- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-03-25
- Bylos Nr.
- 1-400-1002/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35517-2024-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mantas Liesis
- Kaltinamasis
- R. U.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.2.29.1.2Asmens tapatybės kortelės, paso, vairuotojo pažymėjimo ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimo suklastojimas arba disponavimas žinomai netikra ar žinomai suklastota tikra asmens tapatybės kortele, pasu, vairuotojo pažymėjimu ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimu (BK 300 str. 2 d.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1 2 d. ir kt.)
Įžanginė dalis
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35517-2024-2 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.3; 1.2.29.1.2; 2.3.6.4.5.1.
2025 m. kovo 25 d.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. U., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) pilietis, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. U. 2023 metais, ikiteisminio tyrimo metu tiksli data ir laikas nenustatyti, tiksliai nenustatytoje vietoje iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo žinomai netikrą dokumentą – vairuotojo pažymėjimą, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą R. U. vardu, laikė jį pas save ir gabeno su savimi, iki kol jį panaudojo 2024-05-30 8.11 val. atvykęs į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrių adresu (duomenys neskelbtini), kabinetą Nr. (duomenys neskelbtini), pateikdamas vyriausiajai tyrėjai J. V..
Kaltinamasis R. U. teismo posėdyje kaltu nepripažino ir davė parodymus, kad vairuotojo pažymėjimą gavo Lenkijoje iš tokio vyro. Lenkijoje gyvenęs nėra, ten išvažiuodavo, dirbdavo, būdavo visokiose komandiruotėse. Žino, kad norit gauti vairuotojo pažymėjimą, reikia mokytis. Jis mokėsi, jam kelis kartus nepavyko gauti vairuotojo pažymėjimo, vėliau išsilaikė teises. Nusipirko mašiną, važinėjo ir jį užfiksavo greičio matuoklis. Gavo laišką, kad padarė pažeidimą. Šiaulių skyriuje jam sakė, kad parodytų vairuotojo teises, medicininę pažymą. Jis pateikė visus dokumentus, nuvyko į P. komisariatą. Moteris trečiame aukšte, dirbanti informacijoje, jam pasakė, kad jam yra paskirta 60 Eur bauda. Davė visus dokumentus, kurių jo paprašė, paaiškino jam, kad jis viršijo greitį, kokia jam paskirta bauda, padarė įvairias dokumentų kopijas. Jam pasakė, kad reikia ,,P.“ terminale sumokėti baudą. Jis susimokėjo 60 Eur baudą. Galvojo, kad viskas bus gerai. Tada jam policijoje pasakė, kad gali važiuoti į ,,(duomenys neskelbtini)“, pabandyti pasikeisti teises, kad jos būtų lietuviškos. Jis su drauge vertėja nuvyko į ,,(duomenys neskelbtini)“ ir ten jam pasakė, kad vairuotojo pažymėjimo pakeisti negali, nes jo nėra sistemoje. ,,(duomenys neskelbtini)“ jam pasakė, kad jei nori lietuviškų teisų, turi jas iš naujo laikyti Lietuvoje. Taip viskas ir baigėsi. Iki šio įvykio žinojo, kas yra ,,(duomenys neskelbtini)“. Lietuvoje teises laikyti sunku, jam sudėtinga su lietuvių kalbos gramatika, jam sunku visa tai suprasti, todėl jam draugas pasiūlė, kad jis gali teises išsilaikyti Lenkijoje. Jam sakė, kad Lenkija – taip pat Europa, viskas tas pats, o teises išsilaikyti lengviau. Lenkijoje jam kelis kartus nepavyko išlaikyti teisių, bet paskui pavyko. Lietuvoje teises bandė išsilaikyti labai seniai, norėjo išsilaikyti motorolerio teises, buvo pasitikrinęs sveikatą, bet po mėnesio paskaitų viskas baigėsi, nutraukė visa tai. Draugo vardo ir pavardės pasakyti negali. Tiesiog jie kurtieji, tarpusavyje bendrauja visi kaip savi. Jis buvo ekskursijoje kartu, vaikščiojo, bendravo ir iš kalbos išėjo apie tas teises. Tas vyras jam sakė, kad iš visos Europos ten galima keliauti ir gauti teises. Sakė, kad yra vertėjai, viską galima išsiversti ir pabandyti gauti teises. Su žmogumi Lenkijoje susisiekė SMS žinute. Parašė tokiam vyrui. Jis pats važiavo į Lenkiją dėl teisių gal 7 ar 8 kartus. Visi vizitai buvo susiję su teisių laikymu, su kursais ir egzaminais. Adreso pasakyti negali, kur vykdavo, adresas yra dokumentuose, byloje, išlaikymo dokumentuose. Byloje yra sertifikatas, kad jis išlaikė egzaminus. Ten yra nurodytas mokyklos adresas. Į Lenkiją važiavo autobusu iš Šiaulių. Miesto Lenkijoje pasakyti negali, žino, kad miestas prasideda iš K raidės, jis yra žemiau už Varšuvos. Lenkijoje buvo 7 kartus. Jis visada nuvažiuodavo ir grįždavo tą pačią dieną. Kelionė trukdavo apie 12 valandų, nes labai daug kilometrų važiuoti reikėdavo. Nuvykęs susitikdavo su vyru iš Lenkijos. Jis su juo bendraudavo per vertėjo programėlę, nes jis pats nemoka lenkiškai. Su tuo vyru bendraudavo stotyje, jis palydėdavo iki mokyklos. Jie eidavo iki vairavimo mokyklos, tas vyras jį nuveždavo mašina. Mokykloje nebūdavo žmonių. Buvo toks mažas kambariukas, buvo ten dar keli žmonės, jis kontaktavo tik su tuo vyru. Be to vyro, kuris jį pasitikdavo, mokykloje buvo gal vienas ar du žmonės. Vyras uždavinėdavo klausimus, dėstydavo viską. Ko jis nesuprasdavo, išsiversdavo telefono pagalba, susirašinėdavo su juo per vertėją. Visas bendravimas vyko per telefoninę programėlę. Jokios medžiagos studijuoti ir mokytis jam namo vežtis neduodavo. Mokykloje praleisdavo maždaug pusantros valandos. Jis atsiskaitydavo – arba išlaikydavo egzaminą, arba ne, ir važiuodavo namo. Iki stoties jį palydėdavo tas pats lenkas. Visi kiti kartai mokykloje buvo analogiški. Už autobuso bilietus mokėjo grynais pinigais, už kursus, už viską mokėjo grynais pinigais. Birželio mėnesį išsilaikė teises, susimokėjo ir, 30 minučių palaukęs, gavo atsakymą, kad visus egzaminus išlaikė, kad gaus teises. Gavo teises iš karto ir vyko namo. Viską jam padavė tas pats vyras, jis už viską buvo atsakingas. Vyko praktinis vairavimas, važinėjo tame pačiame mieste, kuriame buvo mokykla. Miesto pavadinimo ir gatvių nežino, kur liepė – ten važiavo. Jis vyko į Lenkiją vienas, yra suaugęs žmogus. Kad jo pažymėjimas yra netikras, jis sužinojo kai nuvyko į policijos skyrių, kai jam buvo paskirta bauda, jis parodė tai moteriai savo teises, jį nukopijavo, išsisaugojo, kur reikėjo, ir po kokios savaitės jam paskambino vyras ir pranešė, kad turi sugrįžti į komisariatą. Užsisakė vertėją, nuėjo į komisariatą, jam davė tas teises ir jo paklausė, ar jis žino, kad tos teises yra padirbtos. Jis labai nustebo, bet jam pasakė, kad ,,R.“ duomenų bazėje nėra informacijos, kad jis išlaikė teises. Jis tik tada sužinojo, kad šis dokumentas yra melagingas ir nėra įtrauktas į jokią duomenų bazę, kad jis negali naudotis. Jis manė, kad jis bet kokioje Europos šalyje išsilaikęs teises galės jomis visur naudotis, kad visi dokumentai vienodai visur egzistuojantys. Šioje situacijoje pats yra pasimetęs. Jam policijos skyriuje pasiūlė teises pasikeisti ,,(duomenys neskelbtini)“. Jis pats taip nebūtų sugalvojęs. Jis negalvojo, kad tas dokumentas netikras. Jis manė, kad tas lenkiškas dokumentas yra tikrai tikras. Ta moteris policijos skyriuje pasiūlė jam pasikeisti tas teises. Medicininių dokumentų nesitvarkė, viską sutvarkė tas lenkas, jam sakė, kad viskas yra gerai. Kai išlaikė teises, gavo visus dokumentus, juos bandė persiskaityti, aišku, jie buvo lenkų kalba, jis juos vertėsi, ten buvo parašyta, kad yra teises vairuoti, kada jos gautos, kada laikytas egzaminas, iki kada jos galioja ir dar šalia buvo parašyta, kad galioja sveikatos pažyma 5 metus. Dėl to buvo sutrikęs, kodėl tai yra įrašyta. Jis supranta, kad norint gauti medicininę pažymą, fiziškai reikia praeiti komisiją. Galvojo, kad gal Lenkijoje kitokia tvarka. Jis yra baigęs 12 klasių ir turi profesinį išsilavinimą. Laikė egzaminus. Jis žino tvarką Lietuvoje, mokyklos egzaminus čia laikė, bet dėl vairavimo teisių, galvojo, kad jos visos galioja ir yra tokios pat visoje Europoje. Lietuvoje bandė laikytis vairuotojo teises, bet jam čia buvo labai sunku dėl lietuvių kalbos gramatikos. Už teises sumokėjo grynais 1300 Eur. Tam pačiam vyrui Lenkijoje. Mokėjo dalinai, per kelis kartus. