- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-04-24
- Bylos Nr.
- 1-454-1046/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49401-2017-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė
- Civilinis ieškovas
- A. G.
- Kaltinamasis
- T. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, spec. vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), gyv. vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas;
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis T. K. 2017 m. rugsėjo 24 d., apie 12 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), viešbučio (duomenys neskelbtini) kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), kurį kartu su nukentėjusiuoju A. G. buvo išsinuomojęs vienai parai, slapta pagrobė 287 eurų vertės svetimą, A. G. priklausantį, turtą: ant spintelės padėtą ir į elektros tinklą pakrovimui pajungtą mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P9 Lite“ (IME Nr. (duomenys neskelbtini) su „Tele2“ tinklo SIM kortele, kuriai priskirtas abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), bei 4 GB talpos atminties kortele 269 eurų vertės, pilkos spalvos, dirbtinės odos, atverčiamą dėklą telefonui 18 eurų vertės.
Kaltinamasis T. K. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad įvykio vakarą naktiniame klube susipažino su nukentėjusiuoju A. G. ir moterimi, kurios vardo neprisimena. Nutarė pažintį pratęsti viešbutyje. Nuvyko į viešbutį (duomenys neskelbtini) ir ten šventė toliau. Kambarys viešbutyje buvo išnuomotas jo (kaltinamojo) vardu. Pinigus susidėjo per pusę su A. G.. Viešbutyje pateikė savo dokumentus. A. G. duomenis viešbutyje irgi užsirašė. Kai nukentėjusysis ir moteris rūkė balkone, padauginęs alkoholio paėmė nukentėjusiojo juodos spalvos mobiliojo ryšio telefoną ir su juo išėjo iš viešbučio. Grįžęs namo telefoną įmetė į spintą. Grįžęs iš viešbučio iš karto nuėjo miegoti ir pramiegojo visą dieną, kitą dieną išėjo į darbą, o tada jau į darbą atvažiavo pareigūnai. Telefonas tik dvi dienas prabuvo pas jį (kaltinamąjį). Policijos pareigūnams pasakė, kad telefonas yra pas jį (kaltinamąjį). Telefoną paėmė todėl, kad išgėręs kartais paima svetimus daiktus, bet paskui juos grąžina. Būdamas blaivus telefono nubūtų ėmęs. Ir šį kartą nukentėjusiajam norėjo grąžinti telefoną. Kitą dieną, kai išsiblaivė, internete, „Facebook“ buvo įdėjęs skelbimą į Panevėžio kontaktus, kad nori grąžinti telefoną. Nežino, kodėl dėl telefono grąžinimo nesikreipė į tą patį viešbutį ar policiją. Taip pat nežino, ką būtų daręs su telefonu, jeigu nebūtų atvažiavę pareigūnai. Tikėjosi, kad į skelbimą atsilieps. Savo poelgį vertina blogai. Atsiprašo nukentėjusiojo. Pripažįsta telefono paėmimą, bet ne jo sugadinimą. Telefonas jau buvo suskilęs kairėje pusėje, įlenktas ir sename dėkle. Telefono 269 eurai vertė galėjo būti, kai nukentėjusysis telefoną nusipirko, bet įvykio metu vertė jau buvo mažesnė. Naujo dėklo vertė galėjo būti 18 eurų, bet įvykio metu jis buvo dėvėtas. 287 eurų civilinis ieškinys tikrai per didelis. Telefono vertė gal apie 70-80 eurų. Dėkliuko vertės nežino. Telefono nesudaužė, nes jis visą laiką iki tada, kai atvažiavo policija, buvo spintoje. Telefoną atidavė policijos pareigūnams. Kol turėjo tą telefoną, į jį galėjo kas nors skambinti, ekrane degė moters vardas, bet į skambutį jis (kaltinamasis) neatsiliepė. Kai tyrėjai pateikė telefoną, jame buvo ir SIM kortelė, ir atminties kortelė. Telefono net nebuvo atidaręs. Tikrai neišėmė SIM kortelės.
