- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-04
- Bylos Nr.
- 2S-876-280/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04478-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Sankauskaitė
- Ieškovas
- L. P.
- Atsakovas
- E. P.
- Išvadą teikia
- Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-876-280/2014
Virginijus Skaraitis Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04478-2014-3
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. gruodžio 4 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo L. P. atskirąjį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-653-783/2014 pagal ieškovo L. P. ieškinį atsakovei E. P. dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalijimo bei atsakovės E. P. priešieškinį ieškovui L. P. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, turto padalinimo, turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, institucija, teikianti išvadą byloje – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas L. P. Kupiškio rajono apylinkės teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė nutraukti jo ir atsakovės E. P. santuoką dėl atsakovės kaltės, nustatyti sūnaus B. P. gyvenamąją vietą su motina E. P., priteisti iš ieškovo išlaikymą sūnui B. P. po 550 Lt periodinėmis išmokomis, padalinti santuokoje įgytą turtą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė E. P. priešieškiniu prašė nutraukti santuoką tarp atsakovės ir ieškovo dėl ieškovo kaltės, nustatyti sūnaus B. P. gyvenamąją vietą su atsakove E. P., priteisti sūnui išlaikymą iš ieškovo po 1 000 Lt kas mėnesį bei išlaikymo įsiskolinimą, padalinti santuokoje įgytą turtą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė pažymėjo, kad ne tik ji, tačiau ir ieškovas gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje.
Žemesnės instancijos teismas
Kupiškio rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 9 d. nutartimi ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį paliko nenagrinėtus, panaikino taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti ieškovui 165 Lt, o atsakovei – 350 Lt sumokėto žyminio mokesčio. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pagal 2003-11-27 Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo“ bylos, kurioje nagrinėjami santuokos nutraukimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimai, jurisdikcija turėtų pirmiausia priklausyti vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybei narei, išskyrus tam tikrus vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo atvejus arba pagal tėvų pareigų turėtojų susitarimą. Byloje nustatyta, kad šalių vaiko gyvenamoji vieta ieškinio pareiškimo metu, šiuo metu yra Jungtinėje Karalystėje, todėl teismas pripažino, jog ši byla dėl santuokos nutraukimo, kurioje sprendžiami klausimai ir dėl nepilnamečio vaiko, nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, todėl ieškinį ir priešieškinį paliko nenagrinėtus.
Šalies argumentai
Ieškovas L. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartį dėl ieškovo L. P. ieškinio palikimo nenagrinėtu ir perduoti tam pačiam teismui civilinę bylą nagrinėti. Apeliantas pažymėjo, jog pagal CPK 784 str. byla yra teisminga Lietuvos teismams, jei vienas iš sutuoktinių yra Lietuvos Respublikos pilietis, o šiuo atveju tiek sutuoktiniai, tiek jų vaikas yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Byla teisminga Lietuvos teismams ir dėl to, kad atsakovas Lietuvoje turi dalintino nekilnojamojo turto. L. P. pažymėjo, kad jį Jungtinėje Karalystėje sieja darbo santykiai, tačiau jie yra sezoniniai ir daugiausiai dirbti tenka žiemos metu, tuo tarpu vasarą leidžia Lietuvoje, iki ieškinio pateikimo gyveno Lietuvoje. Apeliantas nurodo, kad pagal Tarybos reglamentą Nr. 2201/2003 bylose dėl santuokos nutraukimo jurisdikciją turi tos valstybės narės teismai, kurioje yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta arba, jeigu jis ten gyveno ne trumpiau nei 6 mėnesiai iki pareiškimo pateikimo ir yra šios valstybės narės pilietis. Ieškovas teigia, kad aplinkybę, jog iki 2014-06-30 jis gyveno Lietuvoje patvirtina ir jo mokėti mokesčiai. Be to, teismas, spręsdamas santuokos nutraukimo klausimus, turi išspręsti ir turtinius ginčus, t. y. turto, esančio Lietuvoje, padalinimą, todėl byla teisminga Lietuvos teismams.
Atsiliepimas
Atsakovė E. P. atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti ir Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014-10-09 nutartį palikti nepakeistą. Atsakovė pažymėjo, kad Tarybos reglamente Nr. 2201/2003 įtvirtinti pagrindai, susiję su tėvų pareigų įgyvendinimu, yra suformuluoti labiausiai atsižvelgiant į vaiko interesus, ypač į artumo kriterijų, kuris reiškia, kad jurisdikcija pirmiausia turi priklausyti vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybei narei. Šalių vaikas nuolatos gyvena Jungtinėje Karalystėje, jau trečius metus čia lanko mokyklą, atsakovė taip pat nuolatos gyvena šioje valstybėje. Atsižvelgiant į vaiko interesus byla turi būti nagrinėjama Jungtinėje Karalystėje. Ieškovas klaidina teismą, teigdamas, kad jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, kadangi nuolatos gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sąlygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą, nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareikšto ieškinio ir priešieškinio teismingumo klausimą, pagrįstai pažymėjo, kad jei yra galiojanti Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurioje išspręsti teismingumo klausimai, turi būti taikomos tarptautinės sutarties nuostatos, o ne teismingumo taisyklės, nustatytos Lietuvos vidaus teisėje (CPK 780 str.).