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, visada tą patį sakė. Dėl savo vairuotojo pažymėjimo pasiaiškinti į Lenkiją nebevažiavo. Kai jam pasakė, kad jo teisės yra netikros ir jų nėra sistemoje, jis bandė susisiekti su tuo vyru Lenkijoje, bet jis jau buvo dingęs. Nebebuvo jo kontaktų, su juo nebegalėjo susisiekti. Jis pats nesuprato šios situacijos, tik suprato, kad čia buvo sukčiavimo atvejis ir jį apgavo. Fiziškai į Lenkiją, į mokyklą, nuvažiuoti nebandė. Kai jam pasakė iš policijos, kad jo teisės yra netikros, jis pradėjo pergyventi, galvojo, ką daryti, su tuo lenku susisiekti nepavyko, jo kontaktai tiesiog dingo, susirašinėjimas išnyko. Jis suprato, kad jį tiesiog apgavo. Pati mokykla, kurioje mokėsi, yra toli, daug laiko iki jos reikia važiuoti. Kadangi tas vyras dingo, nemano, kad ten nuvykęs kažką rastų. Pateikė papildomus dokumentus, kuriuose yra nurodyti adresai, tie dokumentai yra tikri, adresas teisingas. Internete pagal šį adresą pats ieškojo mokyklos, matė, kad ten visai kita vieta. Tie adresai ten apgaulingai nurodyti. Teoriją mokėsi iš lenkų kalbos verčiant per programėlę į lietuvių kalbą. Verčiantis, jis maždaug sugebėjo perskaityti, kas buvo parašyta. Kelių eismo taisykles mokėsi lenkų kalba verčiant į lietuvių kalbą. Viskas ten buvo lenkų kalba. Jis lenkų kalbos nesupranta, viską vertėsi per vertėją. Jam užduoda klausimą ir jis atsakinėja. Taip ir mokinosi. Su tuo lenku bendravo viską verčiantis telefonu. Nebuvo jokių bilietų, popieriuje užrašytų taisyklių. Viską mokėsi žodžiu, verčiantis iš lenkų kalbos į lietuvių kalbą. Visas mokymosi procesas vyko betarpiškai, be vaizdinės medžiagos, kalbant su mokytoju. Jam pasirodė viskas įdomiai, bet jis pagalvojo, kad tiesiog pas juos taip yra. Viena pamoka ten nuvykus trukdavo apie valandą, gal pusantros. Jis nežino, kaip per tokį trumpą laiką nemokant kalbos galima kažko išmokti. Tikslaus skaičiaus neprisimena, bet per 7 ar 8 kartus išlaikė vairuotojo pažymėjimą. Į tuos kartus įskaičiuotas teorinis ir praktinis mokymas, egzaminai. Lenkui, kuris jį pasitikdavo, mokėjo grynais pinigais apie 1300 Eur. Dėl vairuotojo pažymėjimo gavimo, kažką pasirašė, kažkokią sutartį, ką davė jam tas vyras pasirašyti. Bendra suma už kursus buvo 1300 Eur. Tiek, kiek buvo susitarta, tiek ir sumokėjo. Visus dokumentus, ką turėjo – sutarties kopiją, visas kopijas, visi dokumentai yra pateikti byloje. Į kursus važiavo susiderinęs laiką. Vidutiniškai ten važiavo 10-12 kartų. Tikslaus skaičiaus nepamena. Savo išlaidas pamena, o važiavimų į Lenkiją kartų jis pasakyti negali. 1300 Eur yra bendra suma, kiek jis išleido iš viso už kursus ir važiavimo išlaidas. Mokėjo 30-40 Eur už vieną kartą, už apsilankymą. Jis nuvažiuodavo su autobusu į Lenkiją, susitikdavo su tuo pačiu vyru ir, jei jis važiuojant suklysdavo, turėdavo papildomai dar mokėti. Už kiekvienas klaidas jis turėjo mokėti papildomai, kol išsilaikė egzaminą. Iš viso Lenkijoje buvo apie 10 kartų. Jei jis suklysdavo, turėdavo papildomai mokėti ir dar, ir dar, tiek, kiek suklysdavo. Dėl jo daromų klaidų už mokslus susikaupė tokia suma, nes jis vis suklysdavo. Buvo ten 10 kartų. Jis ten nuvykęs mokydavosi, susimokėdavo 30-40 Eur ir, jei padarydavo klaidą, mokėdavo dar papildomai. Mokyklos pavadinimo, kuri jam išdavė vairuotojo pažymėjimą, nepamena. Teorijos egzaminą laikė viduje. Paskutinis jo apsilankymas Lenkijos mokykloje truko 2 ar 3 valandas. Vairuotojo pažymėjimą gavo tą pačią dieną, palaukęs nuo 30 minučių iki valandos. Atėjo ir davė jam pažymėjimą, ir jis išvažiavo namo. Jo nuotrauką vairuotojo pažymėjimui padarė vietoje, buvo prie sienos pritvirtintas aparatas. Lietuvoje šiuo metu vairuotojo pažymėjimo nebandė laikyti, nes Lietuvoje jam per sunku išlaikyti, sunku suprasti klausimus. Ženklus ir taisykles supranta, bet jei yra sakiniai, jam sunku juos suprasti. Žodžius jis žino, bet pačiame egzamine būna sudėtingi sakiniai, jis jų nelabai supranta. Bandė internete įeiti į puslapį su egzaminais ir testais, jam tiesiog sunku suprasti ir perskaityti tuos klausimus. Mokymosi sutrikimų mokykloje neturėjo, jokių specialių poreikių nebuvo. Žodžius jis žino, bet yra tokių žodžių, kurių prasmės nesupranta. Jam sunkūs terminai. Kriminalinę praeitį turėjo labai seniai, Druskininkuose. Nepagalvojo, kad ta mokykla neteisėta, kad galėtų išduoti netikrus dokumentus. Skaito lietuvių kalba, dar truputį supranta angliškai. Rusų kalbos nesupranta. Pagrindinė jo kalba yra lietuvių. Dėl medicinos išvados galvojo, kad viskas čia gerai, nors komisijoje ir nedalyvavo. Kelių eismo taisykles mokėsi lenkų kalbą versdamasis į lietuvių per vertėją. Sugebėjo taip, pavyko. Jam buvo duotas popieriaus lapas, kur buvo surašyta viskas lietuvių kalba. Jam lapai buvo paruošti iš karto lietuvių kalba. Pirmas sakinys būdavo lenkų kalba, antras sakinys išverstas į lietuvių kalbą. Viskas buvo dviguba kalba. Kai asmeniškai kalbėdavo su tuo lenku, naudodavosi programėle. Dėl egzaminų, kompiuteryje jų atlikti negalėjo, nes ten viskas buvo lenkiškai, todėl jam davė popierinį variantą su vertimu į lietuvių kalbą. Jie pasistengė ir jam viską išvertė. Tie žmonės nekalbėjo lietuviškai, jie kalbėjo lenkų kalba. Tekstą turbūt jam vertė kompiuterio pagalba, nes jis iš karto pasakė, kad yra lietuvis ir lenkų kalbos nemoka, tai jis pats kažkaip išvertė tuos testus. Jo pateikti dokumentai į bylą yra lenkų kalba. Tokius jam dokumentus davė, ką jis turėjo, tą jis pateikė policijai. Jis pats lenkų kalbos nemoka, viską vertėsi programėlės pagalba, ko nesuprato. Daugiau į Lenkiją nevažiavo ir nebandė iš naujo laikyti vairuotojo pažymėjimo. Lenkijos ambasadoje Lietuvoje nebuvo ir nesiaiškino nieko dėl jo turimų dokumentų tikrumo. Jis yra gavęs baudų kitose užsienio šalyse, bet jas sumokėdavo ir viskas. Vairuotojo pažymėjimą reikėjo pateikti tik Lietuvoje. Vairuoja (duomenys neskelbtini) automobilį su automatine pavarų dėže. Mechanine pavarų dėže automobilio vairuoti nemoka. Šiuo metu nevairuoja, automobilį saugo garaže. Kai pasibaigs teismas, gal jam tas teises grąžins ir galės važinėti toliau. Jam atrodo, kad čia yra nesąmonė, kad jam atėmė tas teises, jis mano, kad jis jas turi, turi teisę jas turėti. Jis nesupranta ir yra pats pasimetęs, kodėl niekur sistemoje nerodo, kad jis turi teisę vairuoti. Nežino, kaip viskas galėjo taip nutikti, kad tie dokumentai netikri. Jis manė, kad bet kur Europoje išlaikius teises, jos galios visoje Europoje. Šioje situacijoje jis yra pats sutrikęs ir nemanė, kad taip gali būti. Jis pasitikėjo ta mokykla ir manė, kad viskas bus gerai. Suprato duotus liudytojo parodymus, kuris moko vairuoti nebylius, suprato kokia tvarka yra įgyjamas vairuotojo pažymėjimas. Jis pasitikėjo tuo vyru, jis jam sakė, kad tai legalus dokumentas, jis mokėjo už visas pamokas, už mokslus, taip, kaip būtų mokėjęs kažkur kitur. Jis negalvojo ir nemanė, kad tai yra nelegalu. Jo kriminalinė praeitis iš (duomenys neskelbtini), ten viskas buvo labai seniai, jam buvo 14 metų. Ten buvo vagystės. Jis tiesiog buvo chuliganas, neklausydavo. Dar yra buvę kažkas su muštynėmis. Kas buvo 2017 m., nepamena. Buvo, kad iš (duomenys neskelbtini) atvykę žmonės apsimetinėjo kurčiaisiais, žemino Lietuvos kurčiųjų bendruomenę ir jie visi susirinko juos pamokyti, nes jie rinko lėšas iš žmonių. Neturi problemų su sveikata ir su psichotropinėmis medžiagomis.