Nukentėjusysis A. G. parodė, kad su kaltinamuoju T. K. ir V. L. susipažino naktiniame klube. Paskui kaltinamasis pasiūlė pratęsti vakarą viešbutyje. Vakarą pratęsė viešbutyje (duomenys neskelbtini). Kambarį išnuomojo T. K., nes pats neturėjo paso. Kambaryje vartojo alkoholį, ėjo parūkyti į rūkomąjį. T. K. iš rūkomojo išėjo pirmas, o kai jie abu su V. L. grįžo į kambarį, neberado telefono. Nebebuvo ir T. K.. Telefonas buvo padėtas ant spintelės krautis. Viešbutyje pats pajungė savo telefoną įkrauti ir pats įjungė muziką. Nematė, kad kaltinamasis viešbutyje būtų paėmęs telefoną. Telefonas buvo Huawei, beveik naujas, paimtas 2017 metais iš salono. Telefono ekranas buvo sveikas, ant jo buvo užklijuota papildoma plėvelė. Dėkliukas buvo padėvėtas. Pasigedęs telefono iš karto pagalvojo, kad paėmė T. K., nes kaltinamojo nebebuvo. Iš karto paklausė administratorės, ar ši nieko nematė. Taip pat paskambino policijai. Iš V. L. telefono bandė į savo telefoną skambinti, bet iš pradžių niekas neatsiliepė, o po to telefonas arba išsikrovė, arba buvo išjungtas. Išjungtas pasidarė po kokios valandos ar dviejų, o iš pradžių šaukimo signalas buvo. Kaltinamasis po įvykio nebuvo susisiekęs. Telefono neatgavo, buvo atiduota tik atminties kortelė. SIM kortelės telefone nebebuvo, ji buvo išimta. Pareiškė 287 eurų ieškinį, nes tiek kainavo telefonas ir dėkliukas. Sutartis, pagal kurią moka įmokas už telefoną, sudaryta buvusios žmonos vardu, bet telefonu naudojosi jis (A. G.). Už telefoną moka ir dabar kiekvieną mėnesį, nors nesinaudoja juo nuo 2017 m. rugsėjo 24 d. Naujo dėkliuko vertė buvo 18 eurų, o dabar jo reali vertė apie 5 eurai. Civiliniame ieškinyje telefono vertę palieka tą pačią – 269 eurus, o dėkliuko sumažins iki 5 eurų. Kaltinamasis niekaip nebandė susisiekti po įvykio.
Liudytoja V. L. parodė, kad įvykis buvo pernai viešbutyje (duomenys neskelbtini), tikslios datos neatsimena. Viešbutyje buvo trise: ji, A. G. ir T. K.. Neatsimena, ar kaltinamasis A. G. telefoną turėjo savo rankose. Atrodo, kad A. G. pats įjungė telefoną krautis, leido muziką. Su A. G. išėjo parūkyti, o T. K. liko kambaryje. Kai grįžo, nei T. K., nei A. G. telefono nebebuvo. Telefono iš arti nematė. Nežino, kaip jis atrodė, kokia buvo jo būklė. Dingus telefonui kreipėsi į viešbučio administraciją. Buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Liudytoja L. J. parodė, kad dirba viešbutyje (duomenys neskelbtini). Tie trys žmonės, esantys salėje, buvo viešbutyje. Jie visą laiką vaikščiojo tai rūkomąjį, tai į parduotuvę, išeidavo, pareidavo. Kaltinamasis kažkuriuo metu išėjo iš viešbučio, o priėjęs nukentėjusysis su moterimi paklausė, kur yra trečias vaikinas. Pasakė, kad jis kažkur išėjo. Nukentėjusysis pasakė, kad jo kambaryje nebėra telefono. A. G. pasakė, kad telefonas krovėsi ir tikrai turi būti kambaryje. Kambarys buvo nuomotas kaltinamojo vardu. Registracijos lape buvo nurodyti vieno asmens duomenys pagal dokumentus, o kitų dviejų gal tik pavardės. Kaltinamasis į viešbučio administraciją dėl telefono grąžinimo nesikreipė.
