Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-06-06 · Administracinė byla Nr. I-6875-624/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-06-06
Bylos Nr.
I-6875-624/2014
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01401-2014-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Dirvonas, Rytis Krasauskas, Irena Paulauskienė
Pareiškėjas
A. M.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai
Advokatai
Virgilijus Kaupas, Kazys Rakauskas
Kategorijos
  • 3.5Teismo sprendimas
Administracinė byla Nr. I-6875-624/2014(Proceso Nr. 3-61-3-01401-2014-6)Procesinio sprendimo kategorija 3.5; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Irenos Paulauskienės, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Kaziui Rakauskui, atsakovės atstovui advokatui Virgilijui Kaupui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde, paduotame pagal pavedimą advokato Kazio Rakausko, prašo teismo: 1) panaikinti Vengrijos Respublikos ambasados Pakistano Islamo Respublikoje 2014-02-25 sprendimą dėl atsisakymo išduoti vizą; 2) įpareigoti atsakovę atitinkamoje Lietuvos Respublikos užsienio atstovybėje išduoti nacionalinę vizą atvykimui į Lietuvos Respubliką. Nurodo, kad Lietuvos Respublikai atstovaujanti Vengrijos Respublikos ambasada Islamabade 2014-02-25 sprendimu atsisakė pareiškėjui išduoti vizą atvykti į Lietuvos Respubliką, kadangi nepateiktas pateisinimas dėl ketinimo būti Lietuvoje tikslo ir sąlygų; pateikta informacija apie ketinimo būti tikslą ir sąlygas buvo nepatikima; pasibaigus vizos galiojimo terminui, pareiškėjo ketinimas išvykti iš Šengeno šalių narių teritorijos negalėjo būti užtikrintas. Mano, kad sprendimas nepagrįstas ir jo teisės atvykti į Lietuvos Respubliką ribojamos nepagrįstai. Pareiškėjas yra pasiturintis verslininkas, pagrindinė jo verslo vieta yra (duomenys neskelbtini). Jo brolis gyvena Lietuvoje ir yra vedęs Lietuvos pilietę. Atvykimo tikslas buvo nupirkti butą, kurį prižiūrėtų ir, reikalui esant, jame galėtų gyventi brolis. Ateityje, jei būtų palankios sąlygos, galėtų įsigyti ir daugiau nekilnojamojo turto Lietuvoje, kurį naudodamas gautų pelną, taip pat sudarytų papildomo uždarbio galimybes Lietuvoje gyvenančiam broliui ir jo žmonai, paskirdamas juos Lietuvoje turto valdytojais. Mano, kad jo atvykimo į Lietuvą tikslas yra teisėtas ir pagrįstas, pateikta informacija ir ją įrodantys dokumentai buvo pakankamai pilni ir patikimi, jis neturėjo jokių ketinimų užsibūti Lietuvoje ilgiau, negu būtų buvę leista vizoje. Atvykimas būtų laikinas – aplankyti brolį, pasirašyti buto pirkimo sandorį ir įgaliojimą broliui tvarkyti turtą. Pareiškėjas nuolat gyvena (duomenys neskelbtini), turi nekilnojamąjį turtą ir vykdo pagrindinį verslą. Pažymėjo, kad Šengeno sienų kodekse nurodomų įrodymų apie atvykimo tikslą ir būsimą išvykimą iš Šengeno šalių teritorijos sąrašai yra neišsamūs, paliekama teisė taikyti vertinamąjį ir pernelyg nesugriežtinantį požiūrį kiekvienam atskiram atvejui. Mano, kad jo pateikti duomenys yra tinkami ir pakankami vizai išduoti. Pareiškėjas nesiekia ir nesiekė gauti leidimo gyventi Lietuvoje, šią aplinkybę galima vertinti kaip įrodymą dėl neturėjimo ketinimų neišvykti iš Lietuvos pasibaigus jo vizos galiojimo terminui. Jam nebuvo pateikta jokių papildomų paaiškinimų ar įrodymų, kodėl jo vykimas į Lietuvą yra nepagrįstas ar neleistinas, kad užsibus Lietuvoje ilgiau nei jam bus leista. Jo prašymas išnagrinėtas pernelyg sugriežtinant, apsunkinant reikalavimus įrodymams dėl atvykimo tikslo, sąlygų ir išvykimo, vizą atsisakyta išduoti pagal nepagrįstai subjektyviai sugriežtintą prašymus nagrinėjusių pareigūnų nuomonę, tokiu būdu buvom pažeistas Viešojo administravimo įstatymo 9 str. 1 d. (b. l. 1-2).

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti remdamasis jame išdėstytais argumentais.

