Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2022-07-28 · Civilinė byla Nr. e2-659-881/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-07-28
Bylos Nr.
e2-659-881/2022
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00165-2022-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Mikuckienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „VIP Crayfish“, uždarajai akcinei bendrovei „Svaras“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Aniunas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-659-881/2022Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00165-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.3.2.5 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 28 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „VIP Crayfish“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 25 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aniunas“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Svaras“ ir uždarajai akcinei bendrovei „VIP Crayfish“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Aniunas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pripažinti negaliojančia 2022 m. kovo 10 d. mainų sutartį Nr. 1418, sudarytą tarp atsakovės UAB „Svaras“ ir atsakovės UAB „VIP Crayfish“; 2) taikyti restituciją – priteisti atsakovei UAB „Svaras“ iš atsakovės UAB „VIP Crayfish“ 2022 m. kovo 10 d. mainų sutartimi Nr. 1418 išmainytus žemės sklypus (žemės sklypų dalis): (duomenys neskelbtini).

2. Ieškovė taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atlikti įrašą viešame registre apie atsakovės UAB „VIP Crayfish“ nuosavybės teisių perleidimo draudimą į ieškinyje nurodytus žemės sklypus (jų dalis); uždrausti atsakovei UAB „VIP Crayfish“ iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis į valstybines institucijas dėl leidimo kirsti mišką atsakovei UAB „VIP Crayfish“ nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose (jų dalyse) išdavimo, kirsti ir (ar) kitaip pašalinti žemės sklypuose (jų dalyse) esantį mišką, įgalioti trečiuosius asmenis gauti leidimus iš valstybinių institucijų kirsti mišką atsakovei UAB „VIP Crayfish“ nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose (jų dalyse), įgalioti juos kirsti mišką ir (ar) jį realizuoti, parduoti tretiesiems asmenims žemės sklypuose (jų dalyse) esantį statų mišką, bei atlikti kitus veiksmus, susijusius su žemės sklypuose (jų dalyse) esančiu mišku.

3. Ieškovė nurodė, kad egzistuoja reali grėsmė, jog patenkinus ieškinį, teismo sprendimas nebus įvykdytas arba jo įvykdymas bus apsunkintas, nes atsakovė UAB „Svaras“ elgiasi nesąžiningai blogindama savo turtinę padėtį, Mainų sutartimi atsakovei UAB „VIP Crayfish“ perleisdama didelės vertės, likvidžius žemės sklypus, o mainais už tai gaudama tikėtinai neregistruotiną ir mažos vertės ar net gi bevertį kilnojamąjį turtą ir (ar) turtines teises, kurį (-ias) yra lengva nuslėpti nuo išieškojimą atliekančios antstolės. Kadangi atsakovė UAB „Svaras“ Mainų sutartį sudarė jau po teismo sprendimo priėmimo, tikėtina, jog ji, siekdama vengti išieškojimo, kartu su atsakove UAB „VIP Crayfish“ gali atlikti ir paskesnius žemės sklypų perleidimo veiksmus, kas sąlygotų poreikį ginčyti ir tolimesnius šio turto perleidimo sandorius. Įvertinus tai, kad žemės sklypai gali būti perleidžiami ir sąžiningam įgijėjui, akivaizdu, jog tokiu atveju restitucijos taikymas būtų neįmanomas, kas papildomai patvirtina poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apygardos teismas 2022 m. kovo 25 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – nusprendė iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje atlikti įrašą viešame registre apie atsakovės UAB „VIP Crayfish“ nuosavybės teisių perleidimo draudimą į žemės sklypus (jų dalis), nurodytus ieškinyje. Taip pat uždraudė atsakovei UAB „VIP Crayfish“ iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje dienos kreiptis į valstybines institucijas dėl leidimo kirsti mišką atsakovei UAB „VIP Crayfish“ nuosavybės teise priklausančiuose aukščiau nurodytuose žemės sklypuose (jų dalyse) išdavimo, kirsti ir (ar) kitaip pašalinti žemės sklypuose (jų dalyse) esantį mišką, įgalioti trečiuosius asmenis gauti leidimus iš valstybinių institucijų kirsti mišką atsakovei UAB „VIP Crayfish“ nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose (jų dalyse), įgalioti juos kirsti mišką ir (ar) jį realizuoti, parduoti tretiesiems asmenims žemės sklypuose (jų dalyse) esantį statų mišką, bei atlikti kitus veiksmus, susijusius su žemės sklypuose (jų dalyse) esančiu mišku.

5. Teismas padarė išvadą, kad ieškinys yra prima facie (liet. iš pirmo žvilgsnio) pagrįstas. Ieškovė pareiškė ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, aplinkybėms pagrįsti ieškovė kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, jos manymu, pagrindžiančius ieškinyje dėstomas aplinkybes.

