Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-08-23 · Civilinė byla Nr. 2-983/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-08-23
Bylos Nr.
2-983/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Alė Bukavinienė, Rimvydas Norkus
Pareiškėjas
A. M.
Kategorijos
  • 21.4.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-983/2012Procesinio sprendimo kategorija: 21.4.1.3.;36.1.;101.; 127.6.;(S)Civilinė byla Nr.2-269/2011
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugpjūčio 23 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rimvydo Norkaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 23 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti pareiškėjo A. M. kreditorinį reikalavimą B. B. individualios firmos „Boresta“ restruktūrizavimo byloje, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2480-340/2012 pagal A. M. pareiškimą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo.

Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 30 d. nutartimi B. B. individualiai firmai „Boresta“ (toliau – firma „Boresta“) iškėlė restruktūrizavimo bylą; administratoriumi paskyrė UAB „Ius Positivum“. 2010 m. gegužės 31 d. nutartimi patvirtino restruktūrizuojamos įmonės kreditorių reikalavimus, tarp jų kreditoriaus A. M. 6 000 000 Lt reikalavimą.

Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. sausio 20 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas kreditoriaus A. M. 6 000 000 Lt reikalavimas ir šį klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 17 d. nutartimi kreditoriaus A. M. 6 000 000 Lt reikalavimą patenkino iš dalies ir patvirtino 500 000 Lt reikalavimą.

Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. rugsėjo 1 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 17 d nutarties dalį, kuria patvirtintas kreditoriaus A. M. 500 000 Lt reikalavimas, ir šio reikalavimo tvirtinimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 23 d. nutartimi atsisakė tvirtinti kreditoriaus A. M. 6 000 000 Lt reikalavimą ir suinteresuotam asmeniui Danske Bank A/S (toliau – Bankas) iš A. M. priteisė 4 720,57 Lt teisinės pagalbos išlaidų. Teismas nustatė, kad kreditoriaus A. M. reikalavimas kildinamas iš firmos „Boresta“ ir A. M. 2008 m. sausio 3 d. ketinimų protokolo (CK 6.165 straipsnio prasme), kuriuo firma „Boresta“ įsipareigojo iš A. M. įsigyti už 41 500 000 Lt AB „Mikotelgroup“ akcijas (1 t., 137-154 b. l.), o nesudarius pagrindinės akcijų pirkimo – pardavimo sutarties firma „Boresta“ prisiėmė civilinę atsakomybę - 2009 m. vasario 12 d. susitarimu įsipareigojo sumokėti A. M. 6 000 000 Lt netesybas (baudą), jų mokėjimą išdėstant ir atidedant daugiau kaip metams. Teismo vertinimu, ketinimų protokolas sudarytas tuomet, kai firma „Boresta“ jau turėjo ženkliai mažesnės vertės neįvykdytų įsipareigojimų kitiems kreditoriams, nesikreipė į bankus dėl šio sandorio finansavimo, o 2009 m. neturėjo finansinių galimybių sudaryti tokio sandorio savo lėšomis. A. M. taip pat nevykdė įsipareigojimo firmai „Boresta“ sudaryti sąlygas (įrengti duomenų kambarį Vilniuje) bendrovės, kurios akcijos parduodamos, komercinės, finansinės, mokestinės, techninės, teisinės veiklos bei kitų bendrovės veiklos patikrinimą. Teismo vertinimu, šių aplinkybių visuma liudija, kad nė viena sandorio šalis neketino sukurti jokių teisinių pasekmių, todėl sandorį pripažino tariamu ir atmetė A. M. reikalavimą patvirtinti 6 000 000 Lt vertės kreditorinį reikalavimą firmos „Boresta“ restruktūrizavimo byloje.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Pareiškėjas A. M. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartį panaikinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas nesiaiškino tikrosios sandorio šalių valios, netyrė A. M. ketinimo parduoti akcijas firmai „Boresta“. Pagrindinį sandorį A. M. galėjo sudaryti ir būtų sudaręs bet kuriuo metu, kai tik tam būtų pasiruošusi firma „Boresta“. Jokių kliūčių pagrindinio sandorio sudarymui iš A. M. pusės nebuvo. Teismo nurodytos firmos „Boresta“ finansinės galimybės ir sunki turtinė padėtis nepaneigia fakto, kad A. M. , sudarydamas 2008 m. sausio 3 d. ketinimų protokolą, turėjo tikslą parduoti jam priklausantį AB „Mikotelgroup“ akcijų paketą. Teismas, konstatuodamas, kad šalys neketino sudaryti akcijų pirkimo – pardavimo sutarties, nevertino aplinkybės, kad akcijas A. M. vėliau pardavė ir tai patvirtina jo ketinimų rimtumą.