2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančiame Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000, numatyta, kad bylose, susijusiose su santuokos nutraukimu, jurisdikciją turi teismai, esantys toje valstybėje narėje, kurios teritorijoje yra sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta (Reglamento 3 straipsnis). Kadangi Reglamentas nenumato nuolatinės gyvenamosios vietos apibrėžimo, jis nustatoma pagal vidaus teisę. CK 2.12 str. 1 d. numato, kad fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, reiškianti asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta.
Byloje ginčo, kad atsakovės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, nėra, tačiau ieškovas teigia, jog jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Pažymėtina, jog ieškovas L. P. 2010-09-03 yra deklaravęs išvykimą į Jungtinę Karalystę, t. y. viešai pareiškęs, jog Lietuvos Respublikoje nuolatos negyvena (b. l. 105). Ieškovas teigia, kad jo darbas sezoninis, dirba tik žiemą, o vasaromis grįžta į Lietuvą, tačiau iš jo pateiktų dokumentų galima daryti priešingą išvadą. Ieškovas Jungtinėje Karalystėje turi transporto priemonę, Jungtinėje Karalystėje jam išduotas vairuotojo pažymėjimas, dirba ir darbo pajamas deklaruoja ir mokesčius moka Jungtinėje Karalystėje, o 2014 m. gegužės 31 d. sudaryta nuomos sutartimi 6 mėnesiams išsinuomojo gyvenamąjį namą Jungtinės Karalystės Anglijos krašte Vakarų Sasekso grafystėje (b. l. 85-98). Gyvenamosios vietos išsinuomojimas būtent vasaros ir rudens laikotarpiui paneigia ieškovo teiginius apie sezoninį darbo pobūdį. Nors ieškovas teigia, kad Lietuvos Respublikoje išlaiko butą ir moka mokesčius, tačiau atsiliepime į priešieškinį pats nurodo, kad šiame bute gyveno atsakovės tėvas, todėl grįžęs į Lietuvą turėjo gyventi pas savo tėvus. Įvertinus tai, kad ieškovo gyvenamoji ir darbo, mokesčių mokėjimo vieta yra Jungtinė Karalystė, darytina išvada, kad abiejų sutuoktinių didžioji dalis socialinių ir ekonominių interesų bei nuolatinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje.
Ieškovas ir atsakovė, reikšdami procesinius dokumentus, juose formulavo reikalavimus ne tik dėl santuokos nutraukimo, tačiau ir dėl jų sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančiame Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000, pažymėta, kad jurisdikcijos pagrindai, susiję su tėvų pareigų įgyvendinimu, nustatyti šiame Reglamente, yra suformuluoti kuo labiausiai atsižvelgiant į vaiko interesus, ypač į artumo kriterijų, kuris reiškia tai, kad jurisdikcija turėtų pirmiausia priklausyti vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybei narei, išskyrus tam tikrus vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo atvejus arba pagal tėvų pareigų turėtojų susitarimą (Reglamento preambulės 12 punktas). Taigi pagrindinis šios kategorijos bylų teismingumą nusakantis kriterijus yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta. Abi šalys pripažįsta, kad sūnus B. P. jau keli metai gyvena su motina atsakove E. P. Jungtinėje Karalystėje. Atsakovė patvirtino, kad vaikas Jungtinėje Karalystėje lanko mokyklą, čia turi draugų ir į Lietuvos Respubliką grįžta tik vasaros atostogoms, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad byla dėl vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo priteisimo yra teisminga atitinkamiems teismams Jungtinėje Karalystėje. Reglamento Nr. 2201/2003 12 str. numato, kad teismai, nagrinėjantys santuokos nutraukimo klausimus, turi teisę nagrinėti ir klausimus dėl tėvų pareigų vaikams, jei bent vienas iš sutuoktinių turi tėvų pareigas vaikui ir tokiai teismų jurisdikcijai pritarė abu sutuoktiniai bei ji labiausiai atitinka vaiko interesus. Nors apeliantas teigia, kad atsakovė išreiškė sutikimą bylą nagrinėti Lietuvos Respublikos teismuose, tačiau atsakovė E. P. pažymėjo nesutinkanti dėl bylos jurisdikcijos priklausymo Lietuvos teismams, todėl šiuo atveju abiejų sutuoktinių pritarimo nėra ir jurisdikcijos prorogacija negalima.
Įvertinus bylos aplinkybes, darytina išvada, kad bylos dėl santuokos nutraukimo ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo nagrinėjimas Jungtinėje Karalystėje labiausiai atitiks šalių sūnaus B. P. interesus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį ir priešieškinį paliko nenagrinėtus.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014 spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.