2024-09-23 apklaustas kaip įtariamasis, R. U. davė parodymus, kad galvos traumų neturėjo, psichinėmis ligomis nėra sirgęs, priklausomybės alkoholiui, narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms neturi. Su pranešimu apie įtarimą susipažino, jį suprato ir gali paaiškinti, kad neprisipažįsta padaręs nusikalstamos veikos, nes vairuotojo pažymėjimo negamino, jis nežinojo, kad jo vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas padirbtas. Jis gavo baudą dėl greičio viršijimo ir 2024-05-30 ryte, apie 8 valandą, atvyko į policijos komisariatą adresu (duomenys neskelbtini), kabineto numerio nepamena, susimokėti baudą ir policijoje sužinojo, kad vairuotojo pažymėjimas padirbtas. Jis mokinosi Lenkijoje, kad gautų vairuotojo pažymėjimą. Už kursus mokėjo 1300 eurų, mokėsi apie 4-5 mėnesius, įstaigos pavadinimo nepamena, jis nurodytas ant vairuotojo pažymėjimo, kur lankė kursus, ta pati įmonė ir išdavė jam vairuotojo pažymėjimą. Mokėsi 2022 metais, datos tiksliai pasakyti negali, vairuotojo pažymėjimu naudojosi apie pusantrų metų, net neįtardamas, kad jis padirbtas. Nesupranta, kaip taip galėjo įvykti. Prie bylos gali pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Kaip minėjo, vairuotojo pažymėjimo jis nepadirbo ir net nežinojo, kad jis yra suklastotas. Jis iš policijos komisariato gavo el. laišką, kad jo vairuotojo pažymėjimas netikras. Jis manė, kad viskas yra gerai, yra pats įmonės apgautas, įmonei jis sumokėjo už kursus pinigus, tai pasirodo sukčiavimas, kad įmonė pavogė iš jo pinigus (1 t., b. l. 116-117).
2024-10-28 apklaustas kaip įtariamasis, R. U. atsakinėjo į jam pateiktus klausimus. Klausimas: jūs prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikėte dokumentus, ar tai visi dokumentai, kuriuos jums išdavė? Atsakymas: taip, visus, kuriuos man davė. Klausimas: kada, kur ir kokioje įstaigoje lankėte kursus? Atsakymas: registravausi 2022-12-12 (duomenys neskelbtini). Sutartis buvo sudaryta metams laiko, tai yra iki 2023-12-11. Pagal sutartį aktyvaus mokymosi buvo metai laiko, bet po šešių mėnesių aš išlaikiau ir gavau vairuotojo pažymėjimą 2023-06-12. Sutartys sudaromos metams laiko, jei kartais nepavyktų išlaikyti. Tokios sutartys išduodamos visiems, man taip paaiškino toje įstaigoje. Klausimas: kokius dokumentus gavote? Atsakymas: viską, ką pateikiau, viską man sudėjo į įmautę ir padavė. Klausimas: kur laikėte vairuotojo egzaminą, kur ir kas išdavė vairuotojo pažymėjimą? Atsakymas: (duomenys neskelbtini). Klausimas: ar žinote, kokia vairuotojo pažymėjimo išlaikymo ir išdavimo tvarka? Atsakymas: lankai mokymus, išlaikai, vyras pasakė, kad viskas gerai, pasveikino ir išdavė pažymėjimą. Tai pirmas kartas, kitokios tvarkos aš nežinau, nes kitur nesu bandęs, tai pasakyti, ar yra kokia kitokia tvarka, negaliu. Daug metų atgal bandžiau Lietuvoje, (duomenys neskelbtini) mieste, bet nepavyko, įstaigos pavadinimo nepamenu. Mokiausi apie mėnesį laiko, po to sutartį nutraukiau. Klausimas: kur darėte foto ant vairuotojo pažymėjimo? Atsakymas: (duomenys neskelbtini). Klausimas: ar žinote, kokiu būdu daromi vairuotojo pažymėjimai ir kur jie išduodami? Atsakymas: man buvo išduotas (duomenys neskelbtini). Tvarkos padarymo aš nežinau, nes mane nufotografavo, aš pasirašiau, kai išdavė pažymėjimą ir viskas. Klausimas: kai lankėte kursus, ar buvo daugiau asmenų, jei taip, gal galite pasakyti jų anketinis duomenis? Atsakymas: buvo, bet jų aš nepažįstu, anketinių duomenų nežinau, be to, jau praėjo daug laiko, tai nepamenu, kiek jų buvo. Klausimas: kai jums buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas, ar dar kokiam asmeniui buvo išduotas, ar matėte tai? Atsakymas: nemačiau, tuo metu man vienam davė, šalia nieko nemačiau. Klausimas: iš ko jūs sužinojote apie šią įstaigą, kad galima lankyti vairuotojo kursus? Atsakymas: mano pažįstamas, kuris, kaip sakė, gyvena Lenkijoje, jis man ir pasakė, kad iš visos Europos galime atvykti ir išsilaikyti vairuotojo pažymėjimą. Jo aš anketinių duomenų nežinau, nes tiesiog papuolėme į vieną ekskursiją, kurios metu jis man tai ir pasakė. Daugiau su tuo asmeniu aš nekontaktavau. Klausimas: kodėl būtent vairuotojo pažymėjimo vykote laikyti į Lenkiją? Atsakymas: tuo metu aš dirbau apdailininku ir dirbau įvairiose šalyse, tai yra (duomenys neskelbtini). Kai lankiau kursus ir stigdavo laiko, dirbti į kitą šalį nevykdavau. Klausimas: kas jums nurodė, kur reikia vykti pasitikrinti sveikatos? Atsakymas: kaip man paaiškino įstaigoje (duomenys neskelbtini), kur lankiau kursus, kur reikia nuvykti, ten ir nuvykau. Daugiau nieko papildyti neturiu (1 t., b. l. 124-125).
