Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti apeliantės ieškinį.

2. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės BUAB „Nortomas“ 603,39 Eur skolą, taip pat nurodytą skolą, susidariusią po atsakovės bankroto bylos iškėlimo, pripažinti administravimo išlaidomis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. spalio 22 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį.

4. Teismas nustatė, jog atsakovės BUAB „Nortomas“ bankroto byloje 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartimi jau išspręstas klausimas dėl 603,39 Eur skolos pripažinimo finansiniu reikalavimu. Nurodyta nutartis yra įsiteisėjusi, todėl teismas įvertinęs tai, jog jau yra įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, atsisakė priimti ieškinį.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Atskirajame skunde ieškovė prašo Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 22 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Išnagrinėtos bylos dalykas buvo finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas, t. y. įsiskolinimų, susidariusių iki bankroto bylos iškėlimo, tvirtinimo klausimas.

5.2. Bylų dalykas nėra tapatus, nes skiriasi skolos susidarymo laikotarpis ir reikalavimo pagrindas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

7. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatymų numatytos tvarkos. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš esminių sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, ex officio įvertina, ar reikalavimas reiškiamas tam teismui ir ieškinys paduotas nepažeidžiant rūšinio teismingumo taisyklių. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas gali priimti trejopo pobūdžio procesinius sprendimus: priimti ieškinį ir iškelti civilinę bylą (CPK 137 straipsnio 1 dalis); atsisakyti priimti ieškinį įstatyme nustatytais pagrindais (CPK 137 straipsnio 2 dalis) arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis).

8. Vienas iš atsisakymo priimti ieškinį pagrindų – įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, priimto dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, egzistavimas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Jeigu asmuo jau buvo pareiškęs teisme tapatų reikalavimą, vadinasi, šis asmuo realizavo jam priklausančią teisę kreiptis teisminės gynybos. Ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas, o ne reikalavimų lingvistinės formuluotės. Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios buvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje.

9. Įvertinęs byloje susiklosčiusią situaciją, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl šioje byloje pareikšto bei Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-627-253/2018 išspręsto reikalavimo tapatumo. Šioje byloje paduotu ieškiniu ieškovė teismo prašo priteisti iš atsakovės 603,39 Eur skolą, grindžiamą 2017 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita – faktūra Serija PN Nr. 046264. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenis nustatyta, jog atsakovės BUAB „Nortomas“ bankroto byloje, sprendžiant dėl apeliantės AB „Energijos skirstymo operatorius“ patvirtinto finansinio reikalavimo padidinimo, teismas išnagrinėjo reikalavimą padidinti ieškovės finansinį reikalavimą 603,39 Eur suma, grindžiamą 2017 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita – faktūra Serija PN Nr. 046264. Teismo priimta nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą. Akivaizdu, jog abejose bylose pareikšti reikalavimai yra tapatūs, ginčas kilęs tarp tų pačių šalių, dėl to paties piniginio reikalavimo, grindžiamo tapačiomis faktinėmis aplinkybėmis.

10. Apeliantės atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, jog bylose skiriasi skolos susidarymo laikotarpis bei skolos susidarymo pagrindas, apeliacinės instancijos teismo vertinamos kaip neatitinkančios tikrovės bei bylose susiklosčiusių faktinių aplinkybių. Minėta, jog sprendžiant dėl pareikštų reikalavimų formuluočių, prioritetas negali būti teikiamas lingvistiniam jų aiškinimui, o iš esmės turi būti atsižvelgiama į reikalavimais siekiamą materialinį teisinį rezultatą. Akivaizdu, jog tiek atsakovės bankroto byloje pareiškusi reikalavimą padidinti teismo patvirtintą finansinį reikalavimą 603,39 Eur sumai, tiek šioje byloje prašydama priteisti iš atsakovės 603,39 Eur skolą, ieškovė siekė padidinti turimą reikalavimą atsakovės atžvilgiu, o reikalavimas kyla tuo pačiu faktiniu pagrindu.

11. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino sprendžiamo klausimo aplinkybes, teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti ginčijamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.