Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2019-07-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-752-780/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-07-05
Bylos Nr.
1-752-780/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-19507-2019-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ramūnas Šarka
Kaltinamasis
V. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-752-780/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19507-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; (S) 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.13; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.1; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASBAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 5 d.Lazdijai

Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėjas Ramūnas Šarka

išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, neįgalus (darbingumo lygis 50 procentų), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Lazdijų rajono apylinkės teismo 2005 m. spalio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį – 6 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio, t. y. 217,22 eurų (750 litų) bauda, bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs, 2015 m. liepos 7 d. teistas Vokietijoje,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis V. V. 2019 m. gegužės 10 d., laikotarpiu nuo 20 val. 20 min. iki 22 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, smurtavo prieš savo šeimos narį – buvusią sutuoktinę I. G., su kuria bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, dešinės rankos kumščiu sudavė jai vieną smūgį į kaklo priekinę dalį, tuo sukėlė nukentėjusiajai I. G. fizinį skausmą.

Kaltinamasis V. V., pareiškus jam įtarimą ir apklausus įtariamuoju, savo kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad su I. G. buvo susituokę, 2019 m. balandžio 27 d. išsiskyrė, tačiau ir išsiskyrę gyvena kartu. 2019 m. gegužės 10 d. apie 21–22 val. Inga grįžo neblaivi. Jis jau gulėjo lovoje, ji atsigulė šalia jo, bandė apsikabinti. Jis visiškai nevartoja alkoholio, todėl, pajutęs nuo jos sklindantį stiprų alkoholio kvapą, supyko ir atsisėdęs trenkė jai gulinčiai vieną kartą dešinės rankos kumščiu į kaklo priekinę dalį. Kur pataikė, neprisimena, po to jai iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Ingai turėjo skaudėti. Nuoširdžiai gailisi dėl to, ką padarė. Nedirba, registruo­jasi darbo biržoje, gauna 120 eurų socialinę išmoką, nustatytas neįgalumas, 50 procentų darbingu­mas. Įrašytas į priklausomybės ligų kabinetą dėl alkoholio vartojimo, gydėsi, jau pora metų neturi problemų dėl alkoholio vartojimo. Neįgalumą turi, nes serga neurologine liga polineuropatija, tai yra atsisako kojos. Dėl sveikatos būklės negalėtų atlikti viešųjų darbų. Butas, kuriame gyvena, priklauso savivaldybei, ten jam paskirtas socialinis būstas. Žino, kad už I. G. gydymą Vilniaus teritorinė ligonių kasa yra pareiškusi 15,26 eurų civilinį ieškinį, tačiau neturi pinigų ir negali sumokėti (b. l. 94–95, 99–100).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo prisipažinimo, kaltinimas pagrįstas šiais įrodymais:

- nukentėjusiosios I. G. protokolu–pareiškimu ir parodymais (b. l. 1, 55–56, 62–63), iš kurių matyti, kad su V. V. buvo susituokę. 2019 m. balandžio 27 d. išsiskyrė, tačiau ir išsiskyrę gyvena kartu kaip šeima bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2019 m. gegužės 10 d. vakare grįžo iš kaimyno neblaivi, dar išgėrė vaistų, jautėsi apsvaigusi. V. V. jau gulėjo lovoje, ji atsigulė šalia. Jam nepatiko alkoholio kvapas, ir jis, atrodo, dešinės rankos kumščiu trenkė jai vieną kartą į gerklę, po gomuriu. Jai per nosį prasimušė kraujas, jautė fizinį skausmą. Atsikėlusi iš lovos nusivalė kraują ir nuėjo miegoti. Ryte pabudusi negalėjo nieko praryti, todėl paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą. Atvykę policijos pareigūnai ją nuvežė į ligoni­nę, ten jai nieko nesakė. Apsižiūrėjo savo kaklą, veidą, bet nieko nesimatė. Vakare, kai ją sumušė, matėsi raudonumas, bet per naktį išnyko ir jokių sužalojimo požymių neliko, todėl pas medicinos ekspertą nevažiavo. Civilinio ieškinio nereiškia, turtinė žala nepadaryta, tik sukeltas fizinis skausmas;

- įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 20–27), kuriame užfiksuota įvykio vieta kamba­ry­je, esančiame (duomenys neskelbtini);