2024-12-09 apklaustas kaip įtariamasis, R. U. papildomos apklausos metu atsakinėjo į jam pateiktus klausimus. Klausimas: ar jūs buvote registruotas Lenkijos Respublikoje? Atsakymas: ten viską sutvarkė girdintis asmuo, o ką jis tvarkė, aš pasakyti negaliu. Klausimas: kokiu būdu ir kokia kalba buvo vedami kursai? Atsakymas: aš naudojausi vertėjo pagalba iš lenkų į lietuvių kalbą, verčiausi telefonu. Lenkų kalbos aš nesuprantu. Asmuo, kuris vedė kursus, man parašydavo telefone ir parodydavo lietuvių vertimą. Klausimas: kiek asmenų vedė kursus? Atsakymas: 1 asmuo. Klausimas: jūs nurodėte, kad kai lankėte kursus, buvo ir daugiau asmenų, gal galite paaiškinti, kaip kiti asmenys suprato gestų kalba vedamus kursus? Atsakymas: mane tiesiogiai mokino ir aiškino vienas ir tas pats asmuo, kaip kiti mokėsi, aš nežinau. Klausimas: ar norint pereiti medicininę komisiją jūsų nereikalavo registracijos? Atsakymas: man tas vyras viską sutvarkė, be to, aš lenkų kalbos nesuprantu, tai tas mokytojas viską ir sutvarkė. Klausimas: ar medicinos įstaigą, kur jūs perėjote medicininę komisiją, buvo privati? Atsakymas: nežinau. Klausimas: pas kokius gydytojus lankėtės ir ar lankėtės vienas? Atsakymas: aš pas gydytojus jokius nebuvau, man visus dokumentus sutvarkė tas pats vyras. Klausimas: kiek kartų jums buvo skirta pravažiavimo pamokų, kas juos vedė (instruktorius) ir kokia kalba jis kalbėjo? Atsakymas: 4-6 kartai, instruktavo tas pats vyras. Jis man rodė ženklus, nykščiu parodydavo, į kurią pusę sukti, aš viską supratau ir po to išlaikiau egzaminą. Klausimas: kokiame mieste, kokiomis gatvėmis vyko pravažiavimai? Atsakymas: K., gatvių pavadinimai lenkiški, tai pasakyti negaliu. Klausimas: kokį automobilį jūs vairavote pravažiavimo metu ir kokiu laikėte pravažiavimo egzaminą jau vairuotojo pažymėjimui gauti? Atsakymas: (duomenys neskelbtini)ar ,,(duomenys neskelbtini)“, tiek pravažiavimų, tiek egzamino metu vairavau tą patį automobilį. Klausimas: iš bendro išsilavinimo, gal galite pasakyti, kokia darbo specifika yra merijoje, kokias pareigas atlieka miesto meras? Atsakymas: nežinau. Klausimas: jūs nurodėte, kad kursus lankėte ir vairuotojo pažymėjimą jums išdavė (duomenys neskelbtini), o į lietuvių kalbą išvertus, tai yra miesto meras, dirbantis rotušėje. Gal galite man paaiškinti, nuo kada meras organizuoja vairuotojų kursus? Atsakymas: man davė tokius dokumentus, kas ten parašyta, aš nežinau. Aš esu nustebęs, aš manau, kad mane apgavo, dėl to, kad aš esu kurčias. Dabar sužinojau, kad tas vyras mane apgavo. Dėl to, kas įvyko, aš esu tiesiog pasimetęs. Klausimas: ar jūs suprantate, kad pas gydytojus nenuėjus, galima gauti medicininę pažymą? Atsakymas: aš galvojau, kad Lietuvoje reiks nueiti, aš nesupratau, nes viską tvarkė tas vyras. Klausimas: o grįžus į Lietuvą, jūs domėjotės dėl medicininės komisijos? Atsakymas: kadangi Lenkijoje viską sutvarkė, tai nežinojau, ar dar reikia eiti, ar ne. Kai gavau baudą už kelių eismo taisyklių pažeidimą, tada sužinojau, kad mano vairuotojo pažymėjimo nemato sistemoje. Tik tada sužinojau, kad mane apgavo. Klausimas: kur ir kokiu adresu gyveno, kai lankė vairuotojo kursus? Atsakymas: negyvenau, tik lankiau kursus, važinėjau iš Lietuvos į Lenkiją. Klausimas: kiek laiko truko ir kokia kalba vyko teoriniai užsiėmimai? Atsakymas: kaip ir sakiau, iš lenkų kalbos telefonu versdavausi į lietuvių kalbą. Mokytojas man padėjo. Klausimas: kur vyko teoriniai užsiėmimai, kas juos vedė, kokiu laiku ir kaip tai derėjo su jūsų darbu? Atsakymas: vyko (duomenys neskelbtini), kursai buvo tik šeštadienį ir sekmadienį. Klausimas: su kuo jūs važinėjote iš Lenkijos į Lietuvą kursų metu? Atsakymas: vienas, su viešuoju transportu. Klausimas: kursai vyko dvi dienas, ar abi dienas ir važinėjotės? Atsakymas: dažniausiai būdavo tik šeštadieniais. Kelis kartus tik buvo sekmadienį, būdavau tik vieną dieną ir vykdavau atgal į Lietuvą, kitą dieną, jei reikėdavo, vėl vykdavau į Lenkiją. Klausimas: kur ir kokia kalba vyko teorijos egzaminas? Atsakymas: lietuvių kalba, tekstas buvo surašytas lietuvių kalba ant popieriaus, o aš surašiau atsakymus. Klausimas: koks metų laikas tuo metu buvo? Atsakymas: lyg ir vasara. Klausimas: kokia egzamino laikymo tvarka (kas jį vedė – egzaminuotojas ar jų grupė)? Atsakymas: buvo keli žmonės kitoje grupelėje, su manimi bendravo tas pats vienas vyras, kuris man viską tvarkė, rašė tekstus į telefoną lenkų kalbą, po ko aš išsiversdavau į lietuvių, tas pats ir egzaminavo ir išdavė vairuotojo pažymėjimą. Klausimas: ar mokėjo pinigus už egzamino laikymą, kokią sumą ir kur (ar turi patvirtinimą)? Atsakymas: už egzaminą mokėjau, tiksliai kiek, nepamenu, kažkur 30-50 grynais. Tai už egzaminą pravažiavimo ir teorijos. Mokėjau tam pačiam vyrui, grynais, patvirtinimo neturiu. Papildomai mokėjau, už neišlaikymą, viskas buvo mokama tam vyrui grynaisiais pinigais. Klausimas: tai iš kelinto karto išlaikėte egzaminus (teorijos, pravažiavimą): sunku pasakyti, vairavimo per 4-6 kartus, o teoriją daug kartų neišlaikiau, gal 12-13 kartų. Kiekvieną kartą reikėdavo mokėti apie 30 eurų. Viso susidėjo apie 1300 eurų. Už pačius kursus sumokėjau taip pat grynaisiais pinigais tam pačiam vyrui. Klausimas: Jūs nurodėte, kad pravažiavimo pamokų buvo 4-6, o dabar vien pravažiavimo egzaminą laikėte 4-6 kartus, gal galite tai paaiškinti? Atsakymas: tiksliai nebeprisimenu, nebuvo jokių mokymųsi važinėtis po miestą, iš karto laikiau egzaminą ir pravažiavimą išlaikiau iš 4-6, teoriją išlaikiau gal iš 12 karto. Klausimas: ar turite teorijos išlaikymo dokumentas? Atsakymas: visus dokumentus aš Jums pateikiau, daugiau dokumentų neturiu. Klausimas: kur vyko praktiniai vairavimo užsiėmimai? Atsakymas: jau sakiau, nebuvo praktinio vairavimo. Klausimas: ar Jums tai nesukėlė jokių abejonių, medicininę pažymą gavote nesilankydamas medicinos įstaigoje, praktinių pravažiavimų nebuvo, pinigus mokėjote tik grynais, nors prieš tai sakėte, kad už kursus mokėjote pavedimu? Ką galite į tai pasakyti? Atsakymas: aš maniau, kad pavedimu mokėjau, bet žmona patikino, kad buvo mokėta grynaisiais pinigais. Pats neprisiminiau, nes buvo seniai. Žmona nematė, tik jai pasakojau, ji prisiminė, o aš ne. Klausimas: ar automobilis buvo specialiai pritaikytas pagal Jūsų poreikius? Atsakymas: man tiko, važiavau su automatine mašina, nes