- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-10-28
- Bylos Nr.
- I-3838-121/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01836-2013-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas, Egidija Puzinskaitė, Nijolė Žalnieriūnienė
- Pareiškėjas
- G. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai
- Advokatai
- Laurynas Biekša
- Kategorijos
- 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijos Puzinskaitės, Henriko Sadausko ir Nijolės Žalnieriūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjo G. L. atstovui advokatui Laurynui Biekšai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. L. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas G. L. kreipėsi į teismą su skundu (b.l. 1–6), prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM) 2013-05-10 sprendimą Nr. 1D-4760 (11); 2) įpareigoti atsakovą apskaičiuoti ir išmokėti neteisėtai neišmokėtą paskirtos valstybinės pareigūnų ir karių pensijos (toliau – Pensija) dalį, neišmokėtą nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31; 3) atnaujinti praleistą terminą reikalavimams dėl Pensijos nepriemokos, atsiradusios nuo 2010-01-01 iki 2010-04-08 pareikšti.
Paaiškina, kad nuo 1995 m. jam paskirta 1 167 Lt dydžio Pensija, tačiau 2010-01-01, įsigaliojus Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo įstatymui (toliau – Laikinasis įstatymas) jam buvo mokama perskaičiuota ir sumažinta 380 Lt dydžio Pensija. Dėl to jis kreipėsi į VRM, kuri 2013-05-10 sprendimu Nr. 1D-4760 (11) atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą, nes praėjo daugiau nei 6 mėnesiai nuo paaiškėjimo apie nepriemokos neteisėtumą dienos. Pareiškėjas su šiuo VRM sprendimu nesutinka, mano, kad Viešojo administravimo 23 straipsnio nuostatos šiam atvejui netaikytinos ir nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2013-03-12 nutartį administracinėje byloje Nr. 552-516/2013, kurioje konstatuota, jog pažeistų teisių dėl valstybinės pensijos mokėjimo gynimo terminą nustato Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnis. Tai reiškia, kad iki 2013-01-01 (naujos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. redakcijos) dėl Pensijų sumažinimo galima kreiptis per trejų metų terminą. Jam sumažinta Pensija išmokama nuo 2010-01-01 iki 2012-12-31, į VRM dėl susidariusios Pensijos nepriemokos jis kreipėsi 2013-04-09, vadinasi, jis termino dėl Pensijos nepriemokos, kurios buvo neišmokėtos nuo 2010-04-09 iki 2012-08-31, nepraleido. Sutinka, kad Pensijos nepriemokai nuo 2010-01-01 iki 2010-04-08 terminą praleido, tačiau nurodo, kad situacija dėl Pensijų perskaičiavimo ir jų sumažinimo nevienareikšmė, nes Konstitucinio Teismo (toliau – KT) 2012-02-06 nutarimas buvo paskelbtas tik 2012-09-21 ir per visą šį laikotarpį nebuvo vienintelio vertinimo, ar toks Pensijų perskaičiavimas (o kartu - ir VRM sprendimas) yra teisėtas.
Teigia, kad jis nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 turėjo draudžiamųjų pajamų, todėl, jam taikant Laikinojo įstatymo 5 str. 1 dalies nuostatas, buvo mokama sumažinta Pensija. Toks Pensijos sumažinimas yra nepateisinamas, todėl pareiškėjui turi išmokėta negautos Pensijos dalis, o VRM 2013-05-10 sprendimas Nr. 1D-4760 (11) - panaikintas.
Atsiliepimas
Atsakovė ir atsakovės Lietuvos valstybės atstovė VRM atsiliepime į skundą (b.l. 13–14) prašo pareiškėjo jį atmesti kaip nepagrįstą arba bylą nutraukti. Jeigu teismas nuspręs tenkinti pareiškėjo skundą, prašo Pensijos perskaičiavimo kompensavimą pareiškėjui atidėti iki 2014-02-01.
Paaiškina, kad Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 6 dalyje nustatyta, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai. Kadangi pareiškėjas su prašymu išmokėti neišmokėtą Pensijos dalį į VRM kreipėsi tik 2013-04-09, t.y. praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams nuo paaiškėjimo apie nepriemokos neteisėtumą (KT 2012-02-06 nutarimo paskelbimo „Valstybės žiniose“ 2012-09-21), jo prašymas paliktas nenagrinėtu pagrįstai (nurodo VAAT sprendimus adm. bylose Nr. 1-2844-208/2013, I-2366-815/2013).
