Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Linai Paulauskienei, Editai Leščinskienei

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, gyvenanti (duomenys neskelbtini), išsituokusi, nedirbanti, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

5.5. 2026 m. sausio 7 d. neblaivumo nustatymo aktu, kuriame užfiksuota, kad R. S. nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, eiti tiesia linija negali, stovėdama pirštu pataikyti į nosies galą negali, ji nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 24 minutes, ir buvo tikrinamas atliktas prietaisu „Alcotest 7510“ Nr. ARRF 0065, patikros sertifikato Nr. 2405688. Pirmasis tikrinimas atliktas 2026 m. sausio 7 d. 20.24 val., nustatytas 2,62 promilių girtumas, antras tikrinimas atliktas 20.46 val., nustatytas 2,66 promilių girtumas. R. S. su tikrinimo rezultatais sutiko (b. l. 21);

5.6. 2026 m. sausio 8 d. VšĮ ,,Emprekis“ pažyma, kurioje užfiksuota, kad automobilio ,,Renault Trafic“ vertė 3270,00 Eur (b.l.25);

5.7. 2026 m. sausio 8 d. VĮ ,,Regitra“ pažyma, kurioje užfiksuota, kad automobilio ,,Renault Trafic“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas-valdytojas A. M. (b. l. 24);

5.8. 2026 m. sausio 8 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad R. S. pateikė – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą VĮ ,,Regitra“ (duomenys neskelbtini) (b. l. 85-87);

5.9. 2026 m. sausio 12 d. informacija, kurioje užfiksuota, kad automobilis ,,Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu., (duomenys neskelbtini), grąžintas A. M. (b. l.39-46).

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos teisinės kvalifikacijos

2. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Iš šio straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad sprendžiant, ar asmens veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius, pakanka nustatyti, jog asmuo atliko bent vieną iš komentuojamame straipsnyje numatytų alternatyvių veiksmų, t. y. vairavo neblaivus arba mokė praktinio vairavimo, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

3. Teismų praktikoje vairavimas esant neblaiviam, kai asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, vertintinas kaip piktybiškas, itin šiurkštus ir pavojingas, rodantis asmens itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, elgesys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-283-942/2020, 2K-72-976/2022).

5. Kaltinamoji kelių transporto priemonės vairavimo būnant apsvaigus nuo alkoholio faktus pripažino visiškai ir neginčijo. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, t. y. kaltinamosios prisipažinimą, šio nuosprendžio 5.1. – 5.9. punktuose išvardintų rašytinių įrodymų turinį, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu įrodymų ištyrimu sprendžia, kad kaltinamosios R. S. kaltė padarius nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta, o jos padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

10. Teisme gautas A. Š. prašymas atleisti kaltinamąją R. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti, R. S. perduodant jo atsakomybei, skiriant laidavimą be užstato. Prašyme A. Š. nurodo, kad R. S. gyvena kaimynystėje, jie nuolat bendrauja, ji vertina jo nuomonę, klauso jo patarimų, kad daro ir ateityje jai darys teigiamą įtaką. Taip pat pažymi, kad nėra teistas, vieną kartą baustas administracine tvarka, nes žvejojo draudžiamu būdu, mano, kad yra vertas teismo pasitikėjimo. Prašo taikyti laidavimą be užstato, nes turi neįgalumą, nustatytas darbingumo lygis 45 proc., jo pajamos per mėnesį yra 320 Eur, tai laidavimas su užstatu būtų per didelė finansinė našta.

11. BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. To paties straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos, kuomet asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas; 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 4 dalis).

12. Nagrinėjamu atveju R. S. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, yra neteista, visiškai pripažino savo kaltę ir dėl savo veiksmų gailisi, žala nepadaryta. Laiduotojas A. Š. nėra teistas, baustas administracine tvarka vieną kartą. Tiek pati kaltinamoji, tiek A. Š., teisiamojo posėdžio metu nurodė manantys, kad A. Š. sugebės daryti teigiamą įtaką R. S., yra įsitikinę, kad ji suprato savo veiksmų neigiamą poveikį ir ateityje nebenusikals.

13. Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad A. Š. yra vertas teismo pasitikėjimo kaip laiduotojas, o R. S., yra pagrindo manyti, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą R. S. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją A. Š. atsakomybei, nustatant minimalų įstatymo numatytą laidavimo terminą – 1 metus (BK 40 straipsnio 5 dalis). A. Š. tiek prašyme, tiek teismo posėdžio metu prašė taikyti laidavimą be užstato, nes pajamos mažos ir jam tai būtų per sunkti našta, todėl šiuo atveju taikytinas laidavimas be užstato (BK 40 straipsnio 6 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės

14. BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal teismų praktiką vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-489/2017).

15. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamoji R. S. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, susijusį su transporto priemonės vairavimu esant neblaiviai, todėl, nors ji ir padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, gailisi, teismas sprendžia, jog kaltinamajai tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą įgyti ir naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnio 2 dalis).

16. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Sprendžiant šio draudimo termino nustatymo klausimą, be anksčiau įvertintų aplinkybių, atsižvelgtina į tai, kad R. S. nusikalstamą veiką padarė būdama neteista, teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl padarytos veikos labai galisi, tačiau padarė vieną pavojingiausių visuomenėje nusikalstamų veikų, todėl darytina išvada, jog uždraudus naudotis specialia teise įstatymo numatytam mažesniam nei vidurkis – dviejų metų terminui, bus įgyvendinta bausmės paskirtis. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę dienos, t. y. 2026 m. sausio 8 d.

Dėl turto konfiskavimo

17. Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas, tai yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktą kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti.

18. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. (BK 72 straipsnio 2 dalis). Įstatymas tiesiogiai nenumato, kas BK 72 straipsnio prasme laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos įrankiais pripažįstami daiktai, kuriais, siekdamas sumažinti pastangas ar koncentruoti jėgas, kaltininkas tiesiogiai daro poveikį nusikalstamos veikos dalykui ar nukentėjusiam asmeniui ir taip padaro žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018, 5.2.–5.3. punktai).

19. Pagal BK 72 straipsnio 1 – 4 dalių nuostatas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktą pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas. Pagal BK 72 straipsnio3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

20. Narinėjamu atveju transporto priemonė – automobilis ,,Renault Trafic“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra tiesioginė nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kurios nesant nebūtų galima ir uždrausta veika, nekiltų ir baudžiamosios atsakomybės klausimas. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog automobilis ,,Renault Trafic“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas A. M. vardu. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji nurodė, kad automobilį ji vairavo ir nepasakė A. M., kad yra vartojusi alkoholio, jis nežinojo, nesuprato, kad ji yra neblaivi ir leido jai vairuoti neblaiviai. Teismas vertina, kad kaltinamoji pati savavališkai vairavo A. M. priklausantį automobilį būdama neblaivi. Ši transporto priemonė yra padarytos nusikalstamos veikos įrankis, tačiau automobilis ,,Renault Trafic“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – pakvitavimu grąžintas jo teisėtam savininkui A. M.. Iš nuteistosios R. S. konfiskuotina automobilio ,,Renault Trafic“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 3270 Eur (vertė nustatyta pagal VšĮ „Emprekis“ 2026 m. sausio mėnesio pažymą).

21. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamosios gynėjas, advokatas, prašė konfiskuoti mažesnę pinigų sumą nei nurodyta VšĮ „Emprekis“ pažymoje, motyvuodamas tuo, kad pagal Aukščiausiojo Teismo praktiką gali būti konfiskuojama mažesnė suma, t. y. dalis automobilio vertės, tačiau nenurodė konkrečios praktikos. Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020). Kadangi šiuo atveju byloje nėra kitų duomenų apie automobilio vertę, kurie būtų tikslesni ar patikimesni nei VšĮ „Emprekis“ pateikti duomenys, teismas sprendžia, kad konfiskuotina pinigų suma nustatytina pagal VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodytą automobilio vertę.

22. 2026 m. sausio 27 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyrius pateikė patikslintą prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo teikiant antrinę teisinę pagalbą kaltinamajai R. S.. Prašyme nurodyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu kaltinamosios R. S. interesus atstovauti buvo paskirtas advokatas Valdas Kairys. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos R. S. sudaro 229,17 Eur.

23. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

24. Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtiną gynėjo dalyvavimą tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo.

25. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorius, remiantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu (nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka), R. S. parinko gynėją advokatą Valdą Kairį. Tokios aplinkybės rodo, kad šioje byloje, siekiant įgyvendinti kaltinamosios teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamosios valios (LAT 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014). Esant šioms aplinkybėms, išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą šioje byloje iš R. S. nepriteistinos.

26. Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas – taikytinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

27. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis ,,Renault Trafic“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo raktelis, registracijos liudijimas, kurie pagal pakvitavimą grąžinti A. M. – nuosprendžiui įsiteisėjus – paliktini teisėtam savininkui A. M.; R. S. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (esantis prie bylos galinio viršelio) – nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas jį išdavusiai institucijai AB „Regitra“; DVD laikmena (1 vnt.) (esanti prie bylos galinio viršelio) – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu

nusprendžia:

R. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą pagal laidavimą be užstato, perduodant ją laiduotojo A. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), atsakomybei 1 (vienerių) metų laikotarpiui, baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, R. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dviejų) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. sausio 8 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 6 dalimis, R. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti automobilio ,,Renault Trafic“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 3270 Eur (tris tūkstančius du šimtus septyniasdešimt eurų).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą – taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- lengvąjį automobilį ,,Renault Trafic“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą, užvedimo raktelį – pagal pakvitavimą grąžinti A. M. – nuosprendžiui įsiteisėjus – palikti teisėtam savininkui A. M.;

- R. S. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (esantį prie baudžiamosios bylos galinio viršelio) – nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti jį išdavusiai institucijai AB „Regitra“;

- DVD laikmeną (1 vnt.) (esančią prie bylos galinio viršelio) – nuosprendžiui įsiteisėjus – palikti saugoti prie bylos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 9 punktu išaiškinti kaltinamajai R. S., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.