2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad įsigyjamos bendrovės komercinės, finansinės, mokestinės, techninės, teisinės veiklos bei kitų bendrovės veiklos patikrinimui nebuvo įrengta duomenų patalpa. Duomenų patalpa buvo įrengta AB „Mikotelgroup” priklausančiame viešbutyje „Hotel Panorama”, esančiame, Sodų g. 14, Vilniuje, kuriame buvo AB „Mikotelgroup” administracinės patalpos ir šiose patalpose administracija turėjo suteikti visą teisiniam patikrinimui reikalingą informaciją ir darbo vietą. Tai patvirtina aplinkybę, kad ketinimų protokolas buvo vykdomas. Pažymi, kad teismas, nagrinėdamas A. M. kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimą, šios aplinkybės iš viso nenustatinėjo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Danske Bank AS prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. M. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti 20 000 Lt baudą, 50 proc. šios baudos skiriant Bankui. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Firmos „Boresta“ ir A. M. 2008 m. sausio 3 d. ketinimų protokolas yra tariamas sandoris, todėl negali būti pagrindu tvirtinti A. M. 6 000 000 Lt kreditorinį reikalavimą. Firma „Boresta“ 2009 m. turėjo tik 13 679 896 Lt vertės turto ir neįvykdytų 12 000 000 Lt vertės įsipareigojimų UAB „Subtilis“ dėl sunkios turtinės padėties, todėl, Banko nuomone, negalėjo prisiimti naujų finansinių įsipareigojimų, nes realiai negalėjo jų įvykdyti, o į kredito įstaigas nesikreipė dėl šio sandorio finansavimo. Banko nuomone, ketinimų protokolas pasirašytas be siekio jį kada nors įvykdyti.

2. A. M. turėjo visas galimybes dalyvauti teismo posėdžiuose ir paaiškinti savo tikrąją valia pasirašant ketinimų protokolą, tačiau šiomis procesinėmis teisėmis nepasinaudojo.

3. Teismas turėjo ir privalėjo tirti sandorio negaliojimo klausimą, nes tai buvo Banko atskirojo skundo pagrindas.

4. Nustačius, kad sandoris, iš kurio kildinamas A. M. kreditorinis reikalavimas, yra teisėtas, pareikšto dydžio reikalavimas negali būti patvirtintas dėl akivaizdžiai per didelių ir neprotingų netesybų.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas restruktūrizuojama B. B. individuali firma „Boresta“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartį panaikinti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas nesiaiškino tikrosios, niekiniais pripažintų sandorių šalių valios ir nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose.

2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pagrindinis sandoris, dėl kurio buvo sudarytas ketinimų protokolas, taip akivaizdžiai viršijo individualios įmonės realią galimybę sudaryti tokį sandorį, kad tai leistų daryti išvadą, jog ketinimų protokolas buvo pasirašytas be ketinimų jį kada nors realiai įgyvendinti. Vien ataskaitiniu laikotarpiu gauto pelno dydis nesudaro pagrindo išvadai, kad įmonės finansinė padėtis prastėjo. 2007 metai, priešingai nei nurodo teismas, firmai „Boresta” buvo patys sėkmingiausi - gauta virš 20 000 000 Lt pajamų. Firmos „Boresta” pelnas 2007 m. buvo mažesnis nei ankstesniais metais tik todėl, kad įprastinėje savo veikloje 2007 m. gautas pajamas investavo į naujus nekilnojamojo turto projektus, įmonės veiklos plėtrą bei modernizavimą, kas patvirtina, jog 2007 m. įmonės veiklos perspektyvos tik gerėjo.

