- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-11-28
- Bylos Nr.
- A15.-610-832/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-29-3-00224-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Mindaugas Klemenis
- Pažeidėjas
- V. S.
- Advokatai
- Jelena Pališaitienė
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 1.4.7Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas (ANK 28 str.)
- 1.5.7Administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimas už padarytus kelis administracinius nusižengimus (ANK 38 str.)
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 16.9.7Nežymų sveikatos sutrikdymą ir turto sugadinimą nulėmęs Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 423 str.)
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
- 21.9.11Nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje paskelbimas (ANK 637 str.)
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam V. S., jo atstovei advokatei Jelenai Pališaitienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, dirbančio, nebausto administracine tvarka, administracinio nusižengimo bylą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. V. S. 2018 m. spalio 28 d. 09.24 val., Mažeikių r., kelyje Ežerė – Mažeikiai, ties sankryža su (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „OPEL MOKA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį L. V., nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio ir „T“ formos sankryžoje nuvažiavo tiesiai nuo kelio šlaito žemyn. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis ir suniokoti S. A. K. priklausančio lauko kviečių pasėliai. Įvykus eismo įvykiui, vairuotojas, palikęs automobilį įvykio vietoje ir nepranešęs policijai, iš eismo įvykio vietos pasišalino, po eismo įvykio, ir iki jo aplinkybių nustatymo, vartojo alkoholinius gėrimus.
2. Tokiais savo veiksmais V. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 127, 221, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje.
3. Nagrinėjamu atveju surašytas vienas administracinio nusižengimo protokolas už tris administracinius nusižengimus, padarytus idealiąja sutaptimi. Atsižvelgiant į tai, jog pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, vadovaujantis ANK 614 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinių nusižengimų byla dėl visų administracinio nusižengimo protokole nurodytų nusižengimų, nagrinėtina teisme (ANK 614 str. 3 d.).
Šalies argumentai
4. V. S. teismo posėdžio metu paaiškino, jog savo kaltę pripažįsta iš dalies. Pripažįsta, kad nuvažiavo nuo kelio. Jo telefonas jau naktį buvo išsikrovęs, važiavo esant rūkui apie 6 val. ryto ir nepajuto kaip nuvažiavo nuo kelio. Pėsčiomis grįžo į „Ašvos malūną“ kur visi jau miegojo, nes prieš ten šventė pusbrolio gimtadienį, o jis alkoholio negėrė. Apėjęs namukus nieko nerado, todėl grįžo į banketinę salę, kadangi buvo susinervinęs ir išgėrė.
5. Nagrinėjamu atveju, administracinių nusižengimų padarymo faktines aplinkybes bei V. S. kaltę, padarius ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, patvirtina ir byloje surinkti rašytiniai įrodymai:
6. 2018 m. spalio 31 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. 73-ANR_P-7646-2018, kuriame užfiksuotas administracinių nusižengimų padarymo faktas ir aplinkybės (3 b. l.).
7. 2018 m. spalio 31 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato veikos skyriaus vyresniojo tyrėjo N. G. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2018 m. spalio 28 d. apie 6.00 valandą, V. S. vairuodamas L. V. priklausantį automobilį, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio ir „T“ formos sankryžoje nuvažiavo nuo kelio šlaito žemyn, apgadindamas vairuojamą automobilį bei suniokojo S. A. K. priklausančio lauko kviečių pasėlius. 2018 m. spalio 28 d. 12 valandą 12 minučių V. S. buvo nustatytas 1,72 promilės girtumas (4 b. l.).
8. 2018 m. spalio 29 d. V. S. rašytinis paaiškinimas, kuriame patvirtino, kad vairavo būdamas blaivus, o alkoholį vartojo tik po eismo įvykio (5 b. l.).
9. 2018 m. spalio 30 d. S. A. K. pareiškimas dėl padarytos žalos (7 b. l.).
11. 2018 m. spalio 31 d. S. A. K. pareiškimas dėl pretenzijų neturėjimo (6 b. l.).