Atsiliepimas

Pateiktame atsiliepime atsakovė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – ir Užsienio reikalų ministerija) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjo skundas atsisakyti išduoti vizą nenagrinėtinas Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Šiuo atveju taikytinas Europos parlamento ir Tarybos 2009-07-13 reglamentas (EB) Nr. 810/2009 Bendrijos vizų kodeksas. Pagal šio kodekso 32 str. 3 d. prašymą išduoti Šengeno vizą pateikę asmenys, kuriems buvo atsisakyta išduoti vizą, turi teisę pateikti apeliacinį skundą, skundai pateikiami prieš valstybę narę, kuri priėmė galutinį sprendimą dėl prašymo, pagal tos valstybės teisę. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Vengrijos Respublikos Vyriausybė 2007-11-20 pasirašė susitarimą „Dėl abipusio atstovavimo tvarkant vizas ir renkant biometrinius duomenis jų diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose, kurio 1 str. 5 d. nustatyta, kad vietovėse, kuriose tik viena susitariančioji šalis turi diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą, ta atstovybė ar įstaiga teikia pagalbą už tą vietovę atsakingai kitos susitariančios šalies atstovybei ar įstaigai. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija gavo 2010-10-27 Vengrijos Respublikos ambasados Vilniuje notą Nr. HUN-N-37/2010, kurioje nurodyta, kad nuo 2010-08-31 Vengrijos Respublika atstovaus Lietuvos Respublikai pagal Vizų kodeksą išduodant visų rūšių Šengeno vizas ambasadoje Islamabade (Pakistanas). Pagal Notos 1 str., atstovavimas apima prašymų išduoti vizą priėmimą ir tvarkymą, vizų tinkamais atvejais išdavimą, atsisakymą išduoti vizą, jei atstovaujančiosios valstybės diplomatinė atstovybė nustato, kad viza neturi būti išduota, ir skundų nagrinėjimą pagal atstovaujančiosios valstybės narės nacionalinės teisės reikalavimus. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija Vengrijos Respublikos ambasadai Vilniuje įteikė 2010-11-12 Verbalinę notą Nr. 5-625/2010, kurioje nurodyta, kad Užsienio reikalų ministerija sutinka su Vengrijos ambasados Vilniuje notos sąlygomis. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas, atsisakius išduoti vizą, turėtų būti nagrinėjamas pagal Vengrijos Respublikos, kaip atstovaujančiosios valstybės narės, nacionalinės teisės reikalavimus. Kadangi administracinė byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, ji turėtų būti nutraukta (b. l. 11-13).

Teismo posėdyje atsakovės atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė bylą nutraukti remdamasis atsiliepime į skundą nurodytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Byla dalyje nutraukiama, kitoje dalyje skundas atmetamas.

Šalių atstovų paaiškinimais ir byloje pateiktais rašytiniai įrodymais nustatyta, kad pareiškėjui A. M., kuris yra (duomenys neskelbtini) pilietis, Vengrijos Respublikos ambasadai Islamabade, kuri atstovauja Lietuvos Respublikai išduodant visų rūšių Šengeno vizas Islamabade, Pakistane, pateikus prašymą išduoti Šengeno vizą, Vengrijos Respublikos ambasada Islamabade, 2014-02-25 sprendimu atsisakė išduoti vizą (b. l. 5-6).

Pareiškėjui užginčijus minėtą Vengrijos Respublikos ambasados Islamabade 2014-02-25 sprendimą Lietuvos Respublikos teisme, šalys nesutaria dėl to, kokios šalies – Lietuvos Respublikos ar Vengrijos Respublikos – teismui toks ginčas yra teismingas.

