Alytaus apylinkės teismo nutarimas

nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. K. ir pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo pateikusios institucijos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), vadovas V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pareiškimą V. K. atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė), vadovu ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei finansinius įsipareigojimus VMI, nesant galimybei atsiskaityti su kreditore, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Vėliausiai 2023 m. spalio 9 d. Bendrovės vadovo pareigas ėjusiam V. K. egzistavo pareiga, Bendrovei esant nemokiai, inicijuoti jos nemokumo procesą, pateikiant pareiškimą teismui dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo, tačiau tinkamai ir laiku neįvykdęs Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos, vengdamas nemokios Bendrovės bankroto inicijavimo, jis pažeidė kreditorės VMI teises.

Teisme 2024 m. liepos 11 d. gautas VMI prašymas nutraukti V. K. administracinio nusižengimo bylą, pasikeitus teismų praktikai dėl administracinės atsakomybės taikymo pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

Pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo pateikusiai institucijai apie šios bylos nagrinėjimo teisme laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai. Šios institucijos įgaliotas atstovas neatvyko į teismo posėdį, prašyme dėl bylos nutraukimo nurodyta, jog institucija neprieštarauja bylos nagrinėjimui rašytinio proceso tvarka. Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. K., kuris apie posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai, taip pat į bylos nagrinėjimą neatvyko, prašymų negauta. Esant šioms aplinkybėms, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims (ANK 630 straipsnio 3 dalis).

Administracinio nusižengimo teisena nutraukiama.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ANK 565¹ straipsnį, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai: 1) padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių; <...>. Vienos iš pagrindinių administracinės atsakomybės nuostatų yra tai, kad asmuo atsako pagal ANK tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo ir tai, kad pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 3 dalis, 4 dalis). Kaip numato ANK 5 straipsnio 1 dalis, administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Teismas pažymi, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 2 dalis). Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, jog teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka padaryti išvadoms apie asmens kaltumą ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus visus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

ANK 120 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už kreditorių teisių pažeidimą – kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais ir toks administracinis nusižengimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur. Taigi ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimus, kurie gali būti įvykdyti minėtomis alternatyviomis veikomis, be kita ko, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu ar pavėluotu pateikimu teismui. ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma yra blanketinė ir nukreipianti į nagrinėjamu atveju aktualų juridinių asmenų bankroto procedūras reglamentuojantį Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ), kurio 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.

Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį, juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Nemokumo procesą inicijuoti privalo šie asmenys: 1) juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus; <...> (JANĮ 5 straipsnis). Juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti (toliau – susitarimas dėl pagalbos) yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą; 4) vykdyti šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytas pareigas (JANĮ 6 straipsnio 2 dalis). Nemokumo proceso inicijavimą, kai jį inicijuoja juridinis asmuo, reglamentuoja JANĮ 8 straipsnis, numatantis, jog: 1. Juridinio asmens vadovas ar likvidatorius nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą kreditoriams jų gyvenamosios vietos ar buveinės adresu, arba pateikdamas pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę. <...>; 2. Pranešime nurodoma juridinio asmens neįvykdyta prievolė ir pažymima, kad, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, juridinis asmuo kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo.

Sistemiškai aiškinant pirmiau aptartas JANĮ nuostatas, akivaizdu, jog juridinio asmens nemokumo proceso inicijavimas suprantamas ne vien kaip nemokumo bylos iškėlimas teisme, bet kaip visuma veiksmų, kurie turi būti atliekami, siekiant iškelti nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylą teisme (įskaitant bankroto procesą ne teismo tvarka). Tuo tarpu pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimas teismui yra tik viena iš juridinio asmens nemokumo proceso stadijų. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog ANK 120 straipsnio 1 dalyje nėra numatyta juridinių asmenų vadovų ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už nemokumo proceso neinicijavimą. Tačiau juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl JANĮ nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo (JANĮ 13 straipsnio 1 dalis).

Nustatyta, kad Bendrovei Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-561-1060/2024 pagal ieškovės J. V. pareiškimą iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2024 m. kovo 7 d. Šioje nutartyje nurodyta, kad Bendrovės ūkinė veikla nebevykdoma, Bendrovė negeneruoja pajamų, kuriomis galėtų ateityje atsiskaityti su kreditoriais. Įvertinęs Bendrovės finansinę padėtį, teismas sprendžia, jog UAB (duomenys neskelbtini) turtinė padėtis atitinka JANĮ 2 dalies 7 straipsnyje nurodytą nemokumo apibrėžimą, nes Bendrovė laiku negali vykdyti turtinių prievolių ir turi ilgalaikių neįvykdytų įsipareigojimų, o jos turimi įsipareigojimai viršija turimą turtą. Tuo tarpu nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad Bendrovei tapus nemokia, jos vadovas V. K. nevykdė JANĮ reikalavimų, neatliko jokių realių veiksmų įmonės mokumui atkurti, neinicijavo nemokumo proceso, t. y. neatliko veiksmų, kurie turėjo būti atliekami, siekiant iškelti bankroto bylą ir nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, jis elgėsi pasyviai. Visgi jo padaryta veika (neveikimas) dėl nemokumo proceso neinicijavimo neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, požymių. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog pagal iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusias Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatas už pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui bendrovių vadovai atsakė pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, o nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusios JANĮ nuostatos nukreipia į nemokumo procesą, kurio procedūrų nevykdymas nepatenka į ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinio nusižengimo sudėtį. Tokiu būdu, nesant V. K. veikoje administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, požymių, jo atžvilgiu (Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 10 d. nutartis byloje Nr. 2AT-7-36-594/2024).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 2 straipsnio 3 dalimi, 4 dalimi, 5 straipsnio 1 dalimi, 565¹ straipsnio 1 punktu, 567 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, 569 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 4 dalimi, 636 straipsniu,

nutaria:

Nutraukti V. K. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį, nesant jo veikoje šio administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per šį nutarimą priėmusį Alytaus apylinkės teismą.