12. 2018 m. spalio 29 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (9-10 b. l.).
13. 2018 m. spalio 30 d. informacinis pranešimas Nr. ROIK 0118000592370 (12 b. l.)
14. 2018 spalio 28 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato vyriausiosios patrulės G. P. tarnybinis pranešimas dėl techninio eismo įvykio (13 b. l.).
15. 2018 m. spalio 28 d. blaivumo patikrinimo testas (b. l. 14).2018 m. spalio 28 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės G. P. priimtas paaiškinimas iš V. S. (15 b. l.).
16. 2018 m. spalio 28 d. eismo įvykio vietos schema (16-17 b. l.).
17. 2018 m. spalio 28 d. foto lentelės, kurioje matyti automobilis OPEL MOKA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) po eismo įvykio (18-21 b. l.).
18. 2018 m. spalio 31 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato sprendimas Nr. 73-ANR_SG-8-2018, dėl transporto priemonės grąžinimo savininkui (valdytojui) iki administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimo (22 b. l.).
19. 2018 m. spalio 28 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas (23 b. l.).
20. 2018 m. spalio 28 d. informacinis pranešimas ROIK 0118000588957 (29-30 b. l.).
Dėl ANK 426 straipsnio 1 dalies taikymo
21. Teismo posėdžio metu V. S. ir jo atstovė neneigė, kad V. S. padarė ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytą nusižengimą, tačiau neigė, kad V. S. padarė ANK 426 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą motyvuodami tuo, jog V. S. eismo įvykio nesukėlė, o tik esant rūkui važiavo tiesiai ir nuvažiavo nuo kelio. Blogas oro sąlygas patvirtina pateikta pažyma apie hidrometeorologines sąlygas, tačiau tai nepaneigia fakto, jog V. S. nuvažiavo nuo kelio, taip išvažinėdamas pasėlius bei apgadindamas jo vairuojamo, tačiau jam nepriklausančio automobilio priekinį buferį, ką patvirtina nuotraukos (18-21 b. l.) bei tarnybinis pranešimas (4 b. l.). Tai, kad automobilis buvo apgadintas akivaizdu ir to nesuprasti V. S. negalėjo, nes automobiliu nuvažiavo stačia nuokalne apgadindamas priekinį buferį, kurio apgadinimai akivaizdūs ir apčiuopiami. Šiuos apgadinimus V. S. turėjo matyti apžiūrėjęs automobilį, ir juos turėjo matyti esant įjungtoms automobilio šviesoms.
Motyvuojamoji dalis
22. Pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikomas įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.
23. Pagal KET 222 punktą, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai.
24. Šis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014).
25. Teismas ištyręs ir įvertinęs įrodymus konstatuoja, jog V. S. turėjo suprasti ir suprato, kad padarė eismo įvykį ir sąmoningai pasišalino. O pasišalinęs iš eismo įvykio nesiėmė reikiamų priemonių pranešti policijai, teisindamasis tik tuo, jog buvo išsikrovęs jo mobilaus ryšio telefonas. Tačiau jis neliko įvykio vietoje, nebandė laukti pravažiuojančių automobilių ar užeiti į artimiausią sodybą. O grįžęs į „Ašvos malūną“ pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus, nors tam nebuvo jokios priežasties. Tai, kad automobilį atiduos tik pirmadienį, kai turėjo išskristi į Norvegiją, jis sužinojo vėliau, todėl iki tol nebuvo jokios pagrįstos priežasties jam nerimauti. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog V. S. atvykus policijos pareigūnams melavo ir neigė vairavęs automobilį, teigė, kad jis gėrė ir jį kažkoks Tomas turėjo parvežti, bet jis automobilyje užmigo (15 b. l.). Taigi šios aplinkybės rodo juo nenuoširdumą ir bandymą išvengti atsakomybės.
Dėl ANK 423 straipsnio 3 dalies taikymo
26. V. S. ir jo atstovė advokatė J. Pališaitienė taip pat nesutinka, jog jis padarė ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą.
27. Pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį administracinę atsakomybę, be kita ko, užtraukia alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo padarius KET pažeidimą, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą).
28. Byloje nustatyta, jog V. S. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje. Taip pat nustatyta, kad V. S. po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, t. y. 2018 m. spalio 28 d. 12.12 val., praėjus mažiau nei trims valandoms po eismo įvykio padarymo, V. S. buvo nustatytas 1,72 promilės girtumas (14 b. l.). Vadinasi, V. S. žinodamas, kad sukėlė eismo įvykį (padarė KET pažeidimą, lėmusį kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimą), ir turėdamas pareigą susilaikyti nuo alkoholio vartojimo iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, jį vartojo. Žala šiuo atveju pasėliams buvo nustatyta, tik pretenzijų dėl jos nukentėjęs asmuo nebereiškė, o žala automobiliui nebuvo nustatyta, pretenzijų dėl automobilio apgadinimo nukentėjęs asmuo nebepareiškė.
29. Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų pagrindu, teismas konstatuoja, kad V. S. veiksmai atitinka ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų sudėtis. Už ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytą nusižengimą administracinėn atsakomybėn traukiamo V. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą (ANK 35 str. 1 d. 1 p.). Už šį nusižengimą atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Už nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
30. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas laikytinas vienu pavojingiausių administracinių nusižengimų, keliančių realią grėsmę kitų asmenų saugumui ir gyvybei), pažeidėjo kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia, t. y. pažeidėjas suvokė, kad įstatymas imperatyviai draudžia vartoti alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir pasitraukti iš įvykio vietos, suvokė pavojingą tokio poelgio pobūdį ir norėjo taip elgtis), asmenybę (neteistas, nebaustas administracine tvarka).
31. Įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, atsižvelgęs į pažeidėjo asmenybę, padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, į atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą – pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas konstatuoja, kad administracinės nuobaudos tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti, paskiriant pažeidėjui ANK 417 straipsnio 8 dalies, 423 straipsnio 3 dalies ir 426 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas nuobaudas – baudas, kurių dydis nustatytinas lygus sankcijose nurodytiems baudų vidurkiams.
32. ANK 423 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. ANK 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Šiuo atveju nustatyta, kad automobilis priklauso L. V., kuris automobilį buvo patikėjęs savo draugui V. S..
33. ANK 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis ANK straipsnius ar straipsnio dalis, taip pat kai asmuo padarė du ar daugiau su eismo sauga susijusių administracinių nusižengimų, kurių duomenys gauti iš stacionarių ar mobiliųjų teisės pažeidimų fiksavimo sistemų, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.
34. ANK 423 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. Pagal to paties straipsnio 5 dalį už 423 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.
35. Atsižvelgiant į tai, kad V. S. padarė vieną pavojingiausių administracinių nusižengimų jam skirtinas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, ir nustatytinas minimalus jos terminas. Byloje nėra jokių duomenų, jog sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams.
36. Byloje nesant duomenų, kad transporto priemonės savininkas žinojo, jog transporto priemonė bus naudojama administraciniam nusižengimui daryti, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju transporto priemonės konfiskuoti nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, 417 straipsnio 8 dalimi, 423 straipsnio 3 dalimi, 426 straipsnio 1 dalį, 635-637, 646 straipsniais,
nutaria:
V. S. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam administracines nuobaudas:
– pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalį – 11 Eur (vienuolikos eurų) dydžio baudą.
– pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalį – 1300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams, be transporto priemonės konfiskavimo.
– pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalį – 725 Eur (septynių šimtų dvidešimt penkių eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, šias nuobaudas subendrinti ir V. S. paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams, be transporto priemonės konfiskavimo.
Išaiškinti V. S., jog paskirtą baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą 1001 ir pažeidimo identifikavimo kodą ROIK: 18093812495 (įrašyti mokėjimo nurodymo paskirtyje).
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Šis nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, per nutarimą priėmusį teismą.