Šengeno valstybės viza išduodama vadovaujantis 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksą), (toliau – ir Vizų kodeksas) ir Šengeno acquis nuostatomis. Vizų kodeksas, kuriuo nustatomos procedūros ir sąlygos, taikomos išduodant vizas vykti tranzitu per valstybių narių teritoriją arba numatomam buvimui joje, neviršijančiam trijų mėnesių per bet kurį šešių mėnesių laikotarpį, be kita ko, nustato: prašymus išduoti vizą nagrinėja bei priima sprendimus dėl jų konsulatai (Vizų kodekso 2 str. 10 p. ir 4 str. 1 d.); valstybė narė, kompetentinga nagrinėti prašymą išduoti vienodą vizą ir priimti sprendimą dėl jo, yra: a) valstybė narė, kurios teritorija yra vienintelis kelionės (-ų) tikslas; b) jei apsilankymas apima daugiau nei vieną kelionės tikslą, valstybė narė, kurios teritorija yra pagrindinis kelionės (-ių) tikslas atsižvelgiant į buvimo trukmę arba paskirtį; arba c) jeigu negalima nustatyti pagrindinio kelionės tikslo, valstybės narė, kurios išorės sieną prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina kirsti, kad atvyktų į valstybių narių teritoriją (Vizų kodekso 5 str. 1 d.); prašymą nagrinėja ir sprendimą dėl jo priima kompetentingos valstybės narės konsulatas, kurio jurisdikcijai priklauso vieta, kurioje teisėtai gyvena prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo (Vizų kodekso 6 str. 1 d.); valstybė narė gali sutikti atstovauti kitai valstybei narei, kuri yra kompetentinga pagal 5 straipsnį, nagrinėjant prašymus ir išduodant vizas tos valstybės narės vardu (Vizų kodekso 8 str. 1 d.); atstovaujančiosios valstybės narės konsulatas, numatydamas atsisakyti išduoti vizą, pateikia prašymą atitinkamoms atstovaujamosios valstybės narės valdžios institucijoms, kad jos galėtų priimti galutinį sprendimą dėl prašymo per 23 straipsnio 1, 2 ar 3 dalyse nustatytą terminą (Vizų kodekso 8 str. 2 d.); atstovaujančioji valstybė narė ir atstovaujamoji valstybė narė sudaro dvišalį susitarimą, kuris apima šiuos aspektus: a) jame nurodoma tokio atstovavimo trukmė, jei jis tik laikinas, bei nutraukimo procedūra; b) visų pirma tuo atveju, jei atstovaujamoji valstybė narė turi konsulatą atitinkamoje trečiojoje šalyje, jame gali būti nustatyta, kad atstovaujamoji valstybė suteiks patalpas, personalą ir atliks mokėjimus; c) jame gali būti nustatyta, kad trečiųjų šalių tam tikrų kategorijų piliečių prašymus atstovaujančioji valstybė narė turi perduoti atstovaujamosios valstybės narės centrinėms valdžios institucijoms išankstiniam konsultavimuisi, kaip numatyta 22 straipsnyje; d) nukrypstant nuo 2 dalies, jame atstovaujančiosios valstybės narės konsulatui gali būti leidžiama išnagrinėjus prašymą atsisakyti išduoti vizą (Vizų kodekso 8 str. 4 d.); valstybės narės, neturinčios savo konsulato trečiojoje šalyje, stengiasi susitarti dėl atstovavimo tvarkos su valstybėmis narėmis, kurios turi konsulatus toje šalyje (Vizų kodekso 8 str. 5 d.); sprendimas dėl atsisakymo, nurodant jo priežastis, prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešamas naudojant VI priede nustatytą standartinę formą (Vizų kodekso 32 str. 2 d.); prašymą išduoti vizą pateikę asmenys, kuriems buvo atsisakyta išduoti vizą, turi teisę pateikti apeliacinį skundą. Apeliaciniai skundai pateikiami prieš valstybę narę, kuri priėmė galutinį sprendimą dėl prašymo, pagal tos valstybės narės teisę. Valstybės narės prašymą išduoti vizą pateikusiems asmenims suteikia informaciją apie apeliacinių skundų teikimo procedūrą, kaip nurodyta VI priede (Vizų kodekso 32 str. 3 d.); Vizų kodekso 8 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais atstovaujančiosios valstybės narės konsulatas praneša prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui apie atstovaujamosios valstybės narės priimtą sprendimą (Vizų kodekso 32 str. 4 d.).

2007-11-20 Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vengrijos Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl abipusio atstovavimo tvarkant vizas ir renkant biometrinius duomenis jų diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose (toliau - ir Susitarimas), be kita ko, nustato: nuo dienos, kai Lietuvos Respublika ir Vengrijos Respublika pradeda taikyti visas Šengeno teisyno dalis, Susitariančiosios Šalys viena kitai atstovauja tvarkydamos vienodas vizas (oro uosto tranzitines vizas, tranzitines vizas, trumpalaikes vizas) pagal galiojančio Šengeno teisyno nuostatas, šį Susitarimą, Susitariančiųjų Šalių nacionalinės teisės aktus bei pagal šio Susitarimo 4 straipsnį sudarytus įgyvendinimo susitarimus (Susitarimo 1 str. 1 d.); pagal šio Susitarimo 4 straipsnį sudaryti įgyvendinimo susitarimai gali apriboti atstovavimą iki vienos ar daugiau vizų išdavimo procedūros dalių, t. y. informacijos apie prašymus išduoti vizą teikimo, susitikimų rengimo, pokalbių, prašymų ir patvirtinančių dokumentų gavimo ir persiuntimo, duomenų, įskaitant biometrinius duomenis, įrašymo ir administracinių rinkliavų rinkimo (Susitarimo 1 str. 2 d.); siekdamos tinkamai įgyvendinti šį Susitarimą Susitariančiųjų Šalių užsienio reikalų ministerijos sudaro įgyvendinimo susitarimus, kuriuose nurodomos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos, kurioms šis Susitarimas yra taikomas, ir gali inter alia teikti reikiamą techninę ir finansine, informaciją apie bendradarbiavimą ir su duomenų apsauga susijusias taisykles (Susitarimo 4 str.).

Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos 2010-11-12 verbalinės notos Vengrijos Respublikos ambasadai, kuria išreikštas sutikimas su Vengrijos Respublikos ambasados 2010-10-27 nota Nr. HUN-N-37/2010, be kita ko, numatančia: nuo 2010-08-31 Vengrijos Respublika atstovauja Lietuvos Respublikai pagal Vizų kodeksą išduodant visų rūšių Šengeno visas ambasadoje Islamabade, Pakistane; atstovavimas apima prašymų išduoti vizą priėmimą ir tvarkymą, vizų tinkamais atvejais išdavimą, atsisakymą išduoti vizą, jei atstovaujančiosios valstybės diplomatinė atstovybė nustato, kad viza negali būti išduota, ir skundų nagrinėjimą pagal atstovaujančiosios valstybės narės nacionalinės teisės reikalavimus (b. l. 14-20).

Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir minėtą teisinį reglamentavimą, galima teigti, kad skundas dėl Vengrijos Respublikos ambasados Islamabade 2014-02-25 sprendimo atisakyti išduoti vizą pareiškėjui A. M. Lietuvos Respublikos teismui nėra teismingas: kadangi galutinį sprendimą atsisakyti išduoti Šengeno vizą priėmė Vengrijos Respublikos ambasada Islamabade, apeliacinis skundas dėl šio sprendimo, kaip nustato Vizų kodekso 32 str. 3 d. bei 2007-11-20 Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vengrijos Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl abipusio atstovavimo tvarkant vizas ir renkant biometrinius duomenis jų diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose, pateikiamas prieš Vengrijos Respubliką pagal šios valstybės teisę, t. y. šioje šalyje.

Kadangi Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nenumato, kad administracinė byla galėtų būti perduota nagrinėti Vengrijos Respublikos teismui, skundas, siekiant nesudaryti kliūčių realizuoti teisę skųsti Vengrijos Respublikos ambasados Islamabade 2014-02-25 sprendimo teisės aktų nustatyta tvarka, paliekamas nenagrinėtu (ABTĮ 4 str. 6 d. ir CPK 782 str.).

Skundas dalyje, kurioje pareikštas reikalavimas atsakovei Užsienio reikalų ministerijai dėl įpareigojimo atitinkamoje Lietuvos Respublikos užsienio atstovybėje išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą atvykimui į Lietuvos Respubliką, atmetamas kaip nepagrįstas: pareiškėjas A. M., kaip nustatyta jo atstovo paaiškinimu teismo posėdyje, teikė prašymą dėl Šengeno vizos išdavimo, todėl norėdamas gauti nacionalinę vizą, turi dėl jos išdavimo kreiptis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 21 str. 1 d. nustatyta tvarka; vertinant, kad skundo dalyje padaryta klaida, t. y. pareiškėjas visgi prašo įpareigoti atsakovę Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl įpareigojimo atitinkamoje Lietuvos Respublikos užsienio atstovybėje išduoti jam Šengeno vizą atvykimui į Lietuvos Respubliką, skundas šioje dalyje taip pat netenkintinas, kadangi pagal Vizų kodekso 5 str. 1 d., 6 str. 1 d. bei Susitarimo nuostatas kompetentinga įstaiga nagrinėti prašymus ir priimti sprendimus dėl Šengeno vizos išdavimo Pakistano piliečiams yra Vengrijos Respublikos ambasada Islamabade, o Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija nenagrinėja prašymų ir nepriima sprendimų dėl Šengeno vizų išdavimo Pakistano piliečiams.

Pareiškėjo atstovo teiginiai, kad atsisakant ar perduodant nagrinėti skundą dėl Vengrijos Respublikos ambasados Islamabade 2014-02-25 sprendimo atisakyti išduoti vizą, būtų pažeidžiamas Lietuvos Respublikos suverenitetas, nėra pagrįsti, kadangi ginčijamas sprendimas priimtas dėl Šengeno vizos, kurios išdavimą reglamentuoja, visų pirma, Europos Sąjungos teisė Šengeno acquis nuostatos, bei kuri suteikia teisę būti ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir kitose Šengeno valstybėse.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 6 d., 85 - 87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. M. skundą dalyje, kurioje prašoma panaikinti Vengrijos Respublikos ambasados Islamabade 2014-02-25 sprendimą dėl atsisakymo išduoti vizą, palikti nenagrinėtą.

Kitoje dalyje pareiškėjo A. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Arūnas DirvonasRytis KrasauskasIrena Paulauskienė