nemoku su pavaromis. Klausimas: gal turite automobilio foto, su kuriuo laikėte egzaminą? Atsakymas: neturiu, net nepagalvojau, tik dabar pagalvojau, kad reikėjo nusifotografuoti atminčiai. Klausimas: kokia kalba kalbėjo Jūsų įvardintas vyras-instruktorius? Atsakymas: man atrodo, kad lenkų kalba, kai jis rašydavo tekstą telefone, pagal šriftą supratau, kad tai lenkų kalba. Vertėjo nebuvo, bendravau tik su tuo vyru. Klausimas: kokie instruktoriaus anketiniai duomenys, tai yra vardas, pavardė, amžius ir pan. Atsakymas: nežinau, neatsimenu nei vardo, nei pavardės, amžius 40-45 metai, atrodė nuoširdus, doras žmogus, dėmesingas. Buvo su trumpa barzdelė, rudi trumpai kirpti plaukai, apie 170-175 cm ūgio, normalaus kūno sudėjimo. Klausimas: ar kur nors pasirašinėjote už pravažiavimo egzaminų laikymą? Atsakymas: kažkur pasirašinėjau ant lapo, bet ten buvo parašyta lenkiškai. Vyras man pasakė, kad pasirašau už egzaminą. Klausimas: jūs nurodote, kad visada mokėjote grynaisiais pinigais ir viso jums kainavo 1300 eurų, o ar turite tai patvirtinančius dokumentus. Ar tiesiog paduodavo be jokio parašo? Atsakymas: be jokio parašo, duodavo iš rankų į rankas. Pinigų Lenkijos bankomate ar banke negryninau, aš turėjau grynųjų pinigų su savimi. Klausimas: kur vykote priduoti dokumentus dėl išlaikyto teorijos egzamino ir praktinio egzamino, kaip susikalbėjote? Atsakymas: viską sutvarkė tas pats vyras, man nieko daryti nereikėjo, jis buvo atsakingas nuo pat pradžių iki pabaigos. Klausimas: kur ir kokiu būdu buvo padaryta jūsų fotonuotrauka vairuotojo pažymėjimui? Atsakymas: Lenkijoje, toje pačioje mokykloje, kur ir mokiausi. Klausimas: per kiek laiko buvo išduotas dokumentas nuo teorijos ir praktinio egzamino išlaikymo? Atsakymas: gal po dvejų savaičių. Klausimas: kam ir kiek sumokėjo už vairuotojo pažymėjimo išdavimą? Atsakymas: tam pačiam vyrui, niekur kitur nesikreipiau, aš tuo vyru pasitikėjau. Nepamenu, ar tuo metu mokėjau pinigus, kaip ir sakiau, už viską susimokėjau 1300 eurų, visų faktų aš nepamenu, niekur tai nesižymėjau, tai pasakyti tiksliai visko negaliu. Klausimas: ar buvo pažymėta vairuotojo pažymėjime, kad jūs turite vairuoti specialiai pritaikytą automobilį (kurtiesiems)? Atsakymas: nežinau, kad tokio dalyko nėra, kad automobilis būtų pritaikytas kurtiesiems. Klausimas: ar vyro išduotoje medicininėje patikroje buvo pažymėta, kad jūs turite vairuoti specialiai pritaikytą automobilį kurtiesiems? Atsakymas: aš nesuprantu klausimo, aš nežinau, kad turi būti kitoks automobilis, tuo net nesidomėjau. Advokatės klausimas: pradžioje nurodėte, kad buvo praktiniai pravažiavimai, po to, kad nebuvo. Gal galite patikslinti. Atsakymas: praktinių pravažiavimų nebuvo, aš iš karto laikiau egzaminą. Advokatės klausimas: gal turite kokius patvirtinančius įrodymus, kad jūs tuo metu buvote Lenkijoje, kad mokėtės. Gal gali koks draugas paliudyti ir pan.? Atsakymas: neturiu, net nepagalvojau, kad tai gali prireikti. Daugiau nieko papildyti neturiu (1 t., b. l. 132-135).
2025-01-08 kaip įtariamasis apklaustas R. U., paaiškino, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, jį suprato, neprisipažįsta padaręs nusikalstamos veikos, nes vairuotojo pažymėjimo negamino. Apie tai jau davė pilnus ir išsamius parodymus ir jų keisti neketina. Kaip minėjo, jis lankė kursus ir išsilaikė vairuotojo pažymėjimą Lenkijoje. Daugiau nieko papildyti neturi (1 t., b. l. 145-146).
Liudytojas G. K., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, davė parodymus, kad kaltinamojo visiškai nepažįsta ir nežino šios bylos. Jis mokina nebylius vairuoti. Jei su nebyliu nesusikalba, galima mokyti su vertėju, bet šiaip dažniausiai susikalba patys. Asmeniškai jis truputį moka su jais susikalbėti. Pagal medicininę pažymą nusprendžia ar su automatine, ar su mechanine pavarų dėže turinčiu automobiliu mokyti vairuoti nebylį. Yra mokinęs nebylį vairuoti automobilį su mechanine pavarų dėže, bet dažniausiai vis tik moko vairuoti automobilius, turinčius automatinę pavarų dėžę. Mokydamas tokius mokinius jis vertėjo paslaugomis nesinaudoja, bet kai egzaminus mokinys laiko ,,(duomenys neskelbtini)“, vertėjas yra privalomas. Nebylių mokinių būna labai mažai, gal vienas ar du per metus. Šiauliuose jų mokykla turbūt vienintelė, kuri mokina žmones su negalia. Dirba VšĮ (duomenys neskelbtini), jis yra vairavimo instruktorius, gali mokyti visas kategorijas. Nebylių automobilis nėra kažkaip specialiai įrengtas, jie tiesiog turi užsidėti ženklą, kad vairuoja nebylys. Ant automobilio yra dedamas kelių eismo taisyklių ženklas, kad automobilį vairuoja kurčnebylys. Išlaikęs vairuotojo teises, asmuo visą laiką turi važinėti su tuo ženklu. Mokymosi laikas trunka kaip ir visų žmonių, jie gali eksternu išsilaikyti teoriją ir tada 15 pravažiavimų. Po 15 pravažiavimų yra laikomas vairavimo mokyklinis egzaminas. Tik po jo galima eiti į ,,(duomenys neskelbtini)“. Jei ne eksternu, tuo metu teorija mokomasi apie du mėnesius. Eksternas, kai asmuo teoriją išmoksta savarankiškai, išlaiko ,,(duomenys neskelbtini)“ teorijos egzaminą ir tada gali padaryti 15 važiavimų. 15 važiavimų yra 30 akademinių valandų. Per dieną galima padaryti 3 akademines valandas, tačiau jų mokykla daro 2 akademines valandas. Asmuo važiuoja kas antrą ar kas trečią dieną. Po 30 akademinių valandų pas juos vyksta praktinis mokyklinis egzaminas, kuris yra filmuojamas. Jei mokinys išlaiko, jis gali eiti į ,,(duomenys neskelbtini)“ laikyti teises, jei ne, po savaitės mokyklinis egzaminas kartojamas. Apie važiavimus į Lenkiją nieko nežino, gali tik papasakoti apie savo įmonę, kaip jie dirba. Nežino, kaip Lenkijoje yra mokoma, koks mokymo procesas ten vyksta. Lietuvoje taip negali būti, kad per tokį trumpą laiką yra išlaikomos vairuotojo teisės, kaip nurodo kaltinamasis. Kaip yra Lenkijoje, jis pasakyti negali. Kelių eismo taisyklės praktiškai vienodos visoje Europoje. Teorinis egzaminas laikomas valstybine kalba. Būna, kad turi asmenų ir iš kitų šalių, jei asmenys moka kitą kalbą, tada turi būti vertėjas. Asmeniškai jis naudoja tuos pačius gestus, bendraudamas tiek su lietuviu, tiek su užsieniečiu. Konkrečiai gestų kalbos nemoka, nėra profesionalus gestų kalbos vertėjas, bet savais gestais sugeba susikalbėti ir mokiniams paaiškinti, ką kaip reikia daryti. Nėra matęs lenkiško vairuotojo pažymėjimo.