Liudytoja N. Š. parodė, kad darbo pamainos metu į viešbutį (duomenys neskelbtini) atėjo trys žmonės – du vyrai ir moteris, kurie išsinuomojo kambarį. Padavė jiems raktą ir jie nuėjo į kambarį. Vienas iš asmenų pateikė dokumentą, o kiti du nepateikė, jų buvo užregistruotos tik pavardės. Tie žmonės vaikščiojo iš kambario į rūkomąjį. Iš kolegų girdėjo, kad dingo telefonas, bet nei kieno, nei kaip nežino. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Iš 2017 m. rugsėjo 24 d. A. G. protokolo – pareiškimo matyti, kad jis nurodė, jog 2017 m. rugsėjo 24 d., apie 12.30 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g. viešbučio(duomenys neskelbtini) kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), sugėrovas vardu T, įvykdė jam priklausančio mobiliojo ryšio telefono „Huawei P9 Lite“ su „Tele2“ tinklo SIM kortele (abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) bei 4 GB talpos atminties kortele, buvusio pilkos spalvos užverčiamame dėkle, vagystę. Padaryta turtinė žala 200 Eur (b. l. 7-8).
Iš 2017 m. rugsėjo 24 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g., viešbučio (duomenys neskelbtini) trečiame aukšte esantis kambarys Nr. (duomenys neskelbtini). Kambaryje, šalia šiaurinės sienos, po kėde rastos 3 tuščios alaus FAXE skardinės bei 1 tuščia UTENOS alaus skardinė. Ant stalo rastos 2 tuščios alaus FAXE ir UTENOS skardinės. Apžiūros metu ant tuščių skardinių rasti trys rankų pirštų pėdsakai, kurie nukopijuoti į daktiloplokšteles, šios supakuotos į popierinį voką su paaiškinamaisiais užrašais. Vokas užantspauduotas spaudu: „Kriminalistiniai tyrimai P50-27“. Kambaryje po kėde, taip pat rastas numestas mobiliojo ryšio telefono pakrovėjas balto spalvos korpusu (b. l. 12-16).
Iš 2017 m. spalio 2 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja N. G. pateikė su „Tele2“ 2017 m. vasario 20 d. sudarytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl mobiliojo ryšio telefono „Huawei P9 Lite“ įsigijimo bei jos priedus. Judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2017 m. vasario 20 d. klientas N. G. iš UAB „Tele2“ (įm. k. 111471645, buveinės adresas: Sporto g. 7A, LT-09200 Vilnius) įsigijo 269 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P9 Lite“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Pirkėjai išduota garantinė pažyma Nr. (duomenys neskelbtini). Garantijos galiojimo terminas – 24 mėnesiai (b. l. 53-58).
Iš 2017 m. rugsėjo 24 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad viešbučio (duomenys neskelbtini) administratorė L. J. pateikė registracijos viešbutyje (duomenys neskelbtini) lapą bei apmokėjimo už paslaugą (apgyvendinimą) kvitą (duomenys neskelbtini). Registracijos viešbutyje (duomenys neskelbtini) lape nurodyta, kad 2017 m. rugsėjo 23 d.-2017 m. rugsėjo 24 d. viešbučio(duomenys neskelbtini) kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgyvendinti 3 asmenys: T. K., A. G., V. Apmokėjimo už paslaugą (apgyvendinimą) kvite LF YS (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad už gyvenimą minėtame kambaryje buvo sumokėta 40 Eur (b. l. 64-65).
Iš 2017 m. rugsėjo 24 d. Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresn. tyrėjos J. Z. tarnybinio pranešimo matyti, kad tiriant įvykį dėl telefono vagystės viešbutyje (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog kartu su A. G. ir T. K. kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini) kartu girtavo Panevėžio rajono, (duomenys neskelbtini) miestelio gyventoja V. L. (b. l. 66).
Iš 2017 m. spalio 2 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad įtariamasis T. K. savanoriškai pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P9 Lite“ su suskilusiu ekranu, pilkame dėkle. Telefonas išjungtas (b. l. 78-79).
