- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-23
- Bylos Nr.
- I2-9438-386/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01726-2024-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Remigijus Arminas, Laimutė Jokubauskaitė, Asta Vailionė
- Pareiškėjas
- M. G.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Vailionės,
2024 m. rugsėjo 25 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu būdu (teisme ir Zoom vaizdo konferencijos būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. G. patikslintą skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja M. G. (toliau – ir pareiškėja) skundu, kurį vėliau patikslino (toliau – ir skundas), kreipėsi į teismą, prašydama:
1. Panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) atstovo R. J. 2024 m. balandžio 5 d. sprendimą Nr.10K-4078 „Dėl tarnybinio nusižengimo valstybės tarnautojo“ („Dėl skundo ir prašymų nagrinėjimo“) (toliau – ir skundžiamas Sprendimas).
2. Įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos atstovo advokato V. G. visus prašymus ir skundą, kurie paminėti atsakovo Migracijos departamento atstovo R. J. 2024 balandžio 5 d. sprendime Nr.10K-4078 „Dėl tarnybinio nusižengimo valstybės tarnautojo“ („Dėl skundo ir prašymų nagrinėjimo“).
Paaiškino, kad atsakovas nuosekliai vilkino pareiškėjos pradinio prašymo pakeisti galiojantį leidimą Nr. 760089639 laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimą ir atitinkamo sprendimo priėmimą, todėl pareiškėjos atstovas advokatas V. G. nuolat lankėsi Migracijos departamento Klaipėdos skyriuje, tačiau atsakovo atstovai nepateikdavo jokios aktualios informacijos, nurodydami, kad visa informacija disponuoja sprendimų priėmėjas, o atitinkamo atsakovo sprendimo reikia laukti per Lietuvos migracijos informacinę sistemą MIGRIS (toliau – ir MIGRIS). Pareiškėjos atstovas advokatas V. G. laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 25 d. iki 2024 m. kovo 29 d. atsakovui pateikė įvairių prašymų ir skundą dėl atsakovo įgaliotų asmenų (pareigūnų) veiksmų. Atsakovo atstovas R. J. priėmė 2024 m. balandžio 5 d. sprendimą Nr. 10K-4078 „Dėl tarnybinio nusižengimo valstybės tarnautojo“ („Dėl skundo ir prašymų nagrinėjimo”), kuriuo iš esmės neva išsprendė visus pareiškėjos atstovo prašymus ir skundą dėl atsakovo veiksmų. Visas pareiškėjos pretenzijas dėl atsakovo įgaliotų asmenų (darbuotojų, pareigūnų) netinkamų veiksmų atsakovo atstovas atmetė kaip nepagrįstas. Skundžiamas Sprendimas yra ydingo ir formalaus turinio, kadangi jis neatitinka Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų, kurie yra keliami viešojo administravimo subjektų priimamų sprendimų turiniui. Skundžiamas Sprendimas yra nevienareikšmiškas ir nenuoseklus, kadangi atsakovo įgaliotas asmuo R. J. šiuo sprendimu siekė nuslėpti akivaizdžius atsakovo įgaliotų asmenų tarnybinius pažeidimus. Atsakovas skundžiamu Sprendimu vienpusiškai, neišsamiai ir formaliai sprendė skirtingo pobūdžio pareiškėjos atstovo skundą ir prašymus. Atsakovo atstovas R. J. pagal savo pareigybių aprašymą neturi teisės spręsti užsieniečio prašymų, susijusių su leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimu, išdavimu ir / ar įforminimu, todėl jis nebuvo kompetentingas spręsti pareiškėjos atstovo 2024 m. kovo 25 d., 2024 m. kovo 26 d., 2024 m. kovo 28 d. ir 2024 m. kovo 29 d. prašymų. R. J. šioje apimtyje viršijo savo kompetencijos ribas, kadangi jis nevertino atskirų atsakovo pareigūnų veiksmų, tačiau jis vertino viso Migracijos departamento administracinę veiklą. R. J. neįvardijo nei vieno atsakovo atsakingo darbuotojo (pareigūno), kuris atliko vienokius ar kitokius veiksmus pareiškėjos atžvilgiu, didelis darbo krūvis negalėjo pateisinti netinkamų atsakovo atsakingų pareigūnų veiksmų. R. J. skundžiamame Sprendime nepastebėjo, nenustatė ir nevertino faktinės aplinkybės, kad pareiškėja 2024 m. sausio 9 d. vizito pas atsakovą metu pateikė savo Rusijos Federacijos pasą, kuriame buvo matyti spaudai, patvirtinantys visus Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimus. Todėl bet kokie atsakovo 2024 m. vasario - kovo mėnesių laikotarpiu pareiškėjos atžvilgiu teikiami nurodymai pateikti atitinkamus jos paaiškinimus buvo pertekliniai ir nepagrįsti.