Liudytojas G. K., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas 2024-12-10, davė parodymus, kad jis (duomenys neskelbtini) vairavimo instruktoriumi ir mokina vairuoti asmenis, teorijos nemokina. Teko mokinti vairuoti ne vieną kurčiąjį ir nebylųjį. Kurtiesiems-nebyliams kažkokių išimčių nėra, jiems nereikalinga specialiai jiems pritaikyta transporto priemonė, tik pagal medicininėje pažymoje nurodytus apribojimus parenkamas automobilis, tai yra mokintis vairuoti su automatine ar mechanine pavara, bet čia tik pagal gydytojų apribojimus. Dažniausiai rekomenduojama, kad būtų automatinė pavara. Išduodant vairuotojo pažymėjimą ant jo žymos, kad asmuo kurčias ar nebylys, mano, nėra, jiems privalomas ženklas, kad aplinkiniai žinotų, kad asmuo kurčias ar nebylys. Kai tokius asmenis mokino, jie tiesiog susikalbėdavo gestais, ženklais, su vertėju jam dirbti neteko, bet kolegos yra dirbę. Jų įstaigoje yra teorijos egzaminas, bet gali mokintis ir savarankiškai ir laikytis UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tokie asmenys UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairavimo egzaminą laiko dalyvaujant vertėjui, teorijai vertėjas nereikalingas, nes testas sprendžiamas kompiuteriu. Lenkijos Respublikoje vairavimo kursų ir teorijos laikymosi tvarka jam nežinoma. Daugiau nieko papildyti neturi (1 t., b. l. 81-82).
Liudytoja J. V., apklausta teisiamojo posėdžio metu, davė parodymus, kad kaltinamojo asmeniškai nepažįsta, tik žino iš darbo pusės. Asmuo, kuris yra salėje, kreipėsi į administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrių su protokolu, kuris buvo surašytas vairuotojui, kuris be teisės vairuoti viršijo leistiną greitį. Asmuo, atvykęs į bylų nagrinėjimo skyrių, paaiškino, kad turi teisę vairuoti, pateikė Lenkijoje išduotą vairuotojo pažymėjimą, todėl asmens pateiktas vairuotojo pažymėjimas buvo nuskenuotas, pridėtas prie administracinio nusižengimo registro duomenų lange ir buvo perrašytas administracinis nurodymas, nes asmuo turėjo teisę vairuoti. Atvykęs asmuo teiravosi, kokia tvarka yra pasikeisti vairuotojo pažymėjimą į lietuvišką, tai asmeniui buvo suteikta informacija, kad norit pasikeisti vairuotojo pažymėjimą, jam reikia kreiptis į ,,(duomenys neskelbtini)“, ir ten jam bus suteikta visa informacija. Buvo paaiškinta, kad tokia galimybė yra, nes užsienio piliečiai išduotus vairuotojo pažymėjimus ,,(duomenys neskelbtini)“ pasikeičia. Kadangi tuo metu, kada asmuo buvo atvykęs pas ją, jei gerai pamena, buvo pavasaris, pasakyti tikslios datos negali, tuo metu buvo vairuotojo pažymėjimų, kurie buvo išduoti (duomenys neskelbtini) mieste, ir jie būdavo suklastoti. Dėl to kilo įtarimas, kad asmuo pateikė galimai suklastotą vairuotojo pažymėjimą. Buvo kreiptasi į Užsienio reikalų ministerijos konsulinį departamentą dėl informacijos pateikimo, ar R. U. buvo išduotas Lenkijos Respublikoje vairuotojo pažymėjimas. Buvo gautas atsakymas, kad asmuo neturi Lenkijoje išduoto pažymėjimo, todėl buvo perduota Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariatui dėl tolesnių veiksmų. Kai asmuo kreipėsi į ją, savaitę ar kelias dienas pas ją administracinių nusižengimų bylų skyriuje buvo keli atvejai, kai pateikti Lenkijoje išduoti vairuotojo pažymėjimai būtent (duomenys neskelbtini) mieste, visi atvejai patvirtinti, kad vairuotojo pažymėjimai yra suklastoti, todėl kilo įtarimas, ar asmens pateiktas pažymėjimas yra suklastotas, todėl buvo kreiptasi dėl informacijos suteikimo. Anksčiau nebūdavo pateikiama tek pažymėjimų, kad kiltų įtarimas, ir būtent tai buvo susiję su (duomenys neskelbtini) miestu. Asmeniškai dabar tokių atveju nebegauna, negali pasakyti, kiek yra tokių atvejų. Pareigūnui atskirti, ar dokumentas padirbtas, yra labai sunku ir plika akimi praktiškai neįmanoma. Asmuo, kai kreipėsi į ją, jam buvo verčiama – ar tai vertėja vertė, ar jo draugė. R. U. minėjo, kad gyvena šiuo metu Lietuvoje, todėl norėtų turėti lietuvišką vairuotojo pažymėjimą, nes jų bazės nemato užsienyje išduotų vairuotojo pažymėjimų, kad su kiekvienu pažeidimu jam nereikėtų eiti į policiją tam, kad būtų perrašomas protokolas. Ji asmeniui nesiūlė pasikeisti vairuotojo pažymėjimo, asmuo pirmas pasiteiravo dėl keitimo tvarkos. Kai išsiaiškino, kad vairuotojo pažymėjimas netikras, su asmeniu nebebendravo, nes viskas buvo perduota tolimesniam tyrimui Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariatui. Jai yra tekę matyti ir tikrų, ir suklastotų vairuotojo pažymėjimų, kurie buvo išduoti Lenkijoje. Negali pasakyti, kas išduoda vairuotojo pažymėjimus Lenkijoje. Šiuo atveju jai nesukėlė įtarimo vairuotojo pažymėjimo išdavėjas. Asmuo buvo labai užtikrintas, pateikdamas vairuotojo pažymėjimą asmuo buvo net labai įsitikinęs, kad jis tikrai turi teisę vairuoti ir nėra jo pažymėjimas padirbtas. Asmuo pažymėjimą jai padavė užtikrintai. Jai nesukėlė įtarimo, kad ant vairuotojo pažymėjimo buvo nurodyta, jog jį išduoda (duomenys neskelbtini) miesto meras. Negali pasakyti, kas būna išdavėjas kitų vairuotojo pažymėjimų. Įtarimas dėl vairuotojo pažymėjimo jai kilo sekančią dieną, kai pasikalbėjo su kitais policijos pareigūnais, kaip tik vieni kelių policijos pareigūnai buvo sustabdę automobilį, ir jiems buvo pateiktas vairuotojo pažymėjimas, išduotas (duomenys neskelbtini). Taip ir kilo tas įtarimas, bet asmuo jau buvo išėjęs, jam buvo įteiktas administracinis nurodymas. Su R. U. bendravo tik tą vieną kartą, kai jis atėjo ir ji surašė protokolą.
Liudytoja J. V., ikiteisminio tyrimo metu apklausta 2024-09-13, davė parodymus, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) vyriausiąja tyrėja. 2024-05-30 apie 08.10 val. pas ją atvyko R. U., kuris kreipėsi dėl gauto administracinio nusižengimo protokolo dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 str. 4 d. ir 424 str. 3 d. numatytų administracinių nusižengimų, tai yra dėl transporto priemonės vairavimo neturint teisės vairuoti transporto priemonės ir dėl leistino greičio viršijimo. Administracinio protokolo surašymo metu R. U. nurodė, kad jis turi teisę vairuoti transporto priemones ir pateikė Lenkijos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą, kuris suteikia teisę vairuoti AM, B1 ir B kategorijos transporto priemones. Pažymėjimo išdavimo data 2023-06-12, pažymėjimo galiojimo laikas iki 2038-06-12. Vairuotojo pažymėjimą išdavusi įstaiga. Padarė pažymėjimo kopiją (nuskanavo) ir pridėjo prie administracinio nusižengimo dokumentų. Kadangi R. U. pateikė vairuotojo pažymėjimą, todėl jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu. Administracinis nusižengimas, numatytas už vairavimą neturint teisių, buvo nutrauktas, nes R. U. pateikė vairuotojo pažymėjimą. R. U. turi klausos sutrikimo negalią (negirdi ir nekalba), todėl buvo atvykęs su moterimi, kuri jų pokalbį jam išvertė į gestų kalbą. R. U. ji klausė dėl Lenkijoje išduoto vairuotojo pažymėjimo ir jis jai atsakė, kad mokėsi Lenkijoje, kad ten ir išsilaikė teisę vairuoti transporto priemonę, gavo jai pateiktą vairuotojo pažymėjimą. R. U. jos dar teiravosi, kokios yra galimybės lenkišką vairuotojo pažymėjimą pasikeisti į lietuvišką. Jam suteikė informaciją apie reikalavimus, pasikeičiant vairuotojo pažymėjimą ir, kiek jai yra žinoma, R. U. vėliau kreipėsi į AB „(duomenys neskelbtini)“ Šiaulių padalinį dėl vairuotojo pažymėjimo pasikeitimo. Ar jis vairuotojo pažymėjimą pasikeitė, ji nežino. Vėliau jai kilo įtarimas, kad R. U. pateiktas lenkiškas vairuotojo pažymėjimas gali būti suklastotas, nes paskutiniu metu darbovietėje buvo pasitaikę, kad asmenys, kurie buvo pateikę vairuotojo pažymėjus, išduotus (duomenys neskelbtini), pažymėjimai būdavo suklastoti. Kilus įtarimui, buvo kreiptasi į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Konsulinį departamentą dėl informacijos pateikimo, ar R. U. Lenkijos Respublikoje buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas. Gautas atsakymas, kad Lenkijos Respublikoje R. U. vairuotojo pažymėjimas nebuvo išduotas. Gavus atsakymą 2024-09-09 buvo priimtas nutarimas dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo, paaiškėjus naujoms aplinkybėmis. Gali pasakyti, kad R. U. jai pateikdamas lenkišką vairuotojo pažymėjimą buvo ramus, buvo užtikrintas, kad turi teisę vairuoti transporto priemonę. Daugiau nieko papildyti negali (1 t., b. l. 75-76).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar nėra suklastoti ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini.