Dėl nepriemokos paaiškino, kad Pensijos perskaičiavimas ir mokėjimas jo nurodytu laikotarpiu buvo atliekamas pagal tuo metu galiojusias Laikinojo įstatymo nuostatas. Nesant KT sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymų ar kitų teisės aktų, motyvuodamos šio akto nekonstitucingumu, todėl atitinkami VRM veiksmai laikytini teisėtais. Taip pat nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas konstatavo, kad pareiškėjas į VRM dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo kreipėsi tik 2013-03-14, t. y. pasibaigus įstatymo nustatytam terminui ginti savo teises, todėl pareiškėjas neturi teisės teisme reikalauti pašalinti jo teisių pažeidimą, nes praleido terminą kreiptis į teismą ir skundą atmetė, o administracinę bylą 2013-06-14 sprendimu nutraukė, nes pareiškėjas dėl Pensijos nepriemokos išmokėjimo kreipęsis tik 2013-01-03 ir praleido įstatymų nustatytus terminus ginti savo teises, t. . nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir ja nebegalima pasinaudoti. Šiuo atveju pareiškėjas neįrodė, jog VRM ar jos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal tuo metu galiojusius ar šiuo metu galiojančius įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo ar privalo veikti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
Faktinės bylos aplinkybės.
Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad VRM 1995-11-09 sprendimu Nr. 13456 pareiškėjui nuo 1995-10-09 neterminuotai paskirta 857,55 Lt dydžio Pensija (b.l. 17).
VRM 2013-04-11 gautas pareiškėjo 2013-04-09 prašymas dėl susidariusios Pensijos nepriemokos (b.l. 18). VRM skundžiamu 2013-05-10 sprendimu Nr. 1D-4760 (11) informavo, jog pareiškėjo prašymo nenagrinės, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 6 dalimi, kadangi praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai nuo paaiškėjimo apie nepriemokos neteisėtumą dienos, t.y. KT 2012-02-06 nutarimo paskelbimo „Valstybės žiniose“ 2012-09-21 (b. l. 19).
Remiantis Sveikatos priežiūros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2013-06-18 pažyma Nr. 11PP (P)-3952 „Apie 2010–2012 m. pensijos dydį“ (b.l. 20) nustatyta, kad G. L., Pensijos indeksavus, paskirta 1 168,75 Lt dydžio Pensija. Perskaičiavus Pensiją pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį, pareiškėjui 2010 m. sausio mėn.–2012 m. rugpjūčio mėn. buvo priskaičiuota iš viso 34 989,48 Lt pensijos. Perskaičiavus Pensiją pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį, pareiškėjui nuo 2010 m. sausio mėn. iki rugsėjo mėn. iš viso buvo išmokėta 14 676,33 Lt Pensijos.
Teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, analizė bei išvados.
Dėl termino kreiptis ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka ir 2013-05-10 sprendimo Nr. 1D-4760 (11) teisėtumo .
Minėta, jog atsakovė Ministerija skundžiamu 2013-05-10 sprendimu Nr. 1D-4760 (11), pasirėmusi Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 6 dalimi, atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą geruoju sumokėti jam Pensijos nepriemoką.
Pirma, atsakovė, atsisakymą nagrinėti prašymą motyvavo netinkamu teisės aktu (LVAT 2013-03-12 nutartis adm. byloje Nr. 552-516/2013).
Kreipimosi ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, pradedant nuo 2010-01-01 iki 2013-01-01 (t.y. nuo Pensijos pareiškėjui perskaičiavimo pagal Laikinąjį įstatymą) buvo reglamentuota Valstybinio socialinio draudimo įstatyme bei Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatyme.
2005-05-19 Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. X-209 (toliau – Pensijų įstatymas) 45 str. 1 dalyje buvo numatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti apskundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Pensijų įstatymo 45 str. 2 dalyje nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti apskundžiami teismui.
Teismo vertinimu, šiam ginčui Pensijų įstatymo 45 str. 1 dalis pagal analogiją netaikytina. Tokia teismo pozicija grindžiama šiais argumentais.