6. Pasisakydamas dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, kaip antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimo, teismas nurodė, kad tais atvejais, kai ginčijami arba prašoma pripažinti negaliojančiais konkrečius turtinius sandorius ar kitus nuosavybės teises sukuriančius ar pakeičiančius aktus, kurių objektas yra nekilnojamasis turtas, laikoma, jog ieškovės materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai siejami su ginčo objektų teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu. Vien aplinkybė, jog ginčo nekilnojamasis turtas, kuris palankaus ieškovei sprendimo atveju galėtų būti grąžintas natūra, yra pas atsakovus, turinčius teisę disponuoti ginčo objektu, patvirtina teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimą. Netaikius disponavimo apribojimų ginčo turtui, atsakovė UAB „VIP Crayfish“ turėtų galimybę jį perleisti tretiesiems asmenims ar jį kitaip apsunkinti. Dėl šios priežasties galėtų užsitęsti bylos nagrinėjimas, dar labiau pasunkėti ir taip sudėtinga teisinė situacija bei teismo sprendimo įvykdymas. Teismas laikė, kad laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre apie atsakovės UAB „VIP Crayfish“ nuosavybės teisių perleidimo draudimą į aukščiau minėtus žemės sklypus (jų dalis), atitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslus, neapsunkina atsakovės galimybės naudotis nekilnojamuoju turtu, todėl taikytina.

7. Spręsdamas dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei UAB „VIP Crayfish“ iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje dienos kreiptis į valstybines institucijas dėl leidimo kirsti mišką atsakovei UAB „VIP Crayfish“ nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose (jų dalyse) išdavimo, kirsti ir (ar) kitaip pašalinti žemės sklypuose (jų dalyse) esantį mišką, įgalioti trečiuosius asmenis gauti leidimus iš valstybinių institucijų kirsti mišką atsakovei UAB „VIP Crayfish“ nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose (jų dalyse), įgalioti juos kirsti mišką ir (ar) jį realizuoti, parduoti tretiesiems asmenims žemės sklypuose (jų dalyse) esantį statų mišką, bei atlikti kitus veiksmus, susijusius su žemės sklypuose (jų dalyse) esančiu mišku, teismas nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Teismo vertinimu, ieškovės prašoma priemonė susijusi su ieškinio dalyku, nes iš ieškovės prie ieškinio pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovei UAB „VIP Crayfish“ ieškovės ginčijama mainų sutartimi perleisti žemės sklypai yra miškų ūkio paskirties. Ieškovė taip pat prašo taikyti restituciją – priteisti atsakovei UAB „Svaras“ iš atsakovės UAB „VIP Crayfish“ 2022 m. kovo 10 d. mainų sutartimi Nr. 1418 išmainytus žemės sklypus (žemės sklypų dalis), jog ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo atveju, atsakovės UAB „Svaras“ turto (ginčijamų žemės sklypų) atžvilgiu galėtų būti nukreiptas išieškojimas pagal Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 21 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-444-254/2022 dėl sprendimu priteistų piniginių sumų išieškojimo iš atsakovės UAB „Svaras“ išieškotojos UAB „Aniunas“ naudai. Todėl tikėtina, jog atsakovei UAB „VIP Crayfish“ galimai atlikus visus su žemės sklypuose esančio miško kirtimu susijusius veiksmus, būtų sumažinta žemės sklypų rinkos vertė, o išieškojimas iš ginčijama Mainų sutartimi atsakovės UAB „Svaras“ perleistų žemės sklypų atsakovei UAB „VIP Crayfish“ būtų apsunkintas arba taptų neįmanomu. Dėl šių priežasčių, siekiant apsaugoti ieškovės interesus ieškinio patenkinimo atveju, yra pagrindas taikyti jos prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Atsakovė UAB „VIP Crayfish“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 25 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

8.1. Pateiktas ieškinys yra prima facie nepagrįstas. Atsakovės vertinimu neegzistuoja actio Pauliana sąlygos, kurios privalomos, siekiant sandorį pripažinti negaliojančiu.

8.2. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų atsakovės nesąžiningumą. Atsakovo nesąžiningumas, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nėra preziumuojamas, todėl jį įrodyti pareiga tenka tam asmeniui, kuris prašo tokių priemonių imtis prieš kitą asmenį, t. y. ieškovui / suinteresuotam asmeniui.