BK 300 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę be kita ko, tam, kas pagamino netikrą vairuotojo pažymėjimą arba suklastojo tikrą vairuotojo pažymėjimą, arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą vairuotojo pažymėjimą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. BK 300 straipsnio 2 dalyje suformuluoti alternatyvūs veikos požymiai ir šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame BK straipsnyje nurodytų veikų.
Žinomai netikru dokumentu teismų praktikoje paprastai vadinamas dokumentas, surašytas ar kitaip pagamintas kito asmens vardu, išoriškai panašus į tikrą, bet pagamintas asmens, neturinčio teisės pagaminti dokumento. Dokumento netikrumo kriterijumi paprastai laikomas įgaliojimų surašyti ar kitaip pagaminti tokį dokumentą nebuvimas, kai pagamintas daiktas yra tik į dokumentą panaši imitacija. Netikro dokumento panaudojimas – tai neteisėtas netikro ar suklastoto dokumento paleidimas į teisinę apyvartą siekiant įrodyti ar patvirtinti juridinius faktus ar kitas teisinę reikšmę turinčias aplinkybes. Netikro ar suklastoto dokumento panaudojimu laikomas tokio dokumento pateikimas valstybinei institucijai, įmonei, organizacijai, pareigūnui, tarnautojui ar kitiems asmenims.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą konstatuoja, kad kaltinamojo R. U. kaltė, padarius BK 300 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, įrodyta. Tokia išvada daroma byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.
Kaltinamasis R. U. savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos neprisipažino, pozicijos nekeitė viso proceso metu ir teigė, kad jis nežinojo, kad jo turimas vairuotojo pažymėjimas yra netikras, jis buvo įsitikinęs, kad turi tikrą vairuotojo pažymėjimą. Kaltinamasis R. U. teigė, kad Lenkijoje jis lankė vairuotojo kursus, teoriją mokėsi iš lenkų kalbos, verčiant per programėlę į lietuvių kalbą. Kelių eismo taisykles mokėsi lenkų kalba verčiant į lietuvių kalbą. Viskas vyko lenkų kalba. Jis lenkų kalbos nesupranta, viską vertėsi per vertėją. Jam užduodavo klausimą ir jis atsakinėdavo. Nebuvo jokių bilietų, popieriuje užrašytų taisyklių. Viską mokėsi žodžiu, verčiantis iš lenkų kalbos į lietuvių kalbą. Visas mokymosi procesas vyko betarpiškai, be vaizdinės medžiagos, kalbant su mokytoju.
Tokį kaltinamojo aiškinimą teismas vertina kaip nelogišką ir melagingą, nes R. U. nurodė, kad žinojo vairuotojo pažymėjimo išdavimo tvarką Lietuvoje, žinojo, kas yra ,,(duomenys neskelbtini)“. Kaltinamasis paaiškino, kad Lietuvoje teises laikytis sunku, jam sudėtinga su lietuvių kalbos gramatika, jam sunku visa tai suprasti, todėl jam draugas pasiūlė, kad jis gali teises išsilaikyti Lenkijoje. Jam sakė, kad Lenkija taip pat Europa, viskas tas pats, o teises išsilaikyti lengviau. Lenkijoje jam kelis kartus nepavyko išlaikyti teisių, bet paskui pavyko. Lietuvoje teises bandė išsilaikyti labai seniai, norėjo išsilaikyti motorolerio teises, buvo pasitikrinęs sveikatą, bet po mėnesio paskaitų viskas baigėsi, nutraukė visa tai.
Analizuojant šiuos kaltinamojo parodymus su kitais faktiniais byloje esančiais duomenimis, akivaizdu, kad tai tik gynybinė kaltinamojo R. U. versija.
Kaltinamasis R. U. negalėjo konkrečiai įvardyti kur, kada ir kokiomis aplinkybėmis įgijo vairuotojo pažymėjimą, nenurodė juridinio asmens Lenkijoje, kur lankė vairavimo kursus ir kam vėliau sumokėjo pinigus, pinigų sumokėjimo dokumentų neturėjo. Kaltinamasis R. U. negalėjo įvardyti asmens, kuris neva jam organizavo vairuotojo pažymėjimo įsigijimą, jokių šio asmens duomenų nepateikė. Ne mažiau svarbi aplinkybė ir tai, kad iš paties vairuotojo pažymėjimo matyti, kad vairuotojo pažymėjimas išduotas (duomenys neskelbtini), tačiau iš Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos 2024-09-02 gauto rašto matyti, kad iš (duomenys neskelbtini) miesto Transporto priemonių bei vairuotojų registracijos skyriaus, (duomenys neskelbtini) m. prezidentas neišdavė vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat, valstybės teritorinių padalinių identifikacijos numerių bei pavadinimų duomenų bazėje dokumento, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), nerasta (1 t., b. l. 31-32).
Liudytoja policijos pareigūnė J. V. paaiškino, kad R. U., atvykęs į bylų nagrinėjimo skyrių, paaiškino, kad turi teisę vairuoti, pateikė Lenkijoje išduotą vairuotojo pažymėjimą, todėl asmens pateiktas vairuotojo pažymėjimas buvo nuskenuotas, pridėtas prie administracinio nusižengimo registro duomenų.
Iš 2024-09-11 tarnybinio pranešimo dėl įvykio aplinkybių patikslinimo matyti, kad dirbant pagal medžiagą Nr. (duomenys neskelbtini), tikslinant įvykio aplinkybes, buvo nustatyta, kad 2024-05-29 R. U. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to, kad 2024-05-29 12.48 val. (duomenys neskelbtini), „vairuotojas vairuodamas transporto priemonę gyvenamojoje zonoje, esant leistinam 20 km/h greičiui, važiavo 59 km/val. greičiu. Įvertinus paklaidą, leistiną greitį viršijo 36 km/val., vairavo transporto priemonę neturėdamas tesės, teisės vairuoti nėra įgijęs“. 2024-05-30 08.09 val. šis administracinio nusižengimo protokolas buvo anuliuotas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos J. V. ir surašytas naujas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), dėl to, kad 2024-05-29 12.48 val. „vairuotojas vairuodamas transporto priemonę gyvenamojoje zonoje, esant leistinam 20 km/h greičiui, važiavo 59 km/val. greičiu. Įvertinus paklaidą, leistiną greitį viršijo 36 km/val“. 2024-07-26 buvo išsiųstas paklausimas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Konsuliniam departamentui dėl informacijos pateikimo apie Lenkijos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą R. U., kurį šis pateikė administracinio nusižengimo tyrimo metu. 2024-09-04 gautas atsakymas, kad pagal informaciją, gautą 2024-08-30 iš (duomenys neskelbtini) miesto Transporto priemonių bei vairuotojų registracijos skyriaus, (duomenys neskelbtini) m. prezidentas neišdavė vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat informuoja, kad valstybės teritorinių padalinių identifikacijos numerių bei pavadinimų duomenų bazėje dokumento, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), nerasta. Tyrimo metu susisiekus su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiąja tyrėja J. V., ir pasiteiravus apie vairuotojo pažymėjimo pateikimo aplinkybes, nurodė, kad R. U. patį dokumentą buvo atnešęs į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą ir pateikęs tyrimui. Dokumentas buvo nufotografuotas ir grąžintas R. U.. Patikrinus policijos informacinėse sistemose, matyti, kad Lietuvoje asmeniui nėra išduotas vairuotojo pažymėjimas, asmuo teisės vairuoti nėra įgijęs (1 t. b. l. 15).