Pagal aktualios redakcijos Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 1 str. 1 dalį administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių (inter alia viešojo administravimo) teisinių santykių, o viešasis administravimas pagal ABTĮ 2 str. 1 dalį yra apibrėžiamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas nėra kildinamas iš neteisėtos viešojo administravimo subjekto, atsakingo už valstybinės pareigūno pensijos paskyrimą, jo dydžio apskaičiavimą ir t.t. (t.y. Vidaus reikalų ministerijos) veiklos, skirtos įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: neteisėto individualaus (t.y. skirto pareiškėjui) administracinio sprendimo priėmimo, netinkamos įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolės, netinkamo įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimo (neteikimo), netinkamo viešųjų paslaugų teikimo administravimo. Pareiškėjo teisė reikalauti pažeistos teisės gynimo kildinama iš ydingo teisės akto (teisės normų), kurios vėliau Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintas nekonstitucinėmis, priėmimo. Seimas nėra viešojo administravimo subjektas (ABTĮ 2 str. 6 d.), o jo veikla – įstatymų leidyba – nėra nei viešasis, nei tuo labiau vidaus administravimas. Tokio pobūdžio Pensijos gavėjo skundas (t.y. dėl Pensijos nepriemokos, kuri, kaip yra šiuo atveju, atsirado ne dėl VRM netinkamo viešojo administravimo) ikiteismine tvarka gali būti, bet nebūtinai turi būti išnagrinėtas ikiteismine tvarka.
Dėl nurodytų motyvų skundžiamas atsakovės sprendimas, kuriuo atsisakyta ikiteismine tvarka išnagrinėti prašymą, naikinamas.
Dėl pensijos nepriemokos.
Minėta, jog pareiškėjas, kuris yra valstybinės pareigūno pensijos gavėjas, prašo priteisti Pensijos nepriemoką, kuri susidarė dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo.
1994-12-22 Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 1 str. 3 dalyje (1995-07-04 įstatymo Nr. I-1012, 2002-07-02 įstatymo Nr. IX-1013, 2006-12-12 įstatymo Nr. X-978 redakcija) nustatyta, kad inter alia pareigūnų valstybinės pensijos skiriamos pagal specialiuosius įstatymus.
2005-05-19 Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. X-212 4 str. 1 punkte nustatyta, kad pagal šį įstatymą skiriama inter alia pareigūno valstybinės pensijos už tarnybą (1 p.). Šio įstatymo 16 str. 6 dalyje (2005-12-23 įstatymo Nr. X-477 redakcija) nustatyta, kad pensininkui, kuris nėra vienas iš asmenų, išvardytų Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1–6, 8 ir 9 punktuose, taip pat nėra ūkininkas ar jo partneris pagal Ūkininko ūkio įstatymą, prie pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą mokamas valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedas, iki jis įgis teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją. Kai pensininkas įgyja šią teisę, šioje dalyje nurodytas priedas nebemokamas, neatsižvelgiant į valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimą, nuo tos dienos, nuo kurios jis tapo vienu iš asmenų, išvardytų Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1–6, 8 ir 9 punktuose, arba ūkininku ar jo partneriu.
2009-02-09 Laikinojo įstatymo Nr. XI-537, kuris įsigaliojo 2010-01-01, 1 str. 2 d. 1 punkte nustatyta, kad šis įstatymas taikomas asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal inter alia Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą. Laikinojo įstatymo 4 str. 1 dalyje nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 str. 2 d. 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Laikinojo įstatymo 1 priede nustatyta koeficiento, taikomo apskaičiuojant valstybinių pensijų, rentų ir kompensacijų dalį, apskaičiavimo formulė K = 0,95, kai P < = 70 Lt; K = 1 – {0,05 + [(0,1 – 0,05): (200 – 70)] x (P – 70)}, kai 70 < = P < = 200 Lt; K = 1 – {0,1 + [(0,15 – 0,1): (800 – 200)] x (P– 200)}, kai 200 < = P < = 800 Lt; K = 1 – {0,15 + [(0,2 – 0,15): (1 800 – 800)] x (P – 800)}, kai 800 < = P < = 1 800 Lt; K = 0,8, kai P > = 1 800 (K – koeficientas; P – išmokos (išmokų sumos) dydis).
Laikinojo įstatymo 5 str. 1 dalyje (2010-02-11 įstatymo Nr. XI-680, 2010-10-26 įstatymo Nr. XI-1072 redakcija) nustatyta, kad valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, rentų buvusiems sportininkams, dirbantiems kūno kultūros ir sporto srityje, kompensacinių išmokų teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojams bei šalpos kompensacijų gavėjams, kurie po išmokos paskyrimo yra arba buvo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 str. 1 d. 1, 3, 4, 5 ir 13 punktus ir kurie tą mėnesį, į kurį atsižvelgiama apskaičiuojant mokėtiną išmokos dalį, turėjo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna (gavo) ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (toliau pajamos ir pašalpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), mokama paskirtos, o jei išmoka yra perskaičiuota pagal šio įstatymo 4 straipsnį, – perskaičiuotos išmokos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į draudžiamųjų pajamų dydį. Tuo atveju, kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas, kai išmoka mokama už praėjusį mėnesį, atsižvelgiama į užpraeito mėnesio draudžiamąsias pajamas.
