašo 5 p. nustatyta, kad specialieji poreikiai nustatomi vadovaujantis Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo kriterijų sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu.

Tvarkos aprašo 25.5 p. nustatyta, kad specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis nustatomas 6 metams.

Kriterijų aprašo 3 p. numato, kad specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis nustatomas asmenims nuo 18 metų amžiaus, labai ryškiai sutrikus judėjimo funkcijai, esant atitinkamoms organizmo būklėms, pagal 3.1-3.11 p. numatytus pagrindinius kriterijus: 3.1. vienos arba abiejų kojų paralyžius arba ryški parezė (esant kojų monoparezėms/plegijoms, paraparezėms/plegijoms, hemiparezėms/plegijoms, tetraparezėms/plegijoms); 3.2. abiejų kojų arterijų, arteriolių ir kapiliarų ligos (kodas pagal TLK-10-AM I70, I70.2x), esant II B stadijos arterinės kraujotakos lėtiniam nepakankamumui (reikalingos techninės pagalbos priemonės: neįgaliųjų vežimėlis, vaikštynė, ramentai ar kt.); 3.3 abiejų kojų III–IV laipsnio lėtinis veninės kraujotakos nepakankamumas (kodas TLK-10-AM I80.2, I87.0); 3.4 abiejų kojų limfostazė (III laipsnio galūnės edema – nuo 4 iki 6 cm storesnė galūnė; IV laipsnio galūnės edema – daugiau nei 6 cm storesnė galūnė) (kodas pagal TLK-10-AM I89.0); 3.5 abiejų pėdų bigės Šoparo sąnaryje; 3.6 blauzdos arba šlaunies bigė; 3.7 operaciniu būdu neišgydoma arba negydytina klubo ar kelio sąnario ankilozė (universiteto Ortopedijos traumatologijos klinikos gydytojų konsiliumo sprendimu); 3.8. po dubens vienos pusės pašalinimo operacijos (hemipelvektomijos), dėl kurios pacientas negali laisvai judėti (universiteto Ortopedijos traumatologijos klinikos gydytojų konsiliumo sprendimu); 3.9. po apatinės galūnės naviko pašalinimo rekonstrukcinės operacijos, kurios metu specialiu onkologiniu endoprotezu buvo pakeisti keli sąnariai ir dalis kaulo arba visas jo segmentas; 3.10. III–IV laipsnio stuburo deformacijos, trukdančios stovėti ir vaikščioti; 3.11. inkstų IV laipsnio nepakankamumas, V stadija, gydomas dializėmis.

Kaip matyti iš minėto teisinio reglamentavimo, Kriterijų aprašas specialųjį lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikio nustatymą asmenims sieja su labai ryškiais judėjimo funkcijos sutrikimais, esant organizmo būklėms pagal nurodytus kriterijus.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja VšĮ Lazdynų poliklinikos 2013-05-22 siuntimu buvo siunčiama į NDNT specialiesiems poreikiams nustatyti dėl pagrindinių diagnozių: kairiojo klubo būklė po endoprotezavimo; kairiojo klubo artrozė; abiejų klubų displazinė artrozė, IIIo (TLK-10-AM kodai Z96.6, M16.0), kitos diagnozės: stuburo osteochondrozė; liumbalgija; osteoporozė, IIo; pirminė arterinė hipertenzija, IIo; koronarinė širdies liga; lėtinė galvos smegenų išemija, FK II A laipsnis, (TLK-10-AM kodai M54.5, I11.9, I20.8 ir I67.8) (NDNT byla 96563).

NDNT, nagrinėdamas pareiškėjos skundą dėl teritorinio skyriaus sprendimo, kuriuo pareiškėjai nenustatytas specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis, vertindamas pareiškėjos specialiuosius poreikius, raštu kreipėsi į VšĮ Lazdynų polikliniką su prašymu pateikti Universiteto Ortopedijos traumatologijos klinikos gydytojų konsiliumo sprendimą (diagnozės ir operacinio gydymo galimybės). VšĮ Lazdynų poliklinikos 2013-07-19 VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Ortopedijos traumatologijos klinikos gydytojo ortopedo-traumatologo išvadoje nurodyta, nesant ankilozės klubo sąnaryje, specialaus poreikio straipsnio pritaikyti negalima, gydytojų konsiliumas nereikalingas (NDNT byla Nr. 96563).