Iš 2017 m. gruodžio 15 d. apžiūros protokolo matyti, kad įtariamojo T. K. 2017 m. spalio 2 d. pateiktas mobiliojo ryšio telefonas „Huawei P9 Lite“ yra juodos spalvos korpusu. Telefonas įdėtas į pilkos spalvos atverčiamą, apibraižytą, dėvėtą dėklą. Telefono ekranas suskilęs keliose vietose. Atidarius telefono šone esantį stalčių, jame yra juodos spalvos SanDisk 4 GB atminties kortelė. SIM kortelės vieta stalčiuje tuščia. Iš telefono iki galo ištraukus stalčių, ant jo matyti užrašytas IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Telefonas yra išjungtas ir neįsijungia (b. l. 80-86).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 178 straipsnį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Turto grobimas – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinis svetimo turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Grobdamas svetimą turtą kaltininkas gauna turtinę naudą, padaro žalą turto savininkui ir tai darydamas suvokia, kad veikia be turto savininko sutikimo, numato nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Kaltinamajai inkriminuota BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta svetimo turto vagystė atitinka visus šios nusikalstamos veikos požymius.
Teismas byloje nustatė, kad T. K. iš viešbučio (duomenys neskelbtini) kambario slapta paėmė kartu buvusio nukentėjusiojo A. G. mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P9 Lite“ su dėkliuku. Telefono su priedais paėmimo fakto neginčija ir pats kaltinamasis, tačiau jis tvirtina, kad telefoną norėjo grąžinti nukentėjusiajam po to, kai išsiblaivė, bet nepavyko su nukentėjusiuoju susisiekti. Taip pat kaltinamasis tvirtina, kad telefonas buvo jau įskilusiu ekranu bei išlinkęs. Tokius kaltinamojo T. K. parodymus teismas atmeta, kadangi juos paneigia byloje surinktų įrodymų visuma.
Kaltinamojo parodymai, susiję su noru nukentėjusiajam grąžinti pagrobtą telefoną, yra atmestini kaip nelogiški. Visų pirma, kaltinamasis negalėjo teismui paaiškinti, kodėl pamatęs, jog pasiėmė svetimą telefoną, nesikreipė į viešbučio (duomenys neskelbtini) administraciją ar į policiją tam, kad arba sužinotų nukentėjusiojo duomenis ir pats galėtų grąžinti pavogtus daiktus, arba nukentėjusiajam telefonas būtų perduotas per kitus asmenis. Pažymėtina, kad tokią galimybę T. K. tikrai turėjo, kadangi viešbutyje buvo likę nukentėjusiojo asmens duomenys, o būtent – iš 2017 m. rugsėjo 24 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad viešbučio (duomenys neskelbtini) administratorė L. J. pateikė registracijos viešbutyje (duomenys neskelbtini) lapą bei apmokėjimo už paslaugą (apgyvendinimą) kvitą (duomenys neskelbtini). Registracijos viešbutyje (duomenys neskelbtini) lape nurodyta, kad 2017 m. rugsėjo 23 d. – 2017 m. rugsėjo 24 d. viešbučio (duomenys neskelbtini) kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgyvendinti 3 asmenys: T. K., A. G., V. (b. l. 64-65). Antra, nors kaltinamasis T. K. tvirtina, jog buvo įdėjęs skelbimą apie telefoną į „Facebook“ skelbimus, tačiau nėra jokių šiuos kaltinamojo teiginius patvirtinančių duomenų. Trečia, kaltinamasis negalėjo paaiškinti, kiek laiko būtų laikęs svetimą telefoną pas save. Ketvirta, nors kaltinamasis tvirtino, kad iš nukentėjusiojo telefono jokios SIM kortelės neišėmė, nes ten tokios nebuvo, tačiau šie jo parodymai yra paneigti rašytine bylos medžiaga bei nukentėjusiojo parodymais. Iš 2017 m. gruodžio 15 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas 2017 m. spalio 2 d. įtariamojo T. K. pateiktas mobiliojo ryšio telefonas „Huawei P9 Lite“. Atidarius telefono šone esantį stalčių, jame yra juodos spalvos SanDisk 4 GB atminties kortelė, o SIM kortelės vieta stalčiuje tuščia (b. l. 80-86). Tuo tarpu nukentėjusysis A. G. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad pavogtame telefone SIM kortelė tikrai buvo, pasigedęs telefono, į jį iš karto skambino ir buvo kvietimo signalas. Net ir pats kaltinamasis T. K. teisme pats sau prieštaraudamas paaiškino, kad girdėjo, kaip gulėdamas spintoje jo namuose skambėjo A. G. telefonas. Taigi akivaizdu, kad jeigu A. G. telefone nebūtų buvusi įdėta SIM kortelė, tai nei nukentėjusysis būtų galėjęs skambinti į savo numerį, nei kaltinamasis būtų girdėjęs skambant šį telefoną. Prieštaringi yra ir kaltinamojo parodymai, kad kitą dieną po įvykio jis visą dieną blaivėsi, dar kitą dieną pas jį į darbą dėl vogto telefono atėjo policijos pareigūnas, o pats dar kitą dieną tą telefoną nunešė tyrėjai. Kaip matyti iš bylos duomenų, įvykis buvo 2017 m. rugsėjo 24 d. Taigi policijos pareigūnas turėjo ateiti ir T. K. telefoną turėjo pateikti dar iki 2017 m. spalio 2 d., tačiau kaip matyti iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo T. K. mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P9 Lite“ su suskilusiu ekranu pilkame dėkle savanoriškai pateikė tik 2017 m. spalio 2 d. (b. l. 78-79). Visi aptarti prieštaravimai tarp kaltinamojo parodymų ir objektyvių byloje surinktų įrodymų leidžia atmesti kaip nepagrįstą kaltinamojo T. K. versiją dėl tyčios neturėjimo pasisavinant svetimą telefoną su priedais.
Teismas nesiremia ir kaltinamojo parodymais, kad jau pasiimant nukentėjusiojo telefoną, šis buvo sugadintas. Nukentėjusysis viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad telefonas „Huawei P9 Lite“ dar buvo beveik naujas, nes pirktas tik 2017 m. vasario 20 d. Telefoną savo vardu iš salono paėmė buvusi žmona N. G., kadangi jų santykiai ir po santuokos nutraukimo yra geri. Telefono pirkimo faktą ir datą patvirtina ir rašytinai bylos duomenys. Iš 2017 m. spalio 2 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja N. G. pateikė su „Tele2“ 2017 m. vasario 20 d. sudarytą sutartį Nr.(duomenys neskelbtini) dėl mobiliojo ryšio telefono „Huawei P9 Lite“ įsigijimo bei jos priedus. Judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2017 m. vasario 20 d. klientas N. G. iš UAB „Tele2“ (įm. k. 111471645, buveinės adresas: Sporto g. 7A, LT-09200 Vilnius) įsigijo 269 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P9 Lite“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Pirkėjai išduota garantinė pažyma Nr. (duomenys neskelbtini). Garantijos galiojimo terminas – 24 mėnesiai (b. l. 53-58). Taigi kaip matyti, veikos padarymo metu nukentėjusysis A. G. telefonu buvo naudojęsis dar tik septynis mėnesius. Nukentėjusysis teisme taip pat nurodė, kad telefonas buvo dėkliuke, be to, ant ekrano buvo užklijavęs papildomą apsaugą. Netikėti šiais nukentėjusiojo parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Esant aptartoms aplinkybėms, neatmestina galimybė, kad telefoną, būdamas neblaivus, galėjo apgadinti pats kaltinamasis, nes kaip pats nurodė teisme, jis (T. K.) nukentėjusiojo telefoną apžiūrėjo tik kitą dieną namuose ir tada pamatė apgadinimus.
Taigi visuma aptartų įrodymų neabejotinai įrodo kaltinamojo tyčią veikti nusikalstamai ir jo veiksmai atitinka visus vagystės požymius. Esant visoms šioms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad T. K. padaryta nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.