Pareiškėja teigia, kad atsakovas vilkino skundžiamo Sprendimo priėmimą, o pareiškėja dėl tokių atsakovo veiksmų privalėjo išvykti iš Lietuvos Respublikos, kadangi 2024 m. kovo 28 d. baigėsi jos turimo leidimo Nr. 760089639 laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo terminas. Atsakovas savo neteisėtais veiksmais, t. y. pareiškėjos prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje vilkinimu sudarė nepalankią teisinę padėtį pareiškėjai, kadangi ji neteko teisės gyventi Lietuvos Respublikoje nuo 2024 m. kovo 29 d. ir dabartiniu metu neturi teisės įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. Atsakovas neturėjo teisės priimti sprendimo dėl negaliojančio leidimo gyventi, kadangi pareiškėjos teisė gyventi Lietuvos Respublikoje pasibaigė nuo 2024 m. kovo 29 d., todėl jos atžvilgiu sprendimas dėl leidimo gyventi pakeitimo galėjo būti priimtas tik iki 2024 m. kovo 28 d. Atsakovo atstovas R. J. vilkino pareiškėjos atstovo 2024 m. kovo 25 d. prašymo ir kitų atstovo prašymų bei skundo nagrinėjimą. Atsakovas priėmė 2024 m. balandžio 9 d. sprendimą dėl atsisakymo pakeisti negaliojantį pareiškėjos leidimą Nr.760089639 laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tuo grubiai pažeisdamas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 52 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą reglamentavimą. Atsakovo atstovas jokiais duomenimis nepagrindė pernelyg didelio darbo krūvio, todėl tokie R. J. skundžiamame Sprendime nurodyti argumentai atmestini kaip nepagrįsti, kadangi tokių atsakovo duomenų nėra įmanoma patikrinti, patvirtinti ar paneigti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas palaikė skundą iš esmės jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu, prašė skundą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad atsakovas neatsakė į pareiškėjos atstovo skundus ir prašymus, o tik formaliai atsirašinėjo, taip pat atsakovas turėjo pakankamai duomenų apie pareiškėją, todėl reikalavimai pateikti papildomus duomenis buvo pertekliniai. Atsakovas neatsakingai stabdė skundų nagrinėjimo procedūrą, taip stengėsi pateisinti savo darbuotojų neveikimą, pareiškėja nebuvo informuota apie prašymo nagrinėjimo sustabdymą. Skundų nagrinėjimo procedūra buvo visiškai netinkama, taip pat netinkama Lietuvos migracijos informacinė sistema MIGRIS.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškino, kad skundžiamame Spendime ir jo metaduomenyse esančių pavadinimų netikslumai neturi reikšmės Spendime išdėstytai informacijai. Pareiškėja nepagrįstai skunde nurodo, kad skundžiamame Spendime turi būti išdėstyta skundo ir prašymo esmė, nes tokio reikalavimo nėra teisės aktuose. Skundžiamame Spendime pateikta visa informacija apie pareiškėjos prašymo Nr. 2312-LLGK-0878 nagrinėjimo eigą. Tai, kad pareiškėja nesutinka su tokia pateikta informacija ir paaiškinimais nereiškia, kad pareiškėjai nebuvo tinkamai pateikta informacija. Skundžiamame Spendime nurodytos priežastys, dėl kurių užtruko pareiškėjos prašymo nagrinėjimas, t. y. nurodytos objektyvios priežastys. Atkreipia dėmesį į tai, kad ne dėl Migracijos departamento tarnautojų vilkinimo, o dėl pačios pareiškėjos netinkamo bendradarbiavimo ir didelio darbo krūvio užtruko jos prašymo nagrinėjimas. Pareiškėjos teiginys, kad skundžiamame Spendime turėjo būti įvardinti Migracijos departamento tarnautojai, nes taip suvaržoma pareiškėjos galimybės skųsti, yra deklaratyvus, nes būtent Migracijos departamentas kaip valstybinė institucija, o ne konkretus šios institucijos tarnautojas turi būti įvardijamas skundžiant jei tai yra susiję su Įstatyme numatytais procesas. Pažymi, kad Migracijos departamento skundžiamas Spendimas yra informacinio pobūdžio dokumentas.
Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko. 2024 m. rugsėjo 24 d. teismui pateikė prašymą bylą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant, todėl administracinė byla nagrinėjama atsakovo atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2024 m. balandžio 5 d. Migracijos departamento sprendimo Nr. 10K-4078 teisėtumo bei pagrįstumo.
Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad 2024 m. sausio 9 d. Migracijos departamente priimtas pareiškėjos prašymas Nr. 2312-LLGK-0878 pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas laikinai gyventi) bendra tvarka.
2024 m. vasario 26 d. prašymo nagrinėjimas sustabdytas, tačiau per klaidą pareiškėjai neišsiųstas pranešimas apie prašymo nagrinėjimo sustabdymą. Tą pačią dieną per Lietuvos migracijos informacinės sistemos MIGRIS (toliau – ir MIGRIS) komunikaciją pareiškėjai išsiųstas pranešimas apie tai, kad siekiant nustatyti, ar nėra Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 35 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, dėl kurių galėtų būti priimtas sprendimas atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi bei siekiant patikslinti pareiškėjos pateiktą informaciją, buvo prašoma iki 2024 m. kovo 1 d. pateikti papildomą informaciją.
2024 m. kovo 23 d. prašymo nagrinėjimas atnaujintas.
2024 m. kovo 25 d., 2024 m. kovo 26 d., 2024 m. kovo 28 d. ir 2024 m. kovo 29 d. pareiškėjos atstovas advokatas V. G. atsakovui pateikė įvairių prašymų bei skundą dėl atsakovo įgaliotų asmenų (pareigūnų) veiksmų (b. l. 30-39).
Migracijos departamentas, atsakydamas į pareiškėjos atstovo skundą ir prašymus, 2024 m. balandžio 5 d. raštu Nr.10K-4078 „Dėl skundo ir prašymų nagrinėjimo“ pateikė pareiškėjos atstovui jo prašomą informaciją (b. l. 24-26).
Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti (ABTĮ 23 straipsnio 1 dalis). Šios ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau jos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2014 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-488/2014). Tik nustatęs paminėtas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose nustatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (LVAT 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1915/2013).
Migracijos departamentas skundžiamu Sprendimu paaiškino pareiškėjos atstovui, kad 2024 m. sausio 9 d. Migracijos departamente priimtas pareiškėjos prašymas Nr. 2312-LLGK-0878 pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bendra tvarka. Prašymo nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad prašymui išnagrinėti nepakanka duomenų ir informacijos, kuri reikalinga sprendimui priimti. Atsižvelgiant į tai, 2024 m. vasario 26 d. prašymo nagrinėjimas sustabdytas, tačiau per klaidą pareiškėjai neišsiųstas pranešimas apie prašymo nagrinėjimo sustabdymą. Tą pačią dieną per Lietuvos migracijos informacinės sistemos MIGRIS (toliau – ir MIGRIS) komunikaciją pareiškėjai išsiųstas pranešimas apie tai, kad siekiant nustatyti, ar nėra Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 35 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, dėl kurių galėtų būti priimtas sprendimas atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi bei siekiant patikslinti pareiškėjos pateiktą informaciją, buvo prašoma iki 2024 m. kovo 1 d. pateikti papildomą informaciją. Pažymėta, kad po prašymo nagrinėjimo sustabdymo per MIGRIS komunikaciją (2024 m. vasario 26 d., 2024 m. vasario 29 d., 2024 m. kovo 1 d., 2024 m. kovo 6 d.) pareiškėjos buvo prašoma pateikti/patikslinti informaciją, kuri reikalinga sprendimui priimti. Pareiškėja per MIGRIS komunikaciją 2024 m. vasario 27 d., 2024 m. kovo 1 d., 2024 m. kovo 6 d., 2024 m. kovo 21 d. pateikė atsakymus, tačiau pareiškėja nepateikė prašomos informacijos apie tai, kiek laiko leidimo laikinai gyventi galiojimo metu ji gyveno (buvo) Lietuvoje. 2024 m. kovo 23 d. prašymo nagrinėjimas atnaujintas. Migracijos departamentas skundžiamu Sprendimu nurodė prašymo nagrinėjimo stabdymo pagrindus ir išaiškino apskundimo tvarką.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, Viešojo administravimo įstatymo nuostatos.
