Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-07-18 · Baudžiamoji byla Nr. T-833-369/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-07-18
Bylos Nr.
T-833-369/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-01929-2018-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ovidijus Ramanauskas
Nuteistasis
V. T.
Kategorijos
Teikimo Nr. T-833-369/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01929-2018-5Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. liepos 18 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. T. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-3738-720/2018 pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirta galutinė vienu trečdaliu sumažinta dvejų metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme ir kardomajame kalinime nuo 2018 m. sausio 10 d. iki 2018 m. rugsėjo 10 d. išbūtas laikas. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Bausmės pradžia – 2018 m. gruodžio 28 d. Bausmės pabaiga – 2020 m. gruodžio 28 d. Paskirtos bausmės vieną trečdalį nuteistasis atliko 2019 m. kovo 17 d. Neatliktos bausmės dalis – vieneri metai šeši mėnesiai ir penkiolika dienų.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 59-120 nutarta nuteistajam V. T. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalimi, ir siūloma jam nustatyti pareigas: neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nenusiję su darbu arba mokymuisi iki 2020 m. gruodžio 28 d., ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų iki 2020 m. gruodžio 28 d.

Komisijos nutarime nurodyta, kad V. T. pristatomas pirmą kartą. Nuteistasis pripažįsta, kad alkoholio vartojimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kitų asmenų neigiamai įtakai pasiduoti nelinkęs. Teisės pažeidėjas neigia turėjęs narkotinių medžiagų vartojimo patirties. Oficialiai fiksuotų duomenų apie tikėtinas narkotinių medžiagų vartojimo problemas įstaiga neturi. Bausmės atlikimo laikotarpiu elgesys, susijęs su narkotinių medžiagų vartojimu, fiksuotas nebuvo. Paskutiniais metais piktnaudžiavimo alkoholiu problemų fiksuota nebuvo. Pats nuteistasis teigia, kad anksčiau turėjo alkoholio vartojimo problemų, tačiau dabar neturi. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 30 d. nuosprendyje konstatuota, kad teisės pažeidėjas sunkiai sutrikdė kito asmens sveikatą būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Pasak nuteistojo, jis yra bandęs gydytis nuo alkoholio, kodavęsis, lankęs Anoniminių alkoholikų susirinkimus (AA), tačiau po kurio tai darė retkarčiais. Nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, teigia, kad turi daug draugų, tačiau su jais sustabdė ryšius, kol atliks bausmę. Apibūdindamas save nurodo, jog yra rūpestingas, draugiškas, tačiau per daug geros „dūšios“. Stebimas pagražintas savęs vertinimas. Savęs žalojimo ar suicidinio elgesio atvejus praeityje neigia. Nuteistasis nurodo, kad keletą kartų yra netekęs sąmonės dėl per mažo spaudimo. Teisės pažeidėjas pasižymi gerais tarpasmeniniais socialiniais įgūdžiais – geba užmegzti ir palaikyti pokalbį, akių kontaktą, laikosi įprastinių bendravimo formalumų. Gyvenimo stiliuje esama impulsyvumo, agresijos panaudojimo pavyzdžių. Dabartinis pažeidimas nėra vienintelis savikontrolės praradimo epizodas. Tame, ką V. T. vertina kaip problemą, yra prieštaravimų: jis nurodo, kad pagrindinė jo gyvenimo problema yra jau įvykusios skyrybos, tačiau teigia, kad, jei problemos nespręstų, nebūtų jokių pasekmių. Pašnekesio metu problemų sprendimo ir pasekmių suvokimo įgūdžių nepademonstravo, tačiau nusikaltimo aplinkybės atskleidžia, kad šiose srityse asmuo susiduria su sunkumais. Asmuo turi realistiškus ir įgyvendinamus ateities tikslus. Jis gauna dalinio nedarbingumo pensiją. Dar planuoja išsilaikyti autopakrovėjo teises ir įsidarbinti. Formuojant gerus darbinius santykius su bendradarbiais yra turėjęs problemų, už ką buvo baustas. Teisės pažeidėjas yra linkęs pasitikėti savo „sveiku protu“ ir patyrimu. Kriminalinių ir diskriminacinių nuostatų neišreiškia. Nusikaltimus vertina neigiamai. Supranta poreikį laikytis įstatymų ir puoselėti