Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. Š., teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veikos skyriaus Paieškos poskyrio pareigūnės administracinio teisės pažeidimo protokolą ROIK: 16058191897, kurioje R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - LR ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š. 2016 m. gegužės 3 d., apie 08.02 val. pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 126, 222 punktų reikalavimus, A. Mickevičiaus g. 20, Vilniuje, vairuodamas automobilį Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas buvo neatsargus nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Eismo įvykio metu apgadino abu automobilius. Apie eismo įvykį nepranešė policijai ir iš eismo įvykio pasišalino, tuo jis savo veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje R. Š. sakė, kad suprato kuo yra kaltinamas, kaltę pripažino. Jis sakė, kad buvo blaivus, važiavo negreitai. Ten labai siaura gatvė, pristatyta daug automobilių. Atvažiavo automobilis, sustojo jį praleisti, vairuotoja taip pat sustojo praleisti. Atvažiavęs namo pastebėjo, kad įlenktas automobilio veidrodėlis. Jo automobilis aukštesnis, o ten buvo žemas automobilis, todėl veidrodėlių nesimatė.

Teismo posėdyje R. Š. parodė, kad pasišalino iš įvykio vietos, nes jokio garso neišgirdo, nepastebėjo, kad kliudė kitą automobilį nepajautė, ant jo automobilio jokių akivaizdžių žymių nebuvo, ten vos įbrėžta. Tuo metu sirgo, jam skaudėjo nugarą, po to koją, leidosi vaistus, jie iš karto suveikia, net nereikia pagulėti kurį laiką, gal tai turėjo įtakos budrumui. Automobilis draustas, draudimo polisas galiojantis, technikinė apžiūra galioja. Policijoje R. Š. nesakė, kad reikia pranešti draudimui. Nežino ar Opel vairuotojas pranešė draudimui.

Teismo posėdyje liudytojas V. S. parodė, kad tik išėjo pro darželio vartelius ir pamatė kaip gatvėje priešais jį susitrenkė du automobiliai. Išgirdo stiprų garsą, todėl nusprendė, kad automobiliai susitrenkė. Automobilis Opel stovėjo kelkraštyje, o Ford Galaxy važiavo pro šalį ir kliudė Opel automobilį. Paties smūgio nematė, nes vienas automobilis buvo kelkraštyje, tarp Vaidoto Senkaus ir to automobilio buvo automobilis Ford Galaxy. Tik girdėjo smūgį ir pamatė pasekmes, matė, kad tie du automobiliai buvo labai arti vienas kito. Kai pravažiavo automobilis Ford pamatė, kad buvo nutrenktas veidrodėlis. Abejonių, kad būtent automobilis Ford užkabino veidrodėlį Vaidotui Senkui nekilo. Garsas buvo stiprus, vairuotojas tikrai turėjo girdėti. Automobilio Ford langai buvo uždaryti, muzika viduje negrojo. Automobilio Ford vairuotojas pavažiavo 10 m. į priekį, ten degė raudonas šviesoforo signalas, vairuotojas pastovėjo, palaukė žalio šviesoforo signalo ir nuvažiavo toliau. Vairuotojas iš automobilio išlipęs nebuvo. V. S. užsirašė automobilio numerius ir pranešė policijai. Veidrodėlio apgadinimus matė, jis kabėjo ant laidų. Ten du automobiliai neprasilenkia, vienas automobilis turi važiuoti ant šaligatvio. Galbūt, iš priekio ir važiavo kitas automobilis, bet jeigu automobiliai prasilenkė, tai ji buvo prie pat sankryžos. Įvykio metu toje vietoje trijų automobilių vienu metu nebuvo. Galbūt atsakomybėn traukiamo asmens automobilis buvo sustojęs praleisti kitą automobilį.

Teismas visapusiškai, pilnutiniai ir objektyviai ištyrė byloje surinktus įrodymus, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu juos įvertino, ir vadovaudamasis įstatymu bei teisine sąmone daro išvadą, kad R. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 222 punktus, taip pat, kad R. Š. kaltė padarius pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje - įrodyta rašytine bylos medžiaga: administraciniu teisės pažeidimo protokolu; policijos užregistruotu pranešimu apie įvykį; S. B. pareiškimu; Apžiūros protokolu; fotolentele; policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu; Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūros metu nustatyta, jog automobiliui Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), brėžtos dešinės pusės priekinės durelės 0,86 – 0,87 m. aukštyje; brėžtos galinės dešinės pusės durelės 0,91- 0,93 m. aukštyje, o automobiliui Opel Astra 147, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), brėžtas kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlio korpusas ir stiklas po eismo įvykio taisytas. Matomi likę apgadinimai: įbrėžtas kairės priekinio vaizdo veidrodėlio korpusas 0,93 m. aukštyje bei matomas įbrėžimas 1,01 m. aukštyje. Transporto priemonių sugretinimo metu nustatyta, kad apgadinimų pobūdis, aukščiai atitinka; nuotraukomis bei kita bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

R. Š. padarytos veikos atitinka LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų sudėtį, nes jis vairuodamas automobilį Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas buvo neatsargus, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir apgadino abu automobilius ir apie eismo įvykį nepranešęs policijai iš eismo įvykio vietos pasišalino.

R. Š. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, vadovaujasi suformuota teismų praktika, jog skiriant administracines nuobaudas, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra sietinas su Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra aiškiai per griežta.

LR ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos griežtos: pagrindinė ir papildoma nuobaudos. Taip pat Teismas pastebi, kad Rolandas Šimonis už Kelių eismo taisyklių pažeidimus galiojančių nuobaudų neturi ir tai jį apibūdina kaip drausmingą ir pareigingą vairuotoją. Teismas daro išvadą, kad R. Š. skyrus LR ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytas nuobaudas būtų pažeistas teisingos pusiausvyros principas tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, taip pat Teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti ir skyrus mažesnę administracinę nuobaudą, nei nustatyta LR ATPK 130 str. 1 dalyje sankcijoje.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. R. Š. skirtina nuobauda - minimalaus dydžio bauda, numatytos LR ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje. Tai pat vadovaujantis LR ATPK 30¹ str. nuostatomis ir Teismui suteikta diskrecija, R. Š. skirtina nuobauda mažesnė nei LR ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR ATPK 24, 27, 30¹, 35 straipsniais, 127 straipsniu, 130 straipsniu, 224, 250, 286, 287, 313 straipsniais,

nutarė:

R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir už tai jį nubausti administracine nuobauda – 43 (keturiasdešimt trijų) eurų bauda.

R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir už tai jį nubausti administracine nuobauda – 200 (dviejų šimtų) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo šio nutarimo įsigaliojimo dienos.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), skirti galutinę subendrintą nuobaudą - 200 (dviejų šimtų) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo šio nutarimo įsigaliojimo dienos.

Pagal LR ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, įmokos mokesčio kodas 1001, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank” arba sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti pažeidimo identifikacinį numerį (ROIK).

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.