Pareiškėjos teigimu, atsakovo 2024 m. balandžio 5 d. sprendimas Nr. 10K-4078 „Dėl skundo ir prašymų nagrinėjimo“ ir atsakovo 2024 m. balandžio 5 d. sprendimas Nr. 10K-4078 „Dėl tarnybinio nusižengimo valstybės tarnautojo“ yra vienas ir tas pats viešojo administravimo subjekto sprendimas, kuris yra atsakovo pavadintas ir įformintas netinkamai, todėl nėra galimybės suprasti ir įvertinti tokio atsakovo 2024 m. balandžio 5 d. sprendimo sudėtį ir apimtį.
Kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo, nesutapimai yra dėl skundžiamo Sprendimo antraštės ir Sprendimo metaduomenyse esančio pavadinimo, kadangi skundžiamo Sprendimo antraštė yra „Dėl skundo ir prašymų nagrinėjimo“, o šio Sprendimo metaduomenyse nurodyta „Dėl tarnybinio nusižengimo valstybės tarnautojo“. Atsakovas atsiliepime paaiškino, kad šie nesutapimai atsirado dėl rašymo apsirikimo, skundžiamame Sprendime nurodyta, dėl ko pateikiamas atsakymas, t. y. dėl „Dėl skundo ir prašymų nagrinėjimo“, o metaduomenyse išsisaugojo galimai prieš tai ruošto rašto pavadinimas - „Dėl tarnybinio nusižengimo valstybės tarnautojo“. Akivaizdu, kad šis dokumento pavadinimo nesutapimas neturi jokios reikšmės šiuo konkrečiu atveju, nes pareiškėja ir jos atstovas turėjo galimybę susipažinti su visa skundžiamame Sprendime išdėstyta informacija, taip pat pareiškėjos atstovui buvo išsiųstas skundžiamas Sprendimas su priedais.
Pareiškėja skunde nurodo, kad pareiškėjos atstovo advokato V. G. prašymuose ir skunde buvo keliami klausimai dėl atsakovo pareigūnų veiksmų teisėtumo ir dėl atsakovo vilkinimo priimti atitinkamą sprendimą dėl pareiškėjos prašymo pakeisti jos galiojantį leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Be to, atsakovo atstovas R. J. nebuvo kompetentingas asmuo nagrinėti paminėtus prašymus ir skundą.
Administraciniai teismai sprendžia bylas tiek dėl viešojo administravimo subjekto atsisakymo atlikti veiksmus, tiek dėl vilkinimo atlikti veiksmus (ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Kalbant apie vilkinimą atlikti veiksmus, viešojo administravimo subjektas neatlieka visų ar dalies veiksmų, kuriuos jam priskirta atlikti. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalyką sudarytų aplinkybių, ar viešojo administravimo subjektas buvo kompetentingas atlikti tam tikrus veiksmus, ar jam priskirtus klausimus sprendė įstatymų nustatyta tvarka ir laiku, nustatymas (žr., pvz., 2003 m. birželio 23 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A8-406/2003, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 4, 2003, 296 p.). Viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio asmens neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą (žr., pvz., LVAT 2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-84/2012; 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-694-1062/2017).
