- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2014-09-04
- Bylos Nr.
- 1-224-322/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Borkovskienė
- Kaltinamasis
- M. A.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Laima Borkovskienė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Deimantės Banaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 67-1-00241-14 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje
M. A., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs 1995 m. rugpjūčio 31 d. Kelmės rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 7 klasių išsilavinimą, Šiaulių Normundo Valterio jaunimo mokyklos moksleivis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – Šiaulių miesto savivaldybė, teistas:
1) 2012-06-05 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį, BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 2 punktu laisvės apribojimu 1 metams 2 mėnesiams, įpareigojant tęsti mokslą ir būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis M. A. 2014 m. kovo 24 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), UAB „Klovas“ priklausančioje parduotuvėje už 800 Lt kartu su M. T. realizavo, t. y. pardavė 2 nešiojamus kompiuterius „DELL“, bendros 7252,74 Lt vertės, priklausančius Kelmės rajono savivaldybės administracijai, žinodamas, kad šiuos kompiuterius slapta pagrobė M. T. ir E. G..
Kaltinamasis M. A., kai jam buvo pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 189 straipsnio 1 dalyje, kaltu visiškai prisipažino ir parodė (116 b. l.), kad 2014 m. kovo mėnesį, tikslios datos dabar jau nepamena, jam paskambino M. T.. M. T. pažįsta, nes Mantas mokosi toje pačioje mokykloje. Paskambinęs Mantas pasiūlė susitikti. Dėl ko reikia susitikti, neaiškino. Su Mantu susitiko Akropolyje. Susitikus Mantas jam paaiškino, kad reikia padėti parduoti vogtus du kompiuterius. Mantas sakė, kad atsilygins. Mantas iš pradžių už pagalbą siūlė 50 Lt, tačiau jam nesutikus, Mantas pasiūlė 100 Lt, tuomet jis sutiko. Besikalbant su Mantu prie jų atėjo Manto pusbrolis, kurio vardo ir pavardės nežino, tik pažįsta iš matymo. Tuomet nuėjo prie parduotuvės, kurios nei pavadinimo, nei adreso nežino. Manto pusbrolis liko lauke, o jis ir Mantas nuėjo į parduotuvę. Mantas kompiuterius į parduotuvę jau prieš tai buvo nunešęs. Parduotuvės darbuotojas paprašė dokumento, jis darbuotojui davė savo asmens tapatybės kortelę. Matė, kad jo asmens tapatybės kortelę atsišvietė. Parduotuvės darbuotojas teiravosi, ar kompiuteriai yra vogti. Jis pasakė, kad kompiuteriai nevogti. Kai atsišvietė dokumentą, parduotuvės darbuotojas, jam padavė 800 Lt. Pinigius jis įsidėjo į kišenę ir su Mantu išėjo į lauką. Išėję nuėjo prie Manto pusbrolio, kuris buvo likęs lauke. Lauke jis Mantui padavė 700 Lt, sau pasiliko 100 Lt, nes būtent tokią sumą su Mantu buvo sutarę. Kai gavo pažadėtą sumą, jis iš karto nuėjo. Nematė, kad Mantas būtų dalinęsis pinigus su pusbroliu. Mantas tik pasakė, kad kompiuteriai yra vogti, tačiau daugiau nieko neaiškino. Nepasakė, kam priklausė tie kompiuteriai, o jis ir neklausė, nes jam buvo neįdomu. Mantas prieš einant į parduotuvę jam pasakė, kad kompiuteriai vogti ir jis jau prie eidamas į parduotuvę ir paimdamas pinigus už kompiuterius žinojo, jog kompiuteriai yra vogti. Su Manto pasiūlymu sutiko, nes jam reikėjo pinigų. Supranta, kad padėjo Mantui parduoti vogtą daiktą (126 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo M. A. kaltė įrodyta.