3. Teismas, spręsdamas dėl sandorio pripažinimo niekiniu, išėjo už ieškinio ribų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal atskirojo skundo, kuriuo ginčijamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, suformuluotus pagrindus, apeliacijos dalyką sudaro restruktūrizavimo byloje pareikšto kreditorinio reikalavimo pagrįstumo klausimas, kuris sprendžiamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinama ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Restruktūrizavimo proceso paskirtis yra įstatymuose įtvirtintomis priemonėmis išsaugoti ir plėtoti įmonės, kuri turi laikinų finansinių sunkumų, veiklą, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalis). Restruktūrizavimo procese siekiama apsaugoti tiek finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių, darbuotojų, tiek pačios restruktūrizuojamos įmonės interesus. Todėl labai svarbu įvertinti kiekvieno kreditoriaus teikiamo kreditorinio reikalavimo pagrįstumą, siekiant įgyvendinti minėtus restruktūrizavimo proceso tikslus.

Nagrinėjamu atveju byloje kilęs ginčas dėl firmos „Boresta“ kreditoriaus A. M. 6 000 000 Lt finansinio reikalavimo pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, firmos „Boresta“ ir A. M. 2008 m. sausio 3 d. ketinimų protokolas (CK 6.165 straipsnio prasme), iš kurio kildinamas firmos „Boresta“ įsipareigojimas sumokėti A. M. 6 000 000 Lt netesybas dėl 41 500 000 Lt vertės sandorio nesudarymo, yra tariamas sandoris ab initio. Apeliantas kvestionuoja šias pirmosios instancijos teismo išvadas nurodydamas, kad teismas nesiaiškino tikrųjų sandorio šalių ketinimų, neįvertino firmos „Boresta“ realios turtinės padėties bei galimybių sudaryti ketinimų protokolą dėl akcijų už 41 500 000 Lt įsigijimo, neteisingai vertino faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Su šiais apelianto argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

Pagal CK 1.86 straipsnį negalioja sandoris, sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių padarinių. Teismų praktikoje šiuo klausimu pažymėta, kad toks sandoris yra fiktyvus dėl šalių valios ydingumo jį sudarant ir paprastai nevykdomas. Sprendžiant, ar sandoris tariamas, turi būti tiriamas ne tik sutarties tekstas, bet ir tai, kokia buvo sandorio šalių tikroji valia, kokie buvo jų tokio elgesio motyvai ir tikslai, kaip šalys elgėsi po sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Stateta“ v. R. A., bylos Nr. 3K-3-418/2008; 2005 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. F. v. J. Č., kt., bylos Nr. 3K-3-68/2005; kt.). Teismų praktikoje pažymėta ir tai, kad bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. D. G., kt., bylos Nr. 3K-3-337/2008; kt.). Taigi, sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia vertinti visas faktines tokio sandorio aplinkybes kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus.

Byloje nustatyta, kad kreditoriaus A. M. reikalavimas kildinamas iš firmos „Boresta“ ir A. M. 2008 m. sausio 3 d. ketinimų protokolo, kuriuo firma „Boresta“ įsipareigojo iš A. M. įsigyti 5 955 vienetų paprastųjų vardinių AB „Mikotelgroup“ akcijų už 41 500 000 Lt (1 t., 137-154 b. l.). Dėl šio susitarimo vertinimo preliminariąja sutartimi ginčo nėra. Pagrindinės sutarties sudarymo terminas protokole nenurodytas, todėl pagal CK 6.165 straipsnio 3 dalį, tokia sutartis turėjo būti sudaryta iki 2009 m. sausio 3 d. Nesudarius pagrindinės akcijų pirkimo – pardavimo sutarties, firma „Boresta“ prisiėmė civilinę atsakomybę - 2009 m. vasario 12 d. susitarimu įsipareigojo sumokėti A. M. 6 000 000 Lt dydžio netesybas (baudą), mokėjimą išdėstant ir atidedant daugiau kaip metams (1 t., 135-136 b. l.). Nustatant, ar skolininkas turėjo realią galimybę ir ketino sudaryti tokios vertės pagrindinį sandorį, būtina įvertinti jo finansinės atskaitomybės dokumentus bei įmonės, kurios akcijos buvo susitarimo objektas, balansinius duomenis tam, kad nuspręsti dėl sandorio kainos realumo.