ABTĮ 92 straipsnis nustato, kad bylose dėl viešojo administravimo subjekto neveikimo, tai yra pareigų nevykdymo, ar vilkinimo atlikti veiksmus administracinis teismas savo sprendimu gali įpareigoti tą viešojo administravimo subjektą per teismo nustatytą laiką priimti reikiamą teisės aktą arba įvykdyti kitokį teismo patvarkymą. Viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2012; 2019 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-394-520/2019). Pareiškėjas, reikalaudamas įpareigoti atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus, turi pagrįsti (nurodyti aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus), kad jo skundo teismui pateikimo metu buvo realus faktinis ir teisinis pagrindas priimti sprendimą, tačiau jis nepriimtas be svarbių priežasčių (ABTĮ 56 str.).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2024 m. sausio 9 d. Migracijos departamente priimtas pareiškėjos prašymas Nr. 2312-LLGK-0878 pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bendra tvarka. Įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad užsieniečio prašymas pakeisti leidimą gyventi turi būti išnagrinėtas ir leidimas gyventi turi būti pakeistas arba atsisakyta jį pakeisti ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos. Kadangi prašymo nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog prašymui išnagrinėti nepakanka duomenų ir informacijos, 2024 m. vasario 26 d. prašymo nagrinėjimas sustabdytas. Po prašymo nagrinėjimo sustabdymo per MIGRIS komunikaciją (2024 m. vasario 26 d., 2024 m. vasario 29 d., 2024 m. kovo 1 d., 2024 m. kovo 6 d.) pareiškėjos buvo prašoma pateikti/patikslinti informaciją, kuri buvo reikalinga sprendimui priimti. Pareiškėja per MIGRIS komunikaciją 2024 m. vasario 27 d., 2024 m. kovo 1 d., 2024 m. kovo 6 d., 2024 m. kovo 21 d. pateikė atsakovui atsakymus, tačiau minėtais atsakymais nepateikė Migracijos departamento prašomos informacijos apie tai, kiek laiko leidimo laikinai gyventi galiojimo metu ji gyveno (buvo) Lietuvoje, todėl prašymo nagrinėjimą Migracijos departamentas atnaujino 2024 m. kovo 23 d. ir 2024 m. balandžio 9 d. priėmė sprendimą. Taigi akivaizdu, kad pareiškėjos prašymo nagrinėjimas užtruko dėl objektyvių priežasčių (prašymo nagrinėjimas buvo sustabdytas), taip pat dėl padidėjusio Migracijos departamento darbo krūvio. Nors pareiškėja teigia, kad atsakovo atstovas jokiais duomenimis nepagrindė atsakovo pernelyg didelio darbo krūvio, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad yra visuotinai žinoma aplinkybė, jog Migracijos departamente didelis darbo krūvis susidarė dėl iš Ukrainos dėl Rusijos karinės agresijos pasitraukusių asmenų registracijos ir sprendimų priėmimo, be to, kaip nurodo atsakovas, 2024 m. sausio ir vasario mėnesiais buvo rengiami sprendimai pakeisti leidimus laikinai gyventi Ukrainos piliečiams laikinosios apsaugos pagrindu. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjos prašymo nagrinėjimas užtruko ir dėl pačios pareiškėjos netinkamo bendradarbiavimo, todėl teismui nėra pagrindo vertinti, jog buvo tyčia vilkinamas sprendimo priėmimas. Darytina išvada, kad skundo teiginiai, jog pareiškėjos prašymo nagrinėjimas buvo vilkinamas, yra nepagrįsti, nes pareiškėjos prašymo nagrinėjimas užtruko ne dėl vilkinimo, o dėl objektyvių priežasčių.