- policijos pareigūno tarnybiniais pranešimais dėl smurto artimoje aplinkoje fakto ir dėl blaivumo nustatymo (b. l. 30, 31–33), iš kurių matyti, kad 2019 m. gegužės 11 d. apie 13 val. 02 min. pagal pranešimą nuvykus į įvykio vietą – (duomenys neskelbtini), pranešėja I. G. buvo susijaudinusi, verkė, nurodė, kad vakar namuose buvęs sutuoktinis V. V. ją smaugė, skundėsi kaklo skausmu, nurodė, kad bijo vyro, jis nuolat prieš ją naudoja psichologinį bei fizinį smurtą. Alkoholio kiekio matuokliu I. G. nustatytas 1,09 promilių neblaivu­mas, V. V. buvo blaivus;

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada G 426/2019 (06) (b. l. 37), kurioje nurodyta, kad nukentėjusioji teismo medicinos apžiūrai neatvyko, apžiūros sveikatos priežiūros įstaigoje medicinos dokumentuose detalios trauminio poveikio žymės neapra­šy­tos, todėl nėra galimybės nustatyti sužalojimo padarymo mechanizmą, sužalojimo padarymo laiką, trauminių poveikių skaičių bei kvalifikuoti sveikatos sutrikdymo mastą.

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad V. V. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta, nes jis pripažino nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes dėl smūgio sudavimo. Kadangi kaltinamasis smurtaudamas savo partnerei sukėlė fizinį skausmą, jo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kuri numato atsakomybę už fizinio skausmo sukėlimą savo šeimos nariui.

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama skirti kaltina­ma­jam laisvės apribojimo bausmę. Kaltinamasis sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 137–139, 141).

Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamasis V. V. padarė nusikaltimą, kuris pagal pavojingumo visuomenei laipsnį priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis); teistas, bausmės neatlikęs (baudos nesumokėjęs), teistumas neišnykęs (b. l. 112–113, 134), baustas administracine tvarka, baudų nesumokėjęs (b. l. 115–119), jam nustatytas neįgalumas, jis iš dalies darbingas (darbingumo lygis 50 procen­tų) (b. l. 106), nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, nedarbo draudimo išmokos negau­na, gauna socialinę pašalpą (b. l. 120, 121, 127), jam diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoho­lio vartojimo, priklausomybės sindromas, įrašytas į konsultacinę priklausomybių įskaitą (2017 m. spalio 9 d. ir 16 d. buvo konsultuotas dėl priklausomybės alkoholiui sindromo, paskirtas medikamentinis gydymas, vėliau pas psichiatrą nesilankė ir nesigydė) (b. l. 124).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jo atsakomybę sunkinanti aplinky­bė, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, jo sveikatos būklę ir darbingumą, jam skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta alternatyvi bausmė, kurią siūlo ir prokurorė, – laisvės apribojimas. Parenkant bausmės dydį atsižvelgiama į kaltinamąjį charakterizuo­jančius duomenis, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Teismas sprendžia, kad prokurorės siūloma mažesnė nei vidurkio dydžio laisvės apribojimo bausmė (BK 48 straipsnio 2 dalis) yra tinkama bausmė kaltinamajam ir bus pakankama pasiekti bausmės tikslus – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41, 61 straipsniai).

Įvertinus tai, kad yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamajam skiriama bausmė subendrintina su Lazdijų rajono apylinkės teismo 2005 m. spalio 10 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 6 MGL dydžio (217,22 eurų) bauda, bausmes visiškai sudedant (BK 64 straipsnio 1, 2 dalys, 65 straipsnio 2 dalis).

Kadangi kaltinamasis smurtą panaudojo šeimos narės (partnerės) atžvilgiu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 straipsnio 6 dalis, 72² straipsnis).

Kaltinamojo laikiname sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę (BK 66 straipsnis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikin­tina baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 139 straipsnio 1 dalis).

Civilinės ieškovės, Vilniaus teritorinės ligonių kasos, civilinis ieškinys tenkintinas – iš kaltinamojo V. V. priteistina 15,26 Eur už nukentėjusiajai I. G. suteiktas gydymo paslaugas (BPK 109 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Taikyti BK 64¹ straipsnį, V. V. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Lazdijų rajono apylinkės teismo 2005 m. spalio 10 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 6 MGL dydžio (217,22 eurų) bauda, bausmes visiškai sudedant, ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, ir 6 MGL dydžio (217,22 eurų) baudą.

Pagal BK 66 straipsnį į laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti vieną parą, V. V. išbūtą laikinajame sulaikyme, ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

V. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Civilinės ieškovės civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš kaltinamojo V. V. 15,26 Eur (penkiolika eurų 26 ct).

Išaiškinti V. V., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos jis turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vykdomas BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Ramūnas Šarka