Įtariamasis M. T., kurio atžvilgiu 2014 m. rugpjūčio 5 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 93 straipsnio pagrindu, parodė, kad 2014 m. kovo mėnesį, tikslios datos dabar jau nepamena, jis buvo pas močiutę, gyvenančią (duomenys neskelbtini). Pas močiutę jį atvežė E. G. sesuo. E. G. yra jo antros kartos pusbrolis. G. močiutė gyvena tame pačiame kaime, kaip ir jo močiutė. Su Edgaru sugalvojo nueiti į (duomenys neskelbtini) esančią biblioteką. Kai ėjo į biblioteką buvo penktadienis arba šeštadienis, dabar tiksliai nepamena. Biblioteka yra daugiafunkciniame centre. Kai įėjo į daugiafunkcinį centrą, ieškojo bibliotekos. Ieškodami bibliotekos darė visas duris, nes ten buvo daug durų. Pradarę vienas duris, pamatė prie lango sudėtas dėžes. Duryse, kurias pradarė, buvo paliktas raktas, tačiau durys buvo neužrakintos. Pamatę dėžes, sugalvojo nueiti prie dėžių pasižiūrėti. Priėję pamatė, kad ant dėžės yra nupiešti kompiuteriai. Suprato, kad dėžėse gali būti sudėti kompiuteriai. Edgaras vieną dėžę pakėlė, norėdamas pažiūrėti, ar sunki. Tačiau pirmą kartą nei jis, nei Edgaras dėžių neardė. Kai Edgaras pakilnojo dėžę, abu išėjo. Išėjęs sugalvojo, kad gali pavogti kompiuterį. Už kokių 20 minučių, abu kartu grįžo į tas pačias patalpas ir Edgaras išardė vieną dėžę. Edgaras dėžę atplėšė raktu. Dėžėje buvo nešiojamas kompiuteris. Edgaras iš dėžės išėmė kompiuterį ir padavė jam. Kai Edgaras padavė kompiuterį, jis kompiuterį užsikišo už striukės ir abu kartu išėjo iš patalpos. Išėjęs iš centro, nuėjo į netoli esantį mišką ir ten paliko pavogtą kompiuterį. Palikę kompiuterį miške, sugalvojo vėl nueiti į centrą ir iš tos pačios patalpos pavogti dar vieną kompiuterį. Grįžę į centrą nuėjo į tą pačią patalpą. Jis raktu išardė kitą dėžę ir išėmęs kompiuterį padavė Edgarui. Edgaras kompiuterį užsikišo už striukės ir abu išėjo iš patalpos. Išėję iš centro, nuėjo į miškelį, pasiėmė ten paliktą kompiuterį ir nuėjo pas jo močiutę. Abu kompiuterius jis padėjo už lovos. Pirmadienį atvažiavo mama. Jis abu kompiuterius susidėjo į kuprinę ir parsivežė į Šiaulius. Edgaras kompiuterių nevežė, nes neturėjo, kaip parsivežti. Tą pačią dieną su Edgaru susitiko Akropolyje. Abu kompiuterius nunešė į parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), tikslesnio adreso nežino, ir pardavė. Jis nešė į parduotuvę parduoti kompiuterius. Kartu su juo į parduotuvę dar ėjo M. A., nes iš pradžių parduodant kompiuterį prašė dokumentų, o jis buvo nepilnametis. Už abu kompiuterius gavo 800 Lt, pasidalino po 400 Lt. Gautus pinigus išleido savo reikmėms (74 b. l.).
Papildomai M. T. parodė, kai grįžo į Šiaulius, jis vienas nunešė abu kompiuterius į kompiuterių parduotuvę, kad juos parduoti. Parduotuvės, į kurią nunešė kompiuterius, adreso ir pavadinimo nežino. Parduotuvės darbuotojas abu kompiuterius liepė palikti, kad galėtų juos patikrinti ir liepė sugrįžti už valandos. Kai po valandos vėl nuėjo į parduotuvę, jam pasakė, kad už vieną kompiuterį galės sumokėti 400 Lt, t. y. už abu kompiuterius sumokės 800 Lt. Jis su šia suma sutiko. Parduotuvėje dirbęs asmuo jam pasakė, kad reikia asmens, kuris būtų pilnametis. Tuomet paskambino pažįstamam M. A. ir paprašė paslaugos. Dabar jau tiksliai nepamena, kur su Mariumi susitiko, tačiau kai susitiko jis Mariui pasakė, kad turi padėti parduoti kompiuterius. Jis Mariui pasakė, kad kompiuteriai yra vogti. Daugiau Mariui nieko neaiškino, nes Marius nieko daugiau ir neklausė. Mariui už tai, kad padės parduoti vogtus kompiuterius, pažadėjo atsilyginti. Susitarė, kad Mariui duos 100 Lt. Jam ir Mariui besikalbant prie jų atėjo E. G.. Tuomet jis kartu su M. A., nuėjo į parduotuvę, o Edgaras liko laukti lauke. Kai nuėjo į parduotuvę, darbuotojas paprašė Mariaus dokumento. Parduotuvės darbuotojas atsišvietė dokumentą ir Mariui padavė pinigus. Išėjus į lauką, Marius pinigus perdavė jam. Marius iš karto pasiliko 100 Lt sau, kaip ir buvo sutarę. Jis gavo 700 Lt. Kai Marius jam padavė pinigus, Marius iš karto kažkur nuėjo. Tuomet jis su Edgaru per pusę pasidalino gautą pinigų sumą, kiekvienam išėjo po 350 Lt. Gautus pinigus išleido savo reikmėms. Kompiuterius iš Pašilėje esančio centro pavogė dviese su E. G.. Dėl įvykdytos vagystės gailisi (76 b. l.).