2024 m. rugpjūčio 9 d. atsakovas teismui pateikė Migracijos departamento 2024 m. balandžio 9 d. Sprendimą Nr. 24S94854, iš kurio matyti, kad pareiškėjos prašymas pakeisti leidimą laikinai gyventi išnagrinėtas bei juo nuspręsta atsisakyti pakeisti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi, nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, taip pat asmuo neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatymo nustatytu pagrindu. (b. l. 95-98). Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjos patikslinto skundo priėmimo metu (2024 m. gegužės 28 d.) teismui nebuvo žinoma apie 2024 m. balandžio 9 d. Sprendimą Nr. 24S94854. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmuose nagrinėjama administracinė byla Nr. I2-9416-952/2024 pagal pareiškėjos M. G. skundą, kuriuo prašoma panaikinti 2024 m. balandžio 9 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimą „Atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi“; įpareigoti atsakovą Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjos M. G. prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo. Taigi, visi klausimai, susiję su pareiškėjos prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei 2024 m. balandžio 9 d. Sprendimo Nr. 24S94854 priėmimu turi būti nagrinėjami administracinėje byloje Nr. I2-9416-952/2024, kurioje teismo sprendimas dar nepriimtas.
Pareiškėja nepateikia jokių įrodymų, kurie pagrįstų jos skundo teiginius, kad atsakovo atstovas R. J. pagal savo pareigybių aprašymą neturi teisės spręsti užsieniečio prašymų, susijusių su leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimu, išdavimu ir / ar įforminimu, todėl nebuvo kompetentingas spręsti pareiškėjos atstovo advokato V. G. prašymų bei skundo, tokie pareiškėjos teiginiai vertintini kaip deklaratyvus nesutikimas su skundžiamu Sprendimu.
Pareiškėjos teigimu, jos prašymo nagrinėjimo sustabdymo priežastys buvo visiškai subjektyvios ir niekuo nepagrįstos, atsakovo 2024 m. vasario - kovo mėnesiais pareiškėjai teikiami nurodymai pateikti paaiškinimus buvo pertekliniai ir nepagrįsti.
Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais pareiškėjos argumentais. Iš skundžiamo Sprendimo matyti, kad pareiškėjos prašymas buvo sustabdytas Įstatymo 33 straipsnio 5 dalyje numatytu pagrindu. Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329, 64 punkte numatyta, kad Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas, nagrinėjantis užsieniečio prašymą pakeisti leidimą ir prie jo pridėtus dokumentus, privalo nustatyti, ar užsienietis atitinka Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas leidimo laikinai gyventi keitimo sąlygas, ar jis atitinka sąlygas, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, ir ar nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi. Aprašo 65¹ punkte numatyta, kad nustatęs, jog yra vienas iš Įstatymo 33 straipsnio 5 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti sustabdytas prašymo pakeisti leidimą nagrinėjimo terminas, Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas ar darbuotojas prašymo pakeisti leidimą nagrinėjimo terminą sustabdo iki prašomos informacijos (paaiškinimų) gavimo dienos, bet ne ilgiau kaip 2 mėnesiams. Taigi Įstatyme ir Apraše numatytos galimybės ne tik prašyti iš užsieniečių pateikti paaiškinimus, bet ir stabdyti prašymo nagrinėjimą. Todėl pareiškėja nepagrįstai teigia, kad atsakovo nurodymai pateikti atitinkamus pareiškėjos paaiškinimus buvo pertekliniai.
Be kita ko, atsakovas skundžiamame Sprendime nurodo, kad pareiškėjai pranešimas apie prašymo nagrinėjimo sustabdymą išsiųstas nebuvo dėl objektyvių priežasčių, esant padidėjusiam Migracijos departamento darbo krūviui. Apie tai 2024 m. kovo 22 d. pareiškėjai pateiktas atsakymo Nr. 24SD5513 elektroninio dokumento nuorašas su metaduomenimis (b. l. 56). Šiame atsakyme nurodyti prašymo nagrinėjimo stabdymo pagrindai ir išaiškinta pateikto atsakymo apskundimo tvarka. Taigi darytina išvada, kad pareiškėjos prašymo nagrinėjimas buvo sustabdytas esant teisėtam pagrindui.