visuomenėje pripažintas elgesio normas. Jaučiasi visuomenės dalimi, stengiasi gyventi pilnavertį gyvenimą. Priežiūrą ir apribojimus vertina palankiai. Kriminalinį elgesį palaikančių bei diskriminacinių nuostatų neišreiškia. Vilniaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2019 m. vasario 5 d. Bausmės atlikimo metu nebaustas ir neskatintas. Bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Nuteistasis aukštesniojo išsilavinimo, turi automechaniko specialybę. Iki įkalinimo dirbo taksistu. Iki pirmo nusikaltimo penkiolika metu dirbo Kriminalinės policijos Turtinių nusikaltimų tyrimo skyriuje. Šiuo metu Vilniaus pataisos namuose nedirba, nes yra penkiasdešimt procentų darbingas, tačiau geranoriškai atlieka nemokamus aplinkotvarkos darbus. Nuteistasis teigia, kad lygtinio paleidimo metu planuoja savarankiškai įsidarbinti autoservise kuriam vadovauja jo sugyventinės sūnus, tačiau Vilniaus pataisos namai tai patvirtinančių raštų neturi. Nuteistojo teigimu, jis turi dvidešimt dviejų metų darbo stažą. Motyvacija darbui aukšta. Vilniaus pataisos namai vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimo nuteistojo atžvilgiu neturi. Tačiau teismo nuosprendžiu yra priteistas 1 253 Eur ieškinys Kauno ligonių kasoms, kuris yra dengiamas iš invalidumo pensijos, nuteistajam sutikus, po 50 Eur per mėnesį. Nuteistasis turi lėšų savo poreikiams tenkinti, gauna invalidumo pensiją – 153 Eur. Lėšų savo poreikiams tenkinti pakanka bei vidutiniškai apie 50 Eur siunčia motinai, buto išlaikymui. Nuteistasis išsiskyręs. Ryšius palaiko su motiną bei sugyventinę tik telefonu. Pataisos namuose nuteistasis nėra lankomas, nes pats nenori, kad artimieji jį lankytu pataisos namuose. Su buvusia šeima išsiskyrė prieš aštuoniolika metų, ryšiai išliko geri. Nuteistasis lygtinio paleidimo atveju ketina gyventi (duomenys neskelbtini), pas motiną. Vilniaus pataisos namai iš Kauno apskrities policijos komisariato gavo raštą, patvirtinantį, kad nuteistasis gali gyventi lygtinio paleidimo metu minėtu adresu. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OASys metodiką nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemai grupei – 38 balai, iš jų 5 balai yra statiniai (sumažinti nėra galimybės), 33 balai – dinaminiai (yra galimybė mažinti). Atsižvelgus į nuteistojo žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką – 38 balus, vieningą komisijos sprendimą, pripažįstamą kaltę, gyvenimo stilių ir draugus – kitų asmenų neigiamai įtakai pasiduoti nelinkęs, narkotinių medžiagų vartojimo patirties neturėjimą, emocinę gerovę – nėra socialiai atsiskyręs, mąstymą ir elgesį – pasižymi gerais tarpasmeniniais socialiniais įgūdžiais – geba užmegzti ir palaikyti pokalbį, akių kontaktą, laikosi įprastinių bendravimo formalumų, turi realistiškus ir įgyvendinamus ateities tikslus, gauna dalinio nedarbingumo pensiją, planuoja išsilaikyti autopakrovėjo teises ir įsidarbinti, nuostatas – kriminalinių ir diskriminacinių nuostatų neišreiškia, nusikaltimus vertina neigiamai, supranta poreikį laikytis įstatymų ir puoselėti visuomenėje pripažintas elgesio normas, jaučiasi visuomenės dalimi, stengiasi gyventi pilnavertį gyvenimą, priežiūrą ir apribojimus vertina palankiai, elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę – kriminalinį elgesį palaikančių bei diskriminacinių nuostatų neišreiškia, bausmės atlikimo metu nebaustas ir neskatintas, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, dalyvavimą elgesio pataisos programose, turimą išsilavinimą bei specialybę, turimą darbo patirtį, geranoriškai atliekamus gerbūvio darbus, aukštą motyvaciją dirbti, geranoriškai dengiamą ieškinį Kauno ligonių kasoms, turimus socialinius ryšius, turimą nuolatinę gyvenamąją vietą lygtinio paleidimo atveju bei į aukščiau išdėstytas aplinkybes, Komisija padarė išvadą, jog V. T. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu užtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Motyvuojamoji dalis

Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas taikyti nuteistajam V. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tvirtintinas.

Pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, gali teikti Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę vieną trečdalį paskirtos bausmės, tačiau ne mažiau kaip vieną mėnesį.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant.

Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, konstatuoja, jog Komisijos 2019 m. birželio 19 d. nutarimas nuteistajam V. T. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra motyvuotas. Komisija tinkamai įvertino socialinio tyrimo išvadą apie nuteistąjį bei šio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos galimybes, jo asmenybę bei elgesį.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis V. T. vieną trečdalį jam paskirtos bausmės atliko 2019 m. kovo 17d. Bausmės atlikimo metu nuteistasis dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“, „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų lygtinai, programoje“, „Pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo programoje“, „Agresijos ir agresijos valdymo programoje“ ir jam buvo išduoti programų baigimą patvirtinantys pažymėjimai.

Nuteistasis V. T. anksčiau buvo teistas vieną kartą (2000 m. lapkričio 30 d. už įgaliojimų viršijimą). Pritaikius Amnestijos įstatymą nuo bausmės atleistas. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Pažymėtina, kad nuteistasis teismo proceso metu kaltę pripažino visiškai ir šiuo metu pilnai prisiima atsakomybę už padarytus nusikaltimus. Kaip nurodyta socialinio tyrimo išvadoje, nuteistasis kriminalinių ir diskriminacinių nuostatų nereiškia. Įvykdytą nusikaltimą vertina neigiamai. Supranta poreikį laikytis įstatymų ir puoselėti visuomenėje pripažintas elgesio normas. Jaučiasi visuomenės dalimi ir stengiasi gyventi pilnavertį gyvenimą. Priežiūrą ir apribojimus vertina teigiamai.

Teikime pažymėta, kad Vilniaus pataisos namai vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimo nuteistojo atžvilgiu neturi. Tačiau teismo nuosprendžiu yra priteistas 1 253 Eur civilinis ieškinys Kauno ligonių kasoms, kuris yra dengiamas iš invalidumo pensijos, nuteistajam sutikus, po 50 Eur per mėnesį. Nuteistasis turi lėšų savo poreikiams tenkinti, gauna invalidumo pensiją 153 Eur. Lėšų savo poreikiams tenkinti pakanka, bei vidutiniškai apie 50 Eur siunčia motinai, butui išlaikyti.

Paleistas iš laisvės atėmimo vietos nuteistasis planuoja savarankiškai įsidarbinti autoservise, kuriam vadovauja jo sugyventinės sūnus. Nuteistojo teigimu, jis turi dvidešimt dviejų metų darbo stažą. Motyvacija darbui aukšta. Nuteistasis turi automechaniko specialybę. Iki įkalinimo dirbo taksistu. Iki pirmo nusikaltimo penkiolika metu dirbo Kriminalinės policijos Turtinių nusikaltimų tyrimo skyriuje. Šiuo metu Vilniaus pataisos namuose nedirba, nes yra penkiasdešimt procentų darbingas, tačiau geranoriškai atlieka nemokamus aplinkotvarkos darbus. Tai rodo, kad nuteistasis yra motyvuotas darbui bei prasmingam užimtumui ir išėjęs iš pataisos įstaigos sugebės spręsti finansines problemas bei tuo pačiu mažina nuteistojo nusikalstamumo riziką.

Taip pat pažymėtina, kad nuteistasis palaiko socialinius ryšius su šeima (motina). Nuteistasis lygtinio paleidimo atveju ketina gyventi (duomenys neskelbtini) pas motiną. Vilniaus pataisos namai iš Kauno apskrities policijos komisariato gavo raštą, patvirtinantį, kad nuteistasis gali gyventi lygtinio paleidimo metu minėtu adresu.

Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OASys metodiką nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemai grupei – 38 balai, iš jų 5 balai yra statiniai (sumažinti nėra galimybės), 33 balai – dinaminiai (yra galimybė mažinti).

Įvertinęs aukščiau nurodytus duomenis teismas sprendžia, kad nėra kliūčių patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam V. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2, 5 dalimis, 364 straipsniu,

nutaria:

Patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. birželio 19 d. nutarimą Nr. 59-120 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. T..

V. T. nustatyti pareigas neišeiti iš namų nuo 23.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, iki 2020 m. gruodžio 28 d., ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų iki 2020 m. gruodžio 28 d.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas