- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-12-19
- Bylos Nr.
- I-4277-764/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02256-2013-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Žalnieriūnienė, Egidija Puzinskaitė (pran.), Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- H. J.
- Atsakovas
- Vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Sveikatos priežiūros tarnybai
- Kategorijos
- 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 70.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Henriko Sadausko ir Nijolės Žalnieriūnienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo H. J. skundą atsakovėms Vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai dėl sprendimo panaikinimo, neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas H. J. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–5), prašydamas: 1) panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2013-06-04 sprendimą Nr. 1D-5552(11) „Dėl paskirtos pensijos mokėjimo“; 2) solidariai priteisti iš atsakovų Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, 10 347,47 Lt neišmokėtos valstybinės pareigūnų pensijos dalį; 3) įpareigoti atsakovus toliau mokėti pareiškėjui paskirtą 782,84 Lt dydžio pensiją.
Pagrįsdamas savo reikalavimus pareiškėjas nurodė, kad dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 4 str. ir 5 str. nuostatų taikymo laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 jam neišmokėta 10 347,47 Lt pensija. Laikinajame įstatyme nustatytas reguliavimas pažeidžia teisingumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principus, asmens teisę gauti užtarnautas pensijos išmokas, nepagrįstai riboja asmens konstitucinę teisę į nuosavybę. Valstybė privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus ir mokėti nustatyto dydžio išmokas, o pakeitusi teisinį reguliavimą, turi nustatyti teisingą susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmą asmenims, kuriems buvo sumažinta paskirta ir mokama pensija. Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 5 str. nustatytas teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijai, todėl pareiškėjas yra įgijęs teisę teisme reikalauti pašalinti jo teisių pažeidimą ir reikalauti priteisti neteisėtai neišmokėtos valstybinės pensijos dalį.
Atsiliepimas
Atsakovė ir Lietuvos valstybės atstovė Vidaus reikalų ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 30–32) prašė bylą nutraukti arba pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas yra praleidęs įstatymų nustatytą 6 mėnesių terminą paduoti skundą pensiją skiriančiai ir mokančiai institucijai terminą, todėl jo skundas turėtų būti paliktas nenagrinėtas. Taip pat nurodė, kad, į Vidaus reikalų ministeriją kreipdamasis tik 2013-05-27, pareiškėjas praleido Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 2 d. nustatytą 3 metų (ar 6 mėnesių) terminą, nes apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2010 m. sausio mėnesį, kai jam buvo išmokėta pirma sumažinta pensija. Mokėdama pareiškėjui, pagal Laikinojo įstatymo nuostatas, perskaičiuotą pensiją, Vidaus reikalų ministerija veikė teisėtai, nes vadovavosi galiojančiomis teisės aktų nuostatomis. Konstitucinis Teismas pripažino, kad pensijos ribojimas, pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatas, Konstitucijai neprieštarauja, todėl pareiškėjas neturi teisės reikalauti priteisti dėl šių nuostatų taikymo susidariusią neišmokėtos pensijos dalį. Skundo tenkinimo atveju, prašė sprendimo vykdymą atidėti vieniems metams, t. y. iki 2014-02-01, nes šiuo metu Vidaus reikalų ministerijai nėra skirta lėšų sumažintų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų kompensavimui.
Motyvuojamoji dalis
Skundo dalis atmestina. Kita bylos dalis nutrauktina.
Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos ribojimo 2010-2012 metais.
Bylos duomenys tvirtina, kad pareiškėjui Henrikui Jakševičiui nuo 2001-02-20 neterminuotai buvo paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą (b. l. 23).
Pareiškėjas 2013-04-25 Vidaus reikalų ministerijai pateikė prašymą išmokėti jam nuo 2010-01-01 neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį (b. l. 24).
Vidaus reikalų ministerija 2013-05-17 sprendimu Nr. 1D-4969(11) pareiškėjo prašymą atsisakė nagrinėti ir nurodė, kad į Vidaus reikalų ministeriją jis kreipėsi praleidęs Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d. nustatytą šešių mėnesių terminą skundui paduoti (b. l. 25).
Pareiškėjas H. J. 2013-05-29 Vidaus reikalų ministerijai pateikė pakartotinį prašymą išmokėti jam nuo 2010-01-01 neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį (b. l. 26).