Įtariamasis E. G. parodė, kurio atžvilgu ikiteisminis tyrimas 2014 m. rugpjūčio 5 d. nutrauktas Lietuvos Respublikos BK 93 straipsnio pagrindu, parodė, kad 2014 m. kovo mėnesio pabaigoje, tikslios datos dabar jau nepamena, jį sesuo atvežė į kaimą pas močiutę, gyvenančią (duomenys neskelbtini). Taip pat kartu su atvažiavo ir jo antros kartos pusbrolis M. T., kuris važiavo pas savo močiutę. Su Mantu sugalvojo nueiti į (duomenys neskelbtini) esančią biblioteką. Kai ėjo į biblioteką buvo šeštadienis, jei tiksliai pamena. Biblioteka yra dideliame pastate, kuriame yra daug patalpų. Įėję į pastatą, ieškojo bibliotekos. Ieškodami bibliotekos darė visas duris, nes ten buvo daug durų. Pradarę vienas duris pamatė ant žemės sudėtus printerius, o ant stalo buvo sudėtos dėžės su kompiuteriais. Durys, kurias pradarė ir rado sudėtas dėžes su kompiuteriais, buvo atrakintos. Ar duryse buvo paliktas raktas, negali pasakyti, neatkreipė dėmesio. Pamatę dėžes sugalvojo nueiti prie dėžių ir pažiūrėti, kas jose yra. Atidaręs dėžę pamatė, kad dėžės viduje yra nešiojamas kompiuteris. Kai jis atidarė dėžę, Mantas buvo šalia. Pirmą kartą nei jis, nei Mantas kompiuterio neėmė, tik pasižiūrėjo. Išėję sugalvojo, kad gali paimti kompiuterį. Už kokio pusvalandžio abu kartu grįžo į tas pačias patalpas ir jis, išardęs vieną dėžę, išėmė kompiuterį bei padavė Mantui. Dėžė, kurioje buvo kompiuteris, jau buvo pradaryta, jos neatplėšė. Kai Mantui padavė kompiuterį, Mantas kompiuterį užsikišo už striukės ir abu kartu išėjo iš patalpos. Išėję iš centro, nuėjo į netoli esantį mišką ir ten paliko pavogtą kompiuterį. Palikę kompiuterį, sugalvojo vėl nueiti į centrą ir iš tos pačios patalpos pavogti dar vieną kompiuterį. Grįžę į centrą, nuėjo į tą pačią patalpą. Mantas išardė kitą dėžę ir išėmęs kompiuterį padavė jam. Jis kompiuterį užsikišo už striukės ir abu išėjo iš patalpos. Išėję iš centro, nuėjo į miškelį, pasiėmė ten paliktą kompiuterį ir nuėjo pas Manto močiutę. Jei tiksliai pamena, abu kompiuterius Mantas padėjo už lovos, o jis tuo metu išėjo pas savo močiutę, nes jo jau laukė mama. Jis išvažiavo namo į Šiaulius. Mantas į Šiaulius grįžo pirmadienį. Mantą parsivežė mama. Kaip Mantas parsivežė kompiuterius, kur buvo įsidėjęs, jis nežino, Manto neklausė. Kai Mantas grįžo į Šiaulius, šis jam parašė, kad po pamokų gali susitikti. Kai baigėsi pamokos, jis nuėjo prie parduotuvės „Linėja“, esančios (duomenys neskelbtini). Po kelių minučių atėjo Mantas ir jam padavė pinigus. Jei tiksliai pamena, Mantas padavė 400 Lt. Jis Manto neklausė, kiek Mantas už kompiuterius gavo pinigų ir kaip pardavė kompiuterius. Paaiškino, kad Mantas atėjo ne vienas, o su vaikinu, kurio jis nepažįsta. Tą vaikiną yra matęs, tačiau nežino nei jo vardo, nei pavardės. Gautus pinigus išleido savo reikmėms (93 b. l.).