Bylos duomenys liudija, kad 2007 m. firma „Boresta“ turėjo 15 799 365 Lt vertės turto (iš kurio 6 953 245 Lt buvo apskaitomas, kaip gautinos sumos); 2008 m. turėjo 16 213 724 Lt vertės turto (iš kurio 6 620 860 Lt buvo apskaitomas, kaip gautinos sumos), o 2009 m. turėjo 14 586 188 Lt vertės turto (iš kurio 6 462 610 Lt buvo apskaitomas, kaip gautinos sumos) (2 t., 77 b. l.); 2007 m. firmos „Boresta“ įsipareigojimai sudarė 11 683 110 Lt, 2008 m. – 11 358 337 Lt, o 2009 m. 18 832 324 Lt (2 t., 78 b.l.); pelno nuostolių ataskaitų duomenimis, firma „Boresta“ 2007 m. turėjo 111 733 Lt pelno, 2008 m. - 1 319 748 Lt pelno, o 2009 m. baigė su 8 305 111 Lt nuostoliu (2 t., 79 b. l.). Firmos „Boresta“ pagrindinė veikla – statyba, o pagal pateiktą firmos restruktūrizavimo plano aiškinamąjį raštą, kuris grindžiamas LR Statistikos departamento duomenimis – 2009 m. antrąjį ketvirtį, lyginant su 2008 m. tuo pačiu ketvirčiu, statybos darbų apimtys sumažėjo 48 proc.; 2007 m. bendras vidaus produktas sudarė 8,9 proc., tuo tarpu 2008 m. bendras vidaus produktas sumažėjo iki 3 proc., o 2009 m. pirmą pusmetį nukrito iki -17 proc. (minus). 2009 m. antro ketvirčio prognozės iš esmės nesikeitė ir tik 2010 m. bendras vidaus produkto augimas turėjo siekti nuo -17 iki -3,5 proc., o 2011 m. pakilti iki 3 proc. Byloje pateikti duomenys liudija, kad firmos „Boresta“ nekilnojamąjį turtą sudarė 1 525 423,73 Lt vertės žemės sklypas, 781 544,37 Lt vertės ofiso pastatas ir 920 904,08 Lt vertės sandėlis (1 t., 62-71 b. l.); visą kitą turtą sudarė transporto priemonės, statybos transporto priemonės ir kita statybos technika ir įranga (skydai, siurbliai, latakai, staklės, vagonėliai, keltuvai, pastoliai ir kt.), ofiso baldai, kompiuteriai ir kompiuterinės programos. Taigi, ketinimų protokolo sudarymo metu firmos „Boresta“ įsipareigojimai (nors ir nepradelsti), viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės, 2009 m. viršijo visą į balansą įrašyto turto vertę (turo vertė 14 586 188 Lt (2 t., 77 b. l.), įsipareigojimai - 18 832 324 Lt); firmos turtą iš esmės sudarė statybos transporto priemonės, įranga ir gautinos sumos. Tuo tarpu 2007 m. bendrovė turėjo tik 111 733 Lt pelno, 2008 m. bendrovės pelnas taip pat nebuvo tokio dydžio (1 319 748 Lt), kuris galėtų užtikrinti ketinimų protokolu prisiimtų įsipareigojimų įvykdymą, nes 2008 metus firma „Boresta“ baigė su 8 305 111 Lt nuostoliu. 2008 m. ekonominė rinka ženkliai keitėsi - krito darbų apimtys, atitinkamai, ženkliai sumažėjo bendrasis vidaus produktas, o nekilnojamojo turto rinkoje prognozės buvo labai nepalankios. Taigi, įvertinus firmos „Boresta“ turimo turto vertę, jo sudėtį, 2007 m. - 2009 m. pelną (nuostolius), akivaizdu, kad didelės vertės sandorio ir tokio dydžio netesybų, kurias šalys sulygo ginčo susitarimais, firma „Boresta“ objektyviai buvo nepajėgi