Vidaus reikalų ministerija 2013-06-04 sprendimu Nr. 1D-4969(11) pareiškėjo prašymą atsisakė nagrinėti ir nurodė, kad į Vidaus reikalų ministeriją jis kreipėsi praleidęs Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d. nustatytą šešių mėnesių terminą (b. l. 27).
Pareiškėjas prašo teismą panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2013-06-04 sprendimą Nr. 1D-5552(11) „Dėl paskirtos pensijos mokėjimo“, solidariai priteisti iš atsakovų Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, 10 347,47 Lt neišmokėtos valstybinės pareigūnų pensijos dalį ir įpareigoti atsakovus toliau mokėti pareiškėjui paskirtą 782,84 Lt dydžio pensiją (b. l. 1–5).
Nagrinėjamos bylos duomenys tvirtina, kad pareiškėjui paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 buvo perskaičiuojama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. ir 5 str. 1 d. nuostatomis.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“, vertindamas Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), 5 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos) ir 5 str. 2 d. (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos) konstatavo, kad: 1) Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), tiek, kiek ji apima Valstybinių pensijų įstatymo 1 str. 1 d. 1–4 p. nustatytas valstybines pensijas, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 str., konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; 3) Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos), tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d.; 4) Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos), tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d.
Vadinasi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. Kitoks pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimo mastas, t. y. vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos) ir Laikinojo įstatymo 5 str., pažeidžia pensijos gavėjų konstitucines teises.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) administracinėje byloje Nr. A552-519/13 pažymėjo, kad Konstitucijos 30 str. 1 d. ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (LVAT 2010-10-22 nutartis a. b. Nr. AS525-575/2010). Bylose dėl valstybinės pareigūnų ir karių pensijos nepriemokos priteisimo ABTĮ 33 str. 1 d. nustatytas vieno mėnesio kreipimosi į teismą terminas netaikytinas. Ginčo teisinius santykius reguliuojantys Valstybinių pensijų įstatymas bei Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas nereglamentuoja pareigūnų ir karių teisės gauti valstybinės pensijos nepriemoką, jos įgyvendinimo tvarkos bei ribojimų klausimų, todėl, atsižvelgus į pažeistos teisės pobūdį, pagal analogiją taikytinos panašius teisinius santykius reguliuojančios teisės normos, skirtos valstybinių socialinio draudimo pensijų nepriemokų klausimams spręsti (ABTĮ 4 str. 6 d.). Pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų normas, pareiškėjas dėl pažeistų teisių visų pirma privalėjo kreiptis į kompetentingą subjektą, kuriam pavesta išmokėti valstybinę pensiją, o šiam subjektui reikalavimo nepatenkinus, galėjo skųsti nepalankų sprendimą teismui. Iš esmės pagal ginčo metu galiojusį teisinį reguliavimą savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti asmenys galėjo apginti per trejų metų terminą.
Nenukrypdama nuo nurodytos praktikos, LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2013-11-07 nutartyje, priimtoje a. b. Nr. A444-2232/2013, pateikė nagrinėjamam ginčui aktualių kreipimosi į teismą termino taikymo ir šio termino eigos skaičiavimo aiškinimą ir nurodė, kad reikalavimui dėl valstybinės pareigūnų ir karių pensijos dalies priteisimo pareikšti taikomas trejų metų procesinis kreipimosi į teismą terminas, kurio eigos pradžia turi būti skaičiuojama nuo pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo dienos. Teismas taip pat išaiškino, kad skundui dėl valstybinės pensijos dalies priteisimo nėra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, tačiau į teismą asmuo gali kreiptis tik po to, kai tarp šalių yra kilęs ginčas, t. y. tik po to, kai kompetentingas subjektas, išmokantis valstybinę pensiją, atsisako išmokėti pensijos nepriemoką.
Nustatyta, kad pareiškėjui paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. ir 5 str. 1 d. nuostatas buvo ribojama nuo 2010-01-01. Sveikatos priežiūros tarnybos prie VRM pateikti duomenys tvirtina, kad 2010 metų sausio mėnesio pensija pareiškėjui buvo pervesta 2010-02-26 (b. l. 51, 52). Į teismą dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo pareiškėjas kreipėsi 2013-06-27, t. y. akivaizdžiai praleidęs ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusiame Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. nustatytą trejų metų terminą. Teismas 2013-11-12 raštu Nr. I-4277-764/2013 (b. l. 48) išaiškino pareiškėjui jo teisę iki teismo posėdžio pateikti teismui objektyviais duomenimis pagrįstą prašymą atnaujinti skundo teismui padavimo terminą. Teisme 2013-11-19 buvo gautas pareiškėjo H. J. prašymas bylą 2013-12-04 10.00 val. paskirtame posėdyje nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 50). Pareiškėjas H. J. savo teise pateikti teismui prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti nepasinaudojo.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 101 str. 7 p. nustatyta, kad teismas nutraukia administracinę bylą, jeigu paaiškėja, kad skundas buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą. Atsižvelgiant į tai, kad skundo dalis dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo buvo priimta praleidus trejų metų procesinį kreipimosi į teismą terminą ir pareiškėjas H. J. jo atnaujinti neprašė, ši bylos dalis nutrauktina pagal ABTĮ 101 str. 7 p.
Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2013-06-04 sprendimą Nr. 1D-5552(11) „Dėl paskirtos pensijos mokėjimo“.
Pagal ABTĮ 5 str., kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 5 str. 3 d. 1 p. nustatyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti (ABTĮ 22 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sistemiškai aiškindamas nurodytas teisės aktų nuostatas, ne kartą yra pažymėjęs, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Jeigu skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (2010-04-06 nutartis a. b. Nr. AS822-172/2010, 2010-10-22 nutartis a. b. Nr. AS143-560/2010, 2012-01-09 nutartis a. b. Nr. AS756-868/2011). Vadinasi, į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje.
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2013-11-07 nutartyje, priimtoje a. b. Nr. A444-2232/2013, išaiškino, kad skundui dėl valstybinės pensijos dalies priteisimo nėra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, tačiau į teismą asmuo gali kreiptis tik po to, kai tarp šalių yra kilęs ginčas, t. y. tik po to, kai kompetentingas subjektas, išmokantis valstybinę pensiją, atsisako išmokėti pensijos nepriemoką. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Vidaus reikalų ministerijos sprendimas, kuriuo buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo H. J. prašymą dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies išmokėjimo, savaime pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, nes juo nėra sukuriamos, pakeičiamos ar panaikinamos pareiškėjo teisės ir pareigos. Šio sprendimo panaikinimas, nutraukus bylos dalį dėl reikalavimo išmokėti susidariusią pensijos nepriemoką, pareiškėjo teisių realiai apginti negalėtų, todėl jo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas nėra tikslingas.
Pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti atsakovus toliau mokėti pareiškėjui paskirtą 782,84 Lt dydžio pensiją.
Įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Nesant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą, motyvuodamos šio akto nekonstitucingumu. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Nustatyta, kad nuo 2010-01-01 pareiškėjui Henrikui Jakševičiui paskirta pensija buvo perskaičiuojama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. ir 5 str. 1 d. nuostatos. Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatos neteko galios nuo 2012-09-01. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu (2012-12-20, Nr. XII-92) buvo pakeistas Laikinojo įstatymo 15 str. 1 d. 2 p. ir nustatyta, kad pareigūnų ir karių valstybinėms pensijoms Laikinojo įstatymo nuostatos taikomos iki 2013-12-31. Vadinasi, šiuo įstatymu iš esmės nustatyta, kad pareigūnų ir karių pensijos pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. gali būti ribojamos iki 2013-12-31. Duomenų, kad pareiškėjui mokama pareigūnų ir karių valstybinė pensija nuo 2012-09-01 yra perskaičiuojama ne tik pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatas, pareiškėjas nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad teismas neturi teisinio pagrindo įpareigoti Vidaus reikalų ministeriją ar Lietuvos valstybę pareiškėjui mokėti Vidaus reikalų ministerijos paskirtą 782,84 Lt dydžio pensiją, nes ji perskaičiuojama vadovaujantis galiojančiomis teisės aktų nuostatomis. Pareiškėjo H. J. skundo dalis dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atmestina kaip nepagrįsta (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 101 str. 1 p. ir 7 p., 127 str. ir 129 str. teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo H. J. skundo dalį, kuriame buvo prašoma įpareigoti atsakovus toliau mokėti pareiškėjui paskirtą 782,84 Lt dydžio pensiją, atmesti kaip nepagrįstą.
Bylos dalį dėl reikalavimų panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2013-06-04 sprendimą Nr. 1D-5552(11) „Dėl paskirtos pensijos mokėjimo“ ir solidariai priteisti iš atsakovų Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, 10 347,47 Lt neišmokėtos valstybinės pareigūnų pensijos dalį nutraukti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.