Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-04-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1341-990/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-04-05
Bylos Nr.
1-1341-990/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Ražanskas
Kaltinamasis
V. A.
Advokatai
Artūras Melisiakas
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 5 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas,dalyvaujantteismo posėdžių sekretorei Rasai Glovickytei- Liobienei,kaltinamajam V. A., jo gynėjui advokato padėjėjui Artūrui Melisiakui,prokurorei V. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. A., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, išsituokęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

2019 m. kovo 11 d. apie 20.40 val. Tauro gatvėje, Vilniuje, ties pastatu Nr. 8 V. A. vairavo automobilį „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jo kraujyje buvo 2,55 promilių alkoholio.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Teisiamojo posėdžio metu V. A. parodė, kad kaltinimo esmę jis supranta, dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo kaltę jis pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Nagrinėjamo įvykio dieną jis namuose nuo pietų gėrė trauktinę, nes jį apėmė melancholija. Išgėręs apie 250 ml trauktinės jis nutarė nuvažiuoti pavalgyti. Bevažiuojantį jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie pasiūlė jam alkotesteriu pasitikrinti blaivumą. Jis sutiko tikrintis blaivumą, tačiau nuvežtas į Priklausomybės ligų centrą jis nesutiko duoti kraują tyrimui, nes jam ir taip atrodė viskas aišku, be to, jis bijo adatos dūrio ir negali žiūrėti į kraują. Šiuo metu jis gyvena pas tėvus bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Jis prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Jo laiduotoju sutinka būti jo brolis. Jo ir brolio santykiai geri. Brolis gyvena (duomenys neskelbtini). Jis dažnai su broliu bendrauja. Brolis yra vyresnis ir yra jam autoritetas. Jis gailisi dėl savo veiksmų. Jis labai retai geria alkoholį.

Teisiamojo posėdžio metu V. A., kuri nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad prisipažįsta esantis kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, jo gynėjas ir prokurorė sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.

Ikiteisminio tyrimo metu V. A. parodė, kad 2019 m. kovo 11 d. apie 13.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jis pradėjo gerti trauktinę. Jis išgėrė maždaug 300 ml trauktinės. Apie 20 val. sėdęs į jam priklausantį automobilį „VolvoV50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis nusprendė nuvažiuoti nusipirkti valgyti. Bevažiuodamas Tauro gatve, Vilniuje, jis pamatė, kad jį stabdo policijos pareigūnai. Jis sustojo, pateikė dokumentus ir sutiko pasitikrinti savo blaivumą alkotesteriu. Jam buvo nustatytas 2,55 promilių girtumas. Po patikros alkotesteriu jis buvo nuvežtas į Respublikinį priklausomybės ligų centrą kraujo tyrimui paimti, tačiau duoti kraują tyrimui jis atsisakė. Jis prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Jo laiduotoju sutinka būti jo brolis V. A.. Jis gailisi dėl savo veiksmų (b. l. 71-72, 75-76, 79-80).

Ikiteisminio tyrimo metu V. S. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju patruliu. 2019 m. kovo 11 d. patruliavimo metu iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas, kad Jokūbo Jasinskio gatve link Tauro gatvės automobilį „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuoja neblaivus vairuotojas. Tauro gatvėje pastebėjęs minėtą automobilį pastarąjį jis sustabdė prie pastato, esančio Tauro g. 8. Automobilį vairavo V. A.. Keleivių automobilyje nebuvo. Jis matė automobilio salone besimėtančius nepilnus alkoholinių gėrimų butelius. Vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus, iš pastarojo burnos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Patikrinus vairuotojo blaivumą alkotesteriu „Draeger Alcotest 7510“, patikros sertifikato Nr. 0850387, vairuotojui buvo nustatytas 2,55 promilių girtumas, po ko vairuotojas buvo pristatytas į Respublikinį priklausomybės ligų centrą (b. l. 32-33).

Alkoholio kiekio matuoklio „Draeger Alcotest 7510“, Nr. ARJK-0090, šaknelėje nurodyta, kad 2019 m. kovo 11 d. 20.46 val. V. A. kraujyje nustatyta 2,55 promilių alkoholio (b. l. 34-35).

Alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“, Nr. ARJK-0090, patikros sertifikato Nr. 0850387 kopijoje nurodyta, kad ši matavimo priemonė patikrinta 2018 m. lapkričio 26 d., patikros sertifikatas galioja iki 2019 m. gegužės 26 d. (b. l. 36).

Respublikinio priklausomybės ligų centro gydytoja S. Š. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar pasvaigimui nustatyti akte nurodė, kad V. A. atsisakė atlikti kraujo tyrimą bei atsisakė bendrauti, į klausimus neatsakinėjo. Iškvepiamame ore jaučiamas aštrus alkoholio kvapas (b. l. 59).

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad V. A. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys- jo paties, taip pat liudytojo V. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, alkotesterio užfiksuoti duomenys, kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2019 m. kovo 11 d. apie 20.40 val. Tauro gatvėje, Vilniuje, ties pastatu Nr. 8 V. A. vairavo automobilį „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jo kraujyje buvo 2,55 promilių alkoholio.

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

Šiai bylai reikšmingos teisės normos:

BK 281 straipsnio 7 dalis.

7. Tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio,

baudžiamas bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Minėta, kad V. A. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 2,55 promilių alkoholio, taigi V. A. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

IV. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir motyvai

Teisiamojo posėdžio metu V. A. paprašė būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį V. A. atsakomybei pagal laidavimą. V. A. nurodė, kad V. A. yra jo brolis, kuris jam yra labai artimas ir yra autoritetas bei daro teigiamą įtaką. Jie šneka dažnai, bendrauja, jis visada išklauso brolio patarimų, mokymų. Po šio įvykio jis su broliu šnekėjo daug, jis išklausė moralą, kad negalima to daryti, ir dabar jie apie tai šneka.

Teisiamojo posėdžio metu V. A. paprašė perduoti V. A. jo atsakomybei pagal laidavimą. V. A. nurodė esantis atsakingas, sąžiningas, jo santykiai su broliu V. A. yra artimi, šilti, jis dažnai brolį lanko, daug bendrauja, jis daro V. A. teigiamą įtaką, kalba, kokios galėjo būti pasekmės. V. A. supranta, ką padarė, ir labai dėl to išgyvena. Jis žino, kad V. A. laikysis įstatymų, iš šio įvykio tikrai pasimokė.

Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:

BK 40 straipsnis.

1. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo.

2. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu:

1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir

2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir

3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

3. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

4. Laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų.

V. A. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikalstamą veiką V. A. padarė pirmą kartą, jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. V. A. nusikalstama veika žala padaryta nebuvo. V. A. nėra teistas (b. l. 86), administracinėmis nuobaudomis baustas, tačiau jo padaryti administraciniai nusižengimai nėra ypatingai šiurkštūs (b. l. 87), taigi teismas mano, kad yra pagrindas manyti, jog V. A., jam skyrus baudžiamojo poveikio priemones, kuriomis būtų apribotos jos galimybės vairuoti transporto priemones, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Laiduotoju sutinka būti V. A. brolis V. A.. V. A. nėra teistas, administracinėmis nuobaudomis nebaustas. Kaip teisiamojo posėdžio metu parodė pats V. A., V. A. jam yra autoritetas, jis klauso V. A. patarimų. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad V. A. yra vertas teismo pasitikėjimo, yra artimas V. A., taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką V. A., kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus V. A., padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo V. A. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant dvejų metų laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai

Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:BK 41 straipsnis:

1. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui.

2. Bausmės paskirtis:

1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;

2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį;

3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;

4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;

5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 67 straipsnio 1 ir 2 dalys.

1. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

2. Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemonės:

1) uždraudimas naudotis specialia teise;

2) viešųjų teisių atėmimas;

3) teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas;

4) turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas;

5) nemokami darbai;

6) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą;

7) turto konfiskavimas;

8) įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu;

9) dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose;

10) išplėstinis turto konfiskavimas.

BK 67 straipsnio 6 dalis.

6. Kai skiriamos dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, atsižvelgiama į jų suderinamumą ir galimybes taisomai veikti nuteistąjį.

BK 68 straipsnis.

1. Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

2. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis.

3. Teismas, uždrausdamas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, konkrečiai nurodo, kokia teise ar teisėmis naudotis uždrausta, ir šio draudimo terminą.

BK 72 straipsnio 1- 3, 5 dalys.

1. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.

2. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas.

3. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

5. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

V. A. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, alkoholio koncentracija jo kraujyje daugiau nei šešis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones. Yra visuotinai žinoma, kad vairavimas esant apsvaigusiam nuo alkoholio iškreipia vairuojančiojo aplinkos suvokimą bei pailgina vairuojančiojo reakcijos laiką, taigi akivaizdu, kad V. A., transporto priemonę vairuodamas neblaivus, sukėlė ypatingai didelį pavojų tiek transporto eismo saugumui, tiek žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano, kad baudžiamosios atsakomybės paskirtį padės įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonės.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių- uždraudimas naudotis specialia teise- numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad V. A. nusikaltimą padarė naudodamasis jam suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones- transporto priemonę vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Teismas pažymi, kad vairavimas esant apsvaigusiam nuo alkoholio yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms- žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano esant tikslinga V. A. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę- uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Teismas įsitikinęs, kad uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis minimaliam- vienerių metų terminui galėtų būti pateisinamas tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas blaivus, pavyzdžiui, padaro nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, tuo tarpu tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, trumpiausio- vienerių metų šios teisės atėmimo terminas negali būti pateisinamas. Teismas pažymi ir tai, kad už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 9 dalyje numatyta privaloma skirti administracinio poveikio priemonė- teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Teismas atsižvelgia į tai, kad alkoholio koncentracija V. A. kraujyje (2,55 promilės) daugiau nei šešis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės) bei ženkliai viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus nustatyta baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės), taigi V. A. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės- uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas nustatytinas lygus vidurkiui- dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. kovo 12 d., t. y. nuo dienos, kai V. A. buvo skirta kardomoji priemonė- dokumento- vairuotojo pažymėjimo Nr. 01268073 paėmimas.

Teismas taip pat pažymi, kad V. A. nusikaltimą padarė naudodamasis automobiliu „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurio V. A. nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimo priemonė laikoma konfiskuotinu turtu. VĮ „Regitra“ duomenų bazės pažymoje nurodyta, kad automobilis „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso V. A. (b. l. 8). Minėta, kad BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimo priemonė laikoma konfiskuotinu turtu, o to paties straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, dėl ko V. A. nuosavybės teise priklausantis automobilis „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas.

Vertindamas V. A. gynėjo teismo posėdžio metu pateiktą prašymą konfiskuoti ne patį automobilį, bet pusę automobilio vertės teismas pažymi, kad, kaip nurodyta BK 72 straipsnio 5 dalyje, iš kaltininko konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma gali būti išieškota tik tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga. Minėta, kad automobilis „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tiek nagrinėjamo įvykio metu, tiek ir šiuo metu priklauso V. A., jis nėra nei paslėptas, nei suvartotas, taigi nėra teisinio pagrindo ne konfiskuoti automobilį „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bet išieškoti automobilio vertę ar šios vertės dalį atitinkančią pinigų sumą. Kita vertus teismas pažymi, kad, kaip nurodyta pažymoje apie minėto automobilio vertę (b. l. 9), minėto automobilio vertė nėra didelė- 4 520 eurų. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, alkoholio koncentraciją V. A. kraujyje, jo elgesį Priklausomybės ligų centre (atsisakė ne tik duoti kraujo, bet ir bendrauti bei atlikti elementarius testus- pakelti monetą, sudurti pirštus, pataikyti į nosies galą žiūrint ir užsimerkus), automobilio „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas nelaikytina neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone.

VI. Procesinės prievartos priemonės

Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 119 straipsnis.

Kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

BPK 139 straipsnio 1 dalis.

1. Paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Kardomąją priemonę panaikina arba pakeičia prokuroras nutarimu arba teismas nutartimi.

BPK 151 straipsnio 1 ir 8 dalis.

1. Civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti skiriamas kartu su poėmiu ar krata.

8. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi, jeigu ši priemonė tampa nebereikalinga.

Ikiteisminio tyrimo metu V. A. skirta kardomoji priemonė- dokumento- vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas (b. 1. 81-82), kuri paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus- naikintina.

Atsižvelgiant į tai, kad V. A. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė- uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones, iš V. A. paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Ikiteisminio tyrimo metu laikinai apribotos V. A. nuosavybės teisės į jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 16-17). Atsižvelgiant į tai, kad V. A. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė- automobilio „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, laikino V. A. nuosavybės teisių į jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimas paliktinas galioti iki šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę- naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 67, 68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalimi, 151 straipsnio 8 dalimi, 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 4-6 dalimis, 307 straipsnio 5-7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

V. A., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo V. A. atsakomybei pagal laidavimą dvejiems metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Skirti V. A. baudžiamojo poveikio priemones- uždrausti vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. kovo 12 d., bei konfiskuoti automobilį „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

V. A. skirtą kardomąją priemonę- dokumento- vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)paėmimą palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus- panaikinti.

Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Laikino V. A. nuosavybės teisių į jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimą palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės- turto konfiskavimo vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę- panaikinti.

Išaiškinti V. A. ir V. A., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti V. A., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Ražanskas