Nukentėjusysis A. G. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 287 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (b. l. 47), t. y. 269 Eur už pavogtą telefoną ir 18 Eur už telefono dėkliuką. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis savo civilinį ieškinį sumažino, nurodydamas, kad dėkliukas buvo padėvėtas ir vertas ne 18 Eur, o tik 5 Eur, taigi civilinį ieškinį sumažino iki 274 Eur. Teismo vertinimu, ši nukentėjusiojo prašoma priteisti suma yra pagrįsta, kadangi telefonas, kaip jau minėta anksčiau, yra sugadintas, o nukentėjusysis už šį telefoną, nors juo nebesinaudoja nuo 2017 m. rugsėjo 24 d. (įvykio dienos), vis dar kiekvieną mėnesį moka įmokas. Nukentėjusiajam žala padaryta tyčiniais tiesioginiais kaltinamojo veiksmais, todėl ieškinys tenkintinas visiškai iš kaltinamojo T. K. nukentėjusiojo A. G. naudai priteisiant 274 Eur turtinei žalai atlyginti. Tuo tarpu telefonas „Huawei P9 Lite“, IMEI Nr.(duomenys neskelbtini) su pilkos spalvos dėkliuku, grąžintinas kaltinamajam T. K. prieš tai nukentėjusiajam A. G. leidus iš šio telefono išsiimti asmeninio pobūdžio informaciją, o po to daiktus saugančios institucijos atsakingam asmeniui šią asmeninio pobūdžio informaciją sunaikinus.
Kaltinamojo T. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstama veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis T. K. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis). Veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis kaltu prisipažino tik iš dalies, yra neteistas (b. l. 146), ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 147-150), yra išsituokęs, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 152-153, 156-157), į psichikos sveikatos centro apskaitą neįrašytas, priklausomybės ligų kabinete neregistruotas (b. l. 160, 163). Atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, kad kaltinamasis yra neteistas, dirba, į visas kitas bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam T. K. parenkant bausmės rūšį skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, nes, teismo vertinimu, ši bausmės rūšis esant minėtoms aplinkybėms užtikrintų teisingumo principą, labiausiai atitiktų bausmės paskirtį nubausti ir paveikti kaltinamąjį. Atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad neigiamai charakterizuojančių kaltinamąjį duomenų byloje iš esmės nėra, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam skirtinas bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei įstatyme numatytas šios bausmės rūšies už nusikaltimus vidurkis, skiriant atitinkamus įpareigojimus.
Daiktas – vokas su T. K. pateiktu mobiliojo ryšio telefonu „Huawei P9 Lite“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpoje (b. l. 90-91) (kvitas BBB Nr. 0003040), grąžintinas T. K. prieš tai nukentėjusiajam A. G. leidus iš šio telefono išsiimti asmeninio pobūdžio informaciją, o po to daiktus saugančios institucijos atsakingam asmeniui šią asmeninio pobūdžio informaciją sunaikinus.
Kaltinamajam T. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo T. K. išieškotinos 11,40 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti į valstybės pajamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, 309 straipsnio 1 dalies 5 punktu,
nusprendžia:
T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam A. G. padarytą 274 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt keturių eurų) turtinę žalą ir visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam darbo biržoje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nukentėjusiojo A. G. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš T. K. nukentėjusiojo A. G. naudai priteisti 274 Eur (du šimtus septyniasdešimt keturis eurus) turtinei žalai atlyginti.
Daiktą – voką su T. K. pateiktu mobiliojo ryšio telefonu „Huawei P9 Lite“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpoje (kvitas BBB Nr. 0003040), grąžinti T. K. prieš tai nukentėjusiajam A. G. leidus iš šio telefono išsiimti asmeninio pobūdžio informaciją, o po to daiktus saugančios institucijos atsakingam asmeniui šią asmeninio pobūdžio informaciją sunaikinus, t. y. telefoną grąžinti jame ištrynus visą asmeninio pobūdžio informaciją.
Išieškoti iš T. K. 11,40 Eur (vienuolikos eurų 40 ct) proceso išlaidų į valstybės pajamas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.