įvykdyti. Šią aplinkybę patvirtina ir firmos „Boresta“ neįvykdyti pagal preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį prisiimti įsipareigojimai kitam kreditoriui. Pareiga vykdyti su kitu kreditoriumi sudarytą preliminariąją sutartį firmai „Boresta“ atsirado 2008 m. vasario 1 d., o ketinimų protokolas su A. M. pasirašytas vos mėnesiu anksčiau (2008-01-03). Taigi, pripažintini pagrįstais Banko argumentai, kad firma „Boresta“, jau nebegalinti vykdyti anksčiau prisiimtų finansinių prievolių kreditoriui E. K. pagal 2007 m. spalio 2 d. preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, 2008 m. sausio 3 d. sudarydama ketinimų protokolą ir iš anksto sutikdama su nustatyta 6 000 000 Lt netesybų suma, kai A. M. už įsipareigojimų nevykdymą numatytos tik 400 000 Lt netesybos, neketino vykdyti minėto susitarimo. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad dėl ketinimų protokolo ar sutartų netesybų firma „Boresta“ nesikreipė į kredito įstaigas dėl sandorio finansavimo, todėl neturint likvidaus atitinkamos vertės turto, nuosavų lėšų, pakankamo pelno ir nesikreipiant į kredito įstaigas finansuoti sandorius, akivaizdu, kad skolininkas neketino vykdyti prisiimtų įsipareigojimų kreditoriui. Apeliantas nurodo, kad ginčo susitarimo šalis siejo pasitikėjimo santykiai, todėl A. M. turėjo būti žinoma jam nepalanki firmos „Boresta“ turtinė padėtis, galimybės vykdyti tokio masto sandorį ar prisiimti tokio dydžio įsipareigojimus neturėjimas. Iš Banko argumentų apie įsipareigojimų A. M. fiksavimo įmonės finansinėje atskaitomybėje momentą, akivaizdu, kad ketinimų protokolas (ir iš jo išplaukiančios turtinės pasekmės) buvo tik tariamas sandoris (CK 1.86 straipsnis), siekiant sumažinti galimybę kitiems kreditoriams restruktūrizavimo proceso metu patenkinti savo reikalavimus.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad tariamo sandorio faktą nagrinėjamu atveju taip pat pagrindžia ir ketinamos įsigyti bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai. Juridinių asmenų registro duomenimis, AB „Mikotelgroup“ 2006 m. apskaitė 49 107 018 Lt vertės turtą, po vienerių metų finansinės skolos sudarė 31 951 295 Lt, 2006 m. bendrovė baigė su 686 798 Lt nuostoliu; 2007 m. AB „Mikotelgroup“ apskaitė 48 196 534 Lt vertės turtą, kurio dalį – 18 744 571 Lt jau apskaitė, kaip bendrovės prestižą. Nors 2007 m. AB „Mikotelgroup“ ir baigė pelningai (731 840 Lt), tačiau 2008 metais bendrovės turto vertė sudarė 44 644 968 Lt (iš jų prestižas 17 436 803 Lt), įsipareigojimai 38 018 705 Lt ir šiuos ataskaitinius metus įmonė baigė su 498 136 Lt nuostoliu. Iš AB „Mikotelgroup“ turimo turto vertės, kurios didelę dalį nuo 2007 m. sudaro prestižas, ir įsipareigojimų santykio spręstina apie ginčo ketinimų protokolu nustatytos sandorio kainos (41 500 000 Lt) atitikties realiai akcijų vertei abejotinumą.