NDNT 2013-07-26 Bendrajame pirminio specialiųjų poreikių vertinimo akte Nr. SP-1913 nurodė pagrindines diagnozes pagal TLK-10-AM kodus: M16.0 pirminė koksartrozė, abipusė, Z96.6 ortopediniai sąnarių implantai; gretutines diagnozes nurodė: I11.9 hipertenzinė (širdies liga) [kardiopatija] be (stazinio) širdies [kraujotakos] nepakankamumo; I20.8 kitos krūtinės anginos formos; I67.8 kitos patikslintos smegenų kraujagyslių (cerebrovaskulinės) ligos; M54.5 apatinės nugaros dalies skausmas, taip pat įvertinusi traumatologo pateiktą išvadą, kurioje konstatuoti dešinio klubo sąnario judesiai: flex./ext.: 45o/0/0o, vid./išor. rotacija: 15o/0o/10o. Nesant ankilozės klubo sąnaryje, ir nurodyta, kad specialaus poreikio straipsnio pritaikyti negalima, gydytojų konsiliumas nereikalingas, nusprendė specialiųjų poreikių pareiškėjai nenustatyti, palikti galioti NDNT Vilniaus III teritorinio skyriaus 2013-06-13 Vertinimo akte priimtą sprendimą nenustatyti pareiškėjai specialiųjų poreikių (NDNT byla Nr. 96563).

NDNT Sprendimų kontrolės skyrius nustatė, kad pareiškėjos sveikatos būklė neatitinka Kriterijų sąrašo 3.1-3.11 p. nustatytų kriterijų, tame tarpe ir 3.7 p. nustatyto vertinimo kriterijaus (ab. klubo sąn. artrozė), kad pareiškėjai galima būtų nustatyti specialųjį lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikį. Ginčų komisija taip pat nenustatė, kad pareiškėjos sveikatos būklė yra su labai ryškiais judėjimo funkcijos sutrikimais, kad vadovaujantis Kriterijų sąrašo 3.1-3.11 p. būtų pagrindas nustatyti specialųjį lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikį. Tai, kad anksčiau pareiškėjai buvo nustatytas specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis, savaime nėra pagrindas pripažinti, kad toks poreikis turėjo būti nustatytas ir ginčijamais sprendimais, nes sprendžiant dėl specialiųjų poreikių nustatymo kiekvienu atveju yra vertinami kartu su gydymo įstaigos siuntimu NDNT pateikti dokumentai apie objektyvią asmens sveikatos būklę.

Pažymėtina, kad pareiškėjos skundo argumentai, kad jai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento Socialinės paramos skyriaus 2007-05-17 sprendimu Nr. A733-1526-(4.25-SSD-1) specialieji poreikiai nustatyti neterminuotai, yra nepagrįsti, kadangi minėtoje pažymoje pareiškėjai D. M. T. 2 invalidumo grupė prilyginta vidutinių specialiųjų poreikių lygiui neterminuotai.

NDNT Vilniaus III teritorinio skyriaus, NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus ir Ginčų komisijos sprendimų dalyse, kuriose pareiškėjai nenustatyti ir kiti specialieji poreikiai, teisėtumas ir pagrįstumas pateiktame skunde nėra ginčijamas.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad ginčijami sprendimai dalyse, kuriose pareiškėjai nenustatytas specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Netenkinus skundo dalyje dėl sprendimų panaikinimo, netenkinamas ir reikalavimas įpareigoti NDNT priimti naują sprendimą.

Pareiškėja prašo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl nurodytų teisės normų Kriterijų sąrašo 3.1-3.12 p. ir Tvarkos aprašo 9 p. atitikties įstatymams ir Konstitucijai. Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 str. 9 d. nustatyta, kad darbingumo lygio nustatymo kriterijus ir tvarką nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija. Taigi, pareiškėjos ginčijami teisės aktai priimti turint įstatyme nustatytus įgaliojimus. ABTĮ 111 str. nustatyta, kad teismas gali netenkinti prašymo ištirti norminio administracinio akto (jo dalies) teisėtumą, jeigu prašymas grindžiamas ne teisiniais motyvais (2 dalies 4 punktas). Šiuo atveju prašymas nėra grindžiamas teisiniais motyvais. Teismas neabejoja nurodytos teisės normos teisėtumu, todėl ir dėl to nėra pagrindo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminio akto dalies teisėtumo ištyrimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 111 str., 127 str., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjos D. M. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Netenkinti pareiškėjos prašymo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti Socialinės apsaugos ir darbo ministro bei sveikatos apsaugos ministro 2005-05-04 įsakymu Nr. A1-120/V-346 patvirtinto Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo kriterijų sąrašo 3.1-3.12 punktų (2008-06-28 įsakymo Nr. A1-214/V-655 redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 3 str. įtvirtintam neįgalumo kompensavimo principui, konstituciniam teisinės valstybės principui ir Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005-05-04 įsakymu Nr. A1-120/V-346 patvirtinto Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo tvarkos aprašo 9 punkto (2007-02-09 įsakymo Nr. A1-37/V-87 redakcija) teisėtumą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Marius BajorasJolita RasiukevičienėMargarita Stambrauskaitė