Papildomai E. G. parodė, kad pusbrolis Mantas jam parašė, kad susitiktų Šiauliuose. Mantas parašė, kad jis ateitų prie parduotuvės „Linėja“, esančios (duomenys neskelbtini). Dabar nepamena, ar kai jis atėjo prie parduotuvės „Linėja“, Mantas jau buvo kompiuterių parduotuvėje, ar ne. Mantas atėjo su jam iš matymo pažįstamu vaikinu, tačiau vaikino nei vardo, nei pavardės nežino. Mantas jam padavė 350 Lt ir pasakė, kad 100 Lt dar padavė tam vaikinui, kuris atėjo kartu su Mantu. Mantas pasakė, jog vaikinui 100 Lt davė už tai, kad padėjo parduoti kompiuterius. Manto neklausė, kiek Mantas gavo pinigų už kompiuterius. Kompiuterius iš (duomenys neskelbtini) esančio centro pavogė dviese su M. T.. Dėl įvykdytos vagystės gailisi (95 b. l.).
Liudytojas S. K. parodė, kad jis dirba UAB „Klovas“ direktoriumi. Įmonė yra įsikūrusi (duomenys neskelbtini). Įmonės veikla yra kompiuterinės technikos remontas ir prekyba. 2014 m. kovo 24 d. jam dirbant įmonėje UAB „Klovas“ apie 12 val. 00 min. į parduotuvę atėjo liekno kūno sudėjimo, šviesių plaukų apie 16 metų jaunuolis, kurį matė pirmą kartą. Jaunuolis su savimi atsinešė du juodos spalvos kompiuterius „DELL“, kitų skaičių markės neatsimena. Pamena, kad abiejų kompiuterių procesoriai buvo „15“, kitų parametrų nepamena. Kompiuteriuose nebuvo integruotų vaizdo kamerų. Jaunuolis jam paaiškino, kad kompiuteriai yra parvežti iš užsienio ir kraustantis pametė kompiuterių įkroviklius. Kompiuteriai iš išorės atrodė nauji, tačiau užklijuotų apsauginių juostelių ir plėvelių ant kompiuterių nebuvo. Jaunuolis sakė, kad nori abu kompiuterius parduoti. Kadangi buvo labai užsiėmęs, jis jaunuoliui pasakė, kad paliktų kompiuterius ir ateitų vėliau. Jaunuoliui atėjus už 30 minučių, jis dar nebuvo apžiūrėjęs kompiuterių, todėl dar kartą paprašė, kad jaunuolis ateitų vėliau. Apie 14 val. 00 min. atėjus jaunuoliui, jis apžiūrėjo kompiuterius ir pastebėjo, kad kompiuteriuose yra įrašyta programinė įranga „Windows“. Kokie „Windows“ buvo, neatsimena. Atsimena, kad kompiuteriuose nebuvo jokios asmeninės informacijos, atrodė taip lyg būtų, ką tik naujai nupirktas kompiuteris. Dar pastebėjo, kad vienam kompiuteriui yra trūkusi matrica. Apžiūrėjęs kompiuterius, jis jaunuoliui pasakė, kad už vieną kompiuterį sumokės 400 Lt, už abu 800 Lt. Jaunuolis sutiko, tačiau jis jaunuoliui pinigų nesumokėjo, nes atrodė, kad šis yra nepilnametis. Jaunuoliui liepė atsivesti mamą ar tėtį. Jaunuolis pasakė, kad atsives pilnametį brolį. Praėjus 60 minučių į parduotuvę atėjo tas pats jaunuolis ir kitas nepažįstamas asmuo, prisistatęs jaunuolio broliu. Kitas asmuo jam pateikė savo asmens tapatybės kortelę su M. A. duomenimis. Jis asmens tapatybės kortelę nusiskanavo, padavė pinigus ir jaunuoliai išėjo. Jaunuoliams išeinant, į parduotuvę atėjo jam iš matymo pažįstamas asmuo, kurio vardo ir pavardės nežino. Žino, kad tas asmuo prekiauja turguje. Asmuo, pamatęs ant stalo padėtus abu „DELL“ kompiuterius paklausė, ar jis kompiuterių neparduoda. Jis asmeniui pasakė, kad abu kompiuterius gali parduoti už 900 Lt. Sumokėjus pinigus, jis tam asmeniui atidavė kompiuterius. Kad kompiuteriai yra vogti, jis neįtarė (63 b. l.).