Atsiliepimas

9. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Aniunas“ prašo atmesti atsakovės atskirąjį skundą ir Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Ieškinio motyvai neabejotinai patvirtina tai, kad atsakovės yra nesąžiningos, dėl ko ieškovės pareikštas ieškinys yra vienareikšmiškai prima facie pagrįstas, kas suponuoja, jog teismas nutartyje šią laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą motyvuotai laikė pagrįsta. Tuo tarpu atskirajame skunde nurodytais argumentais atsakovė šioje procesinėje stadijoje iš esmės pasisako ir (ar) siekia ginčo nagrinėjimo iš esmės, ko teismas, priimdamas nutartį, nei vertina, nei nagrinėja, ar turėtų vertinti ir nagrinėti, kadangi tai, ar egzistuoja visos actio Pauliana sąlygos, teismas vertins ir galutinai pasisakys tik savo sprendime, bylą išnagrinėjęs iš esmės. Todėl nurodomi atskirojo skundo motyvai turi būti atmesti kaip nepagrįsti.

9.2. Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės vykdo ir konservacinę funkciją, kad atsakovė, net ir darant nepagrįstą prielaidą, jog ji tariamai yra sąžininga, neturėtų objektyvios galimybės perleisti turto tretiesiems asmenims ar kitaip jį apsunkinti, atlikti jame esančio miško kirtimus ir atlikti kitus susijusius veiksmus, mažinančius šio turto vertę, tokiu būdu kuriant absoliučiai nepagrįstas prielaidas paskesniams teisiniams procesams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 , 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

11. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas visų pirma turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas preliminariai turi įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra grėsmė, jog ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas dėl atsakovo veiksmų, nukreiptų išvengti būsimo sprendimo įvykdymo.

12. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė išvadą, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas, tačiau atsakovė atskirajame skunde su šia teismo išvada nesutinka. Apeliantė nurodo, kad ieškovė 2022 m. kovo 10 d. mainų sutartį ginčija actio Pauliana pagrindu, tačiau nagrinėjamu atveju neegzistuoja actio Pauliana sąlygos.

13. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių bei teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016; 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-732-943/2020). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, teismui pakanka įsitikinti, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar ieškinio argumentai paremti įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-458-330/2019). Šios pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize.

14. Taigi, pradinėje bylos stadijoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslu atliekamas tik preliminaraus pareikšto ieškinio pagrįstumo įvertinimas reiškia teismo įsitikinimą, ar ieškinys yra pagrindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar yra pridedami šiuos argumentus pagrindžiantys įrodymai. Tik pagal CPK nustatytas bendrąsias įrodinėjimo taisykles ištyrus ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, galės būti atsakyta į klausimą, ar ieškinio reikalavimams patenkinti pakanka faktinių duomenų. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, nevertina apeliantės argumentų, susijusių su actio Pauliana sąlygų egzistavimu nagrinėjamoje byloje. Jokių kitų argumentų, galimai pagrindžiančių ieškinio prima facie nepagrįstumą, atsakovė taip pat nenurodė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinyje nurodytų duomenų visiškai pakako ieškiniui, kaip preliminariai pagrįstam, įvertinti, o, ar reikalavimai bus patenkinti, teismas pasisakys tik bylą išnagrinėjęs iš esmės.

15. Kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra susijusi su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes.

16. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai esama duomenų apie galbūt nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017), todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018 ir kt.).

17. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai reiškiami reikalavimai susiję su nuosavybės teisių sukūrimu ar nuosavybės teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu, kai ginčo objektas yra nekilnojamasis turtas, tokio pobūdžio bylose negali būti ignoruojamas faktas, jog, nesiėmus priemonių apriboti atsakovo teisę disponuoti jo žinioje esančiu ir ginčo objektą sudarančiu turtu, egzistuoja galimybė, kad atsakovas, net ir neturėdamas nesąžiningų ketinimų, šį turtą perleis sąžiningiems tretiesiems asmenims (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-998-516/2018, 2019 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-44-196/2019 ir kt.). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tuo atveju, kai ieškovas paduoda ieškinį dėl nuosavybės teisių į konkretų turtą, jeigu nėra duomenų dėl akivaizdaus ieškinio nepagrįstumo ir neperspektyvumo, teismas paprastai turi tenkinti pareiškėjo prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-636-178/2015). Vien tik aplinkybė, jog ginčo nekilnojamasis turtas, kuris palankaus ieškovui sprendimo atveju galėtų būti grąžintas (priteistas) natūra, yra pas atsakovus, turinčius teisę disponuoti ginčo objektu, patvirtina teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-859/2014).