Pareiškėja teigia, kad atsakovės atstovas R. J. skundžiamu Sprendimu pateisino visus atsakovo veiksmus pareiškėjos atžvilgiu, tačiau neįvardijo nei vieno atsakovo atsakingo darbuotojo (pareigūno), kuris atliko vienokius ar kitokius veiksmus pareiškėjos atžvilgiu. Taip pat nurodo, kad atsakovo atstovas neatliko jokio atsakingų atsakovo darbuotojų (pareigūnų) veiksmų teisinio vertinimo, siekė nuslėpti akivaizdžius atsakovo įgaliotų asmenų tarnybinius pažeidimus.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2000 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 388 patvirtinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Nuostatai, kuriuose yra nurodoma, kad Migracijos departamentas, siekdamas jam nustatyto veiklos tikslo, atlieka Įstatyme numatytas funkcijas. Todėl sutiktina su Migracijos departamento pozicija, kad Migracijos departamentas, kaip valstybinė institucija, o ne konkretus šios institucijos tarnautojas, turi būti įvardijamas teikiant skundą, jei tai yra susiję su Įstatyme numatytais procesais, o šiuo atveju - su pareiškėjos prašymo dėl leidimo laikinai gyventi pratęsimo nagrinėjimu.
Minėta, ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad asmuo turi teisę skundu kreiptis į administracinį teismą, ginčydamas teisines pasekmes sukeliančius administracinius individualius aktus, veikimą ar veikimą (vilkinimą atlikti priskirtas funkcijas). Administraciniam teismui nėra priskirta nagrinėti reikalavimų pripažinti tam tikrus atsakovo veiksmus neteisėtais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad atsakovo veiksmų neteisėtumo konstatavimas gali būti tik motyvas, pagrindžiantis teismo sprendimą, nustatantį tam tikrus patvarkymus dėl materialinių teisinių santykių, vien veiksmų neteisėtumo konstatavimas pats savaime jokio konkretaus poveikio nurodytiems santykiams negali padaryti (2009 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-438-215/2009, 2010 m. rugsėjo 10 d. administracinėje byloje Nr. AS-442-484/2010).
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog administraciniai teismai nenagrinėja skundų, kuriais išreiškiama pareiškėjo nuomonė dėl atsakingų atsakovo darbuotojų veiksmų. Galiojantys įstatymai nesuteikia pareiškėjai teisės ginti viešąjį interesą.
Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad Lietuvos migracijos informacinė sistema MIGRIS yra visiškai netinkama, uždaro pobūdžio, joje matoma labai ribota informacija, varžanti užsieniečio teises ir pareigas.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Bylų, priskirtų administracinių teismų kompetencijai, sąrašas nurodytas ABTĮ 17 straipsnyje. Pareiškėjos atstovo reiškiamas nepasitenkinimas informacine sistema MIGRIS nepatenka į ABTĮ 17 straipsnyje numatytą administracinio teismo nagrinėjamų bylų kategoriją, todėl šio klausimo teismas nesvarsto.
Skunde pareiškėja pažymėjo, kad visuose atsakovui teiktuose pareiškėjos atstovo advokato V. G. prašymuose ir skunde buvo prašoma klausimą spręsti skubiai, todėl atsakovo atstovas privalėjo pats tinkamai išspręsti pareiškėjos atstovo prašymų skubos klausimą ir tinkamai įvertinti nepalankiai susiklosčiusią pareiškėjos teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje.
Su tokiais pareiškėjos teiginiais nesutiktina, kadangi iš skundžiamo Sprendimo turinio matyti, jog 2024 m. kovo 29 d. per MIGRIS komunikaciją pareiškėjai išsiųstas pranešimas dėl papildomos informacijos pateikimo. Šiuo pranešimu pareiškėja taip pat informuota, kad sprendimas pakeisti leidimą laikinai gyventi rengiamas ir po papildomų duomenų pateikimo sprendimas bus priimtas artimiausiu metu, bet ne vėliau kaip iki 2024 m. balandžio 9 d. Nurodyta, kad apie priimtą sprendimą pareiškėjai bus išsiųstas pranešimas per MIGRIS komunikaciją.
Pareiškėja teigia, kad skundžiamame Sprendime nėra išdėstyta pareiškėjos atstovo skundo ir prašymų esmė, todėl, nesusipažinus su pareiškėjos atstovo skundu ir prašymais, nėra įmanoma suprasti, ką sprendė atsakovas, skundžiamame Sprendime visiškai neatskleista pareiškėjos pretenzijų atsakovo atžvilgiu esmė ir turinys.