– D. V. 2014 m. kovo 28 d. protokolu-pareiškimu (3 b. l.) kreipėsi į Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK, prašydama įstatymų nustatyta tvarka surasti ir nubausti kaltus asmenis, kurie laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 5 d. iki 2014 m. kovo 28 d. 10 val. (duomenys neskelbtini), iš Pašilėnų daugiafunkcinio centro neužrakintos patalpos pagrobė 2 nešiojamus kompiuterius „DELL“, priklausančius Pašilėnų daugiafunkciniam centrui.
– 2014 m. kovo 28 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėse (6-9 b. l.) užfiksuota įvykio vietos – Pašilėnų daugiafunkcinio centro, esančio (duomenys neskelbtini), pastato, patalpų bei spintoje gulinčių dėžių su užrašu „DELL“, apžiūra.
– 2014 m. kovo 28 d. apžiūros protokole ir fotolentelėse (10-13 b. l.) užfiksuota daiktų – 2 kartoninių dėžių su jose esančiais pakrovėjais, laidas, informaciniais biuleteniais ir kompaktiniais diskais, apžiūra.
– 2014 m. liepos 17 d. pakvitavimu (14 b. l.) 2 kartoninės dėžės su jose esančiais pakrovėjais, laidas, informaciniais biuleteniais ir kompaktiniais diskais buvo grąžinti savininko Kelmės rajono savivaldybės administracijos atstovui A. K..
– Kelmės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo Vidmanto Rudaičio 2014 m. rugpjūčio 5 d. nutartimis (148-151 b. l.) buvo patvirtinti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės 2014-07-29 nutarimai nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 67-1-00241-14 dalyje prieš nepilnamečius M. T. ir E. G.; įtariamieji M. T. ir E. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 93 straipsniu, ir ikiteisminis tyrimas jų atžvilgiu nutrauktas; paskirtos M. T. ir E. G. auklėjamojo poveikio priemonės – elgesio apribojimas 12 mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 20 val. iki 6 val. ir tęsti mokslą.
Lietuvos Respublikos BK 189 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas įgijo, naudojosi arba realizavo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu.
Iš aptartų duomenų daroma išvada, kad kaltinamasis M. A. UAB „Klovas“ priklausančioje parduotuvėje už 800 Lt kartu su M. T. realizavo – pardavė 2 nešiojamus kompiuterius „DELL“, bendros 7252,74 Lt vertės, priklausančius Kelmės rajono savivaldybės administracijai, žinodamas, kad šiuos kompiuterius slapta pagrobė M. T. ir E. G.,, t. y. padarė nesunkų nusikaltimą, tokia kaltinamojo veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 189 straipsnio 1 dalies, dispoziciją.
Kaltinamojo M. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis M. A. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino (116 b. l.), neprieštarauja, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi, tačiau prašo sutrumpinti bausmės terminą (163 b. l.). Pagal Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, kitus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 ir 61 straipsniuose. Atsižvelgiant į tai, kad M. A. kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, nebuvimą jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat į tai, kad jis teistas, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, jo atžvilgiu yra pradėtas kitas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje, požymius (120-122, 171-173 b. l.), yra baustas administracine tvarka (129-133, 174-178 b. l.), mokosi Šiaulių N. V. jaunimo mokykloje, mokymosi įstaigos išduotoje pažymoje (160 b. l.) nurodoma, kad dėl M. A. elgesio mokykloje jokių nusiskundimų negauta, jis tik yra gavęs kelias pedagoginio pobūdžio nuobaudas dėl pamokų nelankymo, jo mokymosi rezultatai patenkinami, neformalaus ugdymo veikloje mokinys nedalyvauja, prokurorės siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas – pripažįstama tinkama Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti. Mažinti, kaip to prašo kaltinamasis, nėra pagrindo, todėl M. A. skirtina prokurorės siūloma 2 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto ir tęsti mokslą (BK 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 3 punktai). Kadangi M. A. ikiteisminio tyrimo metu visiškai prisipažino kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos, ikiteisminis tyrimas yra užbaigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl kaltinamajam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažintina vienu trečdaliu (Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnis, 54 straipsnis, 64¹ straipsnis).
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paskirta Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Deimantės Banaitienės 2014 m. birželio 20 d. nutarimu (117-118 b. l.), kaltinamajam M. A. paliktina ir panaikintina įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
M. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 189 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės apribojimo bausme 2 (dvejiems) metams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto ir tęsti mokslą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, M. A. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto ir tęsti mokslą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą nesivykti – M. A. iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti ir panaikinti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
Išaiškinti M. A., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.