18. Ieškovė ieškiniu prašo pripažinti negaliojančia 2022 m. kovo 10 d. mainų sutartį Nr. 1418, sudarytą tarp atsakovės UAB „Svaras“ ir atsakovės UAB „VIP Crayfish“ ir taikyti restituciją – grąžinti atsakovei UAB „Svaras“ visą nekilnojamąjį turtą, kuris buvo perleistas ginčijamos 2022 m. kovo 10 d. mainų sutarties pagrindu. Taigi, nagrinėjamoje civilinėje byloje dalis pareikštų reikalavimų yra tiesiogiai susiję su nekilnojamojo turto nuosavybės teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu, todėl, siekiant užtikrinti status quo (liet. esama ar buvusi padėtis) išsaugojimą, tikslinga ginčo turtui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepriklausomai nuo galimo atsakovių nesąžiningumo.

19. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas, suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visais atvejais turi atidžiai tirti ir vertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių ėmimosi būtinumą, bei spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Priešingu atveju (t. y. pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus iškils pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui), būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių turėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1700-464/2018).

20. Minėta praktika aktuali ir nagrinėjamu atveju, kadangi pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslus ir jų taikymo proporcingumo principą, ne tik taikė ieškovės prašomus turto apribojimus ir sprendė, kad yra pagrindas atlikti įrašus nekilnojamojo turto registre apie nuosavybės teisių perleidimo draudimą į žemės sklypus (jų dalis), neareštuojant konkretaus turto, tačiau ir uždraudė atsakovei UAB „VIP Crayfish“ kreiptis į valstybines institucijas dėl leidimo kirsti mišką išdavimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės ir nepagrįstai suvaržo atsakovės teises labiau, nei tai yra būtina ieškinio reikalavimų užtikrinimui. Be to, tokios laikinosios apsaugos priemonės iš esmės yra nesusijusios su pareikštu reikalavimu.

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, draudimas kreiptis į valstybės instituciją ne tik nepagrįstai varžo atsakovės teises, tačiau ir iš esmės neužtikrina sprendimo įvykdymo nagrinėjamoje byloje. Kaip minėta, ieškovė ginčija sandorį, kuriuo perleista nekilnojamo turto (žemės) nuosavybės teisė, o tokį sandorį pripažinus būtų taikoma restitucija – nekilnojamas turtas būtų grąžinamas atsakovei UAB „Svaras“. Įvertinus skundžiamos nutarties motyvus, matyti, kad nagrinėjamu atveju tokio pobūdžio laikinosiomis apsaugos priemonėmis (draudimas kreiptis dėl leidimo išdavimo) yra siekiama užtikrinti ieškovės piniginį išieškojimą kitoje, jau išnagrinėtoje civilinėje byloje pagal 2022 m. kovo 21 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-444-254/2022. Akcentuotina, kad laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos konkrečioje byloje, siekiant užtikrinti būtent nagrinėjamoje byloje priimamą sprendimą. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tik pats draudimas kreiptis į valstybės instituciją dėl leidimo išdavimo, niekaip neapsaugo nuo galimo atsakovės siekio pabloginti ginčo turto padėtį, t. y. vien kreipimasis nesudaro jokių prielaidų teigti, kad miškas bus kertamas (pavyzdžiui, leidimas gali būti neišduodamas ar pan.).

22. Atsižvelgiant į tai, ieškovė, manydama, kad egzistuoja grėsmė, jog ginčo turtas iš esmės bus pablogintas ar tyčiniais atsakovės veiksmais bus mažinama turto vertė, gali kreiptis į teismą dėl tokio pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurios būtų susijusios su ginčo turto apsauga, įskaitant ir disponavimo turtu ribojimą.

23. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovės prašoma laikinoji apsaugos priemonė – draudimas atsakovei kreiptis į valstybės institucijas dėl leidimo kirsti mišką išdavimo, yra susijęs su byloje reiškiamu reikalavimu. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsakovei taikytas draudimas kreiptis į valstybės institucijas dėl leidimo kirsti mišką išdavimo, yra naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas uždrausti kreiptis į valstybės institucijas dėl leidimo išdavimo atmetamas, o kita nutarties dalis, kuria nuspręsta atlikti įrašą viešame registre apie atsakovės UAB „VIP Crayfish“ nuosavybės teisių perleidimo draudimą į šioje byloje ginčijamą turtą, o taip pat uždrausta kirsti ir (ar) kitaip pašalinti žemės sklypuose (jų dalyse) esantį mišką, paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 25 d. nutarties dalį, kuria uždrausta atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „VIP Crayfish“ iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje dienos kreiptis į valstybines institucijas dėl leidimo kirsti mišką atsakovei UAB „VIP Crayfish“ nuosavybės teise priklausančiuose aukščiau nurodytuose žemės sklypuose (jų dalyse) išdavimo, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą šioje dalyje atmesti.

Kitą Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 25 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėja Vilija Mikuckienė