- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-08-03
- Bylos Nr.
- 2-1338-413/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00664-2010-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Ieškovas
- UAB „Lakaja“
- Atsakovas
- D. M., R. M.
- Advokatai
- Vilma Normantienė, Iraida Žogaitė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Lakaja“ ieškinį atsakovams D. M. ir R. M. dėl skolos ir delspinigių priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
UAB „Lakaja“ kreipėsi ieškiniu teismą ir dokumentinio proceso tvarka prašė priteisti iš atsakovų solidariai 143 369,98 Lt skolą už atliktus darbus, 25 806,60 Lt delspinigių, 5% dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas (b.l. 5-8, t. 1).
Ieškovės reikalavimas buvo grindžiamas tuo, kad šalys 2001 m. kovo 2 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 010301, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti gyvenamojo namo, esančio Vilniuje, Birutės g. 3, apdailos darbus, o atsakovai įsipareigojo apmokėti ieškovei už atliktus darbus 143 370 Lt. Ieškovė įvykdė prisiimtus įsipareigojimus ir pateikė atsakovams PVM sąskaitas- faktūras 143 369,98 Lt sumai, tačiau atsakovai iki šiol nėra su ieškove atsiskaitę. 2002 m. gruodžio 12 d. tarp ieškovės ir atsakovų buvo pasirašyti tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktai 143 369,98 Lt sumai, kuriuos atsakovų (sutuoktinių) vardu pasirašė atsakovas R. M.. Statybos rangos sutarties 8 punkte numatyta, kad už laiku neapmokėtus darbus arba nepagrįstą atsisakymą juos apmokėti, užsakovas moka rangovui 0,1% dydžio delspinigius, skaičiuojant nuo neapmokėtų darbų vertės už kiekvieną kalendorinę dieną. Šie delspinigiai sudaro 25 806,60 Lt. 2004 m. atsakovai nutraukė santuoką ir bendru sutikimu pasidalijo turtą, tačiau ieškovės, kaip kreditorės, apie turto, kuris buvo sutuoktinių bendroji nuosavybė, pasidalijimą, neinformavo. Šiuo metu gyvenamuoju namu naudojasi atsakovė D. M..
Kauno apygardos teismas 2010 m. gegužės 20 d. preliminariu sprendimu (b.l. 49-50, t. 1) ieškinį patenkino, priteisė ieškovei iš atsakovų solidariai 143 369,98 Lt skolą, 25 806,60 Lt delspinigius, 5% dydžio procentines palūkanas už priteistą sumą (169 176,58 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010 m. balandžio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 192 Lt žyminį mokestį.
2010 m. birželio 16 d. Kauno apygardos teisme gauti atsakovės D. M. prieštaravimai dėl priimto preliminaraus sprendimo (b.l. 93-98, t. 1). Atsakovė nurodo nesutinkanti su preliminariu sprendimu ir prašo jį panaikinti, o ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovės teismui pateiktos PVM sąskaitos- faktūros neatitinka jų išrašymo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų, keliamų šių apskaitos dokumentų turiniui ir formai, kadangi įformintos ne ant specialių blankų, neturi nuorodos, jog tai būtent PVM sąskaitos - faktūros, serijos numerio, jose nenurodytas užsakovo asmens kodas. Be to, atsakovė nebuvo atitinkamų prievolinių santykių šalimi, nežinojusi apie atsakovo R. M. vardu registruoto turto, kuriuo naudojosi atsakovui priklausanti bendrovė, rekonstrukcijos darbus, nepasirašiusi nei sutarties, nei suderinimo aktų, nei sąskaitų. Apie skolą ieškovui, kaip kreditoriui, nieko nenurodyta ir atsakovų 2004 m. gruodžio 6 d. sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių bei tos pačios dienos Kauno miesto apylinkės teismo sprendime, kuriuo buvo nutraukta atsakovų santuoka ir padalintas santuokoje įgytas turtas. Atsakovės įsitikinimu, ieškinys yra pareikštas ieškovei su atsakovo R. M. žinia, derinant jam ir ieškovei tarpusavio veiksmus, atsakovui R. M. siekiant išvengti pareigos sumokėti atsakovei D. M. Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 6 d. sprendimu priteistą 100 000 Lt kompensaciją. Pastarąją aplinkybę, atsakovės nuomone, patvirtina ir galimas finansinių dokumentų klastojimo faktas, kurį patvirtina akivaizdūs PVM sąskaitų - faktūrų ir suderinimo aktų, kuriuos teismui pateikė ieškovė ir analogiškų dokumentų, kuriuos su prieštaravimais pateikė atsakovė, turinio neatitikimai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į prieštaravimus (b.l. 33-37, t. 2) ieškovė prašo prieštaravimus atmesti, preliminarų sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir nurodo, kad sutartinių santykių buvimo ir darbų atlikimo faktus patvirtina atsakovo R. M. pasirašyti 2002 m. kovo 2 d. statybos rangos sutartis ir 2002 m. gruodžio 12 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas. Šių faktų atsakovė neginčija. Akcentuotina ir tai, jog ieškovė sumokėjo pateiktose PVM sąskaitose- faktūrose nurodytą pridėtinės vertės mokestį. Kadangi statybos rangos sutarties sudarymo metu atsakovai buvo santuokoje, solidarios atsakovės D. M. atsakomybės ieškovės atžvilgiu egzistavimo ir apimčių prieštaravimuose nurodytos aplinkybės, jog ji nežinojo apie sutartinius santykius, niekaip neįtakoja. Ieškovė yra savarankiškai veikiantis juridinis asmuo, todėl prieštaravimų argumentai dėl galimo ieškovės ir atsakovo R. M. tarpusavio veiksmų derinimo, vertintini kaip nepagrįsti. Ieškovei nėra žinoma apie atsakovės teismui pateiktų finansinių dokumentų autentiškumą, jų įforminimo ir atsakovės disponavimo jais aplinkybes.
Atsakovas R. M. su ieškiniu sutiko.
Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 20 d. preliminarus sprendimas pakeistinas, ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies (CPK 430 str. 6 d. 3 p.).
Nagrinėjamam ginčui spręsti yra aktualios sutarčių sudarymą, jų aiškinimą bei įrodinėjimą reglamentuojančios teisės normos.
Sandoriai – tai sąmoningi laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato: sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str.). Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taipogi svarbu nustatyti sutarties sudarymo motyvus, nes bet kuris teisinis veiksmas paprastai yra motyvuotas, taigi aplinkybės, atskleidžiančios sandorio sudarymo motyvus, gali būti įrodomieji faktai sutartį sudariusios šalies tikrajai valiai patvirtinti.
Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 str.). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai byloje esančių įrodymų tyrimo ir įvertinimo pagrindu įsitikinama dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2001 m. kovo 2 d. tarp šalių buvo sudaryta statybos rangos sutartis dėl gyvenamojo namo, esančio Birutės g. (numeris nenurodytas), Vilniuje, apdailos darbų, kurią pasirašė ieškovės atstovas ir atsakovas R. M. (t.1, b.l. 10-11). Ieškovės nuomone, statybos rangos sutartis buvo sudaryta atsakovams gyvenant santuokoje, todėl solidarus prievolės pagal neįvykdytus įsipareigojimus pobūdis yra preziumuojamas. Su tokiais argumentais teismas nesutinka.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija, suvienodindama teisminę praktiką dėl sutuoktinių bendrų prievolių, išaiškino, kad sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių. Bendrose sutuoktinių prievolėse yra skolininkų (abiejų sutuoktinių) daugetas. Tokios prievolės gali būti solidariosios arba dalinės. Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1-5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Plenarinė sesija pažymėjo, kad, sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Jeigu sutuoktinių prievolė nėra solidari pagal įstatymą ar sutartį, tokia bendroji sutuoktinių prievolė yra dalinė. Esant dalinei prievolei kiekvienas skolininkas (sutuoktinis) privalo vykdyti tik savo dalį.