Teisėjų kolegija atmeta kaip neįrodytus apelianto argumentus apie jo pasirengimą bet kuriuo metu įvykdyti sandorį. Šalių pasitikėjimas vienas kitu leidžia spręsti, kad reali pirkėjo turtinėti padėtis pardavėjui buvo žinoma, todėl vien noras perleisti ar įsigyti akcijas, žinant, kad abejotinos vertės akcijų sandoris sudaromas su juridiniu asmeniu, kuris nepajėgus jį įvykdyti, paneigia apelianto teiginių apie realius ketinimus akcijas parduoti būtent firmai „Boresta“ teisingumą. Teisėjų kolegija pritaria Banko argumentams, kad pakankamai apdairus, rūpestingas ir sąžiningas asmuo, žinodamas, kad dėl finansinės padėties kontrahentas negalės įvykdyti sandorio, o pats turėdamas realius ketinimus parduoti akcijas, niekada nebūtų sudaręs ketinimų protokolo su firma „Boresta“, o būtų ieškojęs realaus ir mokaus pirkėjo.

Išdėstyti argumentai pagrindžia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl tikrųjų šalių ketinimų ir ginčo sandorio tariamumo teisingumą ir pagrįstumą (CK 1.86 straipsnis).

Teisėjų kolegija nepripažįsta teisiškai pagrįstais apelianto ir restruktūrizuojamos įmonės argumentų, kad spręsdamas dėl sandorio negaliojimo teismas išėjo už ieškinio ribų. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribos nustatomos pagal ieškinio dalyką ir pagrindą – ieškinio pareiškime ieškovas suformuluoja materialinį teisinį reikalavimą atsakovui ir nurodo aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą atsakovui, pateikia šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 7 dalį, įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama ir nagrinėjama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Kreditorių reikalavimų tvirtinimui ir jų ginčijimui Įmonių restruktūrizavimo įstatymas nustato specialią tvarką. Bankas teisus, kad ginčyti kreditoriaus reikalavimus kitas kreditorius neturi galimybės kitaip, kaip tik pateikdamas atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria patvirtinami restruktūrizuojamos įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai. Todėl apelianto argumentai, kuriais kvestionuojama kreditorinį reikalavimą ginčijančio kreditoriaus teisė įrodinėti ginčo reikalavimo pagrindą sudarančio sandorio neteisėtumą, yra nepagrįsti.

Restruktūrizavimo procese siekiama apsaugoti tiek finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių (tiek privačių, tiek valstybės institucijų), darbuotojų, tiek pačios restruktūrizuojamos įmonės interesus. Šis procesas gali turėti poveikį ne tik keliems privatiems asmenims, bet ir valstybės ekonomikai, jos biudžetui. Tai lemia neabejotiną viešojo intereso egzistavimą restruktūrizavimo bylose, todėl nagrinėjant tokio pobūdžio bylas teismo vaidmuo turi būti aktyvus. Nagrinėjamu atveju sprendžiama dėl restruktūrizavimo byloje pareikšto kreditorinio reikalavimo, kildinamo iš sandorio, dėl kurio tariamo pobūdžio Bankas teikė argumentus savo procesiniuose dokumentuose. Viešojo intereso nagrinėjamoje byloje egzistavimas ir iš jo išplaukiantis aktyvus teismo vaidmuo sudarė teisinį pagrindą pirmosios instancijos teismui vertinti ginčo sandorio teisėtumą tam, kad būtų teisingai išspręsta byla.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės ir materialiosios teisės normas, teisingai nustatė ir įvertino sprendžiamam klausimui išnagrinėti reikšmingas faktines aplinkybes ir, atmesdamas apelianto reikalavimą, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Aplinkybių, lemiančių baudos apeliantui skyrimą, teisėjų kolegija nemato.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Alė BukavinienėDanutė GasiūnienėRimvydas Norkus