Laikinojo įstatymo 5 straipsnis neteko galios 2012-06-30 įstatymu Nr. XI-2195 nuo 2012-09-01.
Laikinojo įstatymo 16 str. 4 dalyje nustatyta, kad Vyriausybė iki 2010-07-01 parengia ir patvirtina sumažintų valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų kompensavimo tvarkos aprašą.
Konstitucinis Teismas 2012-02-06 priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriuo inter alia pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai;
pripažino, kad Laikinojo įstatymo 5 str. 1 dalis (2010 m. vasario 11 d. redakcija; 2010 m. spalio 26 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštaravo Konstitucijos 48 str. 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“;
pripažino, kad Laikinojo įstatymo 16 str. 4 dalis tiek, kiek įstatymu nėra nustatyti sumažintų valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų esminiai kompensavimo elementai, neprieštarauja Konstitucijai;
nutraukė bylos dalį pagal pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo – prašymus ištirti, ar Laikinojo įstatymo 16 str. 4 dalis tiek, kiek joje nenustatytas pareigūnų ir karių sumažintų valstybinių pensijų kompensavimas, neprieštarauja Konstitucijos 23, 29, 48, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui;
Laikinasis įstatymas tiek, kiek jame nenustatytas sumažintų valstybinių pensijų kompensavimas, neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui;
Laikinojo įstatymo 16 straipsnis tiek, kiek jame nenustatytas sumažintų valstybinių pensijų kompensavimas, neprieštarauja Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Konstitucinis Teismas nustatė, kad pagal Laikinojo įstatymo 5 str. 1 dalies (2009-12-09 redakcija) nuostatas valstybinės pensijos perskaičiuojamos draudžiamųjų pajamų turintiems ir privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiamiems asmenims, dirbantiems tam tikrą darbą, išskyrus asmenis, užsiimančius tam tikru verslu; jiems valstybinės pensijos dar kartą perskaičiuojamos pagal Laikinojo įstatymo 5 str. 2 dalies nuostatas. Valstybines pensijas gaunantiems, tačiau nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems asmenims Laikinojo įstatymo 5 str. 1, 2 dalių (2009-12-09 redakcija) nuostatos netaikomos. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad įstatymų
leidėjas, ginčijamu teisiniu reguliavimu sudaręs prielaidas dirbantiems tam tikrą darbą ar užsiimantiems tam tikru verslu valstybinių pensijų gavėjams valstybines pensijas sumažinti daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams būtent dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, suvaržė Konstitucijos 48 str. 1 dalyje įtvirtintą jų teisę laisvai pasirinkti darbą arba užsiimti tam tikru verslu, nes įgyvendinus šią jų teisę jiems paskirta valstybinė pensija vien dėl to, kad jie dirbo tam tikrą darbą ar užsiėmė tam tikru verslu, buvo mažinama daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams.
Įvertinus pasakytą šiame teismo sprendime, darytina išvada, jog pareiškėjui pensijos perskaičiavimas pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį jo konstitucinių teisių nepažeidė, todėl buvo atliktas teisėtai, gi pensijos sumažinimas pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį prieštaravo Konstitucijai, todėl tokia pareiškėjo pažeista teisė turi būti ginama.
Pagal cituotą Pažymą skirtumas tarp pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį perskaičiuotos ir Laikinojo įstatymo 5 straipsnį perskaičiuotos ir realiai išmokėtos pensijos yra 16 425,43 Lt ((34 989,48–(971,93x4)-14 676,33), todėl šis reikalavimas tenkinamas.
Dėl atsakovės prašymo Pensijos perskaičiavimo kompensavimą atidėti iki 2014-02-01 pagrįstumo
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjui visa paskirta Pensija nemokama nuo 2010 m. sausio mėn., t. y. jau beveik 3 metus. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad tai pakankamai ilgas laiko tarpas, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo atžvilgiu būtų neteisinga Pensijos perskaičiavimo kompensavimą atidėti kitiems metams.
Įvertinus tai, atsakovės prašymas Pensijos perskaičiavimo kompensavimą atidėti iki 2014-02-01 negali būti tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1, 3 p., 127 str., teisėjų kolegija
nusprendė:
pareiškėjo G. L. skundą patenkinti.
Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013-05-10 sprendimą Nr. 1D-4760 (11).
Priteisti G. L. (a.k(duomenys neskelbtini) iš Lietuvos Respublikos 16 425,43 Lt (šešiolika tūkstančių keturis šimtus dvidešimt penkis litus 43 centus) valstybinės pareigūnų pensijos nepriemoką.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.