Bylos duomenimis, gyvenamasis Birutės g. 3, Vilniuje iki atsakovams 2003 m. gruodžio 5 d. notarine tvarka pasidalijant turtą, buvo naudojamas komerciniais tikslais, kaip UAB „Haupas“, kurios vadovu buvo R. M., buveinė (t.3, b.l. 65, 77-105). UAB „Lakaja“ yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, byloje nenustatyta, kad atsakovė D. M. buvo šio juridinio asmens dalyvis, todėl negali atsakyti pagal juridinio asmens dalyvio prievoles (CK 2.50 str. 2 d.). Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė darbus atliko bendriems atsakovų šeimos poreikiams tenkinti, R. M. šios aplinkybės neįrodinėjo. Ir priešingai, nutraukiant santuoką bendru atsakovų sutarimu, šalys nurodė, kad bendrų skolų neturi, kas iš esmės patvirtina atsakovės argumentus, kad apie statybos remonto darbus jai nebuvo žinoma. Be to, statybos dokumentų turinys, atsižvelgiant į tai, kad gyvenamojo namo rekonstrukcija ir kito objekto (kuro bazės) remonto darbai buvo įtraukti į suvestinį UAB „Haupas“ statybos kainos skaičiavimą, laidžia daugiau tikėti, kad statybos rangos darbai buvo atliekami ne fizinių asmenų (nagrinėjamu atveju atsakovų) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti, bet būtent juridiniam asmeniui – bendrovei „Haupas“. Šią aplinkybę patvirtina ir kiti bylos rašytiniai įrodymai, iš kurių matyti, kad atsakovė, kaip sandorio šalis, nedavė ieškovei užsakymų atlikti darbus, nėra pasirašiusi darbų perdavimo priėmimo ir statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto, apie pasirengimą priimti atliktus darbus nebuvo informuota (CK 6.681 str. 1 d., t.1, b.l. 112-113). Nei viename iš ieškovės išrašytų sąskaitų nėra atsakovės parašų ir duomenų, jog tokios sąskaitos būtų buvę siunčiamos atsakovei. Be to, atkreiptinas dėmesys ir tai, kad akivaizdžiai skiriasi ieškovės (t. 1, b.l. 12-35) ir atsakovės (t. 1, b.l. 152-173) pateiktų sąskaitų ir aktų turinys, kas leidžia manyti, kad šie dokumentai galėjo būti koreguojami. Nesuprantamas ir sunkiai pateisinamas ieškovės elgesys, kai įmonė 2006 m. atsakovų skolą pripažino beviltiška, nors iki tol nesikreipė į atsakovę dėl skolos ir nesiėmė jokių priemonių skolai išieškoti daugiau kaip devynerius metus.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir bylos įrodymų visetu yra pagrindas išvadai, kad ieškovės reikalavimas atsakovės D. M. atžvilgiu yra nepagrįstas ir neįrodytas, dėl ko Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 20 d. preliminarus sprendimas pakeistinas, ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, t.y. tenkintinas ieškovės reikalavimas atsakovo R. M. atžvilgiu ir atmestinas reikalavimas atsakovei D. M. (CPK 430 str. 6 d. 3 p.).
Ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos pagal CPK 93 ir 98 straipsnių taisykles. Atsakovė į bylą teikė prieštaravimus, tris atskiruosius skundus, parengė tris dokumentus, susijusius su atstovavimu bylos procese, ir dalyvavo 8 teismo posėdžiuose, kurių trukmė 11 valandų. Remiantis LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 8.2, 8.15, 8.16, 8.18 , 10 punktų nuostatomis maksimali atstovavimo išlaidų suma sudarytų 5208 Lt, kuri, atsižvelgiant į bylos apimtį ir jos sudėtingumą, priteistina iš ieškovės. Ieškovės prašymas priteisti iš atsakovų 5000 Lt tenkintinas iš dalies, priteisiant pusę nurodytos sumos iš atsakovo R. M.. Ryšium su procesinių dokumentų įteikimu valstybė turėjo 68,67 Lt išlaidų, kurios lygiomis dalimis (po 34,33 Lt) priteistinos iš ieškovės ir atsakovo R. M. (CPK 96 str.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 - 270 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalies 3 punktu, teisėjas
nusprendžia:
pakeisti Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 20 d. preliminarų sprendimą.
Palikti nepakeistą sprendimo dalį, kuria ieškovei UAB „Lakaja“, įm.k. 167535057, priteista iš atsakovo R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 143 369,98 Lt skola, 25 806,60 Lt delspinigių, 5% dydžio procentinės palūkanos už priteistą sumą (169 176,58 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010 m. balandžio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 192 Lt žyminis mokestis. Kitoje dalyje sprendimą panaikinti ir ieškovės ieškinį atsakovei D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) atmesti.
Priteisti ieškovei UAB „Lakaja“, įm.k. 167535057, iš atsakovo R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 2 500 Lt atstovavimo išlaidų.
Priteisti atsakovei D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės UAB „Lakaja“, įm.k. 167535057, 5 208 Lt atstovavimo išlaidų.
Priteisti valstybei iš ieškovės UAB „Lakaja“, įm.k. 167535057, ir atsakovo R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) po 34,33 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.