Tokia pareiškėjos pozicija visiškai nepagrįsta, kadangi tokio reikalavimo sprendimuose išdėstyti skundų ar prašymų esmę nenumato joks teisės aktas. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad skundžiamas Sprendimas buvo išsiųstas skundą ir prašymus teikusiam asmeniui, t. y. pareiškėjos atstovui, o tai reiškia, kad atstovui buvo žinoma, kokį skundą bei kokius prašymus teikė atsakovui, kokius argumentus ir motyvus juose nurodė.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ nuostatų, reglamentuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, jog į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011, 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-18-662/2021). Tuo atveju, kai skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011).
Teismo vertinimu, pareiškėjos skundžiamas Sprendimas yra informacinio pobūdžio raštas, kuriuo pateikiamas atsakymas pareiškėjos atstovui – advokatui, į pateiktą skundą bei prašymus. Skundžiamu Sprendimu nesukuriamos, nepanaikinamos ir nepakeičiamos jokios pareiškėjos teisės ar pareigos bei netaikomos poveikio priemonės pareiškėjai, jame nėra nurodyta jokių privalomų įpareigojimų, o tik atsakoma į pareiškėjos prašymus ir skundą. Taigi, skundžiamas Sprendimas nėra individualus administracinis aktas, kadangi jame nėra viešojo administravimo subjekto nustatytų arba suteikiamų konkrečiam asmeniui (šiuo atveju pareiškėjai) teisių ir/ar pareigų, t. y. jis pareiškėjai jokių teisinių padarinių nesukelia. Kadangi, kaip minėta, skundžiamas Sprendimas yra informacinio pobūdžio, todėl jis vertinamas VAĮ 11 straipsnio nuostatų kontekste. VAĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas taisykles. Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, (toliau – ir Taisyklės) 45 punkte numatyta, kad į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį: 1) į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą vieną iš VAĮ 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas) arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti; 2) į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti; 3) į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma VAĮ 13 straipsnyje nustatyta tvarka; 4) į prašymą, nenurodytą Taisyklių 45.1–45.3 papunkčiuose, atsakoma laisva forma. Įvertinusi skundžiamo Sprendimo turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju buvo išanalizuoti pareiškėjos atstovo skunde bei prašymuose nurodyti motyvai, išsamiai atsakyta į kiekvieną pareiškėjos atstovo keliamą klausimą, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos teiginiu, kad skundžiamas Sprendimas neatitinka VAĮ reikalavimų.
Taigi, pareiškėjai teisines pasekmes sukeliantis dokumentas yra ne skundžiamas Sprendimas, o Migracijos departamento 2024 m. balandžio 9 d. Sprendimas Nr. 24S94854, kuriuo nuspręsta atsisakyti pakeisti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Aplinkybė, kad šis Migracijos departamento Sprendimas yra neįsiteisėjęs, nekeičia nagrinėjamos situacijos vertinimo.
Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (LVAT 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011). Konstatavus, kad asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas atmetamas (LVAT 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009). Tokią išvadą LVAT grindė tuo, kad išvada, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialinio teisinio pobūdžio išvada, nes ji reiškia, jog atitinkamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis. Tuo tarpu konstatavimas, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis, kartu reiškia ir konstatavimą, kad jokios asmens materialinės teisės nebuvo pažeistos. Todėl išvada, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, kad asmens teisės nėra pažeidžiamos, yra pagrindas teismo sprendimu atmesti skundą.
Įvertinus šias aplinkybes, atmestini pareiškėjos skundo išvestiniai reikalavimai įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos atstovo advokato V. G. visus prašymus ir skundą, kurie paminėti atsakovo Migracijos departamento atstovo R. J. 2024 m. balandžio 5 d. sprendime Nr.10K-4078 „Dėl tarnybinio nusižengimo valstybės tarnautojo“ („Dėl skundo ir prašymų nagrinėjimo“).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiamas Sprendimas priimtas tinkamai išnagrinėjus faktinę pareiškėjos situaciją, yra pagrįstas tinkamai pritaikius teisės normas, todėl nėra pagrindo jo naikinti nei pareiškėjos nurodytais, nei kitais argumentais. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos M. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.