Tai, kad vairuotojo pažymėjimas buvo netikras, patvirtina ir 2024-09-24 specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad tirti pateiktas Lenkijos Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas U. R. (gim. (duomenys neskelbtini)) vardu, yra atspausdintas ne pagal tokių dokumentų blankų spausdinimo reikalavimus ir jis yra netikras. Pateiktas tirti Lenkijos Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra atspausdintas spalviniu rašaliniu spausdinimo įrenginiu (įskaitant asmens veido atvaizdą ir juoda spalva spausdintus duomenis, asmens parašo atvaizdą ir kita) ant plastikinės kortelės, o blizgus žalios spalvos užrašas „(duomenys neskelbtini)“ yra atspausdintas terminiu spausdinimo įrenginiu. Dokumento apsaugos priemonės yra imituotos. Lenkijos Respublikos vairuotojo pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini) pirminio turinio rekvizitų pakeitimų požymių nėra (dokumentas netikras) (1 t., b. l. 93-96). Abejoti tokia specialisto išvada nėra jokio pagrindo.
Teismas nustatė, kad kaltinamojo R. U. kaltę patvirtina jo paties duoti parodymai, kurios taip pat patvirtina ir kiti byloje surinkti bei teisme ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais: reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad R. U. savanoriškai pateikė Lenkijos Respublikos (duomenys neskelbtini) išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 85-86). Tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 300 str. 2 d. (1 t., b. l. 5). Tarnybiniu pranešimu dėl sprendimų atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių bei ikiteisminio tyrimo pradėjimo (1 t., b. l. 9). Vairuotojo pažymėjimo kopija (1 t., b. l. 11-12, 22-23, 27-28). Tarnybiniu pranešimu dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių bei ikiteisminio tyrimo pradėjimo administracinio nusižengimo byloje (1 t., b. l. 13). 2024-05-29 administracinio nusižengimo protokolu (1 t., b. l. 17-18). 2024-05-30 administracinio nusižengimo protokolu (1 t., b. l. 19-21). Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdybos pranešimais (1 t., b. l. 24, 56, 60). Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos konsulinio departamento pateikta informacija (1 t., b. l. 30-32). Teikimu atnaujinti administracinio nusižengimo bylą (1 t., b. l. 34-35). Nutarimu dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo paaiškėjus naujoms aplinkybėms (1 t., b. l. 36-37). 2024-09-09 administracinio nusižengimo protokolu (1 t., b. l. 39-40). Tarnybiniu pranešimu dėl pateikto vairuotojo pažymėjimo (1 t., b. l. 45). Tarnybiniu pranešimu dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo (1 t., b. l. 47). R. U. pateiktų dokumentų fotonuotraukomis (1 t., b. l. 50-53). AB ,,(duomenys neskelbtini)“ pateikta informacija (1 t., b. l. 63-64). Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ pateikta informacija (1 t., b. l. 67). Informacija iš socialinių tinklų (1 t., b. l. 68-72). Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (1 t., b. l. 149-150). Dokumentų ir jų vertimo kopijomis (1 t., b. l. 153-160).
Iš duotų išsamių kaltinamojo parodymų teisiamojo posėdžio metu, ikiteisminiame tyrime, matyti, kad kaltinamasis yra išsilavinęs, darbingas, dirbęs įvairius darbus, keliavęs po užsienio valstybes. Kaltinamasis mintis dėsto sklandžiai, nurodo, kad psichinių traumų ar sutrikimų neturi. Vienintelė kaltinamojo negalia ta, kad jis yra kurčnebylis. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis sąmoningai klaidino teismą, pasakodamas sugalvotą istoriją apie neva legalų dokumento įgijimą Lenkijoje. Tai, kad kaltinamasis melavo teismui, įrodo jo parodymai, kuriuose jis teigė, kad pasibaigus teismo procesui, jis tikisi atgauti neva Lenkijoje legaliai įgytą vairuotojo pažymėjimą, kita vertus vėliau, duodamas parodymus, nurodė, kad suprato, jog jį neva apgavo, o vairuotojo pažymėjimas yra suklastotas. Kaltinamojo normalūs protiniai gebėjimai bei jo patirtis, siekiant įgyti teisę vairuoti automobilį Lietuvoje, teismui leidžia daryti išvadą, kad jis visiškai suvokė teisių įgijimo tvarką tiek Lietuvoje, tiek ES valstybėse. Kaltinamasis sukūrė išgalvotą istoriją apie neva legaliai įgytą vairuotojo pažymėjimą Lenkijoje. Šios istorijos netikrovišką pobūdį patvirtina ir tai, kad kaltinamasis negalėjo nurodyti jokių objektyvių duomenų – nei asmens, kuris jam pasiūlė vairavimo mokyklą, nei asmens, kuris jį mokė teorijos ir išdavė vairuotojo pažymėjimą. Visas atsiskaitymas neva vyko grynais pinigais – jokių įrodymų apie kaltinamojo vykimą į Lenkiją, į konkrečią vairavimo mokyklą nėra. Kaskart kaltinamojo nurodoma vis skirtinga mokymų trukmė, kuri, atsižvelgiant į kaltinamojo paaiškinimus, kad mokymai neva trukdavo apie 1,5 valandos, yra visiškai nereali, norint įgyti praktinių ir teorinių žinių ir gauti vairuotojo pažymėjimą. Istorijos netikroviškumą patvirtina tai, kad kaltinamasis lenkų kalbos nemoka, moka lietuvių kalbą, o mokymai vyko programėlės pagalba lenkų kalba.
Teismas, vadovaudamasis byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, juos visus išsamiai ir objektyviai išanalizavus, pripažįsta, kad byloje įrodyta, kad kaltinamasis R. U., suvokdamas savo veiksmų pobūdį ir neteisėtumą, tyčia įgijo žinomai netikrą dokumentą – vairuotojo pažymėjimą, laikė jį pas save ir gabeno su savimi, iki kol jį panaudojo atvykęs į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrių. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad kaltinamasis suprato, kad disponuoja netikru vairuotojo pažymėjimu ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
Visa šių įrodymų visuma sudaro nuoseklią grandinę, įrodymai neprieštarauja tarpusavyje. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo R. U. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 300 straipsnio 2 dalį.
BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Be to, šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.
2024 m. lapkričio 7 d. priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 60, 99, 100, 100¹, 100², 100³, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 147¹, 147², 148, 149, 150, 151, 151¹, 152, 152¹, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 170¹, 170², 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 182¹, 185, 188, 189, 189¹, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 198¹, 198², 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 249¹, 250, 250², 250⁴, 250⁵, 251, 256, 256¹, 257, 257¹, 258, 259, 262, 265, 267, 267¹, 267², 267³, 268, 270, 270², 270³, 273, 274, 275, 276, 276¹, 276², 276³, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 292¹, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 302¹, 303, 304, 306, 306¹, 306², 307, 308, 309, 310, 311, 312 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas Nr. XIV-3060 (toliau – ir Įstatymas). Šis Įstatymas įsigaliojo 2025 m. vasario 1 d.
Atsižvelgiant į tai, kad 2025 m. vasario 1 d. BK 300 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmių rūšys – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų, darytina išvada, kad nauja BK 300 straipsnio 2 dalies redakcija šiuo atveju švelnina kaltinamojo teisinę padėtį, todėl nusikalstama veika perkvalifikuotina į BK 300 straipsnio 2 dalį (straipsnio redakcija įsigaliojusi nuo 2025 m. vasario 1 d.).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 str. 2 d.).
Kaltinamojo R. U. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis R. U. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, kuris yra tyčinis ir baigtas. R. U. praeityje teistas, teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, nedirbantis. Prokuroras prašė kaltinamajam R. U. skirti bausmę – baudą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nedirbantis, bauda būtų sunki finansinė našta kaltinamajam, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam R. U. už nusikalstamą veiką skiriant laisvės apribojimo bausmę. Kadangi atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jos dydis parenkamas didesnis nei minimumas, paskiriant įpareigojimus – bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje bei neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
R. U. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. Nr. XIV-3060 straipsnio redakcija, įsigaliojusi nuo 2025 m. vasario 1 d.) ir jį nubausti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti, o darbą praradus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir per bausmės laiką neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
R. U. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus: netikrą vairuotojo pažymėjimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą. Nurodyti prašymą apeliacinės instancijos teismui apeliacinį skundą nagrinėti žodinio ar rašytinio proceso tvarka.